Šeštadienis, 6 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Bunda itin vertingus vaisius vedantys augalai

www.alkas.lt
2020 04 16 10:00
0
Bunda itin vertingus vaisius vedantys augalai

Geltonžiedė sedula (Cornus mas) | VDU Botanikos sodo nuotr.

Geltonžiedė sedula (Cornus mas) | VDU Botanikos sodo nuotr.
Geltonžiedė sedula (Cornus mas) | VDU Botanikos sodo nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas kviečia pažinti ir išmokti panaudoti išskirtinius augaluose slypinčius turtus. Kaip teigia Botanikos sodo mokslininkai, šios įgytos žinios yra svarbios kasdien – ne tik tuomet, kai susiduriame su sveikatai pavojingomis ligomis. Apie šiuo metu VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus kolekcijose pražydusius augalus, jų vertingąsias savybes ir panaudojimo būdus pasakoja mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.

Stiprina imuninę sistemą

Pavasaris skubina ypatingus vaisius vedančių augalų prabudimą. VDU Botanikos sode iš viso pasaulio surinktos augalų rūšys, nokinančios vertingus vaisius, tiriamos ne vienerius metus. Būtina išsiaiškinti ne tik vertingąsias vaisių chemines savybes, bet kiekvienos naujos rūšies auginimo galimybes Lietuvoje. Todėl mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė pasakoja apie kruopščiai atrinktus ir įvertintus augalus, kurie puikiai auga mūsų klimato sąlygomis.

Šiemet ankstokai žiedus skleidžia melsvauogis sausmedis (Lonicera caerulea L.) Tiesa, jis jau buvo prabudęs ir gruodžio mėnesį. Tiesiog tuo metu vyravę šilti orai apgavo, ir melsvauogis sausmedis bandė žydėti dar prieš Naujųjų metų sutikimą. Juk tai tikras Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose užgrūdintas augalas – ten natūraliai auga ir nokina uogas miškuose. Augalas nėra reiklus: pumpurai jau skleidžiasi, kai vidutinė paros temperatūra pakyla vos iki +3°C. Tad jo gelsvi žiedeliai jau atsivėrė saulei, nors buvo šiek tiek stabtelėję, kai prasidėjo stiprios šalnos, o dabar jau žada gausų pirmųjų uogų derlių. Šis uoginis augalas populiarus sodininkų mėgėjų tarpe, net pradedama jį auginti ir didesniuose plotuose. Krūmų derlingumas labai priklauso nuo apšvietimo sąlygų, todėl VDU Botanikos sode gausi melsvauogio sausmedžio veislių kolekcija auga atvirame, saulės apšviestame plote.

Atrodo, kad šiemet jo uogas bus galima ragauti gana anksti, gal net nuo gegužės vidurio. Tolimųjų Rytų tautos sausmedžio uogas labai vertina: valgo šviežias, gamina vynus, sultis, sirupus, kisielius ir kompotus, o sausmedžių uogienė laikoma viena iš skaniausių. Ypač daug jose yra geležies, o jodo rasta 10–12 kartų daugiau nei burokėliuose ar vynuogėse.  Jau ir uogų spalva rodo, kad tai ypač vertingų augalinių dažų – antocianinų, o taip pat ir kitų polifenolių šaltinis. Vitamino C jose nėra daug, bet 100 g uogų patenkins suaugusio žmogaus dienos poreikį. Melsvos uogos puikiai malšina troškulį, mažina nuovargį. Rytų šalių liaudies medicina jas vertina kaip imuninę sistemą stiprinančią ir tonizuojančią priemonę. Taigi pavasarį, kai būsite pavargę nuo siautėjusių virusų, kai pritrūksite būtiniausių vitaminų, sauja sausmedžio uogų tikrai atgaivins. Džiovintos uogos puikia išsaugoja vertingąsias savybes, tad jų atsargų verta pasiruošti.

Sausmedis | VDU Botanikos sodo nuotr.
Sausmedis | VDU Botanikos sodo nuotr.

Naikina pavojingas bakterijas

Gausiai žiedais aplipę ir geltonžiedės sedulos (Cornus mas L.) šakutės, nors lapų dar augalai ir neišskleidė – tai visiškai įprasta šios rūšies augalų vegetacijos tvarka. Geltonžiedė sedula – vertingas daugiametis dekoratyvus medis ar krūmas, užaugantis iki 2–5 metrų aukščio. Šio augalo mediena labai kieta ir tvirta. Vaisiai vartojami maistui tiek švieži, tiek perdirbti, tačiau jų derliaus dar teks palaukti iki rugpjūčio ar net rugsėjo mėnesio. Geltonžiedės sedulos vaisiai tinka uogienėms, džemui ar marmeladui gaminti. Ten, kur šis augalas paplitęs natūraliai – Kaukaze, Ukrainoje, Moldavijoje, Mažojoje Azijoje – šviežiais ar džiovintais vaisiais gardinami įvairūs mėsos patiekalai, plovas.

Vaisiai sukaupia įvairiausių biologiškai aktyvių junginių, mineralinių medžiagų. Liaudies medicina pataria geltonžiedės sedulos vaisius valgyti sergant žarnyno, skrandžio ligomis, o moksliniai tyrimai rodo, kad juose esantys fitoncidai sunaikina įvairias ligas sukeliančias pavojingas bakterijas. Senovės Graikijoje geltonžiedės sedulos vaisius netgi sūdydavo kaip alyvuoges. Auginami ir kaip dekoratyviniai augalai. Gražiai atželia nugenėjus, todėl tinka gyvatvorėms. Geltonžiedė sedula vertinama ne vien dėl maistinių ir vaistinių savybių, bet ir dėl tvirtos, kietos medienos, iš kurios gaminamos tvirtos lazdos, įrankių rankenos, sagos. Žievė naudojama dažų gamybai, odos pramonėje.

 Geltonžiedė sedula (Cornus mas) | VDU Botanikos sodo nuotr.
Geltonžiedė sedula (Cornus mas) | VDU Botanikos sodo nuotr.

Tonizuoja ir stiprina

Šiemet anksti bunda ir dar vienas Lietuvoje kol kas mažiau žinomas vaisinis augalas – gausiažiedis žilakrūmis (Elaeagnus multiflora Thunb). Prieššventinę savaitę buvo stebima jo ūglių augimo pradžia, o gelsvi ar kreminiai malonaus kvapo žiedai pasirodys gegužės mėnesį, o gal ir anksčiau. Šis augalas vertas didelio sodininkų dėmesio. Jis išskirtinai dekoratyvus ne tik dailios lajos formos, bet ir dėl įdomių lapų: jų viršutinė pusė yra žalia, o apatinė – sidabriška, padengta rusvais žvyneliais. Tad ir dabar, pradėdamas vegetaciją, augalas skleidžia įdomius pirmuosius „raibus“ lapelius. Dėl žvyneliais pasidengusių ūglių krūmas dekoratyvus ir žiemą, ir vasarą. Žiedų aromatas privilioja daug vabzdžių apdulkintojų, tame tarpe ir bičių.

Raudoni, kartais oranžiniai vaisiai sunoks liepos–rugpjūčio mėnesį. Jų odelė žvilga nubarstyta sidabriniais taškeliais, tai irgi pateisina augalo vardą. Žilakrūmis yra artimas šaltalankio giminaitis, tad ir vaisių cheminė sudėtis verta dėmesio. Juose randama nemažai askorbo rūgšties, karotinoidų, polifenolinių, pektinų ir mineralinių medžiagų. Ypač dideli askorbo rūgšties kiekiai rasti gausiažiedžio žilakrūmio lapuose ir žieduose. Žilakrūmis atkeliavo iš Rytų šalių, natūraliai ši rūšis yra aptinkama Kinijoje, Korėjos pusiasalyje ir Japonijoje, tad jis taip pat užima svarbią vietą Kinijos medicinoje. Vaisiai naudojami kaip gydanti ir profilaktinė priemonė, jie pasižymi tonizuojančiu ir stiprinančiu poveikiu, gerina kraujotaką. Kinijoje vaisiai dėl didelio rauginių medžiagų kiekio yra naudojami sergant žarnyno ligomis. Lapų ir vaisių nuoviru galima skalauti gerklę, vilgyti sunkiai gyjančias žaizdas.

Žilakrūmis | VDU Botanikos sodo nuotr.
Žilakrūmis | VDU Botanikos sodo nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Augalų bendravimas: ar augalai yra protingi?
  2. Nykstantys Lietuvos augalai saugomi išskirtinėje VDU Kauno botanikos sodo ekspozicijoje
  3. Patvirtintos pirmosios lietuviškos paprastosios spanguolės veislės
  4. D. Vaitkevičienė. Gyvatės nukąsta šaknis
  5. Iki Rasos šventės (joninių) – geriausias laikas rinkti vaistažoles
  6. Eugenijos Šimkūnaitės palikimas
  7. Kviečia mugė „Pakalnutės uoga 2012“
  8. Bus minima tarptautinė augalų diena
  9. Žolelių galia Aukštaitijos nacionaliniame parke
  10. Patiekalai su Kauno Botanikos sode išaugintais prieskoniais bus ragaujami mugėje „Pakalnutės uoga“ (programa)
  11. VDU Kauno botanikos sode pristatoma nepaprasta pašto ženklų ir atviručių paroda
  12. Į VDU Kauno botanikos sodą kviečia sužydusi turtinga bijūnų kolekcija
  13. Į VDU Kauno botanikos sodą kviečia pražydę tulpmedžiai
  14. Didžiausiame Lietuvos rožyne kuriama pasaulinio lygio kolekcija
  15. Skubėkime apsirūpinti vaistažolėmis
  16. Tautų mugėje pirmą kartą susiburs šalies žolininkystės puoselėtojai (dienotvarkė)
  17. Auksinė piktžolė – kiaulpienė
  18. Bendraminčių samburis: Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“
  19. Vyriausybė patvirtino E. Šimkūnaitės metų minėjimo planą

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Anemijos kilpa: kai pavojingą ligą slepia solidus amžius

Ką svarbu žinoti apie mažakraujystę

2021 03 01
Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

2021 02 28
Skelbiamas 2021 metų gamtos kūrinijos rūšių dešimtukas!

Skelbiamas 2021 metų gamtos kūrinijos rūšių dešimtukas!

2021 02 10
Pelkė | am.lt nuotr.

Pelkių būklei pagerinti – medžioklė be švino

2021 02 02
Šiaulių botanikos sodas | R. Bernotaitės nuotr.

Šiaulių botanikos sode jaukumą kurs žiemojantys augalai ir šimtai švieselių

2020 12 02
Eugenija Šimkūnaitė | asmeninė nuotr.

Vilniuje vyks E. Šimkūnaitės atminimui skirta tarptautinė liaudies medicinos konferencija

2020 11 23
Kokios 5 medžiagos būtinos kūnui šaltuoju metų laiku

Kokios 5 medžiagos būtinos kūnui šaltuoju metų laiku

2020 11 16
Į daržą – su išmaniuoju telefonu: padės susiplanuoti darbus ir atpažinti piktžoles

Į daržą – su išmaniuoju telefonu: padės susiplanuoti darbus ir atpažinti piktžoles

2020 10 20
Sirvėtos regioniniame parke vyko pažintis su vaistažolėmis

Gydymas augalais: kodėl tai ne močiučių pramanai?

2020 10 09
efoto.lt, T.Naujokaičio nuotr.

Seimas naujai apibrėžė laukinių augalų ir gyvūnų išteklių naudojimą

2020 09 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
Lietuvoje

Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą

2021 03 06
Kelias.sumin.lt
Lietuvoje

Ministerijos svetainėje – duomenys apie keliams skirtų lėšų paskirstymą

2021 03 06
Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
Kultūra

Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai

2021 03 06
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Kultūra

Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“

2021 03 06
Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito
Gamta ir žmogus

Po storu sniego sluoksniu peržiemoję erkės ruošiasi pavasariui

2021 03 06
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Gamta ir žmogus

Kai kuriuos buitinių prietaisų nesklandumus galima išspręsti ir patiems

2021 03 06
Briedis | wikipedija.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius

2021 03 06
Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės
Gamta ir žmogus

Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės

2021 03 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ne vyjezdnoj? apie Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
  • Ne vien genderiai apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • Janina apie J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė
  • vasionis apie Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
  • Ministerijos svetainėje – duomenys apie keliams skirtų lėšų paskirstymą
  • Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
  • Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1286; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1219; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 938; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 565; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ką svarbu žinoti apie mažakraujystę

by Kristina Aleknaitė
2021 03 01
0
Anemijos kilpa: kai pavojingą ligą slepia solidus amžius

Dienos eina ilgyn, saulės vis daugiau, tačiau jėgų – mažiau, o nuotaika prastėja. Gali būti, kad šie požymiai liudija mažakraujystę....

Skaityti toliau

Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

by Ditė Česėkaitė
2021 02 28
0
Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

Lietuviškų augalų įvairovę atspindintys želdynai ir lankytojams patogi erdvė – tokios permainos numatomos sostinės Jono Jablonskio skvere, kurį atgaivinti ėmėsi...

Skaityti toliau

Skelbiamas 2021 metų gamtos kūrinijos rūšių dešimtukas!

by Kristina Aleknaitė
2021 02 10
1
Skelbiamas 2021 metų gamtos kūrinijos rūšių dešimtukas!

Lietuvoje gyvena daugiau nei 30 000 skirtingų sistematinių grupių gyvūnų ir augalų rūšių – nuo plika akimi neįžiūrimų, iki pačių...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Ne vyjezdnoj? apie Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
  • Ne vien genderiai apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • Janina apie J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė
  • vasionis apie Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“
  • Vaclovas Mikailionis apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
Kitas straipsnis
Kaip technologijos gali numalšinti bendravimo stygių

Kaip technologijos gali numalšinti bendravimo stygių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai