E. Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti, kur mūsų šaknys

Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius paskelbė vaistinių augalų tyrinėtojos, žinomos visuomenės švietėjos vaistažolių panaudojimo sveikatos stiprinimui ir ligų gydymui klausimais, habil. biologijos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais.

Eugenija Šimkūnaitė kaip niekas kitas gerai suprato, kad natūralioje gamtoje yra visos reikalingos priemonės ir medžiagos gerai mūsų sveikatai sugrąžinti ir palaikyti.

Nedaug yra iškilių mokslininkų, kurie skirtų tiek laiko ir gebėtų taip vaizdžiai išaiškinti visuomenei savo tyrimų apie sveikos gyvensenos ir buvimo natūralioje gamtoje svarbą, kaip liaudies švelniai vadinama „žiniuone“ Eugenija Šimkūnaitė. Galbūt kaip tik tai ir pelnė jai visuotinę pagarbą ir pripažinimą. Klodama pamatus naujai, vis svarbesne tampančiai medicinos krypčiai – gyvensenos medicinai (GM) – ir primindama mums seną, tačiau nepraradusią savo svarbos papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą (PA) ji rašė: „Labai svarbią reikšmę sveikatai turi taisyklingas darbo ir poilsio kaitaliojimas, protingas naudojimasis saule, vandeniu, tyru oru, racionalus maitinimasis.“ Šiuo metu koronaviruso sukaustytai visuomenei pranašiškai skamba jos teiginys: „Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti, kur mūsų šaknys.“

Iš žiniasklaidoje skelbiamos informacijos matome, kad virusas paliečia pirmiausia tam tikras padidintos rizikos susirgti asmenų grupes: sulaukusius vyresnio amžiaus, sergančius lėtinėmis ligomis, turinčius nusilpusį imunitetą žmones. Visuomenės izoliavimo ir karantino priemonės, kurias šiandien aktyviai taiko Vyriausybė, yra nepaprastai svarbios ir reikalingos. Mes visi besąlygiškai turime joms paklusti ir laikytis griežtos higienos taisyklių. Vis tik būtinos ir neišvengiamos karantino priemonės gali duoti tik laikiną apsaugą nuo pandemijos, deja, jos neapsaugos nuo tokių infekcijų pasikartojimo ateityje.

Tuo tarpu įgytas stiprus imunitetas gali sustiprinti ir be išorinės pagalbos apsaugoti nuo infekcijos. PA sveikatos priežiūros vienas pagrindinių tikslų kaip tik ir yra žmogaus sveikatos ir imuninių reakcijų sustiprinimas. Gamta ir pirmiausia augalai yra tos priemonės, kurios geriausiai padeda sustiprinti imunitetą. Stambiausia ir seniausiai praktiškai taikoma PA sveikatos priežiūros sritis yra E. Šimkūnaitės propaguota fitoterapija. Lietuvoje gydymas augalais turi ypač gilius papročius. Daugiausia šioje medicinos srityje nuveikusi habil. dr. E. Šimkūnaitė jai būdingu stiliumi rašė: „Sveikatą turime visam gyvenimui tik vieną, tad stenkimės, kad sąmoningai ar nesąmoningai neatsistotume ligos pusėje. Gydytis – ne kortomis lošti, rizikuoti nevalia.“

„Žmogus, turintis stiprų imunitetą, rečiau serga, o jei ir suserga – tik lengva ligos forma. Kaip rodo COVID-19 pandemijos metu registruojami moksliniai stebėjimai, virusai pažeidžia asmenis su silpnu imunitetu. Eugenija Šimkūnaitė mokė, kad be natūralių vaistažolių vartojimo imuniteto stiprinimui svarbus pakankamas miego kiekis, fizinis aktyvumas, vidinė ramybė, patalpų vėdinimas, subalansuota mityba, kurioje būtų pakankamai daržovių ir vaisių, pakankamas vitaminų, mineralų, antioksidantų kiekis ir kitų imunitetą stiprinančių medžiagų vartojimas. Jos įžvalgos padėjo suformuoti visuomenės susidomėjimą į gyvensenos pokyčius sufokusuotos medicinos sričių augimą“, – teigia A. Kirkutis.

Būtent tokiais principais yra grindžiama moksliniais faktais paremta medicinos sritis – gyvensenos medicina. Ja vadovaujantis ligoniams parodoma galimybė, kaip pasukti lėtinio susirgimo eigą savaiminio pasveikimo linkme nevartojant ar vartojant mažai cheminių vaistų. Tai pasiekiama pašalinus ligas sukėlusias priežastis ir sustiprinus imunitetą natūraliomis priemonėmis.

Gyvensenos medicinos ir papildomosios bei alternatyviosios medicinos kryptys yra nukreiptos į ūminių ir lėtinių ligų atsiradimo priežastis, jų panaikinimą ir imuniteto sustiprinimą natūraliomis priemonėmis. Toks požiūris į sveikatos priežiūrą greta jau vykdomų Vyriausybės priemonių gali pagelbėti išsaugoti daug gyvybių ir padėti susigrąžinti prarastą sveikatą ligoniams, susirgusiems ūmiomis infekcinėmis ir lėtinėmis ligomis.