Žymos archyvas: LDK

M. Kvietkauskas: Litvakų paveldo įsisąmoninimas atveria mus pasauliui (2)

Mindaugas Kvietkauskas | Leidyklos nuotr.

Vasario 23–26 d. Vilniaus knygų mugė vėl kvies į diskusijas aktualiausiomis visuomenės, kultūros ir politikos temomis, kurias šiemet vienija mugės tema – lietuviški ženklai pasaulyje. Ar įsivaizduojame, kiek esame davę pasauliui, kokio masto mokslo ir meno bei kultūros lauko žmonės iki šiol sieja save su mūsų šalimi? Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) direktoriaus Mindaugo Kvietkausko teigimu, vieną ryškiausių pėdsakų pasaulyje palikusių grupių – litvakai, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) teritorijoje gyvenę žydai, kurių paveldas pasaulyje yra išskirtinis, tačiau Lietuvoje iki galo neįsisąmonintas, bet keliantis vis didesnį susidomėjimą. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje tęsiame pokalbį apie XVIII a., Lietuvos ir Lenkijos valstybės žlugimo išvakarėse, vykdytas reformas, kuriomis siekta šią valstybę išgelbėti. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su žinoma XVIII amžiaus tyrinėtoja Ramune Šmigelskyte-Stukiene kalbasi apie žymiausią šių reformų etapą – Ketverių metų seimo reformas ir Gegužės 3-osios Konstituciją.

Kodėl būtent 1788 m. Abiejų prasidėjo naujas ryžtingų reformų etapas? Kas naujo buvo Ketverių metų Seimo reformose? Kaip teisingai įvardyti ir suprasti 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją? Skaityti toliau

Lenkijos institutas kviečia į paskaita apie antrąją Jogailos sutuoktinę Oną Celietę (1)

Ona Celietė – antroji Jogailos sutuoktinė | rengėjų nuotr.

Vasario 10 d., penktadienį, 18 val., Lenkijos institute Vilniuje (Didžioji g. 23) vyks Majos Lukanc iš Slovėnijos paskaita „Ona Celietė /Anna Cylejska/ Antroji Jogailos sutuoktinė”.

Ona Celietė (lenk. Anna Cylejska, slov. Ana Celjska) (*maždaug 1380/1388 – †1416) – bemaž vienintelė Viduramžių sąsaja, rišanti dabartinę Slovėniją ir Lenkiją/Lietuvą. Istorija įamžino šią grafaitę, kai ji susituokė su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila (Władysław II Jagiełło) (*maždaug 1352/62 – †1434). Ištekėjusi už Jogailos, Ona Celietė tapo pirmąja karaliene iš Celės grafų, svarbiausios kilmingųjų giminės, kilusios iš šiuolaikinės Slovėnijos teritorijos. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas trukdė sustiprinti XVIII amžiuje žlungančią valstybę? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbame Lietuvos valstybės saulėlydžio epochą ir joje bandytas vykdyti reformas. Šia tema Tomas Baranauskas kalbasi su XVIII amžių tyrinėjančia istorike Ramune Šmigelskyte-Stukiene.

Ar Lietuvos ir Lenkijos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – žlugimas XVIII a. pabaigoje buvo neišvengiamas? Kaip to meto šios valstybės piliečiai bandė gelbėti valstybę – pertvarkyti jos valdymą, sustiprinti kariuomenę, sukurti efektyvų biurokratinį aparatą? Kada kilo tokių reformų idėja? Kokie reformų sumanymai buvo įgyvendinami paskutinio karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikais? Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje 3D virtualiojoje erdvėje galima bus nusikelti į šimtmečių praeitį (0)

Vilnius | vipcommunications.lt nuotr.

Pradėdamas naujus metus ir minėdamas savo aštuntąjį gimtadienį, Valdovų rūmų muziejus pirmasis šalyje savo lankytojams pristato galimybę 3D virtualioje erdvėje šimtmečiais nusikelti į praeitį ir pamatyti, kaip istoriškai keitėsi Vilniaus pilių teritorija, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija nuo XIII a. iki šių dienų. Tai leidžia suvokti istorinio lobyno, eksponuojamo Valdovų rūmų muziejuje, svarbą.

Aštuonių minučių trukmės virtualioje 3D projekcijoje, sukurtoje remiantis Valdovų rūmų Skaityti toliau

A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika (51)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų, kuriuos  ėmė skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo ištraukti  iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu). Kai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima  apibendrinti taip:

  • Lietuviai dėl vėlyvo krikšto atsiliko nuo kitų Europos tautų ir tik lenkų dėka ėmė kultūrėti, tačiau iki galo to nepadarė, nes dalis liko įsitvėrę gimtosios, o ne lenkų Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (4)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?

Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau

Mėgautis Vilniaus senamiesčio vaizdais lankytojai gali ir uždarius Gedimino kalną (0)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Dėl tvarkomo Gedimino pilies kalno pasigrožėti sostinės panorama negalinčius miesto lankytojus Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ bei Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kviečia pasigrožėti Vilniaus senamiesčio vaizdais, atsiveriančiais iš Valdovų rūmų bokšto apžvalgos aikštelės.

„Valdovų rūmų bokšto apžvalgos aikštelė – viena muziejaus erdvių, iš kurios šaltuoju metų laiku sudaroma galimybė po stogu patogiai apžvelgti Vilniaus panoramą. Ši paslauga iki šiol buvo teikiama kompleksiškai užsisakant ekskursiją, – teigia Valdovų rūmų muziejaus rinkodaros koordinatorius Mindaugas Puidokas. Skaityti toliau

L. Linkevičius: bendra europinė Lietuvos ir Ukrainos istorija – tvirtas pagrindas europinei ateičiai (0)

URM nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sausio 4 dieną Vilniuje susitikęs su Ukrainoje 2016 metų knyga išrinkto istorinio leidinio apie LDK kunigaikščius Višnioveckius autoriais ir leidėjais pažymėjo, kad Lietuvai svarbus bendros istorinės atminties regione išsaugojimas ir jos populiarinimo skatinimas.

„Džiugu, kad apie Lietuvai ir Ukrainai svarbias istorines asmenybes pasakojanti knyga, kurios leidybą iš dalies finansavo Užsienio reikalų ministerija, sulaukė sėkmės Ukrainoje“, – sakė L. Linkevičius. Ministras pabrėžė, Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai (8)

Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Prasidedantys 2017-ieji metai, kaip ir visada, primins mums keletą svarbių istorinių datų, kurioms šiemet sukanka jubiliejinės sukaktys. Priminsiu, kad tikru jubiliejumi turi teisę vadintis tik kas 50 metų minimos sukaktys, o ne tai, ką jubiliejais vadina, pavyzdžiui, LRT laida „Istorijos detektyvai“, nevengianti „jubliejais“ vadinti ir 5 metų sukakčių.

Solidžiausia 800 metų sukaktis šiemet sukanka nuo pirmojo kryžiaus žygio prieš prūsus paskelbimo. 1217 m. kovo 3 d. popiežius Honorijus III įgaliojo pirmąjį Prūsijos vyskupą Kristijoną rinkti kryžininkus ir suteikti jiems tokius pačius atlaidus, kaip vykstantiems į Palestiną. Skaityti toliau

Sausio 1-ąją minėsime Lietuvos vėliavos dieną (0)

KAM.lt, A. Pliadžio nuotr.

2017 m. sausio 1 d. 14 val. Katedros aikštėje Vilniuje vyks Lietuvos vėliavos dienos minėjimas. Jo metu Gedimino pilies bokšte Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai iškels 2017 metų vėliavą. Ši tradicinė vėliavos ceremonija skiriama priminti apie tai, kad 1919 metų sausio 1 d., Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę, kaip laisvos Lietuvos simbolį, pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys.

Prieš pakeldami naująją 2017 metų trispalvę kariai nuleis 2016 m. bokšte plevėsavusią vėliavą. Pagal susiklosčiusią tradiciją senoji vėliava bus perduota saugoti vienai iš Lietuvos Skaityti toliau

Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos (0)

paroda-ldk-muraiGruodžio pradžioje Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaryta Raimondo Paknio fotografijų paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“. Parodą galima aplankyti iki 2017 m. sausio 9 d.

Fotografo Raimondo Paknio vardas paprastai siejamas su leidyba: jo leidyklos istorija prasidėjo 1993-iaisiais nuo didžiulio pasisekimo sulaukusio albumo Lietuvos bažnyčių menas, parengto kartu su kolega Arūnu Baltėnu. Netrukus pasirodė vėlgi abiejų fotografų leidinys Senoji lietuvių skulptūra. R. Paknio leidykla užsiėmė teritoriją ir jau beveik ketvirtį amžiaus jos neapleidžia. Skaityti toliau

75-ąjį gimtadienį švenčiantis signataras R. Gudaitis Seime pristatys savo naują knygą (0)

gudaitis_krantai

Signataras Romas Gudaitis savo 75-ąjį gimtadienį įprasmins išskirtiniu renginiu. Gruodžio 9 d. 13.30 val. sukaktuvių proga Seime jis pristatys savo naują knygą „Vytauto vergo įdagas. Rudnia iškeliauja į dangų“. Seimo skaitykloje bus atidaroma ir R. Gudaičio knygų paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vincui Ramučiui Gudaičiui – 75“.

Naująją R. Gudaičio knygą sudaro istorinė apysaka „Vytauto vergo įdagas“ ir novelių ciklas „Rudnia iškeliauja į dangų“. Apysakoje „Vytauto vergo įdagas“ netikėtu kampu atskleidžiamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paveikslas, išryškinamos jo vidinės dramos, Skaityti toliau

R. Abukauskienė. Alšis (0)

Alšis |  G. Klimkevičiaus nuotr.

Būrys lietuvių, užsibrėžę pakartoti Vytauto Didžiojo žygį, sėdo ant žemaitukų ir išjojo Juodosios jūros link. Baltarusijoje, ties Alšios pilimi, prie jų prisijungė šunelis. Jis kasdien nubėgdavo 40 – 50 km paskui raitelius. Kodėl? O buvo taip…

Kalė atsivedė net aštuonis šuniukus. Pamačiusi šeimininkė aiktelėjo:

– Kur ir dėsime tiek?

Toks šeimininkės tonas nieko gero nežadėjo. Skaityti toliau

„Canto Fiorito” Austrijoje ir Slovėnijoje pristatys XVII a. Vazų ir Habsburgų dinastijų muzikinį paveldą (0)

„Canto Fiorito” | LRKM nuotr.

Vilniuje įsikūręs tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, bendradarbiaudamas su barokinių pučiamųjų ansambliu „Musica Antiqua Salzburg“, lapkričio 4-6 dienomis Austrijoje ir Slovėnijoje pristatys koncertinę programą „Vazų ir Habsburgų dinastijų muzikinis palikimas“ (projekto meno vadovas Rodrigo Calveyra).

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės valdovai Vazos su Habsburgų dinastija palaikė glaudžius ryšius, Skaityti toliau

Kobylkoje bus atidengta atminimo lenta LDK kariams ir sukilėliams (1)

T.Kosciuška

Šeštadienį, spalio 29 dieną, 222-ųjų Kobylkos mūšio metinių proga, Lenkijoje, Kobylkos miesto kapinėse, bus atidengta lietuviška atminimo lenta, skirta 1794 m. spalio 26 d. mūšio metu žuvusiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariams ir sukilėliams. Ji bus atidengta greta lenkiškos atminimo lentos, įamžinančios Kobylkos kautynių aukas.

Iškilmėse dalyvaus Kobylkos burmistras Robertas Roguski, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius, Skaityti toliau

Lapkrityje sulauksime ketvirtos K.Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklo Silva rerum dalies   (1)

Kristina Sabalaiuskaitė | „Baltų lankų“ nuotr.

Lapkričio mėnesį leidykla „Baltos lankos“ išleis ilgai lauktą ketvirtąją menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės tetralogijos Silva rerum dalį. Šia bestseleriais tapusių istorinių romanų ciklo dalimi baigiama didžioji Vilniaus saga, – istorijos mokslo ir literatūros jungtimi, tarptautinės kritikos vertinimais, neturinti atitikmens šiuolaikinėje lietuvių literatūroje.

Silva rerum istorinių romanų ciklas – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių Lietuvos literatūroje. Pirmoji ciklo dalis 2008-aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Skaityti toliau

Istorinėje konferencijoje bus atskleistos Krokuvos ir Vilniaus katedrų paslaptys (programa) (0)

Valdovų rūmai | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rytoj, spalio 12 d., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidės tris dienas truksianti tarptautinė konferencija „ABIEJŲ TAUTŲ SOSTINIŲ KATEDROS. Krokuvos ir Vilniaus vyskupiškosios bažnyčios“. Pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos istorijoje vykstančiame tokio pobūdžio renginyje pranešimus apie Abiejų Tautų Respublikos – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – dviejų sostinių pagrindinių šventovių istorinius ryšius ir savitus fenomenus skaitys bemaž 50 mokslininkų, atvykusių iš Lietuvos ir Lenkijos, taip pat kitų Europos kraštų. Skaityti toliau

Gardino ir Kauno rajonai kartu gaivins LDK paveldą (4)

Gardino ir Kauno rajonai kartu gaivins LDK paveldą | Kauno r. savivaldybės nuotr.

Spalio 7 d. Raudondvario dvare pasirašytas ketinimų protokolas, kuris Kauno rajono savivaldybei atvers daugiau galimybių bendradarbiauti su kaimyninės Baltarusijos Gardino rajonu.

Dokumentą parašais patvirtino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas ir Gardino rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Janas Vasilevskis. Abi šalys įsipareigojo skatinti ekonominius ir kultūrinius ryšius, megzti bendradarbiavimą socialinėje ir švietimo srityse.

„Baltarusija yra artima kaimynė, be to mus vienija bendra Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija, todėl neabejoju, kad bendradarbiavimas regionų lygmenyje bus Skaityti toliau

Ieškoma lėšų tolimesniam Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiuje tvarkymui (0)

S. Kulevičiaus nuotr.

Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos praėjusios savaitės pabaigoje vykusiame dvišaliame Lietuvos-Baltarusijos pasitarime nutarta kreiptis dėl tolimesnio finansavimo Radvilų giminės palaidojimų kriptos Nesvyžiaus bažnyčioje tvarkymui. Paraišką dėl finansavimo iš ES Bendradarbiavimo per sieną programos teiks Kėdainių krašto muziejus ir partneriai iš Baltarusijos.

„Radvilų giminės palaidojimų kripta Nesvyžiuje yra neeilinis kultūros paveldo objektas ─ vienas iš didžiausių vienos giminės mauzoliejų visoje Europoje.  Skaityti toliau

Į Medininkų pilį kviečia LDK karybos istorinės rekonstrukcijos šventė (1)

Medininkų festivalio akimirka. Alkas.lt nuotr.

Spalio 1 d. jau penktąjį kartą Medininkų pilyje vyks gyvosios istorijos renginys „Medininkų pilies gynyba“. Į šlovingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovų istoriją menančią pilį susirinks apie 40 dalyvių, daugiausia – karybos rekonstruktoriai. Renginį rengiaTrakų istorijos muziejus.

„Norime, kad šventės svečiai pajustų protėvių karžygišką dvasią, jų siekį ginti savo gimtąją žemę,  – sako Gintautas Terleckas, Medininkų pilies skyriaus vedėjas. – Tokios vertybės, kaip laisvė ir meilė tėvynei, nekinta. Keičiasi tik epochos ir laisvės gynimo būdai. Tikime, kad šventė prisideda prie patriotinių jausmų ugdymo“. Skaityti toliau

Gausi Valdovų rūmų muziejaus radinių kolekcija tęsia kelionę Baltarusijoje (0)

Valdovurumai.lt nuotr.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų tarptautinė paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare“ tęsia savo kelionę Baltarusijoje. Iki šių metų rugsėjo 11 d. ji buvo eksponuojama Radvilų Nesvyžiaus rezidencijoje, iš kurios iškeliavo į Gardiną. 2016 m. rugsėjo 17 d., švenčiant Gardino miesto paminėjimo 888-ąsias metines, paroda iškilmingai atidaryta Gardino valstybiniame religijų istorijos muziejuje. Skaityti toliau

D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas (6)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Politinis kalinys, nepriklausomybės signataras a. a. Algirdas Patackas yra taikliai pastebėjęs, kad lietuvių tautos sukilimai prieš okupantus prasiverždavo maždaug kas 20–30 metų.

Taigi iš Rusijos imperijos, gniaužusios Lietuvą beveik du šimtmečius, bandė išsiveržti kiekviena lietuvių karta. Nepaisant tūkstančių nukentėjusiųjų, atimtų, surusintų dvarų po 1831 m. sukilimo, 1863-iaisiais vėl visą Lietuvą apėmė ginkluoto pasipriešinimo dvasia; dar po dvidešimties metų gerokai nukraujavusius žemaičius pakeitė suvalkiečių inteligentija, šįkart pakėlusi lietuvius į taikų dvasinį išsivadavimą: Skaityti toliau

Ant žirgo joja nuo Juodosios jūros iki Kernavės (0)

Ceslovas Marcinauskas su zemaituku_P. Lileikio nuotr

Česlovas Marcinauskas išgarsėjo, kai prieš penkerius metus savo augintais žemaitukais kartu su bendražygiais nujojo iki Juodosios jūros. Dabar šį žmogų, įsikūrusį prie pat Kernavės, lanko mėgstantieji pabūti lietuviškų žirgų draugijoje, jodinėti ar važinėtis jais kinkytoje bričkutėje.

Kantrūs ir neišrankūs

Išskirtinio dėmesio verta Česlovo iš mėsinių arklių supirkėjų išgelbėta kumelė Žyga. Skaityti toliau

Valdovų rūmuose bus pagerbtas garsus istorikas Mečislovas Jučas (0)

Profesorius Mečislovas Jučas | valdovurumai.lt nuotr.

Liepos 7 d., ketvirtadienį, 18–19 val. Vilniuje, Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyks istorikų pokalbis „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos“. Šis renginys bus skirtas profesoriaus Mečislovo Jučo 90-mečio sukaktuvėms ir šiai sukakčiai parengtos knygos sutiktuvėms.

Prof. Mečislovas Jučas, gimęs 1926 m. balandžio 26 d., šiais metais švenčia savo 90-ąjį jubiliejų. Renginyje bus aptariamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos aktualijos prof. Mečislovo Jučo daugiau nei 60 metų trunkančios mokslinės kūrybos kontekste. Skaityti toliau

Valdovų rūmų muziejus kviečia pamatyti ir išbandyti istorinius šokius (0)

Valdovurumai.lt nuotr.

Liepos 2 d., pirmąjį šių metų liepos mėnesio šeštadienį Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, minėdamas Istorinio šokio dieną, kviečia visus į šia proga rengiamus renginius.

„Apie istorinius šokius Lietuvoje tiesioginių žinių nėra daug, tad tenka pasikliauti istoriniais kontekstais. Vis dėlto aišku, kad tai buvo labai svarbi diplomatinės kultūros ir protokolo dalis, maloni pramoga ir fizinio lavinimo priemonė, Skaityti toliau

Josvainiai – žvaigždžių kalvė (nuotraukos) (0)

Džiaugsmo akimirka Naisiuose

Kėdainių rajone esantys Josvainiai, pasimokę iš Šiaulių rajone esančių Naisių, ėmėsi jau prieš kelis metus organizuoti šventes be alkoholio. Jų iniciatyvos neliko nepastebėtos. Josvainiai, kartu su dešimčia kitų, tapo 2016-ųjų mažąja Lietuvos kultūros sostine. Birželio 24-26 d. josvainiškiai švenčia savo miestelio gimtadienį. Mintimis apie Josvainius dalijasi iš čia kilę kraštiečiai.

Kultūra – pamatas dabarčiai ir ateičiai 

Josvainių bendruomenės centro pirmininkė Danguolė Raudeliūnienė: Skaityti toliau

L. Šarkaitė–Viluma. Jaudinantys susitikimai Gardine (nuotraukos) (3)

Gadino pilyje ant aukštojo Nemuno kranto | N. Balčiūnienės nuotr.

Jau daugelį metų vedami Nijolės Balčiūnienės ir Kazimiero Garšvos, kurie nepailstamai padeda etninių žemių lietuvių bendruomenėms, lankome lietuvius, gyvenančius Baltarusijoje. Kartu su folkloro ansambliu „Laukis“, lietuvybę, tautines vertybes, gautas iš protėvių, senelių palikimo ne kartą skleidėme Pelesoje, Lydoje, Rimdžiūnuose, Apse, Minske.

O šių metų šiltą birželio 4-osios vasaros dieną vykome į Gardiną, kur Nacionalinių kultūrų festivalyje puikavosi ir lietuvių kiemelis su Baltarusijoje gyvenančių lietuvių kolektyvų koncertais. Kartu su mumis važiavusi „Vilnijos“ draugijos pirmininko Skaityti toliau

I. Baranauskienė. Survila ir Survilaičiai – dar kartą apie nepripažintus Kęstučio palikuonis (8)

Lietuvos Karalius Kęstutis

Straipsnyje siekiama įrodyti, kad Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Butauto Kęstutaičio brolis Survila, nepaisant istoriografijoje vyraujančios priešingos nuomonės, iš tikrųjų buvo Kęstučio sūnus. Taip pat naujausios istoriografijos kontekste vertinamas Survilos ir jo palikuonių likimas XIV a. antrojoje pusėje – XV a. pradžioje.

Įvadas

Lietuvos metraščiuose liudijama, kad Kęstutis turėjo šešetą sūnų [9, 81; 10, 313]. Vis dėlto, kadangi jų vardai nebuvo nurodyti, Kęstutaičių identifikacija istorikams tapo rimta ir iki šiol aktualia problema. Skaityti toliau

Valdovų rūmų muziejus sulaukė įspūdingų pinigų (0)

Valdovų rūmai | valdovurumai.lt nuotr.

Šią savaitę Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė įspūdingų pinigų. Deja, už juos įsigyti nieko negalima, nes tai – vertybės, kurios papildys muziejaus rinkinius. Daugiau kaip 300 monetų, medalių, banknotų, vertingų numizmatikos leidinių padovanojo vienas Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų ir ilgametis jo vadovas Edmundas Kulikauskas. Tai pats gausiausias vieno asmens dovanotas muziejinių vertybių rinkinys Valdovų rūmų muziejaus istorijoje. Skaityti toliau