Žymos archyvas: LDK

Seimo komisija Vyriausybės prašys lėšų Vytauto Didžiojo paminklo statybai (video) (11)

Vytautas Didysis Gedimino pilies papėdėje. Skulptorius Vytautas Kašuba, 1939 m. | Alkas.lt., T. Baranausko nuotr.

Spalio 13 d. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija nutarė kreiptis į Vyriausybę, kad kitų metų biudžete būtų skirta lėšų Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo paminklo statybai Trakuose. Paminklo statybos parengiamiesiems darbams bus prašoma skirti per 100 tūkst. eurų. Visa paminklo projekto sąmata siekia 548 tūkst. eurų. 

Trakų rajono savivaldybė vietą paminklo statybai numatė Galvės ežero Karvinės saloje. Jau yra parengtas paminklo Skaityti toliau

S. Lapėnas. Kas bijo lietuviško Vyčio? (24)

Saulius Lapėnas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

…Lietuvoje jis siekia sąžiningai
kitiems nematomo tikslo.
в Литве преследует он честно
другим не видимую цель.

Josifas Brodskis, „Herbas“ 1971

Nuo egiptietiškų piramidžių laikmečio iki mūsų dienų sostinių architektūros paminkluose glūdintys svarbūs simboliai, formuoja šalies ateitį ir įtakoja liaudies savigarbą ir tautos savimonę. Skaityti toliau

Vilniuje paminėtos pergalės Oršos mūšyje metines (0)

Oršos muūšo paminėjimas | A. Pliadžio nuotr., kam.lt

Rugsėjo 8 d. Vilniuje, ant Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, dar vadinamos Barbakanu, kalno, Lietuvos nacionalinis muziejus, Laisvės TV ir Lietuvos kariuomenė pakvietė vilniečius ir miesto svečius minėti Oršos mūšio pergalę. Prieš 505 metus tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenių įvykusios ir lietuvių pergale pasibaigusios legendinės kovos atminimui buvo surengta ginkluotės ekspozicija, diskusijos, koncertai, aidėjo senovinių pabūklų salvės ir specialūs fejerverkai.

„Oršos mūšis atskleidė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos Karalyste perspektyvas ir buvo reikšmingas karo

Skaityti toliau

Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais (0)

Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.

Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Vergo sindromas: patys save okupuojame (12)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Artėdami prie rugpjūčio 23-osios, kaip prieš 80 metų Lietuva tapo didžiųjų valstybių dalybų auka, o jau rugsėjo 28 d. atsidūrė SSRS nasruose, verta prisiminti, kad Lietuva buvo daugelio grobuonių okupantų laimikiu. O kažkada, dar LDK laikais, ir patys lietuviai gviešdavosi svetimų teritorijų.

Bet šiandien, naujaisiais laikais, apie okupaciją kalbame kaip apie praeities slogutį. Kai kas, ypač jaunimas, okupantą įsivaizduoja kaip iš istorijos vadovėlių atėjusį efemerišką niekadėją, kuris, ko gero, mažą užsidariusią valstybę ar tautelę nori Skaityti toliau

Žurnalistai Ukrainoje atrado Lietuvos didybę (nuotraukos) (21)

Ekspedicijos dalyviai Lvove | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 17 d. Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) ekspedicija „Vienybės kelias‘19“ sugrįžo namo. Bemaž 10 dienų trukęs žygis po Vakarų Ukrainą nė vieno keliautojo nepaliko abejingo.

„Daugeliui tai buvo puiki proga savo akimis pamatyti kadainykštės Lietuvos didybę, pajusti mūsų protėvių išminties šviesybę ir dvasios tvirtybę. Įspūdingi pilių mūrai, išprususių ekskursijų vadovų su pasididžiavimu sekami pasakojimai apie Lietuvos valdovus, šilti atsiliepimai apie jų valdymo laikus, vietos gyventojų Skaityti toliau

Gyvosios istorijos šventė žemaičių dvasią žadins ant piliakalnio Kartenoje (video) (0)

Kartenos šventė | Salantos reg. parko nuotr.

Rugpjūčio 2–3 dienomis didingos kuršių ir žemaičių praeities dvasia atgimstantis Kartenos piliakalnis vilios tūkstančius smalsuolių sugrįžti į tolimą Žemaitijos krašto praeitį. Netoli pajūrio esančiame Kartenos miestelyje rengiama šventė iki šiol pritraukė per 3 tūkstančius atvykėlių.

Šiemet savo ketvirtąją vasarą pasitinkantis ir į dviejų dienų renginį išaugusi šventė žiūrovus perkels į XV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Žemaičių seniūniją, Skaityti toliau

Liepos 15-ąją minima Žalgirio mūšio diena (0)

Žalgirio mūšis | Kedainiai.lt nuotr.

1410 m. liepos 15 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Kėdainių rajono savivaldybės pastate, Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų ekspozicijoje, galite pamatyti Žalgirio mūšį vaizduojančią šachmatų lentą. Skaityti toliau

Lietuvos žurnalistai išvyko į Ukrainą LDK keliais (nuotraukos) (1)

Lietuvos žurnalistai išvyko į Ukrainą LDK keliais | Alkas.lt, J.Vaškūno nuotr.

Lietuvos žurnalistų sąjungos ekspedicija „Vienybės kelias‘19“ išjudino mus visus ankstyvą rytą. Nuo simbolinės vietos prie LRT būstinės kelios dešimtys kolegų iš skirtingų žiniasklaidos priemonių ir miestų kartu nutarė simboliškai atšvęsti LŽS 90 metų jubiliejų – organizuoti dešimties dienų ekspediciją Ukrainoje ir solidariai palaikyti kolegas šioje šalyje. Pasirinkta buvo Vakarų Ukraina, kurioje išlikęs gausus LDK paveldas ir daugeliui žurnalistų tai bus tarsi gyvoji istorijos pamoka, leidžianti pamatyti paminklus ir juos supančią aplinką. Skaityti toliau

Didikai Radvilos pirmavo pagal mišrias santuokas LDK (5)

Barbora Radvilaitė | barboraradvilaite.weebly.com nuotr.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų giminės istorija viena labiausiai visuomenę dominančių istorinių temų. Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Raimonda Ragauskienė išanalizavo ne tik XV a. pab. – XVII a. gyvavusios Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų šakos politinę padėtį, turtus, dalyvavimą viešajame gyvenime, bet ir šeimos modelį, reprodukcinę elgseną, ligas ir kitus klausimus. Viena tyrimų temų – mišrios didikų santuokos.

Mokslininkė nustatė, kad „dinastinių Skaityti toliau

T. Čelkis. Ką apie LDK pasakoja vietovardžiai (29)

Nemenčinės klebonijos žemių prie Simoniškių palivarko planas. 1767

XIX a. Vilniaus centriniame archyve dirbo latvių kilmės archyvaras Janis Spruogis. Jo paties liudijimu, apie dvidešimt metų užsirašinėjo įvairius toponimus, kuriuos aptikdavo skaitydamas XVI a. žemaičių žemės teismų knygas. Šį neįprastą jo darbą, o gal ir pomėgį vainikavo 1888 m. paskelbtas „Senosios žemaičių žemės geografinis žodynas“. Jame archyvaras vietovardžius surašė abėcėles tvarka ir pateikė tikslias jų nuorodas į teismų knygas. Vis dėlto kokia buvo šio darbo prasmė? Leidinio įvade J. Spruogis teigė, kad surinkti vietovardžiai yra vertingi moksliniu ir kultūriniu požiūriu, nes liudija Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (V) (28)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia.

8. Svetimiesiems naudingu kursu

Kai valdantieji nebeturi savo Tautos ir jos valstybės raidos įžvalgų, tokia Tauta ir valstybė jau stovi prie pražūties ribos. O slinkimą prie jos pagreitina ir mėginimai politizuoti istoriją, aiškinti ją tik saviems ar maitintojų tikslams naudinga linkme. Skaityti toliau

V. Mikailionis. Kunigaikščiai ar karaliai? Mirusieji žino tiesą, o kada ją sužinos gyvieji? (31)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Algimantas Bučys. Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: UAB „ALIO“. 2019, p. 568

Kaip iš tikrųjų turėtume vadinti XIII–XIV amžių Lietuvos valdovus? Nuo mokyklos suolo manėme, kad juos labai išaukštiname, vadindami didžiaisiais kunigaikščiais. Tačiau abejonių kirminas vis tiek graužė, nes kunigaikščiai yra vasalai, tad kokiems karaliams buvo pavaldūs Vytenis, Gediminas, Algirdas? Ir kodėl amžininkai – popiežiai, vokiečių pirkliai, net aršiausi priešai kryžiuočiai – vadindavo juos karaliais (rex, kionig ir pan.)? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra… (43)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Visai neseniai Lietuva ir Lenkija šauniai pažymėjo 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytos Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-metį. Vyko iškilmės, pasakytos entuziastingos kalbos, pokšėjo šampanas.

Tiesa, kaip įprasta, svečiai iš Varšuvos nesibodėjo priekaištauti Lietuvai dėl „trijų raidžių“, dėl tautinių problemų lėto sprendimo, Seimo narė iš lenkiškojo flango – dėl mokyklinių egzaminų lenkų kalba, pliekė Lietuvos valdžią dėl atskirų sutarties straipsnių nevykdymo. Skaityti toliau

Žalgirio mūšio lauke bus pastatytas pergalės paminklas (0)

Projekto sumanytojas dm. plk. Romas Žibas ir skulptorius Valentinas Šimonėlis | V. Mintaučkio nuotr.

2020 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšio lauke planuojamą atidengti paminklą  pergalei, pasiektai prieš 610 metų paminėti.

Sunku Lietuvoje surasti žmogų, kuris nežinotų 1410 metų liepos 15-osios datos, kai ordino teritorijoje  kariai, Vytauto Didžiojo vedami į mūšį, laimėjo svaiginančią, pergalę susilpnindami šimtmečiais Lietuvą terorizavusio ordino gyvavimą. Pergalė Žalgirio mūšio lauke viena pagrindinių mūsų pergalių, mūsų kaip Lietuvos Valstybės, pasididžiavimas. Skaityti toliau

L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų (20)

Knygos „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“ viršelio dalis | lki.lt nuotr.

Balandžio 18 d., 15 val., VU Filologijos fakulteto 115 a. (kur Mūzos, prie Krėvės auditorijos), bus pristatyta knyga „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“. Knygą sudarė prof. dr. Laima Kalėdienė, išleido Lietuvių kalbos institutas, rengimą ir leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) tyrimai buvo skelbti keliose šalyse, įvairiuose mokslo leidiniuos. Nuspręsta surinkti unikalius mokslo straipsnius ir išleisti atskira knyga, o publikacijas parengti taip, kad jos būtų prieinamos visiems. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kryžiaus žygių pėdsakais: nuo Romos iki Lietuvos ir Žemaitijos (video) (5)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šiemet yra Žemaitijos metai. Ta proga pakalbėsime plačiau – ir apie Žemaitiją, ir apie visą Lietuvą. Tačiau tema būtų kryžiaus žygiai Žemaitijos ir Lietuvos likime ir popiežių reikšmė juose.

Taip jau atsitiko, kad daugelis Lietuvai reikšmingų sprendimų buvo priimama ne tik Lietuvoje, bet ir už Lietuvos ribų, ir vienas iš tokių dalykų yra kryžiaus žygiai.

Kalbamės su istorike, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskiene. Kur mums reikėtų ieškoti tų pagrindinių sprendimų Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Žemaitija prieš 800 metų (73)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Seimas paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais ir padarė tai ne atsitiktinai. Šiemet sukanka 800 metų nuo pirmojo Žemaitijos paminėjimo 1219 metų Lietuvos ir Volynės kunigaikščių taikos sutartyje. Kaip tik apie Žemaitiją prieš 800 metų ir pakalbėsime ta proga. Su mumis studijoje – istorikė, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskienė.

Iš tikrųjų galima būtų sakyti, kad 1219 metai – tai pirmoji tikrai paliudyta Žemaitijos istorijos data, bet mes turim ir žymiai ankstesnę datą. Štai Žemaitijoje (kaip mes dabar ją suprantame), Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Šventasis Pajautos kapas – laiškas iš praeities (0)

Pajautos kapas | A.Kurilienės nuotr.

Yra tokių vietų Lietuvoje, kurios išsaugojo atmintį apie XIII−XIV a. lietuvių religinį gyvenimą ir su juo susijusius dieviškus asmenis. Viena jų − Pajautiškės kaimas (Kaišiadorių r.), su kuriuo sietina mitinė kunigaikštienė Pajauta ir jos šventasis kapas.

Lietuvos metraštis, aprašęs ne tik istorinius LDK įvykius, bet ir su Lietuvos valdovais sietus mitus, taip byloja apie LDK kunigaikščio Živinbudo žmoną ir kunigaikščio Kukovaičio motiną Pajautą: Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta knyga – apie Lietuvos karalius (30)

Algimantas Bučys | G. Skaraitienės nuotr.

Vasario 23 d. 14 val. Vilniaus knygų mugėjeje 1 salėje bus pristatyta nepaprasta dr. Algimanto Bučio knyga „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“, kurioje bene pirmą kartą taip plačiai ir išsamiai  atskleidžiama vadinamoji Lietuvos karalių byla.

Ši tema iki šių laikų istorikų mažai liesta bei įvairių okupantų ir „geradarių“ krikštytojų bei  civilizuotojų  išvis nepageidaujama arba net griežtai draudžiama. Tad įsigalėjo „tradicija“ šimtmečiais lietuviams į sąmonę kalti vasališkumo Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė ir J.Prasauskas. Lietuvos karvedys J.K.Katkevičius-Katkus (7)

Jonas Karolis Chodkevičius. Než. dail., apie 1620 | Wojska Polskiego muziejaus nuotr.

[…] Koks amžius, / Karoli, mums tave, tokį gerą karvedį, davė! / Argi tu gimęs ne tam, kad padėtum vargšei tėvynei? / Argi po Marso našta tu palinkęs nestoji už dukrą Savo Livoniją? Ji patikėta tavajai globai! / […] Tavo šis darbas neliks be šlovės, be giesmių, ši dorybė, / Sklis ji po žemę visur, aplenkus saulė ir laiką, / Net už Amerikos; jos neužtrins prabėgančios dienos. […]
Laurencijus Bojeris

Jonas Karolis Katkevičius-Katkus, Chodkevičius buvo vienas ryškiausių ir žymiausių XVII a. pr. Europos karvedžių, Skaityti toliau

V. Deniušas. Palemono palikuonys (I) (12)

Palemonas | wikipedia.org nuotr.

Brutenio ir Vaidevučio legenda bei Palemonas

Vijūkas-Kojelavičius pirmoje savo „Lietuvos istorijos“ dalyje „Apie lietuvių praeitį prieš italų atvykimą į Lietuvą“ pateikia lietuviškos palemoniados priešistorę, kurioje kalbama apie herulu artumą lietuviams bei apie kimbro Vaidevučio įkurtus religinį centrą Romuvą bei Krivių krivaičio postą [1]. Prieš tai gyvenęs J. Dlugošas mums perduoda žinią, kad Romuvos įkūrėjai prūsai, buvo iš Romos imperijos pabėgę lotynai [2]. Būtent itališka kiltis bei krivaitiška religija ir sieja Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas (11)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

„Tardami „Lietuva – lietuviams“ (pagrindinis Jono Basanavičiaus „Aušros“ obalsis – O.V.) mes trokštame išgauti mūsų Tautai tokią politišką tvarką, kuriai esant lietuviai patys galėtų save valdyti, nepriklausydami svetimiesiems, o kultūriškas jų ūgis nebūtų trukdomas svetimtaučių.“ Vincas Kudirka. Varpas (1902, Nr. 12, p. 2)

Atgimimo laikais, prieš dvi dešimtis metų visų pirma buvo atsigręžta į valstybę, kurią sunaikino okupacija 1940 metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo Skaityti toliau

Kviečia paskaita apie neseniai atrastas Biržų-Dubingių Radvilų giminės XVI-XVII a. rūmų liekanas (1)

Archeologų atkastų Radvilų rūmų grindinio ir krosnies fragmentai | I. Sadausko nuotr.

Vasario 7 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje archeologas Ignas Sadauskas skaitys paskaitą apie archeologinius tyrimus, atliktus vietovėje, kur kadaise Vilniuje stovėjo Radvilų rūmai. 

Archeologai teritoriją tarp Radvilų, Tilto ir Žygimantų gatvių tyrinėjo beveik metus, nuo 2017 gegužės iki 2018 metų balandžio. Didelės apimties detaliesiems archeologiniams tyrimams vadovavęs Ignas Sadauskas teigia, kad tyrimų metų buvo siekta tiksliai lokalizuoti Radvilų Skaityti toliau

T. Baranauskas. Istorijos keitimas „gimtadieniais“ – nauja istorijos primityvinimo mada? (10)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pernai, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo suorganizuota triukšminga ir, matyt, nepigi viešųjų ryšių akcija „Su gimtadieniu, Lietuva“. Šią frazę kaip papūgos kartojo elitinės „žvaigždės“ ir visame pasaulyje nufilmuoti užsieniečiai, šio šūkio fone net Vytautas Landsbergis perskaitė savo jausmingą sveikinimą Lietuvai…

Tas pats atsitiko ir su Vilniumi. Ilgai snaudusi Vilniaus savivaldybė staiga ėmėsi švęsti… „Vilniaus gimtadienį“! Ir ruoštis Vilniaus „700 metų jubiliejui“, kuris laukiamas 2023-aisiais. Skaityti toliau

J. Žąsinaitė-Gedminienė. XVIII a. antros pusės Gardinas svetimšalių atsiminimuose (3)

Horadnia._Горадня_(1713)_wikipedia-org-nuotr

Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1798) laikais Gardinas, vadintas karališkuoju, Jo Didenybės miestu, tituluotas antrąja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sostine, tuo metu po kraštą keliavusių svečių šalių memuaristų buvo lyginamas su klestinčiais Vakarų Europos centrais. Aprašytas precedento neturįs, 15 metų (1765‒1780) šlovės laikotarpis, sietinas su Gardino seniūno, karališkųjų ekonomijų administratoriaus, artimo karaliaus bičiulio, aktyvaus reformatoriaus Antano Tyzenhauzo (1733-1785) vardu.

Remiantis į LDK vykusių ir savo keliones užrašiusių XVIII a. Vakarų Europos autorių atsiminimais, įmanu rekonstruoti tuometinio seimų miesto kultūrinį, ekonominį, socialinį veidą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos istoriografijoje tokio pobūdžio raštai tebėra Skaityti toliau

A. Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai (46)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof. dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti  šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 – „Lietuvos šviesa‘, 6 – „Tautos valia“). Skaitytojų dėmesiui kai kurios ištraukos iš to veikalo, susijusios su Prūsų Lietuva ir galimybėmis atgauti ją, o  taip pat Lenkijos kolonizuotos lietuvių Tautos žemės šiauriau Vyslos.   

Susivilioję lenkiškais blizgučiais Skaityti toliau

Išeivijos lietuvis Valdovų rūmams padovanojo neeilinį XVII a. Vilniuje sukurtą stalinį laikrodį (0)

valdovurumai.lt nuotr.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir visos Lietuvos kultūros paveldo nacionalinius rinkinius papildė įspūdinga Kalifornijoje (JAV) gyvenančio lietuvių išeivijos teisininko, visuomenininko ir dosnaus mecenato Donato Janutos dovanota muziejinė vertybė – žinomo ir nagingo laikrodžių meistro Johano (Hanso) Klaseno (Johannes (Hans) Klassen) 1638 m. Vilniuje sukurtas stalinis laikrodis.

Laikrodžių meistras J. (H.) Klasenas yra gyvenęs ir dirbęs Vilniuje apie 1638–1655 metus. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (IV) (39)

Tado Kosciuškos priesaika Krokuvos turgaus aikštėje. 1797 m. P. Smuglevičiaus paveikslas | Wikipedia.org nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia.

5. Senoms grandinėms – naujas pavadinimas

Kai kurie mūsų ponai semūnai, kiti baudžiauninkiškos dvasios kinkadrebiai – mokslininkais besivadiną, nežinia ko vis lyg ir bijo pasakyti, kad tas lenkų gegužės 3-iosios įstatymas – ne pasaulinės minties šedevras, o tik vienas iš mėginimų, kaip visuomenės pažangą sustabdyti, kaip valstybę vėl sugrąžinti į ankstyvuosius viduramžius, skelbiant ir valdovo sosto paveldimumą (iki tol, iki Liublino unijos jis būdavo renkamas Lietuvoje – Didžiuoju kunigaikščiu, Lenkijoje – karaliumi). Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (III) (42)

Janas Mateika. Liublino unija. 1869 m. | wikipedia.org nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia

3. Kai nebeskiriama sapno nuo tikrovės

Kartojama, kad gegužės 3-iosios konstitucija lyg abiejų, visų tautų intelektualų kūrinys, nors iš archyvinių dokumentų matyti, kad prie tos „konstitucijos“ parengimo beveik ir nebuvo prileisti atstovai iš Lietuvos. Ji buvo beveik tik lenkų ponų ir hierarchų parengta ir priimta. Ją parengė keletas lenkų masonų, vadovaujamų H.Kolontajaus ir I.Potockio. O ir pačią Seimo sesiją Liubline, Skaityti toliau