Žymos archyvas: LDK

Lietuviškoji Amerika – internetiniame žemėlapyje (0)

New Hampshire Hudson Holy Cross Lithuanian Cemetary | Rengėjų nuotr.

Jau rugsėjo mėnesį, į pačią „lietuviškiausią“ JAV dalį: šiaurės rytus, išvyksta Lietuvai svarbias vietas iš užmaršties ištraukti pasiryžusi tinklapio „Gabalėliai Lietuvos“ komanda. Jų pasiūlytas sumanymas „Tikslas: Amerika“ – vienas iš Vyriausybės kanceliarijos valstybės šimtmečiui skirto konkurso laimėtojų. Per 16 parų „Gabalėliai Lietuvos“ komanda apvažiuos 10 valstijų, fotografuos, aprašys ir sistemins jose esantį lietuvišką paveldą ir vėliau visas darbo išvadas pateiks internetinio žemėlapio pavidalu, kad kiekvienas galėtų

Skaityti toliau

Mirė senosios literatūros tyrinėtoja Eglė Patiejūnienė (0)

Eglė Patiejūnienė (1964-2017) | Alkas.lt nuotr.

Liepos 20 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė žinoma senosios Lietuvos literatūros tyrėja ir vertėja, knygų, straipsnių, vadovėlių, populiarinimo tekstų autorė humanitarinių mokslų daktarė Eglė Patiejūnienė. Ji buvo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos edukologijos universiteto ir Vilniaus universiteto docentė.

1993 m. E. Patiejūnienė apgynė daktaro disertaciją „Mažosios literatūros formos XVI-XVII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės spaudiniuose“.

Doc. dr. E. Patiejūnienė domėjosi XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje – paskaita apie viduramžiais LDK gyvenusių žydų kultūrinį palikimą (0)

Senojo Testamento Vilniaus sąvadas, LMAVB RS F19-262 | Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Liepos 24 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Aakademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) Jeruzalės Hebrajų universiteto profesorius Mošė Taubė skaitys viešą pakaitą „Iki aškenazių Rytų Europoje gyvenusių žydų kultūros palikimas“.

M. Taubė – garsus slavistas ir jidiš kalbos mokovas, rytų slavų ir žydų sąveikos viduramžiais specialistas, išleidęs monografiją apie Vrublevskių bibliotekoje saugomą Senojo Testamento Vilniaus sąvadą, verstą iš hebrajų į rusėnų kalbą. Profesoriaus akademinių publikacijų skaičius yra Skaityti toliau

LDK paveldas dabartinėje Ukrainoje (0)

Kelionės dalyviai prie Lucko pilies | Užsienio lietuvių studentų klubo nuotr.

Kaip pradėti vasarą? Sesija, o gal kelione? Toks klausimas beveik kasmet mokslo metų pabaigoje iškyla Užsienio lietuvių studentų klubo nariams. Siekdami labiau pažinti Lietuvos kraštą ir istoriją, bei pasivyti čia gimusius ir augusius savo tautiečius žiniomis ir patirtimi, toliau vykdome savo klubo edukacinę veiklą. Per dešimtį klubo gyvavimo metų Ukrainoje, Lietuvos istorijai artimose žemėse, lankėmės pirmą kartą. Todėl ši kelionė mums labai svarbi ir įdomi.

Dabartinė Ukraina begalinės dirbamos Skaityti toliau

Mindaugo vardo reikšmė ir ką reiškia „karalius“ (23)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas buvęs labai valingas, atkaklus ir nuoseklus, garbėtroška, negailestingas, tačiau ir labai išmintingas.

Nesunku atspėti, kodėl lietuviai apie jį taip manė – jis tuo metu sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė daugelį Kryžiuočių ordino planų. Istorikas A. Dubonis knygos „Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių“ įžangoje rašo: Toks žmogus, kurio praeities šaltiniai neįstengia apibūdinti Skaityti toliau

D. Stancikas. Kodėl Rusija tokia svarbi Lietuvai? (12)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Nepaisant nutrūkusių saitų šiandieninei Lietuvai Rusija išlieka viena svarbiausių valstybių.

Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet perspektyvos prasme Lietuvai Rusijos ateitis turėtų būti svarbesnė nei Europos Sąjungos likimas. Reikalas tas, kad Rusijai tapus normalia, draugiška valstybe išnyktų ne tik du šimtmečius užsitęsusi egzistencinė grėsmė, bet ir atsivertų milžiniškos ir labai perspektyvios rinkos, Lietuva vėl taptų svarbi tarpininkė tarp Rytų ir Vakarų, ir tai išgelbėtų lietuvišką savivertę. Deja, šiandien lietuviška savivertė kritusi taip žemai, kad Skaityti toliau

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į nemokamas ekskursijas (0)

Lietuvos nacionalinis muziejus

Visą vasarą Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia lankytojus aplankyti muziejaus padalinius ir dalyvauti nemokamose ekskursijose.

„Vasara – tai metas, kai žmonės praleidžia daug laiko gamtoje, išvyksta iš miesto. Likusiems sostinėje siūlome aplankyti Lietuvos nacionalinį muziejų ir prasmingai praleisti laiką, sudalyvauti ekskursijose. Jų tematika įvairi ir pasirinkti tikrai yra iš ko“, – sako muziejaus Edukacijos skyriaus vedėja Birutė Kazlauskienė. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo ypatingos viduramžių Lietuvos pilys? (video) (8)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie viduramžių Lietuvos pilis, jų reikšmę ir pavidalus.

Kokią vietą Lietuvos piliakalnių raidoje užima viduramžių etapas? Ar pilys stovėjo tik piliakalniuose? Koks mūrinių ir medinių pilių santykis Lietuvoje? Kada Lietuvoje atsiranda mūro architektūra? Ar galima sakyti, kad pilis – tai tik mūrinė pilis? Koks buvo medinių pilių tinklas Mindaugo laikais? Kur buvo daugiau pilių – Kurše ar Lietuvos valstybės centre? Ką pilių tinklo tankis gali pasakyti apie to meto Lietuvos valstybę? Kada baigiasi Lietuvos pilių „aukso amžius“? Šiuos ir kitus klausimus aptariame laidoje. Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai (15)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

– Profesoriau, pastaruoju metu labai daug kalbama apie demokratiją – jos būklę, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje ir Vakarų pasaulyje apskritai. Kalbos dažniausiai nueina paviršiumi, apsiriboja gąsdinimais Vakaruose kylančiu populizmu. Jūs gi neseniai pasakėte, kad „demokratija ir yra populizmas“. Ar galite paaiškinti skaitytojui?

– Graikiškas žodis „demos“ reiškia tą patį, ką ir lotyniškas „populus“. Paskutiniu metu populizmo terminas naudojamas vien neigiama prasme. Šis žodis yra lakmuso popierėlis. Kai kas nors kaltina „populizmu“, dažniausiai nežino, ką šneka, ir tik nori pasakyti, kad tas kitas jam nepatinka. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Trojanovo mūšis – viduramžių Lietuvos kovų Lenkijoje aidas (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala kalbasi didžiausią viduramžių Lietuvos pergalę kovose su Lenkija – Trojanovo mūšį. Alfredas Bumblauskas yra pasakęs, kad santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos viduramžiais buvo perdėm draugiški, ir, skirtingai nei su kitais kaimynais, mūšių su lenkais mes neturėjome. Su tuo nesutinka R. Dediala – kovos tarp lietuvių ir lenkų XIII–XIV a. vyko gan intensyviai, ir geriausias to įrodymas – 1294 m. birželio 10 d. Vytenio vadovaujamos Lietuvos kariuomenės pergalė prieš Lenčicos kunigaikščio Kazimiero II kariuomenę.

Kodėl, dar netapęs Lietuvos valdovu, Vytenis jau pasižymėjo kaip karvedys? Ką galima pasakyti apie šį iškilų kunigaikštį? Ar ne be reikalo jis paliekamas žymiojo savo įpėdinio Gedimino šešėlyje? Kokia buvo jo politika Lenkijoje? Kokiomis aplinkybėmis įvyko Trojanovo mūšis ir kokios buvo jo pasekmės? Šiuos ir kitus klausimus svarstome laidos metu. Skaityti toliau

„Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo Rusėniškoji Biblija“ (0)

Sigitas Narbutas | Rengėjų nuotr.

Gegužės 18 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks šios bibliotekos direktoriaus doc. dr. Sigito Narbuto vieša paskaita „Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo Rusėniškoji Biblija“.

Lektorius pristatys LDK raštiją, kuri suformavo Pranciškų Skoriną – vertėją, leidėją, poetą ir religinių raštų rengėją. Bus pasakojama apie LDK rankraštinių knygų savitumą, taip pat Rusėniškosios Biblijos amžininkes – pirmąsias Lietuvos autorių parengtas ir užsienyje išspausdintas knygas. Pasirėmus tokiais kontekstais, atskleidžiamas Rusėniškosios Biblijos savitumas. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Daumantas – nežinomas Lietuvos didysis kunigaikštis (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala kalbasi apie ko gero menkiausiai pažįstamą Lietuvos didįjį kunigaikštį Daumantą, valdžiusį po Traidenio mirties (1281 ar 1282 m.) iki 1285 m., kuomet jis žuvo Tverės žemėje. Pranešimas apie jo mirtį – vienintelė išlikusi žinia apie šį valdovą, tačiau jo valdymo laikotarpio įvykiai leidžia apie jo politiką pasakyti daugiau.

Kiek karo žygių surengta Daumanto laikais ir ką jie sako apie patį Daumantą? Kodėl jo vykdyta politika buvo kitokia, nei jo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo įdomus Vytenio pralaimėtas Voplaukio mūšis? (video) (7)

Ričardas Dediala ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ Tomas Baranauskas su istoriku Ričardu Dediala kalbasi apie 1311 m. balandžio 7 d. įvykusį Voplaukio mūšį tarp Vytenio vadovaujamų lietuvių ir didžiojo komtūro Henriko Plockiečio vadovaujamų kryžiuočių, kuris buvo lietuvių pralaimėtas. Nors mes esame įpratę minėti lietuvių karines pergales, R. Dediala mano, kad neturime užmiršti ir pralaimėjimų, kurie taip pat byloja apie tai, kaip kovojo mūsų protėviai.

Ko siekė Vytenis, 1311 m. du kartus įsiverždamas į Prūsiją? Kokia buvo Vokiečių ordino padėtis tuo laikotarpiu, kuomet inkvizicija vykdė teismo procesą prieš tamplierius, o taip pat ir Vokiečių ordiną? Skaityti toliau

Naugarduko piliai gresia griūtis (1)

Besiformuojanti nuošliauža Naugarduko piliakalnio šlaite | Tatjanos Caruk nuotr., "Naša Niva"

Kol Lietuvos dėmesys prikaustytas prie Vilniaus Pilies kalno problemų, kita žymi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilis – Naugardukas – atsidūrė dar didesniame pavojuje. Naugarduko pilies kalne vyksta panašūs procesai, kaip ir Vilniuje, tačiau grėsmė išlikusiems pilies griuvėsiams, ko gero, susidarė dar didesnė.

Šių metų balandžio pabaigoje didžiulė nuošliauža pradėjo formuotis ties visu rytiniu Naugarduko piliakalnio šlaitu. Ši nuošliauža kelia grėsmę, kad gali nuvirsti visas Bažnyčios bokštas (vienas iš dviejų bokštų, išlikusių pilyje) su šalia esančios gynybinės sienos liekanomis. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl iki šiol nerandame savo valdovų insignijų? (video) (2)

Tomas Baranauskasir Saulius Poderis | alkas.lt nuotr.

1931 m., atidarius Karališkąją kriptą Vilniaus katedroje, buvo atrasti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio bei Žygimanto Augusto žmonų Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės palaikai su karūnomis ir kitomis insignijomis. Praeitoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbėjomės apie tai, ar toje pačioje kriptoje nebuvo rasti ir nuslėpti Vytauto Didžiojo palaikai, o šioje laidoje Tomas Baranauskas ir Saulius Poderis toliau gilinasi į Karališkosios kriptos paslaptis.

Kur dingo valdovų insignijos? Kodėl jų neturime ir net neieškome, nors jos buvo žinomos Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kur ieškoti Vytauto Didžiojo palaikų? (video) (1)

Tomas Baranauskasir Saulius Poderis | alkas.lt nuotr.

Vasario 16-osios akto atradėjas prof. Liudas Mažylis pajuokavo, kad dabar atėjo eilė atrasti Vytauto Didžiojo kapą. „Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Saulius Poderis nejuokauja, o rimtai gilinasi į Vytauto palaikų atradimo problemą.

Ar gali būti, kad Vytauto Didžiojo palaikų atradimas iš tiesų bus sekantis simbolinę reikšmę turintis atradimas po Vasario 16-osios akto? Kaip atsitiko, kad jis apskritai buvo „pamestas“? Ar kalta maskvėnų invazija 1655–1661 m.? O gal – visai kiti įvykiai? Kiek valdovų iš viso buvo palaidota Vilniaus katedroje ir kiek jų iki šiol nerasta? Kartu su kokiais valdovais buvo paguldyti Vytauto Didžiojo palaikai tuo metu, kai jų buvimo vieta buvo užmiršta? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Apšvietos epocha kūrė naują Europą? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė kalbasi apie Apšvietos epochos idėjas Europoje ir Lietuvos indėlį į jas.

Apšvietos epocha, iškėlusi proto, kaip pagrindinio pasaulio pažinimo įrankio, idėją, valdžių padalijimo ir visuomeninės sutarties politiniame mąstyme, suformulavo tuos principus, kurie tapo Europos civilizacijos pagrindais. Tačiau ar galima sakyti, kad Apšvietos epochos veikėjai, skelbdami karą prietarams, siūlė ateizmo alternatyvą? Kaip absoliutizmo principus klibinančios idėjos galėjo būti skelbiamos ir plėtojamos absoliutinėje monarchijoje? Ar lietuviai dalyvavo švietėjų veikloje, ar pačios švietėjų idėjos plito Skaityti toliau

Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Pabaltijo ukrainiečių asociacija nepritaria filmo „Voluinė“ įtraukimui į Kino pavasario programą (video) (2)

Ukrainos istorikas dr. Volodimiras Vjatrovičius | Asmeninė nuotr.

Kovo 25 d., 15 val., naujienų agentūros ELTA spaudos konferencijų salėje (Gedimino pr. 21/2, Vilnius) vyks spaudos konferencija „Kino menas ir istorinė tiesa“, į kurią kviečia Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Pabaltijo ukrainiečių asociacija (Klaipėda). Spaudos konferencijos svečias – Ukrainos tautinės atminties instituto direktorius, istorikas, dr. Volodimiras Vjatrovičus (В’ятрович Володимир Михайлович).

Šių metų „Kino pavasaryje“ pristatomas liūdnai pagarsėjęs lenkų režisieriaus Voicecho Smažovskio 2016 m. sukurtas vaidybinis filmas „Voluinė“ (Voicechas Smažovskis (Woiciech Smarzowski), „Wolyn“) sulaukė jau ne vieno viešo įvertinimo. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar galime didžiuotis pirmąja Europos švietimo ministerija? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė kalbasi apie 1773–1803 m. Lietuvos švietimo sistemai vadovavusią Edukacinę komisiją, kuri laikoma pirmąja švietimo ministerija Europoje.

Kodėl prireikė švietimo reikalams steigti valstybinę instituciją? Ar Edukacinė komisija Lietuvos ir Lenkijos švietimo reikalus tvarkė bendrai? Ar ji lenkino Lietuvą? Kokią vietą tuo metu užėmė idėja įvesti vieną bendravimo kalbą – lenkų? Kaip Edukacinės komisijos veikloje ir jos parengtuose vadovėliuose atsispindėjo Skaityti toliau

A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime (18)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų  kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – vadovybe. Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta.

Tezės

Dabartis dažniausiai būna akla savo pačios atžvilgiu. Tai ypač pasitvirtina tada, kai viltys imamos laikyti tikrove. Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Skaityti toliau

S. Skvernelis nusprendė Lenkijos ordinui atiduoti Pranciškonų vienuolyną Vilniaus senamiestyje (46)

S. Skvernelis nusprendė Lenkijos ordinui atiduoti Pranciškonų vienuolyną Vilniaus senamiestyje | Alkas.lt koliažas

Kovo 13 d. Vyriausybės pasitarime buvo nutarta atiduoti šiuo metu valstybės įmonės Turto banko patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą (5 pastatus) Vilniuje, Pranciškonų g. 1, Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynui. Pagal nutarimo formuluotę, Gdansko provincijos jurisdikcijoje esančių lenkų pranciškonų grupei „atkuriamos“ nuosavybės teisės į Vilniuje esantį vienuolyną.

Šios nuosavybės teisės įgytos, kai okupacinis Lenkijos režimas 1938 metais šį pastatų kompleksą perdavė Lenkijos pranciškonų konventualų nuosavybėn. Saulius Skvernelis ir kultūros ministrė Lina Ruokytė Jonson (Jonsson) šiuo sprendimu įtvirtino okupacijos padarinius.  Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip XVIII amžiuje Lietuva išnyko iš žemėlapio? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė tęsia pokalbį apie dramatiškus XVIII a. įvykius, vedusius į Lietuvos valstybingumo sunaikinimą. Kalbamės apie 1793–1795 m. įvykius – Antrąjį ir Trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimus ir bandymą jiems pasipriešinti – pralaimėjusį Tado Kosciuškos 1794 m. sukilimą.

Kodėl 1793 m. vėl imta dalinti Respublikos teritoriją? Kas buvo šio padalijimo iniciatorius? Kodėl šio padalijimo rezultatus patvirtino paskutinis Respublikos seimas, sušauktas 1793 m. Gardine, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl kaimyninės valstybės pasidalino Lietuvą ir Lenkiją? (video) (7)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė toliau kalbasi apie XVIII a. Šį kartą pokalbio tema – Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimai, ir visų pirma pirmasis padalijimas 1772 m.

Kaip atsitiko, kad kaimyninės valstybės – Rusija, Prūsija ir Habsburgų valstybė galėjo pradėti tiesiog dalintis Lietuvos ir Lenkijos valstybės teritoriją? Ar tai reiškia, kad ši valstybė buvo nusilpusi, apimta anarchijos ir „pati kalta“ dėl savo nelaimių? O gal tai – ją pasidalinusių valstybių propaganda? Kuri iš šių valstybių buvo Skaityti toliau

M. Kvietkauskas: Litvakų paveldo įsisąmoninimas atveria mus pasauliui (2)

Mindaugas Kvietkauskas | Leidyklos nuotr.

Vasario 23–26 d. Vilniaus knygų mugė vėl kvies į diskusijas aktualiausiomis visuomenės, kultūros ir politikos temomis, kurias šiemet vienija mugės tema – lietuviški ženklai pasaulyje. Ar įsivaizduojame, kiek esame davę pasauliui, kokio masto mokslo ir meno bei kultūros lauko žmonės iki šiol sieja save su mūsų šalimi? Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) direktoriaus Mindaugo Kvietkausko teigimu, vieną ryškiausių pėdsakų pasaulyje palikusių grupių – litvakai, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) teritorijoje gyvenę žydai, kurių paveldas pasaulyje yra išskirtinis, tačiau Lietuvoje iki galo neįsisąmonintas, bet keliantis vis didesnį susidomėjimą. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje tęsiame pokalbį apie XVIII a., Lietuvos ir Lenkijos valstybės žlugimo išvakarėse, vykdytas reformas, kuriomis siekta šią valstybę išgelbėti. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su žinoma XVIII amžiaus tyrinėtoja Ramune Šmigelskyte-Stukiene kalbasi apie žymiausią šių reformų etapą – Ketverių metų seimo reformas ir Gegužės 3-osios Konstituciją.

Kodėl būtent 1788 m. Abiejų prasidėjo naujas ryžtingų reformų etapas? Kas naujo buvo Ketverių metų Seimo reformose? Kaip teisingai įvardyti ir suprasti 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją? Skaityti toliau

Lenkijos institutas kviečia į paskaita apie antrąją Jogailos sutuoktinę Oną Celietę (1)

Ona Celietė – antroji Jogailos sutuoktinė | rengėjų nuotr.

Vasario 10 d., penktadienį, 18 val., Lenkijos institute Vilniuje (Didžioji g. 23) vyks Majos Lukanc iš Slovėnijos paskaita „Ona Celietė /Anna Cylejska/ Antroji Jogailos sutuoktinė”.

Ona Celietė (lenk. Anna Cylejska, slov. Ana Celjska) (*maždaug 1380/1388 – †1416) – bemaž vienintelė Viduramžių sąsaja, rišanti dabartinę Slovėniją ir Lenkiją/Lietuvą. Istorija įamžino šią grafaitę, kai ji susituokė su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila (Władysław II Jagiełło) (*maždaug 1352/62 – †1434). Ištekėjusi už Jogailos, Ona Celietė tapo pirmąja karaliene iš Celės grafų, svarbiausios kilmingųjų giminės, kilusios iš šiuolaikinės Slovėnijos teritorijos. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas trukdė sustiprinti XVIII amžiuje žlungančią valstybę? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbame Lietuvos valstybės saulėlydžio epochą ir joje bandytas vykdyti reformas. Šia tema Tomas Baranauskas kalbasi su XVIII amžių tyrinėjančia istorike Ramune Šmigelskyte-Stukiene.

Ar Lietuvos ir Lenkijos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – žlugimas XVIII a. pabaigoje buvo neišvengiamas? Kaip to meto šios valstybės piliečiai bandė gelbėti valstybę – pertvarkyti jos valdymą, sustiprinti kariuomenę, sukurti efektyvų biurokratinį aparatą? Kada kilo tokių reformų idėja? Kokie reformų sumanymai buvo įgyvendinami paskutinio karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikais? Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje 3D virtualiojoje erdvėje galima bus nusikelti į šimtmečių praeitį (0)

Vilnius | vipcommunications.lt nuotr.

Pradėdamas naujus metus ir minėdamas savo aštuntąjį gimtadienį, Valdovų rūmų muziejus pirmasis šalyje savo lankytojams pristato galimybę 3D virtualioje erdvėje šimtmečiais nusikelti į praeitį ir pamatyti, kaip istoriškai keitėsi Vilniaus pilių teritorija, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija nuo XIII a. iki šių dienų. Tai leidžia suvokti istorinio lobyno, eksponuojamo Valdovų rūmų muziejuje, svarbą.

Aštuonių minučių trukmės virtualioje 3D projekcijoje, sukurtoje remiantis Valdovų rūmų Skaityti toliau

A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika (51)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų, kuriuos  ėmė skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo ištraukti  iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu). Kai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima  apibendrinti taip:

  • Lietuviai dėl vėlyvo krikšto atsiliko nuo kitų Europos tautų ir tik lenkų dėka ėmė kultūrėti, tačiau iki galo to nepadarė, nes dalis liko įsitvėrę gimtosios, o ne lenkų Skaityti toliau