Žymos archyvas: LDK

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (I) (5)

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus | mokslolietuva.lt nuotr.

Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Žinoma, ir be vilties negalime gyventi… Pirmoje dalyje – istorinis rakursas.

Apkarpyta didybė

Dažnas tik pasvajoja, kad kažkada LDK laikais Lietuvos kunigaikštystės ribos buvo nusitęsę iki Juodosios jūros, ir šioje milžiniškoje teritorijoje liko lietuviški pavadinimai, vardų ir pavardžių nuotrupos, įrodantys didžiulę lietuvių įtaką pietų ir rytų kryptimis. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvos geopolitikos perspektyvos (48)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvoje daug ir seniai kalbama apie Baltijos šalių sandraugą. Kai kas jau pastebėjo, kad ši Atgimimo ir Baltijos kelio laikų vizija kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Estija jau seniai labiau orientuojasi į Suomiją, su kuria ją sieja tiek tautiniai ryšiai, tiek ūkiniai interesai, nei į Baltijos šalis. Deja, šiaurinis vektorius krypsta tokia linkme, kad šiaurinė kaimynė vertinama labiau, nei pietinė. Tai galioja ir baltiškajai sesei Latvijai.

Su estais latvius sieja daugiau tautinių mitų, nei su lietuviais. Bendra patirtis Livonijos Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Naugardukas (video) (0)

Pašnekovai: Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubo narės: Danutė Kurmilavičiūtė ir Ona Nosevičienė.

Naugardukas nuo Vilniaus į pietryčius 150 km nutolęs, labai svarbus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijoje, miestas. Žurnalistės buvo pakviestos į savaitgalį vykusią Duonos, giros ir sūrio šventę, kurioje galima buvo ragauti, bendrauti ir klausytis skambių baltarusių dainų. Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (11)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Dar kartą apie Radvilas (4)

Radvilų rūmai Varšuvoje, dabar Lenkijos prezidento rūmai | A.Savin nuotr.

Apie Radvilas – lietuvių kilmės didikų giminę, iškilusią XVI a. pradžioje ir vyravusią ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir pasaulio politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės, o taip pat nemažą vaidmenį vaidinusios ir XVIII a., parašyta daugybė straipsnių, tačiau apie Radvilas, kurie priklausė taip vadinamajai „Berlyno atšakai“ mūsų literatūroje mažai teužsimenama.

Nuo XVIII a. pradžios didelę įtaką Abiejų Tautų Respublikai ėmė daryti Rusija. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Broliai ir sesės dainoje (19)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ieškodami NACIONALINĖS IDĖJOS, be kurios „tautinė tapatybė“ tampa tik dekoracija (drabužis, buitis, tvarka kiemuose, darbo kultūra – puikumėlis, bet ne Idėja).

Pagalvokime: o jeigu ta idėja – DAINŲ ŠVENTĖS?

Nacionalinės idėjos dėka tauta jaučiasi nepasiklydusi istorijoje. O mes – argi radę tą idėją, tą vieningą stiprybės „ašį“? Žinoma, mūsų Himnas sako: „iš praeities“ ir „Vienybė težydi“… Bet kaip žydi, kokioje praeityje? Sapnuose apie LDK? Štai ir bėda. Skaityti toliau

Trakų Pusiasalio pilyje atgis Viduramžių dvasia (0)

trakumuziejus.lt nuotr.

Birželio 16 d. į Trakus kviečia trečią dešimtmetį pradedąs renginys – Viduramžių šventė. Nuo vidurdienio iki vidurnakčio Pusiasalio pilyje skambės muzika, kausis riteriai, nagingumu stebins amatininkai, vyks paskaitos, edukacinės veiklos, senoviniai žaidimai ir pramogos. Renginio organizatorius – Trakų istorijos muziejus.

„Siekiame, kad renginys būtų edukacinio pobūdžio, dėl to visiems dalyviams yra taikomi griežti istoriškumo reikalavimai,“ – sako Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Multikultūralizmas: klaidos ir pamokos (7)

Blogspot.com nuotr.

Nagrinėjant tautų, religijų ir kultūrų santykius šiuolaikinėje Europoje išsiskiria du kraštutinai priešingi pavyzdžiai: Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Britiškoji tradicija dar XVII – XVIII a. pasižymėjo tolerancija įvairioms religijoms. Prancūzija tais laikais išgyveno reakcingą Katalikų bažnyčios diktatą, kurį XVIII a. pabaigoje pakeitė karingas sekuliarizmas. Nuo vieno kraštutinumo pulta prie kito, kai Britų salose ieškota darnos ir pusiausvyros.

Atitinkamai skyrėsi kolonijinė politika. Britai užkariautose žemėse – tiesa, tik civilizuotose Skaityti toliau

A. Butkus. Lietuvos valstybingumo pobūdžiai ir jų interpretacijos (82)

Straipsnis parengtas pagal 2018 m. balandžio 26 d. Daugpilio universitete skaitytą pranešimą šio universiteto Garbės daktaro vardo suteikimo autoriui proga.

Valdovo titulatūros klausimas

Senasis lietuviškas valdovo pavadinimas buvo viešpat(i)s – tokia jo reikšmė pasiekė ir lietuvių raštijos laikus, net XIX a., plg.: Krezus, Lydijos viešpats, turėjo vienturtį sūnelį nebylį (S. Daukantas). Skaityti toliau

L. N. Rasimas. Dviejų juostų kelias iki Gegužės 3-osios konstitucijos (22)

Alkas.lt koliažas

1791 m. gegužės 3 d. bendrame „Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“ konstitucija pagal šių dienų terminologiją galima vadinti tik sąlyginai. Mat ir kiti šio Seimo teisės aktai, liečiantieji bendrus Lenkijos ir Lietuvos reikalus buvo vadinami konstitucijomis.

Vis tik šis „Valdžios įstatymas – konstitucija“ yra svarbus ne tik bandymu dvi iki tol egzistavusias valstybes paversti vieninga unitarine valstybe, kiek tokio bandymo pasekmėmis. Kada pagal šį įstatymą Lietuva visiškai prarado savo Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kas rūpėjo paskutiniam LDK piliečiui Česlovui Milošui? (119)

Česlovas Milošas Lietuvos respublikos Prezidentūroje. 1997 metai | P. S. Krivicko archyvo nuotr.

1997-ųjų rugsėjo pradžia. Į Vilnių suskrido ir suvažiavo dvylikos Europos valstybių prezidentai, premjerai ir tuntai žemesnio rango valdininkų, verslininkų bei šiaip mokančių aukštajai valdžiai įtikti apsukruolių. Lietuvos ir Lenkijos prezidentų Algirdo Mykolo Brazausko ir Aleksandro Kvašnievskio iniciatyva surengta Vilniaus konferencija regioninio saugumo klausimais.

Kaip skelbė oficialūs komunikatai, ši konferencija įtikinamai parodė naujų iniciatyvų jėgą, o Lietuvą ir Lenkiją įtvirtino kaip Vidurio ir Rytų Europos valstybių lyderes. Iš tiesų, kaip konferencijos stebėtojui, buvo smagu matyti bičiuliškai bendraujančius artimus kaimynus – Skaityti toliau

Seime rengiama paroda apie LDK buvimo ženklus (0)

LDK Atminties ženklai. Paroda | rengėjų nuotr.

Balandžio 10 d., antradienį, 14 val. Vilniuje, Seimo rūmų Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta fotomenininko Vyto Karaciejaus paroda „LDK buvimo ženklai“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Nuotraukų parodą atvers jos iniciatorius Seimo narys Algimantas Kirkutis ir parodos autorius V. Karaciejus. Parodos pristatyme taip pat dalyvaus Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis, dailininkas, fotomenininkas ir leidėjas, Vyriausybės kultūros ir meno Skaityti toliau

Kviečia paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (2)

Kviečia paroda „Krymo totoriai fotografijose“ | Parodos nuotr.

Kovo 26 d., pirmadienį, 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11) bus atidaryta Krymo liaudies Respublikos paskelbimo 100-osioms metinėms skirta paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (XX a.pr.).

Šioje parodoje pristatomi XX a. pr. Krymo totorių, palikusių gilų pėdsaką Krymo pusiasalio istorijoje, portretai, jų gyvenimo ir buities akimirkos.  Parodą sudaro nuotraukos iš privačios Nizami Ibraimovo kolekcijos. Parodos atidarymo metu Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ narė ir Tautinių bendrijų tarybos narė Doc. dr. Galina Miškinienė Skaityti toliau

VDU mokslininkas atskleidė didžiausią Lietuvos kariuomenės pergalę Kauno mieste (4)

Santaka. Neries žiotys. Numanoma Marienverderio pilies vieta | V.Almonaičio nuotr.

Kauno istorijoje verčiamas naujas puslapis – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas dr. Vytenis Almonaitis išsiaiškino daug iki šiol nežinotų detalių apie Nemuno ir Neries santakoje stovėjusią kryžiuočių pilį, kurios užėmimas 1384 metais lietuviams leido sustabdyti Vokiečių ordino žygį į rytus. Istoriniai faktai primena serialo „Sostų karai“ intrigas: Vytauto apgauti kryžiuočiai, žiauri pilies komtūro žūtis ir netikėtas pilies gaisras.

Skaityti toliau

Vytauto Lietuvai Europoje nebuvo lygių (10)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Neseniai per vieną Prancūzijos televizijos kanalą nuskambėjo tokia žinia: Lietuva vienu metu buvo didžiausia pasaulio valstybė. Tai išgirdęs gentainis net išsižiojo ir paprašė redakcijos išsiaiškinti, ar iš tiesų taip galėjo būti. Taip, teigia istorikas Tomas Baranauskas, Vytauto laikais LDK plotas galėjo siekti beveik 1 mln. kvadratinių kilometrų.

Kovo 11-osios aktu atkurta Lietuvos valstybė užima maždaug 65,3 tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą. Tai – vadovėlinis faktas. Visi lietuviai žino ir tai, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys… (1)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai nuo neatmenamų laikų buvo ir yra sudėtingi. Istorikai primena, kad galbūt keletas Abiejų Tautų Respublikos (ATR arba Žečpospolitos) egzistavimo šimtmečių – nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki III ATR padalijimo 1795 m. ir bendros 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos – rodė šiokius tokius bendrumo ir konsolidacijos ženklus, tačiau tuomet lietuvių savimonė ribojosi vien bajorijos, o ne plačiųjų gyventojų sluoksnių interesais. Žinoma, galima akcentuoti bendras kovas prieš carizmą, dalyvavimą sukilimuose prieš caro priespaudą, netgi tam tikrus neilgus pasipriešinimo bolševizmui laikotarpius. Visa kita – ilgi politinio, karinio ir ekonominio susipriešinimo dešimtmečiai. Skaityti toliau

Į Lietuvą meno vertybės gabenamos tarsi veiksmo filme (0)

Valdovurumai.lt nuotr.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga šiemet Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose bus eksponuojamos neeilinės kolekcijos iš Dresdeno ir Florencijos muziejų bei nacionaline Lenkijos relikvija laikomas Adomo Mickevičiaus kūrinio „Ponas Tadas“ rankraštis. Tačiau ne mažiau už pačius eksponatus įdomus ir jų kelias į Lietuvą, nes kartais vien jų saugaus atgabenimo procedūra primena įtempto siužeto veiksmo filmą. Skaityti toliau

B. Giedraitienė restauravo pergamentą su trijų Radvilų parašais (0)

Pergamentas su trijų Radvilų parašais | V. Kulikauskienės nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje restauruotas išskirtinis dokumentas – pergamentas, išsaugojęs mums trijų garsių Radvilų giminės vyrų parašus. Tai Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo raštas, išduotas Vilniuje 1577 m., vasario 15 d. Dokumentą restauravo aukščiausios kategorijos restauratorė Birutė Giedraitienė. Šiuo raštu Vilniaus vaivada M. Radvila Rudasis patvirtino Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei pardavęs sklypą bažnyčios statybai. Tai viena iš dviejų LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomų privilegijų, pasirašytų M. Radvilos Rudojo. Be jo, dokumentą pasirašė abu jo sūnūs: Kristupas ir Mikalojus. Skaityti toliau

Baletas „Vytautas“: scena, kurioje šoks 50 baleto meistrų, užims kone pusę arenos (video) (0)

Scena iš baleto "Vytautas" premjeros 2013 m. rugsėjo 5 d. | www.belarus.by nuotr.

Į Lietuvą sausio 28 d. pirmą kartą atkeliausiantis baletas „Vytautas“ sugrąžins į didingiausius Lietuvos laikus ir per šokį papasakos didžiųjų šalies valdovų meilės istoriją. Organizatoriai atskleidžia, kad ne vieną apdovanojimą pelniusiam dviejų dalių didingam baleto spektakliui Vilniuje ruošiamasi ypatingai – ne tik dėl paties pastatymo masiškumo, bet ir dėl progos, kuriai jis skirtas.

„Meistriškos choreografijos ir nuostabios muzikos lydimas baletas „Vytautas“ buvo statomas atminti Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, tačiau šiemet minime dar Skaityti toliau

Gudai lietuvius nudžiugins baletu „Vytautas“… (nuotraukos, video) (2)

Akimirka iš baleto „Vytautas“ | kūrėjų nuotr.

Sausio 28 d. iš Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga į Lietuvą atvykę Gudijos akademinio didžiojo nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjai parodys istorinį baletą „Vytautas“.  Šį nepaprastą baletą Lietuvoje bus galima išvysti tik vienintelį kartą – sausio 28 d., Vilniuje, Siemens arenoje.

Baletas „Vytautas“ sugrąžins mus į didingiausius Lietuvos laikus ir per šokį papasakos didžiųjų Lietuvos valdovų meilės istoriją. Skaityti toliau

Mirė istorikas, mecenatas, kunigaikštis Mykolas Giedraitis (0)

Mykolas Giedraitis | oxfordmail.co.uk nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos bendruomenė paskelbė liūdną žinią, kad gruodžio 29 d. Oksforde mirė Bibliotekos geradarys kunigaikštis Mykolas Giedraitis.

„Jo asmenyje netekome didžio Žmogaus, Mecenato ir nuoširdaus, ištikimo, išmintingo Bičiulio“, – rašoma  Vrublevskių bibliotekos pranešime spaudai.

Mykolas Giedraitis (Michał Giedroyć), LDK senos kunigaikščių giminės palikuonis, gimė 1929 m. Lobzove prie Derečino (dabartinėjė Baltarusijoje), Lenkijos Skaityti toliau

A. Butkus. Juzefo Pilsudskio adoracijos fonas ir tonas (45)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Pirmosios gruodžio savaitės skandalus papildė dar vienas: siūlyta iškilmingai pažymėti Lenkijos valstybės viršininko (taip jis pats titulavosi) ir Rytų Lietuvos okupanto bei aneksuotojo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines. Visą kampaniją lydėjo Lietuvoje gyvenančių ar atvykusių žurnalistų J. Pilsudskį liaupsinantys straipsniai, ciniškai „randami“ jo nuopelnai Lietuvai ir jos valstybingumui, o dėl Vilniaus ir visos Rytų Lietuvos okupacijos siūlyta vos ne vienos rusų humoristinės laidos personažo žodžiais – suprasti ir atleisti.

Adamas Michnikas: „Pilsudskis neįsivaizdavo Lenkijos be Vilniaus“ Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vytautas ir žemaičiai – kaip vertinti Žemaitijos užrašymus kryžiuočiams? (video) (12)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ baigiame viduramžių Žemaitijos istorijos apžvalgą. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais, antrojoje – Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie lemiamą kovos dėl Žemaitijos išlikimo Lietuvos valstybės sudėtyje laikotarpį – Žemaitiją Vytauto laikais.

Paradoksas: Jogailai pamėginus užrašyti Žemaitiją kryžiuočiams, žemaičiai pasipiktino, nepakluso jam ir parėmė Vytautą, kuris pabėgo pas kryžiuočius ir ieškojo jų Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar Gediminą į Lietuvos sostą iškėlė žemaičiai? (video) (15)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties, kai Žemaitija, kaip politinis darinys, įžengė į savo brandos laikotarpį ir sugebėjo plėsti savo teritoriją Pietų Kuršo sąskaita.

Ar Traidenis iškilo su žemaičių parama ir ar jis pateisino žemaičių lūkesčius? Kas sieja žemaičius ir jotvingius? Kokia 1279 m. Žiemgalos sukilimo reikšmė Žemaitijai? Skaityti toliau

A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole (43)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų dievinamas, tarp kurių nemažai ir linkusių melstis prie lietuviško akmens su įbetonuota jame to lenkų maršalo širdimi Vilniuje, prie Rasų kapinių vartų. Daugeliui tas garbinimas atrodo Skaityti toliau

LDK didžiojo etmono, kunigaikščio Jonušo Radvilos 405-asis gimtadienis Vilijampolėje (0)

Jonušas Radvila (paveikslo dalis) | Kėdainių krašto muziejaus nuotr.

2017 m., gruodžio 2 d., Kaune, Vilijampolėje, buvusiuose I. B. Volfo namuose, vyko LDK didžiojo etmono, kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612-1655) 405-ojo gimtadienio bei Vilijampolės įkūrimo 365- mečio minėjimas.

Renginyje dalyvavo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM, Lietuvos Respublikos Seimo narys dr. Mindaugas Puidokas, išrinktas Vilijampolės-Aleksoto vienmandatėje apygardoje, Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Papirtienė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Jūratė Norvaišienė, ats. plk. Jonas Marcinkus, dim. plk. ltn. Algirdas Dilūnas, ats. plk. ltn. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip XIII amžiuje Žemaitija išgelbėjo Lietuvą? (video) (11)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

2019 m. minėsime Žemaitijos metus – Žemaitijos (Žemaičių) pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metų jubiliejų. Ta proga laidoje „Aktualioji istorija“ pradedame nagrinėti Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie ankstyviausią žinomą Žemaitijos istorijos etapą – nuo pirmojo pasirodymo rašytiniuose šaltiniuose 1219 m. iki pergalės 1260 m. Durbės mūšyje ir tapimo Lietuvos valstybės politiką lemiančia bendruomene. Skaityti toliau

Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika (0)

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lapkričio 8 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks Vilniaus universiteto istoriko dr. Tomo Čelkio vieša paskaita „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“. Lektorius apžvelgs LDK sausumos kelių struktūros susidarymą ir kaitą, kurią ilgainiui formavo šalies politinė, socialinė ir ekonominė raida.

Skirtingai nei vandens, sausumos keliai buvo ryškiausi žmonijos gyvenimo ritmo pėdsakai, jie susiklostė savaimingai arba buvo nutiesti tikslingai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar atrasti Pilėnai? (video) (9)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Visuomenės dėmesį šiemet patraukė žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie tai, kad Bilionių piliakalnio (Šilalės raj.) tyrimai galimai patvirtina hipotezę, jog šioje vietoje stovėjo legendinė Pilėnų pilis, kurios gynėjai 1336 m. pasirinko mirtį, bet nepasidavė į kryžiuočių nelaisvę. Tad šią „Aktualiosios istorijos“ laidą skiriame atradimams Bilionių piliakalnyje. Apie juos pasakoja Bilionių piliakalnio tyrimams vadovavęs archeologas Gintautas Zabiela.

Kas buvo rasta Bilionių piliakalnyje? Ką šie radiniai sako apie piliakalnio istoriją? Kokie netikėtumai laukė tyrinėtojų? Ką dar reikia išsiaiškinti? Ką istorijos šaltiniai sako apie Pilėnų paieškų regioną? Skaityti toliau

Trakų Salos pilyje įvyks renginys Vytautui Didžiajam atminti (0)

Vytautui Didžiajam atminti. 2017 plakatas | Trakų istorijos muziejaus nuotr.

Šių metų spalio 27 dieną, penktadienį, 16.30 val., Trakų Salos pilyje, įvyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytautui Didžiajam atminti.

Trakų istorijos muziejaus darbuotojas, istorikas Tomas Petrauskas, skaitys pranešimą „Pirmieji Vytauto dešimtmečiai didžiojoje politikoje“.

Meninėje renginio dalyje – spektaklis „Karūnos šešėlyje“ (scenarijaus autorius ir režisierius Vytautas Mikalauskas, vaidins „Trakų karališkasis rūmų“ ir „Vilniaus senjorų“ teatrai). Renginį rengia Trakų istorijos muziejus.

Skaityti toliau