Žymos archyvas: LDK

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienybė teismų bylose (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Darius Vilimas | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime Steigiamojo Seimo metus. Ta proga jau kalbėjomės su Dariumi Vilimu, kuris ir vėl – mūsų svečias. Dabar pakalbėsime apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismus.

Praėjusioje laidoje mes jau aptarėme LDK teismų sistemą, jos formavimąsi. Ką galima įdomaus sužinoti apie LDK bajorų gyvenimą iš teismo bylų?

Turbūt Žemės teismas būtų įdomiausias – tas civilinis tribunolas, kuriame, yra ko tik nori: ir testamentai, ir muštynės (dažniausiai smulkios), ir plėšikavimai, ir sukčiavimai, įžeidimai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Darius Vilimas | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime Steigiamojo Seimo metus. Ta proga jau kalbėjomės su Dariumi Vilimu, kuris ir vėl – mūsų svečias, apie Seimelius. Tačiau Darius daugiau tyrinėja kitą pavietų veiklą – žemės teismus (yra jo knyga „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos formavimasis (1564–1588)“) ir apskritai teismus.

Taigi, pakalbėsime apie LDK teismus: kokie tie teismai buvo?

Pačioje pradžioje teismai buvo valdovo vietininkų, didžiūnų teismai, tačiau, ilgą

Skaityti toliau

Vilniuje prašoma įamžinti Jurgio Giedraičio atminimą (0)

Jurgis Giedraitis | vdu.lt nuotr.

Seimo narė Paulė Kuzmickienė kartu su žurnaliste, visuomenininke Liudvika Pociūniene ir istoriku, politologu Antanu Kulakausku kreipėsi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių ir Vilniaus istorinės atminties komisiją, prašydami Vilniaus mieste suteikti gatvei Jurgio Giedraičio (Jerzy Giedroyc) vardą ar kitaip įamžinti šios iškilios asmenybės atminimą sostinėje.

„Šiemet, minint dvidešimtąsias lenkų intelektualo, žurnalo „Kultūra“ steigėjo J. Giedraičio mirties metines, prašome savivaldybės įamžinti jo atminimą, norėdami supažindinti visuomenę su šios iškilios asmenybės nuopelnais Lietuvai ir Rytų Europai. Savo veikloje ir darbuose J. Giedraitis daug dėmesio skyrė daugiatautei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) ir jos paveldui, Skaityti toliau

Pakeliaukime po Radvilų valdytus Lietuvos dvarus (nuotraukos) (0)

Radvilų protėvis, Astikų-Radvilų šakos tėvas Kristinas (Kristupas) Astikas (1363–1443 m.). Pienionių dvaras (Anykščių r.) | Alkas.lt koliažas

Kalbant apie didikus Radvilas, kaip įprasta, pradedama nuo to, kad tai buvo viena įtakingiausių ir turtingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) giminių XV–XVIII amžiuje, kurios atstovai ilgą laiką užėmė aukščiausius valstybės postus ir pasižymėdavo išskirtiniais darbais. Daug Radvilų rezidencijų šiandieninės Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijose išliko iki šių dienų. Nenuostabu, kad kalbėdami apie dvarų ir vietovių istoriją, šią garsią pavardę linksniuojame dažnai. Skaityti toliau

A. Bučys. Karaliai ir kniaziai Lietuvos istorijoje (310)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Smagu regėti, kad diskusija apie ikikrikščioniškos Lietuvos karalius Alko svetainėje įgauna pagreitį, įtraukia daugelį įdėmių komentatorių, vadinasi, ir dabartinėje visokių užkratų puolamoje Lietuvoje vis dėlto vyksta tai, dėl ko džiaugėsi mūsų įžymus istorikas Z. Ivinskis išeivijoje: „Malonu konstatuoti, kad laisvojo pasaulio lietuviai savo tautos didžiąja praeitimi gyvai tebesidomi. Retai praeina minėjimai ir šventės be žvilgsnio praeitin.

Periodikoje daug rašoma ir populiarizuojama; diskutuojama Lietuvos krikšto problemos, Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise? (27)

155843963

Lietuva jau 30 metų nepriklausoma valstybė, bet stebint mūsų valdžių elgesį vidaus ir užsienio srityje, susidaro vaizdas, kad jie dar nepribrendo savarankiškai valdyti valstybės, gal jie nesuvokia, kad Lietuva yra istorijos ir tarptautinės teisės subjektas.

Stebėtina, kad mūsų istorikai nerašo, o valdžios atstovai nesiremia svarbiausiu santykių su Rusija pamatu: 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Taikos sutartimi su Sovietų Rusija. Šiemet sukako 100 metų nuo šios Sutarties pasirašymo bei Lietuvos valstybės suvereno teisių gražinimo. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Apie Lietuvos „karalius“, kurių nebuvo (231)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Siekis atgaline data pervadinti Lietuvos valdovus – didžiuosius kunigaikščius – slavišku „karaliaus“ titulu tai paūmėja, tai vėl atslūgsta jau seniai. Pirmosios diskusijos šia tema bangos praūžė lietuvių išeivijos spaudoje XX a. viduryje ir antrojoje pusėje, o po nepriklausomybės atkūrimo pasiekė ir Lietuvą. Pirminės šios idėjos versijos buvo formuluojamos itin diletantiškai, nusišnekant net iki to, kad „didžiojo kunigaikščio“ titulą Lietuvos valdovams esą sugalvojęs ir primetęs lenkų kronikininkas Jonas Dlugošas. Pastaruoju metu šios temos griebęsis Algimantas Bučys, žinoma, tokių primityvių Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Ar verta dalyvauti sukilimuose, kai kovojama dėl primestų dviprasmiškų idėjų? (15)

Vladas Turčinavičius | asmeninė nuotr.

Laisvas požiūris į praeitį įmanomas tik išlaisvėjusiose visuomenėse“, todėl „brandi istorinė kultūra ir pilietinė visuomenė žengia lygia greta – rašo vokiečių istorikas Karlas Šliogeris (Schlogelis).

Stengsiuos pažvelgti į istoriją, nusikeldamas į XIX a. laikus, suvokdamas lietuvių tautos lūkesčius ir kreipdamas dėmesį į ano meto vyraujančias idėjas Lietuvoje ir aplink buvusią LDK.

Po Napoleono karų 1814-15 m. Vienos kongrese Lietuvos didžiosios kunigaikštijos Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Seimas, seimeliai ir XVIII amžiaus reformos (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Ta proga mes galime panagrinėti ir plačiau Lietuvos parlamentarizmo istoriją. Ta tema kalbėsimės su XVIII amžiaus tyrinėtoja Ramune Šmigelskyte-Stukiene.

XVIII amžius yra gana ypatingas amžius, kurį galima išskirti kaip atskirą temą. Seimų istorijoje XVIII amžius taip pat išsiskiria… Skaityti toliau

Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos (1)

Europos archeologijos dienos | Rengėjų nuotr.

Birželio 19-21 d. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos. Prie prancūzų tarptautinės iniciatyvos šiemet prisijungs 5 šalies muziejai, iš jų trys – nacionaliniai. Oficialus šių dienų rengėjas Lietuvos nacionalinis muziejus bendradarbiaudamas su Kultūros paveldo departamentu pasiūlys gausiausią renginių programą.

Paskaitos, garso ekskursijos ir virtualus žaidimas

Oficialus Europos archeologijos dienų rengėjas šalyje Lietuvos nacionalinis muziejus Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: XVI amžiaus Lietuvos seimeliai ir Seimas (video) (0)

Darius Vilimas ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Ta proga galime pakalbėti ir plačiau apie Lietuvos parlamentarizmo istoriją. Su mumis – istorikas Darius Vilimas, kuris yra tyrinėjęs XVI–XVII a. istoriją, tame tarpe 1564–1566 m. administracinę reformą, kuri svarbi ir parlamentarizmo istorijos atžvilgiu.

Kas keičiasi Lietuvos Seimo istorijoje XVI amžiuje?

Dėl Seimo yra daug ginčų ir daug įvairių versijų, bet XVI amžius vis dėlto pasižymi tuo, Skaityti toliau

V. Kavolis. Ankstyvoji lietuvių kultūros modernizacija (0)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos iš Vytauto Kavolio knygos „Epochų signatūros“ (Kavolis, V. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 362–383 ir išnašos p. 527–531). Visi išskyrimai autoriaus.

1387–1528: Lietuviškieji viduramžiai

Kultūrinės modernizacijos pradžia bet kuriame krašte galima laikyti laikotarpį, kuriame a) išryškėja aiški „naujo kelio“ programa ir b) kultūroje vyksta kitimai racionalizacijos link. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Seimo ištakos viduramžiais (video) (0)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šiemet sukanka 100 metų nuo pirmojo Lietuvos Respublikos Seimo, tai yra Steigiamojo Seimo, sušaukimo. Ta proga LR Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Tačiau Steigiamasis Seimas buvo tik pirmasis Lietuvos Respublikos Seimas, o pati parlamentarizmo tradicija yra žymiai senesnė.

Ta proga mes ir pakalbėsime apie pačias Lietuvos parlamentarizmo ištakas.

Su mumis – istorikė Inga Baranauskienė. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Garuozos mūšis – nepelnytai užmiršta pergalė (8)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Galite patikrinti visus Lietuvos istorijos vadovėlius: 1287 m. kovo 26 d. įvykusio Garuozos mūšio nerasite. Apie jį beveik nekalbama ir Lietuvos istorikų studijose, išskyrus nebent Zigmo Raulinaičio penkių knygų ciklą „Lietuvos raiteliai“, kuriame išsamiausiai aprašytos visos XIII a. Pabaltijyje vykusios kovos (ten jis aprašytas „mūšio miške ties Grose“ pavadinimu), o taip pat šių eilučių autoriaus monografiją „Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos“, išleistą Joniškyje 2017 m. pabaigoje.

Kodėl tiek mažai žinome apie šį mūšį? Kaltas ne šaltinių trūkumas – tai yra išsamiausiai Skaityti toliau

T. Baranauskas. Ką lėmė Aizkrauklės mūšis? (6)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žymiausių viduramžių Lietuvos pergalių sąrašas mūsų istorinėje sąmonėje formavosi kiek chaotiškai ir nėra nuoseklus. Jis tik iš dalies atspindi realią mūšių reikšmę. Didžiulį simbolinį krūvį turintis Žalgirio mūšis, kiek mažesnį – Durbės mūšis, iš tiesų buvo didžiausios lietuvių pergalės karų su kryžiuočiais epochoje. Tačiau trečiajam pagal dydį ir, galbūt, pagal reikšmę mūšiui, 1279 m. kovo 5 d. įvykusiam Padauguvyje, prie Aizkrauklės, dabartinėje Latvijos teritorijoje, pasisekė mažiau. Jį žino tik labiau istorija besidomintys lietuviai, o ir mokslinėje istoriografijoje jis lieka nepakankamai pažintas ir įvertintas. Skaityti toliau

D. Vilimas. Nutylima problema – LDK baltarusių istorinėje sąmonėje (40)

LDK | voruta.lt nuotr.

Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A. Dubonis ir Z. Butkus.

Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo į Tarybų Sąjungą, kurioje vyko sovietinės baltarusizacijos bandymas, greitai peraugęs į kruvinas represijas, kurių apogėjumi tapo 1937-1938 m. didžiojo teroro įvykiai. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Žvelgiant į Lietuvos istoriją per kaimynų agresyvų imperinį elgesį (27)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos likimas XVIII- XIX a. buvo sprendžiamas imperinio mąstymo ir elgesio kaimynių: Rusijos, Prūsijos ir Austrijos.

Europos Sąjunga sukurta sutarties pagrindu, kaip ir 1569 m. Liublino sutartyje buvo sukurta dviejų valstybių Lenkijos ir Lietuvos sąjunga. Kaip ES, taip ir ATR buvo bendras Seimas, atskiri administracinio valdymo organai, teisinės sitsemos, atskiri biudžetai, valstybių antspaudai, atskiros kariuomenės, savos sienos. Todėl anuomet  Lietuva ir Lenkija neprarado savo valstybingumų, kaip ir dabar būdamos ES narėmis. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Rūdavos mūšis – kieno pergalė, kieno pralaimėjimas? 650 metų mūšio jubiliejų pasitinkant (4)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš 650 metų, 1370 m. vasario 17 d. Prūsijoje, prie Rūdavos, netoli Karaliaučiaus (Kionigsbergo), įvyko mūšis tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino (kryžiuočių) kariuomenių. Jo baigtis seniai tapo ginčų objektu.

Dar XVI a. tarp Prūsijos kronikininkų kilo diskusija, kas laimėjo šį mūšį. Simonas Grunau vaizdingai rašė, kad tuokart prie Rūdavos stojo į mūšį Ordino maršalo Heningo Šindekopfo ir Kęstučio kariuomenės „ir kovėsi visą dieną sniege, nuo ko jis krauju pasruvo, ir broliai mūšį pralaimėjo“. Skaityti toliau

Kilmingos moterys Vilniuje XVIII a. ir XIX a. pradžioje: jausmingi liudijimai (0)

Paskaita kilmingos_moterys_

Kovo 9 d. 17.30 val. Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje (Valstybingumo erdvėje, II a., Vilnius) vyks dr. Domininko Burbos (VDU Švietimo akademija) paskaita „Kilmingos moterys Vilniuje XVIII a. ir XIX a. pradžioje: sentimentalūs liudijimai“.

Kuo skyrėsi vyrų ir moterų korespondencija, atsiminimai, teismų skundai? Kaip moterų laiškuose ir atsiminimuose atsispindėjo šeimos, buities ir pramogų temos, kiek žinių galima rasti apie jų dalyvavimą politikoje ir viešame gyvenime? Dėl kokių priežasčių kilmingos moterys atvykdavo į Vilnių, kokių interesų jos čia turėjo? Ką jos čia matydavo, kur gyvendavo, ką valgydavo, kur melsdavosi? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo unikalus Karusės mūšis? (video) (4)

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusioje laidoje mes pradėjome temą „Karusės mūšis“. Kalbėjome apie to mūšio metu valdžiusį valdovą – Traidenio atėjimą į valdžią, jo kilmę – ir priėjome prie paties mūšio. Šitą laidą mes skirsime būtent Karusės mūšiui.

Su mumis – istorikė Inga Baranauskienė.

Kaip įvyko tas didysis žygis? Jis iš tikrųjų siekė toli. Pats mūšis įvyko ant ledo, žiemą, tarp žemyninės Estijos ir Saremos salos – prie Muhu salos, o žygio metu kariuomenė turėjo pereiti per visą Skaityti toliau

T. Baranauskas. Lietuvių pergalei Karusės ledo mūšyje – 750 (11)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

XIII amžius – tai didelių Lietuvos pergalių mūšiuose su kryžiuočiais ir kalavijuočiais šimtmetis. Viena pergalė čia temdo kitos šlovę, ir visos jos nebegali vienodai susirikiuoti mūsų istorinėje atmintyje, todėl lieka užmirštos ar bent primirštos.

Vienas iš tokių neužmirštų, bet gerokai primirštų mūšių, kuriame Lietuvos kariuomenė pasiekė įspūdingą pergalę, įvyko 1270 m. vasario 16 d. ant Baltijos jūros ledo Estijoje, ties Karuse. Šiemet sukankantis 750 metų šio mūšio jubiliejus yra gera proga jį prisiminti, o kartu ir iš naujo įvertinti jo reikšmę. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Traidenio iškilimo paslaptys (video) (2)

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Štai ir įkopėme į 2020 metus, ir šiemet viena pirmųjų sukakčių yra 750 metų nuo Karusės mūšio. Jis įvyko 1270 m. vasario 16 d. Data kalendoriuje sutampa su kita žymia švente, kurią mes visi žinome, ir, ko gero, lieka jos šešėlyje. Bet šiandien mes apie ją būtent ir pakalbėsim.

Kalbamės su istorike Inga Baranauskiene.

Pradėsim pokalbį ne nuo pačio mūšio. Tai yra pirmoji didelė naujojo Lietuvos valdovo Traidenio pergalė. Traidenio Skaityti toliau

T. Baranauskas. Strėvos mūšis: pralaimėjimas, nepalaužęs Lietuvos (15)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viduramžių Lietuva kovojo dešimtis mūšių su savo priešais. Ypač daug ir sunkių kautynių būta su kryžiuočiais, bemaž du šimtmečius puldinėjusiais Lietuvą. Mes noriai prisimename žymias pergales, pasiektas Saulės (1236), Durbės (1260), Žalgirio (1410) ir kituose mūšiuose. Rečiau kalbame apie pralaimėjimus, o juk tai – ne mažiau svarbi mūsų istorijos dalis, rodanti, kad viduramžių kovos nebuvo vien tik lengvas pasivaikščiojimas nuo vienos pergalės iki kitos. Šiame kelyje teko patirti ir skaudžių pralaimėjimų. Bet po jų Lietuva atsitiesdavo ir rasdavo savyje jėgų tęsti kovą. Skaityti toliau

Seimo komisija Vyriausybės prašys lėšų Vytauto Didžiojo paminklo statybai (video) (11)

Vytautas Didysis Gedimino pilies papėdėje. Skulptorius Vytautas Kašuba, 1939 m. | Alkas.lt., T. Baranausko nuotr.

Spalio 13 d. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija nutarė kreiptis į Vyriausybę, kad kitų metų biudžete būtų skirta lėšų Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo paminklo statybai Trakuose. Paminklo statybos parengiamiesiems darbams bus prašoma skirti per 100 tūkst. eurų. Visa paminklo projekto sąmata siekia 548 tūkst. eurų. 

Trakų rajono savivaldybė vietą paminklo statybai numatė Galvės ežero Karvinės saloje. Jau yra parengtas paminklo Skaityti toliau

S. Lapėnas. Kas bijo lietuviško Vyčio? (24)

Saulius Lapėnas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

…Lietuvoje jis siekia sąžiningai
kitiems nematomo tikslo.
в Литве преследует он честно
другим не видимую цель.

Josifas Brodskis, „Herbas“ 1971

Nuo egiptietiškų piramidžių laikmečio iki mūsų dienų sostinių architektūros paminkluose glūdintys svarbūs simboliai, formuoja šalies ateitį ir įtakoja liaudies savigarbą ir tautos savimonę. Skaityti toliau

Vilniuje paminėtos pergalės Oršos mūšyje metines (0)

Oršos muūšo paminėjimas | A. Pliadžio nuotr., kam.lt

Rugsėjo 8 d. Vilniuje, ant Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, dar vadinamos Barbakanu, kalno, Lietuvos nacionalinis muziejus, Laisvės TV ir Lietuvos kariuomenė pakvietė vilniečius ir miesto svečius minėti Oršos mūšio pergalę. Prieš 505 metus tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenių įvykusios ir lietuvių pergale pasibaigusios legendinės kovos atminimui buvo surengta ginkluotės ekspozicija, diskusijos, koncertai, aidėjo senovinių pabūklų salvės ir specialūs fejerverkai.

„Oršos mūšis atskleidė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos Karalyste perspektyvas ir buvo reikšmingas karo

Skaityti toliau

Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais (0)

Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.

Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Vergo sindromas: patys save okupuojame (12)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Artėdami prie rugpjūčio 23-osios, kaip prieš 80 metų Lietuva tapo didžiųjų valstybių dalybų auka, o jau rugsėjo 28 d. atsidūrė SSRS nasruose, verta prisiminti, kad Lietuva buvo daugelio grobuonių okupantų laimikiu. O kažkada, dar LDK laikais, ir patys lietuviai gviešdavosi svetimų teritorijų.

Bet šiandien, naujaisiais laikais, apie okupaciją kalbame kaip apie praeities slogutį. Kai kas, ypač jaunimas, okupantą įsivaizduoja kaip iš istorijos vadovėlių atėjusį efemerišką niekadėją, kuris, ko gero, mažą užsidariusią valstybę ar tautelę nori Skaityti toliau

Žurnalistai Ukrainoje atrado Lietuvos didybę (nuotraukos) (21)

Ekspedicijos dalyviai Lvove | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 17 d. Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) ekspedicija „Vienybės kelias‘19“ sugrįžo namo. Bemaž 10 dienų trukęs žygis po Vakarų Ukrainą nė vieno keliautojo nepaliko abejingo.

„Daugeliui tai buvo puiki proga savo akimis pamatyti kadainykštės Lietuvos didybę, pajusti mūsų protėvių išminties šviesybę ir dvasios tvirtybę. Įspūdingi pilių mūrai, išprususių ekskursijų vadovų su pasididžiavimu sekami pasakojimai apie Lietuvos valdovus, šilti atsiliepimai apie jų valdymo laikus, vietos gyventojų Skaityti toliau

Gyvosios istorijos šventė žemaičių dvasią žadins ant piliakalnio Kartenoje (video) (0)

Kartenos šventė | Salantos reg. parko nuotr.

Rugpjūčio 2–3 dienomis didingos kuršių ir žemaičių praeities dvasia atgimstantis Kartenos piliakalnis vilios tūkstančius smalsuolių sugrįžti į tolimą Žemaitijos krašto praeitį. Netoli pajūrio esančiame Kartenos miestelyje rengiama šventė iki šiol pritraukė per 3 tūkstančius atvykėlių.

Šiemet savo ketvirtąją vasarą pasitinkantis ir į dviejų dienų renginį išaugusi šventė žiūrovus perkels į XV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Žemaičių seniūniją, Skaityti toliau