Žymos archyvas: LDK

Į Lietuvą meno vertybės gabenamos tarsi veiksmo filme (0)

Valdovurumai.lt nuotr.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga šiemet Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose bus eksponuojamos neeilinės kolekcijos iš Dresdeno ir Florencijos muziejų bei nacionaline Lenkijos relikvija laikomas Adomo Mickevičiaus kūrinio „Ponas Tadas“ rankraštis. Tačiau ne mažiau už pačius eksponatus įdomus ir jų kelias į Lietuvą, nes kartais vien jų saugaus atgabenimo procedūra primena įtempto siužeto veiksmo filmą. Skaityti toliau

B. Giedraitienė restauravo pergamentą su trijų Radvilų parašais (0)

Pergamentas su trijų Radvilų parašais | V. Kulikauskienės nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje restauruotas išskirtinis dokumentas – pergamentas, išsaugojęs mums trijų garsių Radvilų giminės vyrų parašus. Tai Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo raštas, išduotas Vilniuje 1577 m., vasario 15 d. Dokumentą restauravo aukščiausios kategorijos restauratorė Birutė Giedraitienė. Šiuo raštu Vilniaus vaivada M. Radvila Rudasis patvirtino Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei pardavęs sklypą bažnyčios statybai. Tai viena iš dviejų LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomų privilegijų, pasirašytų M. Radvilos Rudojo. Be jo, dokumentą pasirašė abu jo sūnūs: Kristupas ir Mikalojus. Skaityti toliau

Baletas „Vytautas“: scena, kurioje šoks 50 baleto meistrų, užims kone pusę arenos (video) (0)

Scena iš baleto "Vytautas" premjeros 2013 m. rugsėjo 5 d. | www.belarus.by nuotr.

Į Lietuvą sausio 28 d. pirmą kartą atkeliausiantis baletas „Vytautas“ sugrąžins į didingiausius Lietuvos laikus ir per šokį papasakos didžiųjų šalies valdovų meilės istoriją. Organizatoriai atskleidžia, kad ne vieną apdovanojimą pelniusiam dviejų dalių didingam baleto spektakliui Vilniuje ruošiamasi ypatingai – ne tik dėl paties pastatymo masiškumo, bet ir dėl progos, kuriai jis skirtas.

„Meistriškos choreografijos ir nuostabios muzikos lydimas baletas „Vytautas“ buvo statomas atminti Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, tačiau šiemet minime dar Skaityti toliau

Gudai lietuvius nudžiugins baletu „Vytautas“… (nuotraukos, video) (2)

Akimirka iš baleto „Vytautas“ | kūrėjų nuotr.

Sausio 28 d. iš Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga į Lietuvą atvykę Gudijos akademinio didžiojo nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjai parodys istorinį baletą „Vytautas“.  Šį nepaprastą baletą Lietuvoje bus galima išvysti tik vienintelį kartą – sausio 28 d., Vilniuje, Siemens arenoje.

Baletas „Vytautas“ sugrąžins mus į didingiausius Lietuvos laikus ir per šokį papasakos didžiųjų Lietuvos valdovų meilės istoriją. Skaityti toliau

Mirė istorikas, mecenatas, kunigaikštis Mykolas Giedraitis (0)

Mykolas Giedraitis | oxfordmail.co.uk nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos bendruomenė paskelbė liūdną žinią, kad gruodžio 29 d. Oksforde mirė Bibliotekos geradarys kunigaikštis Mykolas Giedraitis.

„Jo asmenyje netekome didžio Žmogaus, Mecenato ir nuoširdaus, ištikimo, išmintingo Bičiulio“, – rašoma  Vrublevskių bibliotekos pranešime spaudai.

Mykolas Giedraitis (Michał Giedroyć), LDK senos kunigaikščių giminės palikuonis, gimė 1929 m. Lobzove prie Derečino (dabartinėjė Baltarusijoje), Lenkijos Skaityti toliau

A. Butkus. Juzefo Pilsudskio adoracijos fonas ir tonas (45)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Pirmosios gruodžio savaitės skandalus papildė dar vienas: siūlyta iškilmingai pažymėti Lenkijos valstybės viršininko (taip jis pats titulavosi) ir Rytų Lietuvos okupanto bei aneksuotojo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines. Visą kampaniją lydėjo Lietuvoje gyvenančių ar atvykusių žurnalistų J. Pilsudskį liaupsinantys straipsniai, ciniškai „randami“ jo nuopelnai Lietuvai ir jos valstybingumui, o dėl Vilniaus ir visos Rytų Lietuvos okupacijos siūlyta vos ne vienos rusų humoristinės laidos personažo žodžiais – suprasti ir atleisti.

Adamas Michnikas: „Pilsudskis neįsivaizdavo Lenkijos be Vilniaus“ Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vytautas ir žemaičiai – kaip vertinti Žemaitijos užrašymus kryžiuočiams? (video) (12)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ baigiame viduramžių Žemaitijos istorijos apžvalgą. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais, antrojoje – Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie lemiamą kovos dėl Žemaitijos išlikimo Lietuvos valstybės sudėtyje laikotarpį – Žemaitiją Vytauto laikais.

Paradoksas: Jogailai pamėginus užrašyti Žemaitiją kryžiuočiams, žemaičiai pasipiktino, nepakluso jam ir parėmė Vytautą, kuris pabėgo pas kryžiuočius ir ieškojo jų Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar Gediminą į Lietuvos sostą iškėlė žemaičiai? (video) (15)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties, kai Žemaitija, kaip politinis darinys, įžengė į savo brandos laikotarpį ir sugebėjo plėsti savo teritoriją Pietų Kuršo sąskaita.

Ar Traidenis iškilo su žemaičių parama ir ar jis pateisino žemaičių lūkesčius? Kas sieja žemaičius ir jotvingius? Kokia 1279 m. Žiemgalos sukilimo reikšmė Žemaitijai? Skaityti toliau

A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole (43)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų dievinamas, tarp kurių nemažai ir linkusių melstis prie lietuviško akmens su įbetonuota jame to lenkų maršalo širdimi Vilniuje, prie Rasų kapinių vartų. Daugeliui tas garbinimas atrodo Skaityti toliau

LDK didžiojo etmono, kunigaikščio Jonušo Radvilos 405-asis gimtadienis Vilijampolėje (0)

Jonušas Radvila (paveikslo dalis) | Kėdainių krašto muziejaus nuotr.

2017 m., gruodžio 2 d., Kaune, Vilijampolėje, buvusiuose I. B. Volfo namuose, vyko LDK didžiojo etmono, kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612-1655) 405-ojo gimtadienio bei Vilijampolės įkūrimo 365- mečio minėjimas.

Renginyje dalyvavo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM, Lietuvos Respublikos Seimo narys dr. Mindaugas Puidokas, išrinktas Vilijampolės-Aleksoto vienmandatėje apygardoje, Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Papirtienė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Jūratė Norvaišienė, ats. plk. Jonas Marcinkus, dim. plk. ltn. Algirdas Dilūnas, ats. plk. ltn. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip XIII amžiuje Žemaitija išgelbėjo Lietuvą? (video) (10)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

2019 m. minėsime Žemaitijos metus – Žemaitijos (Žemaičių) pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metų jubiliejų. Ta proga laidoje „Aktualioji istorija“ pradedame nagrinėti Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie ankstyviausią žinomą Žemaitijos istorijos etapą – nuo pirmojo pasirodymo rašytiniuose šaltiniuose 1219 m. iki pergalės 1260 m. Durbės mūšyje ir tapimo Lietuvos valstybės politiką lemiančia bendruomene. Skaityti toliau

Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika (0)

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lapkričio 8 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks Vilniaus universiteto istoriko dr. Tomo Čelkio vieša paskaita „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“. Lektorius apžvelgs LDK sausumos kelių struktūros susidarymą ir kaitą, kurią ilgainiui formavo šalies politinė, socialinė ir ekonominė raida.

Skirtingai nei vandens, sausumos keliai buvo ryškiausi žmonijos gyvenimo ritmo pėdsakai, jie susiklostė savaimingai arba buvo nutiesti tikslingai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar atrasti Pilėnai? (video) (9)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Visuomenės dėmesį šiemet patraukė žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie tai, kad Bilionių piliakalnio (Šilalės raj.) tyrimai galimai patvirtina hipotezę, jog šioje vietoje stovėjo legendinė Pilėnų pilis, kurios gynėjai 1336 m. pasirinko mirtį, bet nepasidavė į kryžiuočių nelaisvę. Tad šią „Aktualiosios istorijos“ laidą skiriame atradimams Bilionių piliakalnyje. Apie juos pasakoja Bilionių piliakalnio tyrimams vadovavęs archeologas Gintautas Zabiela.

Kas buvo rasta Bilionių piliakalnyje? Ką šie radiniai sako apie piliakalnio istoriją? Kokie netikėtumai laukė tyrinėtojų? Ką dar reikia išsiaiškinti? Ką istorijos šaltiniai sako apie Pilėnų paieškų regioną? Skaityti toliau

Trakų Salos pilyje įvyks renginys Vytautui Didžiajam atminti (0)

Vytautui Didžiajam atminti. 2017 plakatas | Trakų istorijos muziejaus nuotr.

Šių metų spalio 27 dieną, penktadienį, 16.30 val., Trakų Salos pilyje, įvyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytautui Didžiajam atminti.

Trakų istorijos muziejaus darbuotojas, istorikas Tomas Petrauskas, skaitys pranešimą „Pirmieji Vytauto dešimtmečiai didžiojoje politikoje“.

Meninėje renginio dalyje – spektaklis „Karūnos šešėlyje“ (scenarijaus autorius ir režisierius Vytautas Mikalauskas, vaidins „Trakų karališkasis rūmų“ ir „Vilniaus senjorų“ teatrai). Renginį rengia Trakų istorijos muziejus.

Skaityti toliau

R. Navickas. Etninė Lietuva jiems – „istorinė klaida“? (130)

Blogeris ZeppelinusŽlugusių imperijų patriotai ir prasimanytų tautų nacionalistai – ar gali būti keistesnis vaizdelis?

Sunku mane nustebinti, bet gerbiamam Liutaurui Ulevičiui tai pavyko. Ne veltui yra žymus viešaryšininkas bei pijaro meistras.

Ėmė gerbiamas Liutauras ir šiandien nuo pat ryto apskelbė mūsų visų Tėvynę, brangiąją Nepriklausomą Lietuvą, dėl kurios tie kovota ir galvų guldyta, kažkokiu nesusipratimu. Tskant, istorine klaida. Skaityti toliau

Baltų vienybės dieną Užupyje atidengta konstitucija latgalių kalba (video, nuotraukos) (0)

Užupyje atidengta konstitucija latgalių kalbą | A. Stričkos nuotr.

Rugsėjo 22 d. minint Baltų vienybės dieną, Vilniaus Užupyje buvo iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijų lenta latgalių kalba. Iškilmėse dalyvavo Latvijos Respublikos ambasados Lietuvoje ir Užupyje ambasadoriaus pavaduotojas Ivaras Liepniekas (Ivars Liepnieks) ir Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis.

Užupio Respublikos Konstitucija šiuo metu yra išversta į daugiau nei 50 kalbų, o Skaityti toliau

G. Merkys, R. Kaminskas. „Etnografinės“ mini-ekspedicijos užrašai: Laba diena, Ukmerge! (0)

Laba diena, Ukmerge! | Rengėjų nuotr.

Vietoje įvado

2017 m. vieną saulėtą rugsėjo vidurio dieną aplinkybės mus – dr. Raimundą Kaminską ir prof. habil. dr. Gediminą Merkį atvedė į Ukmergę. Mūsų rūpesčiai netrukus buvo sutvarkyti ir apie pietus „du socialiniai veikėjai“ susivokė, jog turi šiek tiek laisvo laiko. Iš karto nulėkėme į vietos kraštotyros muziejų.

Ramiai medituojančios muziejaus darbuotojos, pamatę potencialius lankytojus, paslaugiai sukruto. Susimokėję už bilietą (po Skaityti toliau

Lietuvių karo žirgai žemaitukai: Žemaitukų arklių augintojų Asociacijai 20 metų! (0)

A. Račkauskaitės nuotr.

Šiemet sukanka 20 metų, kai Lietuvoje (Baisogaloje) 1997 metais profesoriaus Juozo K. Šveisčio iniciatyva buvo įkurta Žemaitukų arklių augintojų asociacija, skirta lietuvių vienintelės karo žirgų žemaitukų veislės išsaugojimui.

Žemaitukas – ne šiaip žirgas, o archajiškas, vienintelis gyvas išsaugotas ir Žemaitukų arklių augintojų asociacijos narių saugomas. Įspaustas jo augintojų širdyse, neištrinamas kiekvieno mūsų pase, šuoliuojantis mūsų valstybės vėliavoje, mūsų valstybės istorijoje ir dabartyje teberupšnojantis žolę Lietuvos laukuose. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Lietuva visada rūpinosi tautinėmis bendrijomis (video) (12)

Audrys Antanaitis, Halina Kobeckaitė | Alkas.lt, nuotr.

Lietuva visada buvo daugiatautė valstybė. Tai visiškai suprantama ir natūralu, turint omenyje didingą LDK istoriją. Daugiatautė Lietuva buvo ir tarpukariu. Daugiatautė buvo ir pradėjusi kovą dėl Nepriklausomybės prieš trisdešimt metų.

Dar neatkūrusi valstybės, Lietuva jau įkuria Tautybių departamentą , kuriam vadovauti paskiria profesorę Haliną Kobeckaitę. Dar prieš Nepriklausomybės paskelbimą priima Tautinių mažumų įstatymą. Sudaro sąlygas veikti tautinių mažumų bendrijoms ir kultūros draugijoms. O tautinės bendrijos atsilygina Lietuvos valstybei besąlygišku lojalumu ir Lietuvos, kaip bendros Tėvynės, meile. Skaityti toliau

Lietuviškoji Amerika – internetiniame žemėlapyje (0)

New Hampshire Hudson Holy Cross Lithuanian Cemetary | Rengėjų nuotr.

Jau rugsėjo mėnesį, į pačią „lietuviškiausią“ JAV dalį: šiaurės rytus, išvyksta Lietuvai svarbias vietas iš užmaršties ištraukti pasiryžusi tinklapio „Gabalėliai Lietuvos“ komanda. Jų pasiūlytas sumanymas „Tikslas: Amerika“ – vienas iš Vyriausybės kanceliarijos valstybės šimtmečiui skirto konkurso laimėtojų. Per 16 parų „Gabalėliai Lietuvos“ komanda apvažiuos 10 valstijų, fotografuos, aprašys ir sistemins jose esantį lietuvišką paveldą ir vėliau visas darbo išvadas pateiks internetinio žemėlapio pavidalu, kad kiekvienas galėtų

Skaityti toliau

Mirė senosios literatūros tyrinėtoja Eglė Patiejūnienė (0)

Eglė Patiejūnienė (1964-2017) | Alkas.lt nuotr.

Liepos 20 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė žinoma senosios Lietuvos literatūros tyrėja ir vertėja, knygų, straipsnių, vadovėlių, populiarinimo tekstų autorė humanitarinių mokslų daktarė Eglė Patiejūnienė. Ji buvo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos edukologijos universiteto ir Vilniaus universiteto docentė.

1993 m. E. Patiejūnienė apgynė daktaro disertaciją „Mažosios literatūros formos XVI-XVII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės spaudiniuose“.

Doc. dr. E. Patiejūnienė domėjosi XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje – paskaita apie viduramžiais LDK gyvenusių žydų kultūrinį palikimą (0)

Senojo Testamento Vilniaus sąvadas, LMAVB RS F19-262 | Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Liepos 24 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Aakademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) Jeruzalės Hebrajų universiteto profesorius Mošė Taubė skaitys viešą pakaitą „Iki aškenazių Rytų Europoje gyvenusių žydų kultūros palikimas“.

M. Taubė – garsus slavistas ir jidiš kalbos mokovas, rytų slavų ir žydų sąveikos viduramžiais specialistas, išleidęs monografiją apie Vrublevskių bibliotekoje saugomą Senojo Testamento Vilniaus sąvadą, verstą iš hebrajų į rusėnų kalbą. Profesoriaus akademinių publikacijų skaičius yra Skaityti toliau

LDK paveldas dabartinėje Ukrainoje (0)

Kelionės dalyviai prie Lucko pilies | Užsienio lietuvių studentų klubo nuotr.

Kaip pradėti vasarą? Sesija, o gal kelione? Toks klausimas beveik kasmet mokslo metų pabaigoje iškyla Užsienio lietuvių studentų klubo nariams. Siekdami labiau pažinti Lietuvos kraštą ir istoriją, bei pasivyti čia gimusius ir augusius savo tautiečius žiniomis ir patirtimi, toliau vykdome savo klubo edukacinę veiklą. Per dešimtį klubo gyvavimo metų Ukrainoje, Lietuvos istorijai artimose žemėse, lankėmės pirmą kartą. Todėl ši kelionė mums labai svarbi ir įdomi.

Dabartinė Ukraina begalinės dirbamos Skaityti toliau

Mindaugo vardo reikšmė ir ką reiškia „karalius“ (23)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas buvęs labai valingas, atkaklus ir nuoseklus, garbėtroška, negailestingas, tačiau ir labai išmintingas.

Nesunku atspėti, kodėl lietuviai apie jį taip manė – jis tuo metu sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė daugelį Kryžiuočių ordino planų. Istorikas A. Dubonis knygos „Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių“ įžangoje rašo: Toks žmogus, kurio praeities šaltiniai neįstengia apibūdinti Skaityti toliau

D. Stancikas. Kodėl Rusija tokia svarbi Lietuvai? (12)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Nepaisant nutrūkusių saitų šiandieninei Lietuvai Rusija išlieka viena svarbiausių valstybių.

Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet perspektyvos prasme Lietuvai Rusijos ateitis turėtų būti svarbesnė nei Europos Sąjungos likimas. Reikalas tas, kad Rusijai tapus normalia, draugiška valstybe išnyktų ne tik du šimtmečius užsitęsusi egzistencinė grėsmė, bet ir atsivertų milžiniškos ir labai perspektyvios rinkos, Lietuva vėl taptų svarbi tarpininkė tarp Rytų ir Vakarų, ir tai išgelbėtų lietuvišką savivertę. Deja, šiandien lietuviška savivertė kritusi taip žemai, kad Skaityti toliau

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į nemokamas ekskursijas (0)

Lietuvos nacionalinis muziejus

Visą vasarą Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia lankytojus aplankyti muziejaus padalinius ir dalyvauti nemokamose ekskursijose.

„Vasara – tai metas, kai žmonės praleidžia daug laiko gamtoje, išvyksta iš miesto. Likusiems sostinėje siūlome aplankyti Lietuvos nacionalinį muziejų ir prasmingai praleisti laiką, sudalyvauti ekskursijose. Jų tematika įvairi ir pasirinkti tikrai yra iš ko“, – sako muziejaus Edukacijos skyriaus vedėja Birutė Kazlauskienė. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo ypatingos viduramžių Lietuvos pilys? (video) (8)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie viduramžių Lietuvos pilis, jų reikšmę ir pavidalus.

Kokią vietą Lietuvos piliakalnių raidoje užima viduramžių etapas? Ar pilys stovėjo tik piliakalniuose? Koks mūrinių ir medinių pilių santykis Lietuvoje? Kada Lietuvoje atsiranda mūro architektūra? Ar galima sakyti, kad pilis – tai tik mūrinė pilis? Koks buvo medinių pilių tinklas Mindaugo laikais? Kur buvo daugiau pilių – Kurše ar Lietuvos valstybės centre? Ką pilių tinklo tankis gali pasakyti apie to meto Lietuvos valstybę? Kada baigiasi Lietuvos pilių „aukso amžius“? Šiuos ir kitus klausimus aptariame laidoje. Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai (15)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

– Profesoriau, pastaruoju metu labai daug kalbama apie demokratiją – jos būklę, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje ir Vakarų pasaulyje apskritai. Kalbos dažniausiai nueina paviršiumi, apsiriboja gąsdinimais Vakaruose kylančiu populizmu. Jūs gi neseniai pasakėte, kad „demokratija ir yra populizmas“. Ar galite paaiškinti skaitytojui?

– Graikiškas žodis „demos“ reiškia tą patį, ką ir lotyniškas „populus“. Paskutiniu metu populizmo terminas naudojamas vien neigiama prasme. Šis žodis yra lakmuso popierėlis. Kai kas nors kaltina „populizmu“, dažniausiai nežino, ką šneka, ir tik nori pasakyti, kad tas kitas jam nepatinka. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Trojanovo mūšis – viduramžių Lietuvos kovų Lenkijoje aidas (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala kalbasi didžiausią viduramžių Lietuvos pergalę kovose su Lenkija – Trojanovo mūšį. Alfredas Bumblauskas yra pasakęs, kad santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos viduramžiais buvo perdėm draugiški, ir, skirtingai nei su kitais kaimynais, mūšių su lenkais mes neturėjome. Su tuo nesutinka R. Dediala – kovos tarp lietuvių ir lenkų XIII–XIV a. vyko gan intensyviai, ir geriausias to įrodymas – 1294 m. birželio 10 d. Vytenio vadovaujamos Lietuvos kariuomenės pergalė prieš Lenčicos kunigaikščio Kazimiero II kariuomenę.

Kodėl, dar netapęs Lietuvos valdovu, Vytenis jau pasižymėjo kaip karvedys? Ką galima pasakyti apie šį iškilų kunigaikštį? Ar ne be reikalo jis paliekamas žymiojo savo įpėdinio Gedimino šešėlyje? Kokia buvo jo politika Lenkijoje? Kokiomis aplinkybėmis įvyko Trojanovo mūšis ir kokios buvo jo pasekmės? Šiuos ir kitus klausimus svarstome laidos metu. Skaityti toliau