Pirmadienis, 6 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

2022-12-28 23:09:18
24

Praėjusį kartą su Dariumi Vilimu, kuris vėl – mūsų studijoje, mes jau kalbėjome apie baltarusių požiūrį į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Jį galima pavadinti litvinizmu: jie patys save laiko tikraisiais lietuviais, o lietuvius – „žemaičiais“, kurie su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija beveik nieko bendro neturėjo.

Tuo tarpu baltarusiai anksčiau turėjo tiktai kitą pavadinimą, ir visi valdovai nuo Mindaugo iki Vytauto buvo baltarusiai. Ši teorija iki šiol Baltarusijoje populiari, nors ir ne visų pripažįstama.

Tačiau šiandien pakalbėsime apie tai, o kaip mes reaguojame į tokias Lietuvos istorijos interpretacijas? Ar reikia Lietuvos istorikams kreipti į tai dėmesį, atsakinėti į tai? Ir kas yra padaryta šioje srityje?
srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Baltarusiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
  2. „Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros
  3. „Aktualioji istorija“: Baltarusių ir ukrainiečių takoskyros Respublikoje
  4. „Aktualioji istorija“: Gedimino laiškai
  5. „Aktualioji istorija“: Algirdo laiškai
  6. „Aktualioji istorija“: Karaimai ir Vytautas
  7. „Aktualioji istorija“: Žygimanto Kaributaičio likimas
  8. „Aktualioji istorija“: Lietuvos karaimų kilmė
  9. „Aktualioji istorija“: Kazokiškos Ukrainos ištakos
  10. „Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje
  11. „Aktualioji istorija“: Kas buvo Sūduva Vytauto laikais?
  12. „Aktualioji istorija“: Sūduva ir 1422 m. Melno taika
  13. „Aktualioji istorija“: XVI amžiaus Lietuvos seimeliai ir Seimas (video)
  14. „Aktualioji istorija“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai (video)
  15. „Aktualioji istorija“: Vytautas Didysis kaip politikas ir žmogus
  16. „Aktualioji istorija“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienybė teismų bylose (video)
  17. „Aktualioji istorija“: Žygimantas Kaributaitis – Vytauto vietininkas Čekijoje ir pretendentas į karalius
  18. „Aktualioji istorija“: Pastangos sukurti Ukrainos kazokų valstybę XVII–XVIII a.
  19. „Aktualioji istorija“: Vilnius ir Gediminas
  20. „Aktualioji istorija“: Kur Birutės kapas?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 24

  1. Žemyna says:
    1 mėnuo ago

    Nuo paauglystės iš BY gyvenusių paauglių tai girdėjau. Reikia manyti, tokios istorijos juos mokykloje mokė, o kas buvo tokio mokymo pradininkas – BSSR, ar SSSR Švietimo m-ja jiems tokias gaires nustatė – nežinau. Kaip suprantu, taip jie nuo mažens buvo mokyti jaustis pranašesni. Jiems niekas neaiškino (kažin, ar kas tyrė?), kiek baltrusių kraujas aisčių krauju atmieštas, nei to, kad jei kas iš lietuvių vadų ir būtų kilęs iš jų kolonizuotų ir nutautintų aisčių žemių, tai dar nerodė jų slaviškos kilmės.

    Atsakyti
  2. Antanas says:
    1 mėnuo ago

    Kažkur skaičiau, kad Vytautas, nenorėdamas, jog šalia esantys lenkai suprastų, apie ką kalbama, su savo pusbroliu Jogaila šnekėdavo… lietuviškai. Jeigu jie būtų baltarusiai (rusėnai), tai būtų šnekėję rusėniškai. Ne?

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 mėnuo ago

      Pritariu. Kai pusbroliai, Jogaila – Vytautas, kalbėdavosi nesuprantama kalba (lietuviškai), tai lankų panai, su kardinolu Z. Olesnickiu (didžiausias Lietuvos priešas) ir kitais, labai siuto.

      Atsakyti
  3. nuomonė says:
    1 mėnuo ago

    Manau, kyla klausimas, kas gi tie baltarusiai? Ar kilę tik iš krivičių ir dregovičių ( suslavėję baltų gentys) ar dar iš lietuvių, jotvingių, latgalių? Jei prie pat Minsko yra vietovė Antaniški, kiek tolėliau- Skirmantava, Daunary, Daubary, Baubli, Pelikšty, Gerveli, Dauguli, Kiršy, Petriški? Tarp Baranovičių ir Vaukavysko- Vialikija Eismanty,Važginty, Jatauty, Mantauty, Taucvily, Pirštuki ir t.t.?
    Skaičiau,kad kai kurie baltarusių isorikai teigė,kad prieš tampant krikščionimis, baltarusių protėviai kalbėjo baltų kalbomis ( jotvingių ir t.t.). Su krikštu atėjo senoji slavų kalba.
    Ką slavų kalbomis reiškia Vytauto, Gedimino, Kęstučio ar Mindaugo vardai? Manau, nieko. Jie turi prasmę tik lietuvių kalboje.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 mėnuo ago

      Be to, tais laikais, kai
      Pakirkšnutė 7 metai ago parašė:
      „Na, Tautininkų Sąjungoje dauguma dori ir sąžiningi. Kad jie laimėtų rinkimus, jų gretose turėtų rastis daugiau turtingų sukčių (verslininkų) ir melagių” ,
      ir kai mes aiškinomės, kodėl Lietuvos sostinė prie pat BY sienos, sutarėme, jog sostinės niekas nestato ranka pasiekiamai nuo savo karalystės ar kunigaikštijos sienų. Tad, kai Vilnius statytas, siena buvo gerokai toliau. Tada, pakapsčiusi, radau prie pat Minsko miestelį, ne tai Litvin(k)ų, ne tai Litov(k)ų vardu – kažkaip panašiai. (Svarbu žodžio šaknis, o to vietovardžio šaknis nedviprasmiška).

      Atsakyti
  4. klausimas says:
    1 mėnuo ago

    Matyt, remiantis tokiomis litvinizmo teorijomis, galima teigti, kad žemaičiai gyveno prie pat Minsko, Baranovičių, Vaukavysko, Slonimo?

    Atsakyti
  5. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    Apie istorinių kalbų jotvingius kalbama, kad jie, priklausantys baltų (aisčių) žmonių grupei, III-io tūkstantmečio pr. Kr. pabaigos metu įsimaišė į giminingų jiems Nemuno kultūros žmonių tarpą ir atėjo čia iš pietų. XIII a. po Kr. jie gyveno Nemuno vidurio baseine ir baseino aukštupyje, Šiaurėje – Šešupės vidurio baseine, vakaruose – iki Mozūrijos didžiųjų ežerų, o pietuose iki Narevo upės. Vyrauja nuomonė, kad, jotvingius sudarė 4 gentys (LTE, 5 t., 80 p.): Šešupės aukštupio baseine gyveno sūduviai, į pietus nuo jų Juodosios Ančios baseine gyveno jotvingiai (hidronimas “Jotva”). Nuo X a. jotvingiai buvo žinomi rusų ir lenkų metraštininkams, o iš pastarųjų pateko į popiežių kurijos raštus (Jatvęgi, Jatwjagi, Jathwingi), jų vardu dažnai vadinamos visos jotvingių gentys. Jotvingių teritorijos vakarinėje dalyje gyveno poleksėnų (lot. Poliexiani), rytinėje – dainavių gentys. Spaudžiant slavams, dalis jotvingių buvo aplenkinta, dalis aprusinta, o kita dalis, nesutikusi su slavų kalbine ekspansija, traukėsi į šiaurę. Todėl, išeitų, kad gudai (baltarusiai) galėtų būti laikomi gudų valstybine kalba komunikuojančiais jotvingiais, nors Gardino gub. 1857 m. Rusijos centrinio statistikos komiteto duomenimis dar 30.927 gyventojai laikė save jotvingiais, o Kobrino apskr. jotvingiais užsirašė net 22.725 žmones, t. y. 27,6 proc. apskrities gyventojų (LTE, 5 t.,81 p.).

    Atsakyti
    • nuomonė says:
      1 mėnuo ago

      Ta proga galima prisiminti, kad dar 1862 metais lietuviai ( lithuanians) sudarė 50 proc. tuometės Vilniaus gubernijos gyventojų, baltarusiai ( belarusians)-17 proc., lenkai -18 proc., žydai-9 proc., rusai-2 proc. gubernijos gyventojų. rytinė Vilniaus gubernijos riba ėjo ties Petriškių miesteliu, apėmė ir Drujos, Vileikos, Maladečinos, Smurgainių, Lydos , Brėslaujos, Mijorų, Dysnos ir kt. miestus. Po sukilimo, 1865 m. , po lietuvių kalbos, mokyklų ir spaudos uždraudimo Vilniaus gubernijoje lietuvių drastiškai mažėja iki 24 proc., užtat baltarusių drastiškai daugėja iki 47 proc., kitų tautybių nuošimtis lieka maždaug toks pats. Ar lietuvių trėmimas iš gimtųjų žemių ir rytinių gubernijų gyventojų atkėlimas į lietuvių žemes, ar baimė prisipažinti esant lietuviu lėmė tokį staigų pokytį? Žiūr. straipsnį Vikipedijoje “Vilna Governorate”. Berods, grafo Pliaterio duomenimis, prieš 1831 m. sukilimą, lietuviai sudarė apie 65 proc. Vilniaus gubernijos gyventojų.

      Atsakyti
  6. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    Lietuvotyros (litvovedenije – Vl. Toporovas) mokslas leidžia paliesti ir įteritorijos, esančios į šiaurės vakarus nuo Kobrino (centras Pišai, dab. Lenkija) baltų genčių istorijos puslapį. Centro miestas Pi’šai (Pi = 3,14, apskritimo funkcija) sako, kad gyvenvietės, miestai ir miesteliai teritorijoje yra suplanuoti kaip nuo Saulės į išorę nuo išeinančiais jo trimis apskritimais, kur didžiausiojo D = 230 km. Teritoriją (pagal laikrodžio rodyklę) riboja Saulėnai, Kraštai (Gzy; gzy, lenk. – atbraila, kraštas), Žalgiris, Lankai, Romuva, upelis Pi’sa (dab. Kaliningrado sritis), Pusnskas, Seinai. Teritorijos viduje stovi Baltstogė, Svirtai, Lomža, Varkaimis, Perkūnava, Rinkiai, Arys, Deltuva, Piskiai, Ugniava ir t. t. ir t. t. Lyginant esamą Zodiako juostos žvaigždynų padėtį su Sauluvos kunigaikštijos (taip teritoriją vadinsime), išreikštos per “žvaigždėtus” gyvenviečių, esančių viduje, pavadinimus (Baronai – Avine, Vėžainiai – Vėžyje, Pilkių Miškas – Vilkas (Liūtas) ir t. t., nustatome, kad baltų Sauluvos kunigaikštija čia buvo įkurta 14.330 m. pr. Kr. laiku. (vienas pasisukimo aplinkui Šiaurės žvaigždę – projekcijoje apie Pišus – laipsnis lygus 72 m. laiko tarpui). Tai tiek.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      1 mėnuo ago

      Plačiau su žemėlapiu – per Google: “Varma – Sauluvos kunigaikštija”. Dėkoju.

      Atsakyti
  7. Antanas says:
    1 mėnuo ago

    P.S. Na, taip, Jaunutis, Vytenis, Algirdas, Kęstutis, Vytautas, Jogaila yra patys tikriausi slaviški vardai… Tik, va, bėda – baltarusių taip save vadinantis istorikai niekaip negali paaiškinti tų „baltarusiškų“ vardų reikšmių, nors lietuviai gali paaiškinti šių vardų reikšmes.

    Atsakyti
  8. juras says:
    1 mėnuo ago

    Jotvingiai yra dar viena kalbininku kvailyste..
    buvo JOTVIAI…
    o ne kazkokie ..jojantys vingiais…

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      1 mėnuo ago

      Jojimo vingiais pavadinimą jotvingiai, grįždami į šiaurę po ledynmečio, parsinešė iš ankstesnio gyvenimo Dakijos karalystėje prie Dunojaus nuo Karpatų kalnų.
      Plačiau ir su žemėlapiu – per Google: “Lietuviai dakuose ir pas save”.

      Atsakyti
      • jo says:
        1 mėnuo ago

        kad Getai buvo baltai labai tiketina…
        bet joti vingiais ….tai tik juokas ima , net verkti
        norisi…

        Atsakyti
        • gintautas says:
          1 mėnuo ago

          Panasu,kad ji yra LITVINI tai ir ju salis LITVINIJA ,o ne Litva turetu buti.Panasu , kad LITOVIEC yra tautybe,o LITVIN ar LITVAK kaip ir Lietuvos baltarusiska-lenkiska ir zydiska PILIETYBES,kokiai saliai priklauso baltarusis,lenkas ar zydas.

          Atsakyti
          • Litvingija cha cha says:
            1 mėnuo ago

            LITVA rekia skaityti LITUA…v lotynu tariasi ..u….
            sklabenai iskraipo viska …
            ir graikiska B jie paverte V….
            viskas cia paprasta :Lietuviai ju kalboje :Litvinai….
            vadinkime ju sali Lietuva tai bus teisingiausia…o jie tegu vadina kaip
            nori nors ir siaures koreja….
            Siulyciau jiems visiems Dna tyrimus
            uz dyka parupinti ,gal tada supras
            kas jie yra ,tie nutauteje musu broliai…

  9. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    >jo 3d. ago
    Dabar Karpatuose kylant į kalnus aukštyn arba leidžiantis žemyn yra vingiuojama automobiliais, bet anksčiau taip buvo vingiuojama jojant žirgais. Vėliau, po ledynmečio pargrįžus iš pietų į savo žemes, jotvingiai į piliakalnius nori – pėsčiomis eina, nori – vingiais važiuoja, nori – ant žirgų vingiuoja aukštyn arba žemyn. Man tam reikalui pasitarnavo autobusiukas.

    Atsakyti
    • gintautas says:
      1 mėnuo ago

      JotVA,LietuVA,DainaVA,ir pan su VA,o suomiu MA-,SareMA ir tt,ir + -AGI,-INGI kas yra priesagos irjotvingi gaunasi jotviagi,o po to mes is gyentojo pavadinimo vel padarom sali ,bet jau su priesagom Jotvagija ir Jotvingija vietoj Jotva,

      Atsakyti
    • juras says:
      1 mėnuo ago

      Rimgaudai tai gal ir Lietvingija, Aukstvingija,Zemvingija,Galindvingija….visi baltai jodami vingiavo….vingiuoja ir siandien automobiliais……tai tiesiog kvailyste Jotva vadinti
      Jotvingija….kaip ir Krive Kirvaitos patapo Krivis
      Krivaitis…sviestas sviestuotas….

      Atsakyti
  10. Žynės įžvalga: says:
    1 mėnuo ago

    Baisioji Nijolės Oželytės prognozė Tautai
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/baisioji-nijoles-ozelytes-prognoze-tautai/
    „ Lietuva ir Tauta išnyks po 100 metų, pareiškė Kovo 11-osios akto signatarė Nijolė Oželytė. Kaip, kokiu būdu ir kada prasidės siaubingi nunykimo procesai , …”

    Atsakyti
  11. salos says:
    1 mėnuo ago

    Net į rytus nuo Minsko, netoli Oršos randame vietoves Barzdouka, Rukli, Margi, Obolcy ( berods ,anot akad. Z.Zinkevičiaus, ten būta lietuvių salelių), netoli Mogiliovo- Butrimouka ( gal ten gyventa Butrimų?) , Litousk, netoli Novapolocko- Krumpleva.

    Atsakyti
  12. Antanas Gedvilas says:
    1 mėnuo ago

    Jau kelinta laida ,,litvinizmo” tema, kurioje dalyvauja vedantieji Lietuvos istorijos specialistai. Gerbdamas laidos dalyvius ir prisidėdamas prie temos aktualijų iškėlimo, privalau pasakyti, neužteks mandagiai dėstyti turimą istorinę medžiagą. Lietuvos istorikai pateko į situaciją be išeities, norint apginti Lietuvos istoriją, reikės ant stalo dėti faktus.
    Deja, faktų per 30 atkurtos Lietuvos metų niekas net nebandė ieškoti. Kuriami personaliniai istorikų projektai didesniam finansavimui gauti, tiriami antraeiliai objektai (nežabotos lėšos skiriamos Kernavės archeologinės vietovės tyrimams, ją mitologizuojant). Dešimtys milijonų eurų skiriama nemokšų darbams atitaisyti Gedimino kalne. Iškeltas Mindaugo kultas, visiškai ignoruojant Gediminaičių indėlį į Lietuvos valstybės išlikimą. Kartu su Gediminaičių dinastija ignoruojama Žemaitija ir jos indėlis į Didžiosios Lietuvos kūrimą, ypatingai Karšuva- pietinė Žemaitija. Labiausiai bijoma surasti Pilėnus ir atskleisti kas ten sudegė. Ignoruojama istorinė chronologija ir geografija aktualiu istoriniu periodu. Siūlymai pateiktai tyrimų krypčiai yra ignoruojami visų už istoriją atsakingų Valstybės institucijų. Lietuvos istorijos institutas ir Mokslinė atcheologų komisija yra tiesiogiai atsakingos organizacijos už svarbiausių istorijos tyrimų krypčių nustatymą. Mūsų Tauta iki nepriklausomybės atkūrimo neturėjo galimybės ir laiko tirti praeities. Be to, tai nesibaigiantis procesas. Reikia sunkiai dirbti ir jausti atsakomybę už Lietuvos ateitį, užkirsti kelius bet kokiam ,,litvinizmui”- istorijos revizavimui ir pataikavimui. Pritariu laidos dalyviams, kad atsiranda ,,mokslininkų”, kurie jau bando legitimizuoti istorijos iškraipymus. Dėl to jiems turi būti duotas rimtas atkirtis iš atsakingų institucijų ir visuotinis pasmerkimas. Lietuvos istorijos institutas privalo tai padaryti, gal neužtenka ryžto, ar neturite autoriteto, ar bijote įžeisti?

    Atsakyti
    • salos says:
      1 mėnuo ago

      Istorijos faktai yra gerai, bet yra kitas faktas-lietuviškos mokyklos dabartinėje Baltarusios teritorijoje (Rimdžiūnuose, Pelesoje ir t.t.) uždarytos dabar. Autochtonai lietuviai priversti leisti savo vaikus į rusiškas mokyklas, lietuviškai savasčiai iškilo didžiulis pavojus. Lietuvos valdžios reakcija į tokį Baltarusios valdžios elgesį labai menka. Manau, tai ne mažesnė problema už litvinizmą.

      Atsakyti
      • gintautas says:
        1 mėnuo ago

        Taigi ,Lietuvos politika -aplink tik priesai,nemoksos nuo kuriu reikia atsitverti tvoromis /tad kai kurie ir lietuviai lieka uz tvoros/ir uzsienio reikalu ministerija tuos uz tvoros juk moko kaip jie turi gyventi,su kuo prekiauti ,ka prezidentu issirinkti ir tt.Ne tik baltarusius su kinais mokom,bet ir prancuzus ir vokiecius,kazkokia sizofrenija,juo labiau kai esam neturtingiausia ES valstybe.Taip,ir Ukraina mes tikrai isgelbesim.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti

2023 02 06
Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį | Rengėjų nuotr.

Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį

2023 02 06
Internetas | Shutterstock nuotr.

Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje

2023 02 06
Prekių pristatymas | pixabay.com, ha11ok nuotr.

Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.

Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti

2023 02 06
Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį | Rengėjų nuotr.
Lietuvoje

Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį

2023 02 06
Internetas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje

2023 02 06
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti
  • Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį
  • Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje
  • Tamsiais rytais – spalvingi pusryčiai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti

by Kristina Aleknaitė
2023 02 06
0
Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.

Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik...

Skaityti toliau

Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį

by Kristina Aleknaitė
2023 02 06
0
Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį | Rengėjų nuotr.

Informatikos ir informatinio mąstymo varžytuvės „Bebras“ šiemet mini veiklos dvidešimtmetį – varžytuvės kasmet rengiamos nuo 2004-ųjų. Per šį laiką Lietuvoje...

Skaityti toliau

Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje

by Ditė Česėkaitė
2023 02 06
0
Internetas | Shutterstock nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad informacinėje interneto svetainėje www.kasmanpriklauso.lt šalies gyventojai gali rasti naujausius pranešimus apie valstybės teikiamą...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Česlova Zukulienė apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
Kitas straipsnis
Vaikų kambario apšvietimo kūrimas: jauku ir veiksminga

Vaikų kambario apšvietimo kūrimas: jauku ir veiksminga

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai