Rūstis Kamuntavičius savo straipsnyje „Lietuvizmas – kas tai yra ir kodėl mums reikia jo bijoti“ sugalvojo tokį testą, kad išsiaiškintų, ką priskirti jo išgalvotiems lietuvistams: esą lietuvistai = patriotai. O patriotų vertinimą jis pasiskolino iš Santaros-Šviesos suvažiavimo: kai praranda žmogiškumą, asmuo tampa patriotu…
Kai praranda žmogiškumą, asmuo tampa patriotu.
Lietuvizmas, anot Kamuntavičiaus, – „tai teorija, teigianti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo lietuviška valstybė“. Esą „lietuvistai tvirtai tiki, kad istoriją galima nusavinti ir atimti“.
R. Kamuntavičius. Lietuvizmas – kas tai yra ir kodėl mums jo reikia bijoti
Oi, kaip tai nenauja – kelis metus per LRT prof. Alfredo Bumblausko „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyviai bet kokį LDK lietuviškumą neigė net susiriesdami. O dabar to paties profesoriaus vadovaujama grupė rengia naująją Lietuvos istorijos koncepciją apie Lietuvą be lietuvių, na, beveik be lietuvių.
Matyt, netrukus supažindins oficialiai, nes pasipylė pristatomieji straipsniai, vienas iš kurių ir yra Kamuntavičiaus.
Kad bumblauskinė koncepcija pasirodys visai netrukus, rodo suintensyvėję parengiamojo etapo įvykiai ir spalio 29 d. „15min“ portale paskelbtas dar vienas naująją Lietuvos istorijos koncepciją atitinkantis straipsnis – tos pačios ekspedicijos dalyvė Barbara Stankevič visai rimtu veidu siūlo Vilniją su visu Vilniumi priskirti lenkų tautinei mažumai, na, dar su gudais, totoriais ir karaimais, nes, jos manymu, šios žemės negali būti vadinamos, kaip įstatymiškai yra dabar, etnografine Dzūkija.
Grįžtant prie tos pačios serijos Kamuntavičiaus straipsnio matyti, kad pagrindinis tikslas – sumenkinti lietuvius savo tėvynėje. Savo skaitytojams užduoda klausimą – ar tu Lietuvos patriotas, pagal jį – ar tu lietuvistas, ar ne.
Anot jo, ar tu jau praradęs žmogiškumą, ar ne. Žiauriai – jei tu jautiesi patriotu, savo tėvynės piliečiu, tai tu nebesi vertas nė žmogaus vardo.
O kaip patikrinti, kas patriotas, o kas ne? Patriotus sieja meilė ir ištikimybė vienai tėvynei. Patriotai savo tėvynėje savi, o ne patriotai – svetimi, DLKŽ patriotą apibrėžia taip: „žmogus, mylintis savo tėvynę, atsidavęs savo tautai, pasiryžęs jai aukotis“.
Tai primena šiuolaikinėje sociolingvistikoje aktualizuotą iš Biblijos pasiskolintą „savųjų ir svetimųjų testą“, dar vadinamą „šibolet testu“.
Biblijos Teisėjų knygos 12-ajame skyriuje „Karas tarp Efraimo ir Gileado“ pasakojama, kaip atskirti priešus nuo savųjų. Vykstant karui Izraelio teisėjas
Jefta pašaukė visus Gileado vyrus ir kovojo su Efraimu. Gileado vyrai nugalėjo Efraimą, nes jie buvo sakę: „Gileado žmonės, jūs esate tik bėgliai iš Efraimo, – būti Manase yra tolygu būti Efraime“. Gileado žmonės užėmė Jordano brastas į Efraimą. Kada tik bėglys iš Efraimo jiems sakydavo: „Leiskite man pereiti“, – Gileado žmonės jam atsakydavo: „Ar esi iš Efraimo?“ Jei jis sakydavo: „Ne“, – jie jam liepdavo: „Tark tad „šibolet'“, – bet jis ištardavo: „sibolet“, nes negalėdavo teisingai ištarti. Dėl to jį tuojau nutverdavo ir užmušdavo čia pat prie Jordano brastų. Tuo metu krito keturiasdešimt du tūkstančiai Efraimo žmonių.
Tiesa, pavojinga dabar tokius testus atlikinėti – netoliese nuo Jordano upės vėl verda kovos. Anais laikais neišlaikiusius testo tiesiog nutverdavo ir čia pat užmušdavo, nes ne savas.
O dabar? Jeigu tu tiesiog lietuvis, ir dar patriotas? Kai aplink vis daugiau ir daugiau ne patriotų? Kai visais būdais vengiama net minėti žodį tauta – jis nė karto nepaminėtas valstybės ateities vizijoje Lietuva-2050.
Autorė yra kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ ir Nacionalinio susivienijimo tarybos narė
__________________
šibolet – hebrajų k. שיבולת’ – biblinė sąvoka, perkeltine prasme reiškianti būdingą kalbinę ypatybę, pagal kurią galima atpažinti etninę žmonių grupę, tam tikras kalbos testas, kuriuo galima nustatyti, kad kalba, kuria žmogus kalba, jam nėra gimtoji, kad jis prisistato ne tuo, kuo esąs (Alkas.lt pastaba).
Parašiau, bet dingo kaip šamo gerklėn.
Kaip XXI a. pasaulyje išnyksta kalbos
– respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/mokslas/kaip-xxi-a-pasaulyje-isnyksta-kalbos/
Trys aplinkinės tautos laukia nesulaukia, kada dings pagaliau ir ta persenusi , bet vis dar po kojom besipainiojanti litvinų kalba. Jos trokšta įvesti čia „tvarką”.
Manau, kad tai yra ir Rusijos politikos pasekmės ir panašius tikslus turinčios Lenkijos veikimas. Tai yra ir Lenkijos suplanuotos repolonizacijos strategijos dalis visaip neigti Lietuvos lietuviškumą, todėl ir ta lenkiška šovinistė-nacistė prisidengdama mokslininkės ir istorikės vardu drįsta aiškinti, kad Lietuvoje yra kažkokia Lenkijos dalis. Normalioje šalyje tokia prieš teritorinį vientisumą nukreipta veikla turėtų būti užkardyta ir tokie veikėjai būtų nuteisti kaip Smetonos laikais buvo nuteisti Noimano ir Zaso aktyvistai Klaipėdos krašte. Bet Lietuva, deja, dabar yra tokia supuvusi ir protiškai bei dvasiškai neįgali, kad tokie parazitai gali laisvai veistis ir plėtotis.
Vėl parašiau, bet irgi dingo kaip šamo gerklėn.
Mano nuomone, įtartini veikėjai ir veikėjos turi būti iškviesti pokalbiui ir perspėti. Kas juos finansuoja, kas užsako, privaloma išsiaiškinti.
“siabra” Kamuntovičių su pabrėžtinai lietuviška pavarde jutūbėje pastebėjau jau senokai…
Tūkstančiuose komentarų po jo meilikavimais su gudų istorikais (majorais ir pakalpovnikais) kaip širšės ūžiantys “licvinai” net nesivaržydami publikos jį vadina saviškiu ir lenktyniauja įrodinėdami jo gudiškumą ne vien iš jo pavardės, bet ir iš pažiūrų…
Nemanau, kad departamentas to moksliuko nestebi…
Kur dingo visi ankstesni komentarai?!
“…Vadinamojo Vilniaus krašto vietinių tarybų deputatų antrojo suvažiavimo pirmojo etapo posėdžiuose, kurie vyko 1990 m. birželio 1 d. Zavišonyse, buvo paskelbta apie lenkų nacionalinio teritorinio savivaldos darinio su specialiu statusu įkūrimą. Kreiptasi į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, TSRS prezidentą ir TSRS Ministrų Tarybos pirmininką prašant pripažinti šį administracinį teritorinį kūrinį. Vilniaus lenkų nacionalinio teritorinio krašto koordinacinė taryba organizavo atitinkamų projektų dėl šio autonominio darinio statuso formulavimo rengimą.1 1990 m. vasarą jau egzistavo keletas projektų variantų, kurių skiriamasis bruožas – santykio su TSRS ir Lietuvos Respublika apibrėžimas. Projektų rengėjai, apibūdinę šį autonominį vienetą kaip lenkų nacionalinę teritorinę apygardą, skelbė, kad ši apygarda yra nacionalinio klausimo, t. y. Lietuvos Respublikos ir TSRS piliečių, lenkų ir kitų tautybių teisių, laisvių ir interesų išsprendimo forma.2 Ignoruojant to meto teisinę ir politinę tikrovę buvo skelbiama, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir TSR Sąjungos įstatymus lenkų nacionalinė teritorinė apygarda yra Lietuvos Respublikos sudėtyje. Teigta, kad šio darinio teisinį statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti teisės aktai ir šis įstatymas. Iš šių dviprasmiškų nuostatų galima spręsti apie autorių laviravimą tarp nesuderinamų politinių teisinių erdvių – atkurto Lietuvos Respublikos suvereniteto ir kitos valstybės – tuo metu dar egzistavusios TSR Sąjungos.
Siūlyta nustatyti, kad nacionalinei teritorinei apygardai priklauso Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, Pabradės miestas, Švenčionių rajono Pabradės ir Magūnų apylinkės, Trakų rajono Paluknio, Senųjų Trakų, Kariotiškių apylinkės, Širvintų rajono Jauniūnų apylinkė. Ši teritorija galėjo būti keičiama tik vietinių Liaudies deputatų tarybų sprendimu, referendumu, gyventojų apklausų būdu. Lenkų nacionalinės teritorinės apygardos administraciniu centru turėjo būti Vilniaus miestas. Viename iš projektų buvo numatoma, kad apygardos piliečiai dalyvauja renkant visų grandžių tarybų deputatus, kitame papildomai apibūdinta, kaip ši teisė įgyvendinama renkant TSRS liaudies deputatus ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatus, kaip apygardai atstovaujama TSRS Aukščiausiosios Tarybos Tautybių taryboje.
Anot projektų iniciatorių ir rengėjų, apygardos piliečių lygiateisiškumą, be kitų faktorių, turėjo užtikrinti lietuvių valstybinės kalbos ir jai prilygintos lenkų kalbos, taip pat TSRS oficialiosios rusų kalbos lygiateisiškas vartojimas. Viešajame gyvenime šios trys kalbos galėjo funkcionuoti šalių susitarimu…”-l r t . l t/naujienos/kultura/12/73881/nepriklausomybes-sasiuviniai-juozas-zilys-pietryciu-lietuvos-regionine-autonomizacija-1990-1991-metais
Tai va, kodėl kaip šamo gerklėn dingsta Petro ir mano siųsti komentarai.
parasiau apie siemet JAV masiniu zudyniu tarp civiliu
statistika…kazkoks Jonas ispjove kaip Halloween
tradiciju remejas….
o statistika tokia : vidutiniskai 2 masines zudynes per diena….Amerikeje….
Halloween gerbejams …sitas masinis zudyniu kultas Lietuvoje turetu buti isnaikintas …
Kaip pavyzdi pateiksiu : Jav labai pergyvena del Vietnamo karo auku skaiciaus apie 45000 zuvusiu…
o stai kiekvienais metais Jav nuo masiniu zudyniu zusta apie 35000 civiliu gyventoju…
kas turite klausimu ar proto prasau ….pamastykite….