Pirmadienis, 6 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Alko radijas Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

2022-12-30 20:20:53
40

Šių metų paskutinėje laidoje mes nusprendėme pakalbėti su Inga Baranauskiene apie pastaruoju metu vis iškylančią aktualiją – vadinamąją Lietuvos „karalių“ bylą: ar reikia mums Lietuvos viduramžių valdovus vadinti „karaliais“?

Taip neva yra teisingiau pagal storos, bet ne visada į temą parašytos knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“ autorių Algimantą Bučį, kuris, matyt, norėjo „užmušti“ tokiu storiu ir net ir gyrėsi, kad pusantro kilogramo argumentų surinkta.

Jis ne tik parašė tą knygą, bet ir toliau aktyviai veikia politiškai – skatina Lietuvos valdžios institucijas pereiti prie tokio naujo įvardijimo, netgi nugremžti nuo Gedimino paminklo užrašą „Lietuvos didysis kunigaikštis“ ir pervadinti „karaliumi“. Ir šiaip kaip nors įstatymais tai įteisinti, priversti visus vadinti Lietuvos valdovus „karaliais“, nes taip, anot jo, yra teisinga…

srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Lietuvos karaimų kilmė
  2. „Aktualioji istorija“: Baltarusiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
  3. „Aktualioji istorija“: Kryžiaus žygių pėdsakais: nuo Romos iki Lietuvos ir Žemaitijos (video)
  4. „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius
  5. „Aktualioji istorija“: Gedimino laiškai
  6. „Aktualioji istorija“: Algirdo laiškai
  7. „Aktualioji istorija“: Kur Birutės kapas?
  8. „Aktualioji istorija“: Kęstučio perversmas (video)
  9. „Aktualioji istorija“: Kas nužudė Kęstutį? (video)
  10. „Aktualioji istorija“: Žygimanto Kaributaičio likimas
  11. „Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video)
  12. „Aktualioji istorija“: Kuo ypatingos viduramžių Lietuvos pilys? (video)
  13. „Aktualioji istorija“: Lietuvos Seimo ištakos viduramžiais (video)
  14. „Aktualioji istorija“: XVI amžiaus Lietuvos seimeliai ir Seimas (video)
  15. „Aktualioji istorija“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai (video)
  16. „Aktualioji istorija“: Paskutinė Kęstučio kova ir mirtis (video)
  17. „Aktualioji istorija“: Vytautas Didysis kaip politikas ir žmogus
  18. „Aktualioji istorija“: Ką naujo galima pasakyti apie Kęstutį? (video)
  19. „Aktualioji istorija“: Patrankos ir derybos dėl krikšto – du Kęstučio ginklai (video)
  20. „Aktualioji istorija“: Daumantas – nežinomas Lietuvos didysis kunigaikštis (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 40

  1. P.Skutas says:
    1 mėnuo ago

    Jeigu liet.žodis kūnas – rus. tielo (tulovišča), o prūs. tula (tola) – žemė, tai kūnas = žemė. Tokiu atveju žodis kunigas laikytinas pasidarytu iš žodžio ‘kūnas’ kaip reiškiančiu su žemės nuosavumu susijusį požymį. Suprantama, kad tapus kunigu buvo būtina turėti tam tikrą nustatytą nuosavos žemės kiekį. Taigi kunigu yra asmuo, kuriam žemė priklauso nuosavybės teise. Bet žodį kunigas, kunigaikštis laikyti germaniškos kilmės nėra jokio pagrindo. Rusų ‘kniazj’ laikytinas iš pradinio rus. ‘kunezj’, t.y. taipogi iš baltų ‘kunigas’ gautas pavadinimas. Gotų ‘kuning’ taip pat galimai yra iš liet. kunigas, o ne iš germ. žodžio šeima. Ir tai nenuostabu, nes dar Tacitas aisčius paminėjo kaip geresnius žemdirbius už germanus. Beje, pats žodis liet. šeima yra iš žodžio kiemas, taigi taip pat kilęs iš žodžio susijusio su žemės nuosavumu.
    Šie pavadinimai radosi vystantis žemdirbystei bei atsiradus feodaliniam žemės nuosavybės teisės institutui.
    Aišku, kad Karaliaus titulas, kuris vedamas iš vardo Karolis, taipogi galėjęs turėti senąją baltų vardo tradiciją, kuris savo reikšme gali būti susijęs su pradiniu įskūrimu nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Dėl to vakarų slavuose, išskyrus Rusiją, taip lengvai prigijo.
    Dėl Rex reikšmės, tai iš tikrųjų jis reiškia rikiuoti, tvarkyti, t.y. valdyti, o ne būti žemės , teritorijos savininku. Tokiu atveju kunigo, kunigaikščio titutas yra aukštesnis už rex’o.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      1 mėnuo ago

      Iš tikrųjų būtų įdomu „atknisti“, kaip save vadino viduramžių Lietuvos valdovai… Manau, jog kunigaikštis (kad ir didysis), tskant, „kniazius“ turėjo būti pavaldus viršesniam už jį valdovui, pvz., kokiam nors karaliui ar chanui. O kam buvo pavaldus didysis kunigaikštis Gediminas? Juk jis buvo suverenus Lietuvos valdovas ir būti kažkokiu „kniaziumi“ niekaip negalėjo! Kažin ar pripažinimas Lietuvos valdovus buvus kunigaikščiais („kniaziais“) nėra pataikavimas rusų nacionalistorikams, kuriems žodis „Lietuvos karalius“ buvo kaip raudonas skuduras jaučiui?

      Atsakyti
      • stuoka says:
        1 mėnuo ago

        Atsakymas paprastas: didysis kunigaikštis Gediminas nebuvo niekam pavaldus. Yra toks (dvi)žodis lietuvių kalboje – „didysis kunigaikštis“, ir mes žinome, ką jis reiškia. Mums nereikia jokių kompasų su „kniaziais“.

        Atsakyti
        • Antanas says:
          1 mėnuo ago

          Gerbiamasis, bet rusų nacionalistorikai mūsų suverenius valdovus vadina būtent „kniaziais” (beje, jų „kniaziai“ buvo pavaldūs chanams!), o Lietuvą – „kniažestvo”!!!

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            1 mėnuo ago

            Žinoma. O kaip kitaip? Argi gali šalia Rosijos būti nepriklausomų valstybių ir jų vadovų? Tik jau ne rosijanų galvose tai įmanoma. Jei jie „litvinuose” ir kitose tautose matė tik jiems priklausančias aveles, kurioms maloningai leidžia dar truputį laisvai „pasiganyti”, bet tuoj suvarys į gardą, tai taip ir vadino.
            O kol mūsų istorikai neišstudijuos Vakarų archyvuose turimų dokumentų, kaip tai padarė venesuelietė Statkutė ir kt., tol Kremliaus „mokslo archyvais” vadovausimės.

          • stuoka says:
            1 mėnuo ago

            Vargeli, ką jūs darytumbit, jei tų rusų istorikų nebūtų?

        • Antanas says:
          1 mėnuo ago

          P.S. Tarp kitko, latviškai „kunigaikštis“ yra „princis“! Ir ką gi bendro turi tas „princis“ (princas) su valstybės suverenaus valdovo pareigybėmis?

          Atsakyti
        • Antanas says:
          1 mėnuo ago

          P.P.S. O „didysis kunigaikštis“ latviškai – „lielhercogs“ (atseit didysis hercogas!). Tada gaunasi, kad Lietuva buvo didžioji hercogystė?! Kažkokia nesąmonė!

          Atsakyti
      • P.Skutas says:
        1 mėnuo ago

        Pirmiausiai derėtų išsiaiškinti, kaip pačių lietuvių ar kaimynų buvo vadinta tarkim Gedimino ar Algirdo laikais buvusi šalis. Ar – tik vardu Lietuva, kas faktiškai reikštų, kad ji yra suvereni valstybė ir kad vardą – gavusi nuo per jos gyvenamą teritoriją tekėjusios, vadinasi jai priklausiusios, upės Lietos, taip, matyt, senovėje buvo vadintas Nemuno vidurupis ar Neries upės didžioji dalis. Pagal tai, kad tais laikais karalių valdomos šalys vadinosi karalystėmis, išeitų, jog Lietos/ Lietuvos kaip kunigaikštystės pavadinimas turėjo rastis iš jos valdovo kuningo, kunigo pavadinimo. Tokiu atveju, esant šalies vardui ‘Lietuva’, ji būtų suprantama kaip lietuvių gentinės priklausomybės žemės valstybė, o prie Lietuvos vardo itorijos eigoje dar prisidėjus žodžiui kunigaikštystė – šalis tampa teisiškai suprantama kaip kuningo asmeniui priklausančios žemės (teritorijos) valstybė. Dėl šių pasikeitimų šalies kaip valstybės suverenumo laipsnis nepasikeitė. Pasikeitė tik žemės (teritorijos) nuosavybės forma- ji iš gentinės tapo asmenine (privačia).
        Karaliaus arba rex’o vardas yra gerokai vėlesnių feodalizmo plėtojimosi laikų šalies žemių valdovo, t.y. jų valdytojo, o ne savininko pavadinimas – titulas. Tai rodo katalikų pasaulio praktika – imperatoriai, karaliai , rex’ai buvo pavaldūs Popiežiui, o jų valdyta žemė (teritorija) buvo bažnytinė šv. Petro nuosavybė. Tad būti savininku ir valdovu teisiškai yra skirtingos sąvokos.
        Baranauskai mini 1366 metų didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Lenkijos karaliaus Kazimiero sutartį. Tačiau, deja, nepabrėžia, kaip vadinosi šalis, kurios didžiuoju kunigaikščiu Algirdas tituluojasi joje.
        Tokiu atveju manytina, kad, Gediminas savo laiškose pasirašydamas rex’o, o ne kuningo titulu, prieš Popiežių žeminosi savo statusą ir dėl to Vatikano buvo suprasta, kad jis nori krikštytis, t.y. tapti pavaldžiu Popiežiui su žemėmis, kurias turėjo kaip jų kuningas -savininkas. Iš čia radosi ta Gedimino pasižadėjimo krikštytis problema.
        Tai va toks tas “atknisimas” kaip save vadino “viduramžių Lietuvos valdovai”. Taigi gal pirmiausiai reikalinga deramai šviesti Tautą ir pasaulį apie savo istoriją, o ne tūnoti 30 metų lenkiškoje istorinėje ir tautinėje sąmonėje.

        Atsakyti
        • gintautas says:
          1 mėnuo ago

          Kas nezino – tai atskleisiu paslapti -Nemunas surenka i save visa lietu iskritusi Lietuvoje ir dalij Baltarusijos.Na dar ir istirpes sniegas bega Nemunu,Taigi – Nemuno baseinas – tai Nemuno Lietuva.Bet pavadinimas gali buti dar senesnis nuo zodzio Niemti – kas reiskia tirpti,Pav.’nuniemo ranka’=’nutirpo ramka’.Taigi Lietuva buvo padengta ledynu ,kuris tirpo ir per dabartine Lenkija bego i Baltijos /Joldijos/ jura.Be to yra uzrasyta krastotyrininku – ‘Danguje Dievas prausesi ir is jo bliudo i Zeme nutisko vandens lasu.Is tu lasu ir atsirado zmones’,Kaip tokius vadinti – pav,’prusai’.nuo zodzio praustis,arba ‘lietuviai’ nuo zodzio ‘lieti’.Bet yra latviskas variantas ‘lieta’- ‘dalykas’ ir rusu ‘dielovyje liudi’ ,o lietuiu ‘leiciai’ ir yra valstybes aparato – ‘dalyko zmones’,tvarke ‘lieta’-kunigaikscio dalykus =reikalus.

          Atsakyti
          • P.Skutas says:
            1 mėnuo ago

            Veiksmažodžio užniemti tiksliausia reikšmė yra apmirti, sustingti, o rankos ar kojos nutirpimas ir yra tapimas nejautria, negalinčia atlikti savo turėtos paskirties – jų apmirimas. Nemunas kaip ir yra vietomis išplatėjantis – apmirštančios tėkmės upė, pagaliau tuo didžiuoju tėkmės apmirimu yra Kuršių marios.
            Taip, kad Nemuno vardo atmintį sieti su ledynų tirpimu vargu ar būtų pagrindo ir reikalingumo.
            Pagaliau ‘ištirpo’ reiškia ir pradingo – išsiplėtojusioje vietoje (raiste) Nemuno tekėjimas pradingsta, o toliau vėl atsiranda.
            Dėl Lietuvos ir Prūsijos vardų tai juos, regis, kolkas kalbos mokslas nepajudinamai susieja su vandenvardžiais.

          • >P.Skutas says:
            1 mėnuo ago

            Lenk. niemy = nebylys; ru. ne molvitj, nem/nemoj, nemec = netarti, nebylus/nebylys, vokietis (nes, jei rusiškai nekalbi, tai ir nesiskaito, jog kalbi)

          • P.Skutas says:
            1 mėnuo ago

            “>P. Skutas”
            Čia tokie išvedžiojimai tai – XiX amžiaus mokslo gebėjimų lygis. Be abejonės slavų žodis ‘nemcy’ gali būti radęsis nuo Nemuno pavadinimo, bet tokiu atveju liet. žodis vokietis būtų sietinas su Vokės upės pavadinimu bei laikant, kad nem- ir žem- šaknų pirmojo garso skirtingumas yra tik tarminis to paties žodžio.

          • >P.Skutas “>P. Skutas” says:
            1 mėnuo ago

            Ne, tai nei išvedžiojimai, nei siekimas kokio nors lygio. Tai tik „saviraiška”. Greičiau – tamstos paminėto „užniemti” pažadinti smagūs jaunystės prisiminimai, kai man buvo aiškinta, kodėl jie vokiečius taip keistai vadina.
            Su upėvardžiais irgi nesieju, nes nesirengiu užgrobti man nepriklausančią sritį. 🙂

        • zmoniu says:
          1 mėnuo ago

          neteko dar girdeti,kad kas sakytu apmire ranka,pirstai,koja ,nosis.Sako isi mano pazystami arba ‘nutirpo’,arba ‘nuniemo’ -taigi tirpti ir niemti sinonimai,O, kad Lietuva is Jonavos rajone kazkokio Lietaukos upelio pavadinimo,kazkaip nesinori tiketi taip kaip ir is triubos lituzba.

          Atsakyti
        • gintautas says:
          1 mėnuo ago

          niemcas-niemka-vokietis ir nebylys,o lietuviai vadina vokieciu nes nesuvokia ka tas zmogus kalba.Gali buti, kad ‘svabas’ nuo zodzio ;vapeti;,saksas nuo zodzio ‘sakyti’,ar ‘zakseti’.Kodel taip gali buti ,nes pav.Romos laikais Vokietijos upe ‘Vesel’=vesa vadinosi ‘Visurgis’-vesus vanduo surkiasi-sunkiasi.Pas mane upelis Vesurkis.Visurgis ir Viesurkis labai panasu,

          Atsakyti
          • jo says:
            1 mėnuo ago

            todel kad ten baltai gyveno…..
            Visurgis, Laba(elbe),Sventine(schwentine),
            Odra(oder)….

        • gintautas says:
          1 mėnuo ago

          Del baltu gyenimo Vokietijoj,gal ten ir ne baltai ,o patys snieji germanai,pa gotu kalboj ,daug grynai lietuvisku zodziu,tas pat pas trakus.Taigi indoeuropieciai,kuo senyn tuo panasiau i lietuviu kalba.Genetika rodo ,kad haplogrupe R1a1 ribojasi su R1b1 Rytu Vokietijos siena.Ir R1a1 rasta Skandinavijoj,todel galima suprasti kodel dabartiniai krikstyti skandinavai sunkiai perskaito runu uzrasus ant akmenu,o kai kas perskaito ,kad tai lietuviu kalba uzrasas.

          Atsakyti
      • gintautas says:
        1 mėnuo ago

        o kaip Anglijos kniaziai – KING of England irgi ten rusai padirbejo.

        Atsakyti
    • gintautas says:
      1 mėnuo ago

      seima – tai sueima-suejimas-seimas -agliskai seim-keletas

      Atsakyti
  2. juras says:
    1 mėnuo ago

    avinausku mastysena nepagydoma !
    su naujais metais !!!

    Atsakyti
  3. stuoka says:
    1 mėnuo ago

    Ačiū, viskas gerai pagrįsta – istoriškai ir kitaip. Pervadinimas turėtų šiokią tokią prasmę, jei tikrai žinotume kaip buvo. O Lietuvos valstybė buvo vadinama kunigaikštyste, kunigyste, kiek žinoma. Aiškinti kitiems kas yra didysis kunigaikštis yra dvikalbių žodynų reikalas, nes mes tai žinome. Keista tik, kad Dainius Razauskas, prieštaraudamas savo paties nusiteikimui, pasiduoda šitam vajui.

    Atsakyti
  4. Atsisveikinimai says:
    1 mėnuo ago

    Apžvalga: 2022-ųjų netektys Lietuvoje
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/apzvalga-2022-uju-netektys-lietuvoje.d?id=92158709

    Atsakyti
  5. Bartas says:
    1 mėnuo ago

    Rymo papa (vakarai) mūsų valdovus vadino karaliais , maskovija (rytai) vadino “kniaziais”. Tai ir pasiskirstom. Kas su vakarais , dainuodami pritariam gitara, o kas su rytais – balalaika, tik neužmirškit užsimesti “vatufkės”.

    Atsakyti
    • stuoka says:
      1 mėnuo ago

      Tik nepamirškit, kaip mes patys save vadinom, užsižiūrėję į papas ir maskolius.

      Atsakyti
    • jo says:
      1 mėnuo ago

      Bravo Bartui !

      Atsakyti
    • Antanas says:
      1 mėnuo ago

      +++ !!!

      Atsakyti
    • gintautas says:
      1 mėnuo ago

      as issikirpes kelniu uzpakali ,valgau skeriukus ir laukiu baziniu ismoku,zodziu noriu nieko netureti/nu,nebent skola/ ir buti laimingu – turbut suprantat ,kad as uz Vakarus, bet apsirenges tik panesiotom vakarietiskom kurtkem -taigi veik tas pat kas vatupke,

      Atsakyti
      • tai says:
        1 mėnuo ago

        tokiame didžiuliame skurde esi, kad net naujos striukės neįgali nusipirkti? O dėl nemokamos sriubos stovi pusę dienos eilėje? Dirbti nežadi?

        Atsakyti
  6. V. R. žodis says:
    1 mėnuo ago

    Valstybingumo iššūkis. Vytautas Radžvilas
    – youtu.be/f1C4C7CNYq4

    Atsakyti
  7. Koningh unde hertoghen says:
    1 mėnuo ago

    Viskas labai paprasta- Livonijos ordino raštuose viduriniaja vokiečių žemaičių kalba Gediminas vadinamas Lietuvos karaliumi-koningh van Lettowen . Viduriniaja vokiečių žemaičių kalba kunigaikštis yra hertogh .

    Atsakyti
    • studentui iš užsienio says:
      1 mėnuo ago

      „Kada įvardžiuotinių žodžių galūnėse rašomos nosinės raidės?
      • įvardžiuotinių žodžių moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininko ir daugiskaitos galininko priešpaskutiniame skiemenyje, pvz.: gerąja, pirmąja, savąja, būsimąja, gerąsias, pirmąsias, savąsias, būsimąsias.“ – VLKK.
      1) „Kalba“ ar tarmė?
      2) „Vidurinioji“ ar vidurio?

      Atsakyti
      • >> says:
        1 mėnuo ago

        Middelnederduits.

        Atsakyti
  8. gintautas says:
    1 mėnuo ago

    Apsirgom rusofobija ir turbut nepagydomai nei skiepai nepadeda,Kokie mes kietiakai,issilavine,grazus,turtingi ir ttt ,o rusai prasigere negrazus vatufkiniai ubagai.Bet REALYBE – tie gudruciai, is LDK mazai kas liko ir toliau nyksta su pagreiciu,o tie pusdurniai bijokai vatufkiniai rusai kazkaip eme ir issipute ir puciasi toliau.PAMASTYMUI

    Atsakyti
  9. Nuoroda says:
    1 mėnuo ago

    O mums kai kas kai ką atsiuntė:
    – youtube.com/watch?v=6mrb5NcoBYY
    „Naujametis Putino sveikinimas
    Siaubingas fonas. Putino žodžiai primena prieš 80 metų iš Maskvos kalbėjusio diktoriaus Levitano žodžius, tik skirtumas tas, kad Putinas nepajėgė bent suvaidinti Levitano dvasingumo. Tokios demagogijos iš Putino turbūt nesitikėjo net bent šiek tiek mąstantys rusai.”

    Atsakyti
    • gintautas says:
      1 mėnuo ago

      su Naujais Metais visus,Sekmes visur ir visada,

      Atsakyti
  10. gintautas says:
    1 mėnuo ago

    su Naujais Metais visus,Sekmes visur ir visada,

    Atsakyti
  11. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    > P. Skutas 16 val ago
    VU geologų (Kavoliūtė) teigimu, upės Lietuvoje, grįžtant ledynui į šiaurę, užėmė priešledynines savo vėžes, todėl, gerb. P. Skutai, kai kurie jūsų teiginiai, tikrai yra patrauklūs..

    Atsakyti
  12. gintautas says:
    1 mėnuo ago

    Speju ,mums jau renkamas KARALIUS kilmingos karaliskos gimines ir eiti i kunigaikscio pareigas tas padla nenori,Tad kunigaikstyste reik paverst karalyste,Buvo toks projektas prieskarij,bet liko neigyvendintas.Gal pritarciau tokiu atveju,

    Atsakyti
  13. Avinauskams says:
    1 mėnuo ago

    Reikia buti tikrai uzsispyrusiu Avinu kad nematyti
    skirtumo tarp Kunigo ir kunigaikscio….

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti

2023 02 06
Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį | Rengėjų nuotr.

Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį

2023 02 06
Internetas | Shutterstock nuotr.

Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje

2023 02 06
Prekių pristatymas | pixabay.com, ha11ok nuotr.

Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.

Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti

2023 02 06
Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį | Rengėjų nuotr.
Lietuvoje

Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį

2023 02 06
Internetas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje

2023 02 06
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Česlova Zukulienė apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti
  • Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį
  • Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje
  • Tamsiais rytais – spalvingi pusryčiai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti

by Kristina Aleknaitė
2023 02 06
0
Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.

Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik...

Skaityti toliau

Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį

by Kristina Aleknaitė
2023 02 06
0
Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį | Rengėjų nuotr.

Informatikos ir informatinio mąstymo varžytuvės „Bebras“ šiemet mini veiklos dvidešimtmetį – varžytuvės kasmet rengiamos nuo 2004-ųjų. Per šį laiką Lietuvoje...

Skaityti toliau

Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje

by Ditė Česėkaitė
2023 02 06
0
Internetas | Shutterstock nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad informacinėje interneto svetainėje www.kasmanpriklauso.lt šalies gyventojai gali rasti naujausius pranešimus apie valstybės teikiamą...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Česlova Zukulienė apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
Kitas straipsnis
Darius Kuolys | Asmeninė nuotrauka

D. Kuolys. Apie Lietuvos mokykloms parengtą naująją rusų kalbos ir literatūros programą ir rusų imperines nuostatas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai