Žymos archyvas: Juzefas Pilsudskis

Kaip pablogėję Lenkijos-Vokietijos santykiai įtraukė Europą į II Pasaulinį karą (64)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Rengėjų nuotr.

Tikroji istorija nėra politkorektiška ypač , kuomet nagrinėjami tokie skaudūs įvykiai kaip karai. Be to nėra vienos tiesos, kaip ir nėra vieno karo kaltininko. Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje buvęs ilgametis JAV diplomatas, ir konsulas Krokuvoje Algis Avižienis pasakoja apie diplomatijos užkulisinius žaidimus vykusius aplink Lenkiją ir pačioje Lenkijoje II-Pasaulinio karo išvakarėse.

Kai kurie pateikiami faktai greičiausiai niekuomet nepateks į istorijos vadovėlius, nes yra labai nepatogūs ar net nepriimtini iš oficialios istoriografijos pusės. Bet tai faktai, kuriuos reikia gerai žinoti, nes jie gali padėti suprasti dabartinę tarptautinę padėtį. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Universitas Vilnensis – po peiliu (25)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiomis liepos dienomis Vilniaus universitete nusilenkėme 1918 metų Nepriklausomybės Akto signataro Mykolo Biržiškos palaikams. Nusilenkėme Šv. Jonų bažnyčioje, toje pačioje, kurią su didžiausiu rūpesčiu universiteto rektorius Jonas Kubilius, pasaulinio garso matematikas, atkūrė 1979 metais. Fiziškai prie palaikų atėjo ir dabartinis rektorius Artūras Žukauskas. Keistai susitiko 1918-1979-2018 metai, lemtingai susiglaudė po Šv. Jonų skliautais trys epochos. Dievaži, ši metų ir epochų sanglauda yra labai simboliška, ji daug ką liudija. Liudija Universitas Vilnensis tamsą XX amžiaus pradžioje, Universitas Vilnensis Skaityti toliau

A. Liekis. Lenkų Armijos krajovos nusikaltimų trubadūrai Lietuvoje (47)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Juzefas Pilsudskis – tai antrasis Vytautas Didysis…

Armija Krajova, jos kariai turi būti lietuvių taip pat minimi ir gerbiami, kaip Lietuvos partizanai, kovoję prieš sovietinius okupantus…

Reikia greičiau Lietuvoje įvesti lietuvių-lenkų dvikalbystę ir lenkišką abėcėlę…

Tai mintys iš LRT, laidų „Istorijos detektyvai“ apie Juzefą Pilsudskį, apie lenkų Armiją Krajovą (AK), pagaliau tai ir panašaus turinio kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo „tautos atstovų“ – Skaityti toliau

A. Liekis. Dėl ko slopsta tautiškumo šaltiniai? (66)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Jau prieš keletą metų visi dorieji lietuviai rengėsi sutikti Vasario  16-osios Akto paskelbimo 100-metį  savo tautiškais darbais, vildamiesi,  kad  ir jos rinktoji ir išlaikomoji valdžia ne tik įvertins Valstybės nueitą kelią, bet ir pateiks Tautai gaires ateičiai. Bet šventė atėjo ir praėjo, o daugelio mūsų vadų sveikinimai priminė lyg vienos bobutės sveikinimus kitai. Ne tik be  rimtesnių pasvarstymų apie Tautos ir jos sukurtosios nepriklausomos Lietuvos  ateitį, bet ir dabartį, lyg Tauta ir jos valstybė būtų tik kokio svetimo pono baudžiauninkė.

Kiekvienam, kuriam rūpi Tautos ateitis, kelia susirūpinimą tai, kad nė viena partija, nė Skaityti toliau

G. Šapoka. „Marijos radijas“ ir jo antilietuviška propaganda (video) (25)

„Marijos radijas“ ir jo antilietuviška propaganda | Alkas.lt koliažas

2014 metais  Jo Ekscelencijai Vilniaus arkivyskupui Gintarui Grušui rašiau laišką „Dėl netinkamos lenkų tautybės kunigų veiklos Lietuvoje“, kur aprašiau faktus kaip lenkų tautybės kunigai tęsia Lietuvoje savo antilietuvišką veiklą, naudodamiesi tikinčiųjų religiniais jausmais, laiko pamaldas už Lietuvos okupantą Pilsudskį ir Armijos Krajovos kovotojus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta komisija konstatavo, kad Armijos Krajovos partizanai ruošėsi atplėšti Vilniaus kraštą nuo Lietuvos ir kėsinosi į Lietuvos žemių vientisumą, žudė nekaltus Lietuvos gyventojus lietuvius. Skaityti toliau

A. Liekis. Padėka garbingajam p. Ryšardui Maceikianiecui (49)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Šiandien (2018 03 03) perskaitęs „Alke“ Jūsų laišką Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai labai apsidžiaugiau Jūsų patriotiškumu, tikru inteligentiškumu ir garbingumu, kuriuo taip trūksta daugeliui lietuvių net su aukščiausiais mokslo laipsniais,  į aukščiausias valdžios kėdes atsisėdusiems;  batlaižiškos, baudžiauninikiškos  nuostatos tebevyrauja ir tarp Lietuvos  istorikų,ypač  apdovanuotojų ordinais „Už nuopelnus Lenkijai“ – daugelis jų, užuot rimtai panagrinėję lietuvių Tautos ir valstybės žūties priežastis, skuba, kaip ir sovietinės okupacijos metais įsiteikti tik svetimiesiems, Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Laiškas Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andžejui Dudai (35)

Ryšardas Maceikianecas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andžejui Dudai

Ponas Prezidente,

Lenkijos žiniasklaidos priemonėse vis pasirodo Jūsų patarėjų nuomonės apie santykius su mūsų šalimi, kuriose ypač akcentuojama lenkakalbių lietuvių – Lietuvos lenkų – padėtis. Paprastai jos būna nepasvertos, neparemtos faktais ir tiesa, stokojančios gilesnių žinių ir kultūros. Skaityti toliau

R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių? (65)

Lietuvos-teritorijos-turincios-priklausyti-Lietuvai

Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?

Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys… (1)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai nuo neatmenamų laikų buvo ir yra sudėtingi. Istorikai primena, kad galbūt keletas Abiejų Tautų Respublikos (ATR arba Žečpospolitos) egzistavimo šimtmečių – nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki III ATR padalijimo 1795 m. ir bendros 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos – rodė šiokius tokius bendrumo ir konsolidacijos ženklus, tačiau tuomet lietuvių savimonė ribojosi vien bajorijos, o ne plačiųjų gyventojų sluoksnių interesais. Žinoma, galima akcentuoti bendras kovas prieš carizmą, dalyvavimą sukilimuose prieš caro priespaudą, netgi tam tikrus neilgus pasipriešinimo bolševizmui laikotarpius. Visa kita – ilgi politinio, karinio ir ekonominio susipriešinimo dešimtmečiai. Skaityti toliau

L. Medelis. Į vienus vartus – žaidimas su Lenkija (21)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

2017 metų pabaigoje tarp daugybės padorų skaitytoją į depresiją stumiančių antraščių pasirodė ir vertų didesnio optimizmo.  Gruodžio 28 dieną vienur nuskambėjo – „Lietuvos santykiai su kaimyne Lenkija yra konstruktyvūs, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius“. Netrukus kitu pavadinimu ir kitur  L. Linkevičiaus optimizmas perfrazuojamas taip:  „Lietuvos ir Lenkijos santykiuose – didžiulė pažanga“. Po valandos pasipylė susidomėjusių skaitytojų komentarai. Ne itin pagarbus, bet gana tipiškas: „ Čia pats sugalvojo, ar taip liepė iš popieriuko paskaityti?“

Prisimenant  atkaklias Lietuvos „grietinėlės“ kovas už santykių gerinimą, taip šventvagiškai manyti yra pagrindo. Skaityti toliau

D. Petkus. Kam turime dėkoti už savo šimtmetį? (23)

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybės šimtmetis beldžiasi į Lietuvos duris. Turbūt natūralu, jog atėjus tokiai progai susimąstome apie tuos, kurie mūsų šalį sukūrė. Galvojam, kaip galėtume savo tėvus kūrėjus įamžinti ir pagerbti, stengiamės įvertinti tuos, kuriems vis dar esam nepakankamai dėkingi. Mūsų pirmtakams atsibodo būti „imperijų kampininkais“, tad jie drąsiai stojo ginti savo Tėvynės idėjų. Vis dėlto Lietuvos šimtmečio spindesy pasigirsta ir nuomonių, jog už mūsų nepriklausomybę turėtume būti dėkingi suirutėms arba kaimyninių šalių diktatoriams. Kaip yra iš tiesų? Skaityti toliau

G. Šapoka. Dar kartą apie Tadą Kosciušką (161)

Tadas Kosciuska | Wikipedija.org nuotr.

Lietuviai labai dažnai pamiršta tuos, kurie kovėsi už Lietuvos laisvę, tą  liudija ir Lietuvos savanorių kapų paieškos Antakalnio kapuose. Nuo jų palaidojimo dar nepraėjo ir šimtas metų, o mes apie juos nieko nežinome. Sovietinė Lietuvos valdžia naikino visa, kas buvo susiję su Lietuvos valstybingumu.

Dar blogiau yra su kovojusių prieš carizmą kapais: Kosciuškos, 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyvių. Labai dažnai asmenis, kilusius iš etnografinės Lietuvos, mes labai lengvai priskiriame kitoms tautoms – prieš jų valią. Štai Adomo Mickevičiaus atvejis: jis skelbėsi esąs lietuvis, rašė apie Lietuvą, nei vienos dienos negyveno Lenkijoje, o visuose šaltiniuose pristatomas kaip lenkų poetas. Skaityti toliau

V. V. Česnulis. „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai. Julius Navikas (1)

„Mūsų artojas“ | Archyvinė nuotr.

Vilniuje leistų lietuviškų laikraščių „Kelias“ ir „Vilniaus rytojus“ atsakinguoju redaktoriumi pasirašinėjęs Julius Navikas gimė 1854 m. kovo 10 d. (pagal Julijaus kalendorių). Gimtinė – Gačkiškiai, kaimas Inturkės parapijoje (Molėtų r.). Juozo ir Rozalijos Misiūnaitės sūnus. 1876–1881 m. tarnavęs rusų kariuomenėje. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir dirbo Petro Vileišio žemės ūkio mašinų fabrike „Vilija“. Karo metu kartu su „Vilija“ buvo išvažiavęs į Rusiją. Kaip technikas darbavosi keliuose Rusijos miestuose. Po karo grįžo į Vilnių ir dirbo įvairiose geležies įrankių dirbtuvėse. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (IV) (video) (3)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją, antrąją ir trečiają rašinio dalis skaitykite ČIA, ČIA ir ČIA.

Donato Puslio programinės nuostatos (tęsinys)

Trečia D. Puslio dekonstrukcinių pastangų istorijos baruose kryptis – perdaryti nacionalinę istoriją į „daugiatautę“, „daugiakultūrę“ ir „tolerantišką“. Pristatydamas tobulos „daugiasluoksnės“ tapatybės charakteristikas intelektualas priešina netikusį tapatybės kūrimą, kuris „virsta savęs apsibrėžimu per kovą su kažkuo, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? (51)

Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? | Alkas.lt koliažas

Tas požiūris neseniai dar kartą buvo suformuluotas Vilniaus Rotušėje Skaityti toliau

A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole (43)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų dievinamas, tarp kurių nemažai ir linkusių melstis prie lietuviško akmens su įbetonuota jame to lenkų maršalo širdimi Vilniuje, prie Rasų kapinių vartų. Daugeliui tas garbinimas atrodo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tarpjūris – iliuzija ar galimybė? (15)

Tarpjūris – iliuzija ar galimybė? | Youtube.com nuotr.

Tarpjūrio idėja labiausiai siejama su Lenkijos lyderio Juzefo Pilsudskio asmenybe. Jau po Pirmojo pasaulinio karo jis planavo federaciją, kurią sudarytų Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Baltarusija, Ukraina, Rumunija, Vengrija, tuometinė Čekoslovakija ir tuometinė Jugoslavija. Ši idėja turėjo priešininkų pačioje Lenkijoje – ypač iš Romano Dmovskio ir jo šalininkų – tautinių demokratų (endekų) pusės.

Lenkų endekai siekė unitarinės etninės Lenkijos valstybės, kurioje tautinės mažumos būtų sulenkintos. Lietuvai, Baltarusijai ir Ukrainai ši federacija siejosi su Abiejų Tautų Skaityti toliau

G. Karosas. Interesas – Lietuva: dvispalvė magija (35)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos padangėje dominuoja dvi spalvos: juoda ir balta. Nesutinkate? Deja, taip yra. Tiesa, kalbu apie politinę plotmę. Nors per amžius žmonių patirti dėsniai įvairūs, daugiaspalviai ir paprastai pasiteisina įvairiose srityse, dažnai požiūrio į Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykius  politinis vertinimas apsiriboja primityvia mažaspalvyste. Kodėl?

Ne paslaptis, kad didelei visuomenės daliai Lietuvos valstybės tapatybės tirpsmas Europos Sąjungoje, o ypač nuolaidžiaujant kaimyninės Varšuvos politikieriams, yra nepriimtinas. Pasisakantiesiems už Lietuvos interesus išsaugoti savo šalies tapatybę Skaityti toliau

V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“ (nuotraukos) (90)

Juzefas Pilsudskis su vienu artimiausių Hitlerio bendražygių ir pasekėjų Jozefu Gebelsu (Joseph Goebbels) 1934-06-15, Varšuvoje | Wikipedia.org nuotr.

1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.

Įstrigo atmintin Gerardo Binkio, poeto Kazio Binkio sūnaus ir pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvio, liudijimas apie lietuvių jaunimo nuotaikas, netekus Vilniaus: „Buvau dar vaikas. Prie manęs priėjo tik iš matymo pažįstamas berniukas ir paklausė: „Ar žinai kas yra spalio 9-oji?“ Na, sakau, eilinė kalendorinė diena. „Nieko panašaus. Spalio 9-ąją lenkai iš mūsų atėmė Vilnių“, – paaiškino. Ir pridūrė: „Kai ateis spalio 9-oji, žinok, šaus iš armotų. Tada turi sustoti ir pagalvoti apie Vilnių.“ Skaityti toliau

Kaip 4 Lenkijos premjerai apiplėšė traukinį Bezdonyse (10)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Šiandien sukanka 109 metai kuomet 1908 m. rugsėjo 26 d. Lenkijos socialistų partijos kovinė grupuotė, vadovaujama dabar didvyriu Lenkijoje laikomo Juzefo Pilsudskio, įvykdė traukinio apiplėšimą Bezdonių geležinkelio stotyje.

Apiplėšimo metu buvo pavogta 200 000 rublių, vežtų į valstybės iždą iš Varšuvos į Sankt Peterburgą. Pavogti pinigai esą turėjo būti skirti tramvajaus linijai Vilniuje tiesti, tačiau atiteko lenkų pogrindžiui. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lenkų tarptautinė politika: tarp didybės manijos ir trumparegiškumo (44)

Alkas.lt koliažas

Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Šydlo (Beata Szydło) pareiškė, jog Lenkija atsisako dalyvauti Briuselio beprotybėje. Drauge su Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos atstovais Lenkijos vyriausybės vadovė atmeta savižudišką Europos Sąjungos metropolijų – Briuselio, Paryžiaus ir Berlyno – politiką, užsileidžiant agresyviais ir asocialiais imigrantais. Maža to, Lenkija – viena iš retų šalių (drauge su Rumunija), kuri tolygiai suvokia Europos Sąjungos ir Rusijos grėsmes.

Atrodytų, geriausias orientyras Lietuvai. Juolab kad tiek valstiečių, tiek konservatorių Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Pats laikas atsiprašyti Lietuvos (25)

Ryšardas Maceikianecas | Asmeninė nuotr.

– Na, liaukitės, Jūsų malonybe… bjauru klausyti!  (Lionginas Podbipienta – Henriko Sienkevičiaus romano „Ugnimi ir kalaviju“ herojus).

Šių metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje savaitraštyje „Gazeta polska“ ir internetinėje svetainėje www.niezalezna.pl buvo paskelbtas Pšemyslavo Žuravskio vel Grajevskio (Przemysław Žurawski vel Grajewski) straipsnis „Lietuva, laikas veikti, „moskalinimo“pakęsti neketiname“ („Litwo, czas na działanie. Moskalenia cierpliwie znosić nie będziemy“).

Kaip ir reikėjo tikėtis, į šį be galo demagogišką rašinį, apie kurį informaciją pateikė Skaityti toliau

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (25)

Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau

R. Baškienė. Garsios Lietuvos moterys. Emilija Vileišienė (0)

Emilija Vileišienė | archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 26 d. sukanka 81 metai nuo vienos veikliausios visuomenininkės, lietuvybės stiprintojos lenkų okupuotame Vilniaus krašte, Emilijos Vileišienės mirties. Ta proga rugpjūčio 26 d. 17 val. Šv. Mikalojaus bažnyčioje bus laikomos mišios už jos sielą.

Pasvalio kraštas Lietuvai yra padovanojęs iškilių žmonių, kurių tarpe bene garsiausia yra Vileišių giminė. Broliai Petras, Antanas, Jonas XIX a. pabaigoje bei XX a. pradžioje buvo lietuvių tautos žadintojai, švietėjai, lietuviškų laikraščių steigėjai. Geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis teikė peticijas carui dėl spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo, rašė straipsnius į „Aušrą” ir „Varpą”,  leido pirmąjį  Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas iš tiesų kiršina lenkus su lietuviais? (60)

Liepos 6 d. Nijolė Balčiūnienė už indėlį į lietuvybės saugojimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Valstybės dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo valstybės ordinais „Vilnijos“ draugijos narius – daktarą Kazimierą Garšvą ir Nijolę Balčiūnienę. Apdovanojimas – suprantamas ir gal net šiek tiek užtrukęs. Abu šie garbūs patriotai daugybę metų vykdo tautinę veiklą, puoselėja lietuvių kultūrą ir ugdo savimonę. Ypač gausūs jų nuopelnai remiant ir telkiant lietuvius probleminėje Pietryčių Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse – nuo Seinų iki Gervėčių.

Jau po savaitės nuo apdovanojimų pasirodė prieštaringojo „Lietuvos ryto“ žurnalisto Vytauto Bruverio straipsnis, kuriame teigiama, jog šie apdovanojimai skirti už lietuvių Skaityti toliau

E. Jekabsonas. Latvija ir Vilniaus klausimas (1)

Baltarusių (gudų) batalionas Daugpilio fronte. 1919 m. rugpjūtis. Autorius nežinomas | LCVA nuotr.

Latvių istoriko, istorijos mokslų daktaro, Latvijos universiteto Istorijos ir filosofijos fakulteto profesoriaus tyrinėjimų sritis – Latvijos diplomatijos, kariuomenės, tautinių bendruomenių istorija. Be kitų publikacijų, Erikas Jekabsonas (Ēriks Jēkabsons, g. 1965 m.) yra išleidęs knygas „Poļi Latvijā“ („Lenkai Latvijoje“, Rīga, 1996,), „Lietuvieši Latvijā“ („Lietuviai Latvijoje“, Rīga, 2003).

Viena iš jo monografijų – „Piesardzīgā draudzība: Latvijas un Polijas attiecības 1919. un 1920. gadā“ („Atsargioji draugystė: Latvijos ir Lenkijos santykiai 1919 ir 1920 metais“), išleista Rygoje 2007 m., – skirta Latvijos ir Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos, Lietuvos ir Lenkijos bei šių trijų valstybių tarpusavio santykiams, Latvijos neutraliai, o Skaityti toliau

A. Piročkinas. Kalbininkai – pragaran, J. Pilsudskis – palaimintasis (16)

Arvydas Kostkevičius, 2015

Mū­sų ša­ly­je ak­ty­viai reiš­kia­si is­to­ri­kai ir pub­li­cis­tai, ku­rie ku­ria par­adok­sa­lią Lie­tu­vos is­to­ri­ją. Kaip aiš­ki­na žo­dy­nai, žo­dis „pa­ra­dok­sa­lus“ to­ly­gus žo­džiui „ab­sur­diš­kas“.

Lap­kri­čio mė­ne­sį įsip­lies­kus doc. Dr. An­ta­no Sme­to­nos aro­gan­tiš­ko straips­nio dėl rei­ka­lo įves­ti į var­to­se­ną rai­des q, w ir x su­kel­tai dis­ku­si­jai, žur­na­lis­tas-is­to­ri­kas Rim­vy­das Va­lat­ka straips­niu „J. Pil­suds­kio klai­da, už ku­rią zom­biais mo­ka­me mes, lie­tu­viai“ pa­kė­lė is­to­ri­kų par­adok­sus į ne­ma­ty­tą iki šiol aukš­tį. Tai min­ties Eve­res­tas toks par­eiš­ki­mas: „Ech, Jo­ze­fai Pil­suds­ki, tai bu­vo Tams­tos di­džiau­sia klai­da, jei iš

Skaityti toliau

Kaune rengiama konferencija Spalio 9-ąjai – Vilniaus dienai paminėti (6)

Vilniaus atgavimas 1939_archyvai.lt

Spalio 9 d., penktadienį, 17 val. Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje prasidės konferencija-diskusija „Europos centras prieš 95 metus ir dabar: nuo Vilniaus iki Kauno“. Kalbės istorikai, kalbininkai, Seimo nariai, politologai. Bus aptarta ir pilietinė iniciatyva „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Prieš 95 metus buvę įvykiai lėmė Lietuvos Respublikos ir jos sostinės gyvenimą, valstybės sienas, sudarė galimybę valstybei, tautai, kalbai, kultūrai išlikti ir atlikti savo misiją.

Apie Spalio 9-ąją –Vilniaus dieną: Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Trijų raidžių sindromas ar lėtinė polonizacija? (33)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visiškai sutinku: mažos tautos dažniau negaluoja fobijomis, kad jas pasiglemš didžiosios, jos išnyks, kaip kažkada išnyko, sakykime, prūsai. Bet visiškai suprantu ir tuos, kurie visaip priešinasi tokiai ateičiai, dažnai ir radikaliais būdais.

Žinoma, čia kalbu apie lietuvius ir visus gyvenančius Lietuvoje. Nagrinėdami iš Rytų kylančias potencialias grėsmes, mes tarsi užmiršome, kad deklaruojamų kaimyniškų santykių fone ne mažesnė nuolatinė grėsmė tvyro iš kitos pusės, su kuria buvome susidėję šimtmečius, ir tas bendras sugyvenimas baigėsi dalies Lietuvos okupacija. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas? (3)

1940 m. sovietai apiplėšė ir sunaikino nesipriešinusią mūsų kariuomenę | delfi.lt, archyvo nuotr.

Okupacija (lot. occupatio – užėmimas, laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas ir faktiškas jos valdymas), aneksija (lot. anexio – prijungimas, svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios), anšliusas (vok. anschluss – prijungimas) – tai terminai, kurie kelia siaubą mažesnėms tautoms ir primena jų istorinius išgyvenimus.

Agresorius dažnai visas šias „procedūras“ vykdo kartu. Lietuvos patirtis rodo, kad paprastai jas vienija okupacija, dažniausia vykdyta grubia karine jėga, nors kartais (ir iki šiol) motyvuojama kažkokiomis politinėmis ar geopolitinėmis Skaityti toliau