Šeštadienis, 21 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl
2022-05-12 08:00:29
6
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

„Dzūkų žinios“ | punskas.pl nuotr.

Pirmasis pasaulinis karas pakeitė Europos geopolitinę padėtį ir sudarė galimybę Lenkijai ir Lietuvai atgauti prarastą nepriklausomybę.

Naujai susiklosčiusi padėtis teikė lenkams naujų vilčių. Dauguma jų net neįsivaizdavo, kad atkurta Lenkija gali būti ne su Abiejų Tautų Respublikos sienomis.

To siekė ne tik lenkų Regentų taryba, bet ir visas jų politinis elitas. Lietuvių „separatizmas“ buvo lenkų elitui visai nesuprantamas. „Šventų“ unijos papročių atmetimas jiems atrodė tolygus išdavystei.

Tuo metu Lenkijoje vyravo Lietuvos klausimu dvi nuostatos. Pirmos iš jų šalininkai (Romanas Dmovskis ir prie jo susibūrę endekai) reikalavo Lietuvą ir kitas rytų žemes inkorporuoti į Lenkiją.

Kiek kitokio požiūrio laikėsi Juzefas Pilsudskis. Jis siekė atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir sujungti ją su Lenkija. Ilgainiui darėsi aišku, kad Lietuvą galima užgrobti tik jėga.

Lenkijos karinės pajėgos, ypač pradžios laikotarpiu, nebuvo gausios. J. Pilsudskiui tapus valstybės vadovu ir vyriausiuoju kariuomenės vadu, lenkų pajėgas sudarė 24 pėstininkų batalionai, 3 raitelininkų eskadronai ir 5 baterijos.

1919 m. sausį lenkai turėjo 110 000 karių, balandį – 200 000, tų metų pabaigoje – 600 000, o 1920 m. rudenį – 1 000 000 vyrų.

Nepriklausomos Lietuvos laikinoji vyriausybė pradėjo rengti savas ginkluotąsias pajėgas Lenkijos nepriklausomybės paskelbimo išvakarėse (1918 metų lapkričio 11 dieną).

Lenkijos karinės galimybės buvo žymiai didesnės nei Lietuvos, bet ji dėl tam tikrų priežasčių nedrįso pradėti atviro konflikto su savo kaimyne.

Pirmiausia tai lėmė J. Pilsudskio nusistatymas ne jėga, o gera valia palenkti lietuvius federacijai. Lenkija ir Lietuva teoriškai buvo talkininkės kovoje su bendru aršiu priešu – bolševikais, kurie po internacionalizmo ir klasių kovos vėliavomis siekė užvaldyti visą Europą.

Lenkija, vykdydama karines operacijas Ukrainoje, nenorėjo turėti naujo fronto ir taip išsklaidyti dar negausias savo karines pajėgas.

Ne be reikšmės buvo ir tai, kad pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui laikytasi tautų apsisprendimo teisės požiūriųų, kuriais ką tik pasinaudojo pati Lenkija.

Atvirai stoti prieš Lietuvą, jai įsiliejus į pasaulio valstybių gretas, lenkams buvo tiesiog nepatogu. Todėl jie skelbė atseit neprieštaraują Lietuvos nepriklausomybei, bet reiškią jai teritorinių pretenzijų.

Lenkijos elitas, negalėdamas jėga pavergti Lietuvos, bandė ją griauti iš vidaus, diskredituoti tarptautinėje arenoje jos Valstybės tarybą bei Laikinąją vyriausybę, siekė sudaryti įvaizdį, kad lietuviai patys nori federacijos.

Lietuva buvo užversta lenkiškomis ir lietuviškomis proklamacijomis, kuriose teigta, kad Lietuvos taryba yra vokiečių sudaryta ir jiems pavaldi, kad nepriklausoma Lietuva neišsilaikys be lenkų.

Lietuvos kariai buvo raginami sukilti prieš savo vyriausybę, o savo valstybės vadu paskelbti „Lietuvos sūnų“ Juzefą Pilsudskį.

Lenkija bandė priversti Lietuvos vyriausybę nusileisti, atskirdama ją tarptautinėje arenoje, reikšdama jai teritorinių pretenzijų. Konfliktas dėl sienų buvo neišvengiamas.

***

Lietuvai buvo svarbūs Seinai, XIX-XX amžių sandūroje buvę po Vilniaus ir Kauno trečias žymus lietuvių kultūros centras.

Jau 1918 metų gruodžio 10 dieną išrinktas Seinų apskrities komitetas, pradėta rengti miliciją, kuriai vadovauti ėmėsi buvę Rusijos armijos karininkai J. Giedraitis ir S. Asevičius.

Pastarasis 1919 m. sausio 9 d. tapo naujai įsteigtos Seinų apskrities karo komendantūros viršininku. Pirmajai kuopai, kurioje buvo 126 kariai, vadovo karininkas Kalinauskas.

Sausio antrojoje pusėje Seinuose veikė jau dvi kuopos, kurias sudarė Lietuvos savanoriai. Gegužės mėnesį jos turėjo kulkosvaidininkų ir raitelių komandas, 6 karininkus, 2 karo valdininkus, 130 apmokytų ir 166 neapmokytus karius, 2 kulkosvaidžius, 297 šautuvus, 211 granatų, 10 revolverių bei 15670 šovinių.

Pirmąjį partizanų būrį dar 1918 m. pabaigoje suorganizavo Kučiūnų klebonas kun. J. Galeckas ir vikaras kun. J. Juozaitis.

Vienas iš žymių Seinų apskrities partizanų būrių steigėjų buvo Seinų, Suvalkų ir Augustavo apskr. švietimo ministerijos įgaliotinis J. Dereškevičius.

Vietos lenkai neliko nuošalyje. Jie, remiami turtingų vietinių dvarininkų bei Lenkijos valdžios, įsigijo ginklų bei karinės technikos. Lietuviai turėjo skaitytis su vis stiprėjančia lenkų dvarininkų jėga.

1919 m. gegužės pabaigoje, artėjant vokiečių išsikraustymo iš Suvalkijos terminui, lietuvių ir lenkų santykiai tapo dar labiau įtempti.

Vokiečių administracija, nors pripažino Vasario 16-osios Aktą, buvo linkusi pritarti Lietuvos lenkams. Pablogėjus jų santykiams su lenkais, pakeitė savo požiūrį Lietuvos naudai.

Lietuvos padėtį gerino 1919 m. birželio 18 d. nustatyta demarkacinė linija, kuri paliko Lietuvai beveik visą Suvalkiją.

Keletą savaičių anksčiau, 1919 m. birželio 1 d., Lietuvos karinė vadovybė įsteigė Suvalkų miesto ir apskrities komendantūrą, kurios vadu paskirtas karininkas J. Perekšlis.

Ši komendantūra netrukus buvo pastiprinta 73 Seinų lietuvių įgulos kariais. Lietuviams sunkiai sekėsi užvaldyti Suvalkus, kuriuose buvo daug sulenkėjusių gyventojų. Beveik visa administracija buvo priešiškai lietuvių atžvilgiu nusiteikusių valdininkų rankose.

Liepos pradžioje, kai vokiečiai pradėjo apleisti Suvalkiją, Suvalkų komendantūra turėjo užimti liniją nuo Čiorny Brody vakarų kryptimi.

Šiai užduočiai vykdyti buvo pažadėta kariuomenės vadovybės parama. Marijampolės I atsarginis batalionas (jam vadovavo karininkas K. Žukas) liepos 8 d. atsiuntė 58 kareivius, Kauno II atsargos batalionas – 2 karininkus ir 109 kareivius.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija Seinams ginti skyrė 59500 auksinių. Tuo metu Suvalkų komendantūroje buvo: 5 karininkai, 2 karo valdininkai bei 338 kariai.

Jie turėjo 290 šautuvų, 18 500 šovinių, 8 arklius. Komendantas prašė pastiprinimo, bet jo pageidavimų Lietuvos karinė vadovybė neįvykdė.

Nubrėžus F. Focho demarkacijos liniją, 1919 m. rugpjūčio 7 dieną iš Suvalkų pasitraukė lietuvių komendantūra ir policija.

Viena jos kuopa, kuriai vadovavo Barkauskas, buvo perduota Seinams ir turėjo saugoti Juodosios Ančios upės dalį (įsidėmėtina, kad rugpjūčio 10 d. vokiečiai galutinai paliko Seinus, o rugpjūčio 22 d. išsikraustė iš Suvalkų).

Pačiuose Seinuose palikta tik 30 žmonių, iš kurių vos 10 buvo kariai. Lietuvių milicijos pajėgos buvo negausios, išmėtytos po visą apskritį.

Seinijos lietuviai buvo nepatenkinti, kad Santarvės valstybės atidavė beveik visą Seinų apskritį lenkams. Rugpjūčio 20 d. į Seinus atvyko ministrų kabineto pirmininkas Mykolas Šleževičius, kuris tūkstantinei miniai pasakė labai patriotinę kalbą.

Žmonės skandavo: „Nepasiduosim lenkam, neleisim pavergti gimtojo krašto, nors reikėtų nustoti viso turto ar atiduoti gyvybę“. Pasižadėjo visi kaip vienas stoti į kovą, o nesėkmės atveju – sudeginti savo namus, kad neatitektų priešui.

Rugpjūčio naktį iš 22 į 23-iąją Suvalkų POW vadovybė, vykdydama dvarininkų suvažiavimo deklaraciją, surengė vadinamąjį Seinų sukilimą, kurio tikslas buvo išstumti lietuvius už demarkacinės linijos ir užimti sritį iki pat Simno.

„Sukilėlių“ būrius sudarė sulenkėję, dvarponių sukurstyti dvarų darbininkai bei dvaruose bedirbą smulkūs ūkininkai, patys dvarininkai bei kunigai. „Sukilėliams“ vadovavo lenkų reguliariosios kariuomenės karininkai.

Rugpjūčio 22 d. jie užėmė Tartoką, Rusų Būdą, Studžiūnus, Pronckus. Pastarosios vietovės lietuvių įgulai vadovavo išdavikas karininkas Bardauskas.

Jis perteikdavo lenkams žinių apie Lietuvos dalinių judėjimą ir išdėstymą. Galiausiai Bardauskas, nuginklavęs savo įgulos karius, atidavė juos lenkų nelaisvėn, o pats, apsirengęs lenkų uniforma, „sukilėlių“ gretose kovojo prieš lietuvius.

Savanoriai Seinuose | punskas.pl nuotr.

Tą pačią dieną dviem kulkosvaidžiais ginkluotų 300 lenkų partizanų iš Sumavo kaimo puolė Seinus. Jie buvo sustabdyti palyginti negausios Seinų lietuvių komendantūros įgulos.

Karininkas S. Asevičius neįvertino pavojaus, neskubėjo imtis rimtesnių veiksmų, neprašė vadovybės paramos. Rugpjūčio 23 dieną lenkai, atsipeikėję po pirmos nesėkmės, puolė pakartotinai.

Mūšiai tęsėsi 6 valandas. S. Asevičius, pamatęs, kokios gausios lenkų pajėgos supa miestą, davė įsakymą trauktis į Lazdijus, kurie tuo metu jau buvo lenkų rankose.

Rugpjūčio 24 d. Suvalkijos teritorijoje dislokuotoms lietuvių įguloms imasi vadovauti Marijampolės I atsargos bataliono vadas karininkas K. Žukas.

Jo įsakymu Seinų komendantūrai (į Lazdijus) buvo pasiųsti 2 bataliono karininkai ir 120 karių bei iš Alytaus – 1 karininkas su 30 kareivių. S. Asevičius gavo įsakymą dar kartą atgauti Seinus.

Rugpjūčio 25 d. S. Asevičius su 150 karių įgula puolė Seinus, ir po pusės valandos miestas buvo užimtas. Iš kalėjimo paleisti lietuvių kariai bei visuomenės veikėjai. Lenkai neteko 3 karininkų, tarp jų Seinų komendanto, bei 45 partizanų. Lietuvių nuostoliai – 8 sužeistieji.

Čia norisi įterpti įdomų atsitikimą. S. Asevičius, įėjęs į komendantūrą, išgirdo skambant telefoną. Pakėlęs ragelį suprato, kad skambinąs Suvalkų lenkų įgulos vadas. Jis teiravosi apie padėtį mieste.

S. Asevičius lyg niekur nieko lenkiškai atsakė, kad mieste viskas gerai, o lietuvių nematyti. Suvalkų įgulos viršininkas prašė jo, jog praneštų, jei lietuviai pultų Seinus, kad galėtų atsiųsti pastiprinimą.

Tuo tarpu lenkai, susitelkę Sumavo ir Konstantinuvkos kaimuose, ruošėsi kontrpuolimui. S. Asevičius, sužinojęs, kad lenkai sutelkė apie 700 karių pajėgas, nusprendė su visa manta vėl trauktis į Lazdijus.

Šie veiksmai labai nepatiko lietuvių visuomenei. Rugpjūčio 26 dieną Lazdijuose per 4000 žmonių susirinko išreikšti pasipiktinimą dėl Seinų atidavimo lenkams.

Ne vienas dalyvis atvyko su ginklu, kiti prašė šautuvų, kad galėtų ginti prarastas žemes. Mitingo dalyviai priėmė protesto rezoliuciją ministrų kabineto pirmininkui Mykolui Šleževičiui.

Kitądien K. Žuko įsakymu į Lazdijus buvo pasiųsti 98 Kauno bataliono kareiviai su 1 karininku, 80 naujokų su 1 karininku, 3 kulkosvaidžiai bei 2 patrankos. Į Lazdijus ir Punską pasiųsta 400 šautuvų.

Lietuvos generalinis štabas įsakė K. Žukui susigrąžinti Seinus. Šią užduotį atlikti jis pavedė karininkui S. Asevičiui. Lazdijuose buvo sutelkta kun.

Juozaičio vadovaujama 200 žmonių įgula. Jiems turėjo padėti 60 Punsko partizanų bei 30 savanorių iš Marijampolės.

28 dienos rytą prasidėjo aršios kovos. Lietuviai, užėmę lenkų apkasus, bandė veržtis į miestą iš šiaurės rytų, bet buvo priversti trauktis iki kapinių.

Po pusvalandžio lietuviams pavyko užimti rytinę miesto dalį iki Maros upės. Dėl didelės ugnies persvaros lietuviai buvo priversti trauktis iš miesto, nors kautynės Seinų pakraščiuose tęsėsi iki pat vakaro.

Šiame susirėmime žuvo ir Žvikelių kaimo gyventojas, Lietuvos savanoris Motiejus Aleksa. (Jis buvo palaidotas Seinų kapinėse.)

Mūšyje dėl Seinų dalyvavo 350 Lietuvos karių su 2 patrankomis ir 4 kulkosvaidžiais. Jų nuostoliai: 5 nukauti, 23 sužeisti, 4 dingę be žinios. Lenkų pajėgos: 800 karių su 8 kulkosvaidžiais. Jų nuostoliai: apie 50 sužeistų ir užmuštų.

1919 m. rugsėjo 1 d. apie 90 km liniją gynė 25 raiteliai bei 700 Lietuvos kareivių. Jie buvo ginkluoti 10 kulkosvaidžių bei 2 patrankom. Atsargos buvo nedidelės.

Lazdijuose būta 160 kareivių, Smalėnuose – 60. K. Žuko nuomone, frontui apsaugoti reikėjo bent 3000 karių, 200 raitelių, 4 patrankų ir daugelio kulkosvaidžių.

Rugsėjo 5 d. įvyko lenkų ir lietuvių derybos Černokų kaime prie Kalvarijos-Suvalkų plento. Lietuvai atstovavo karininkas K. Žukas, lenkų delegacijai – mjr. Mackevičius. Buvo susitarta, kad demarkacinė linija bus užimta iki rugsėjo 7 d.

1919 m. gruodžio 8 d. santarvininkų taryba Paryžiuje patvirtino laikinas pagal Kurzono liniją nutiestas Lenkijos rytines sienas.

Gardinas buvo atskirtas nuo Lenkijos, bet jų pusėje liko Seinų ir Punsko kraštas, o Vilnius atiteko Lietuvai.

Suvalkijoje ši linija ėjo Vištyčio ežero pietiniu kraštu, Suvalkų-Vilkaviškio apskričių siena, apie 7 km į šiaurės vakarus nuo Punsko, iki Galadusio ežero ir toliau iki Nemuno.

***

Seinų netekimas sukėlė didelį visuomenės nusivylimą. Lietuvos kariai, piktindamiesi esama padėtimi, patys prašėsi siųsti juos į lenkų frontą.

Lietuvos miestuose rengti mitingai, kurių metu buvo smerkiamas Lietuvos kariuomenės atsitraukimas iš Seinų, rašomos peticijos Lietuvos valdžiai.

Prabėgus metams po minėtų įvykių Lietuvos Seime buvo svarstomos Seinų netekimo priežastys. Ne vienas Seimo narys reikalavo pašalinti iš pareigų buvusį Seinų komendantą S. Asevičių ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

Jį gynė Lietuvos krašto apsaugos ministras A. Merkys, kuris įrodinėjo, kad pagrindinės Lietuvos pajėgos buvo sutelktos kovoms su bolševikais, kad Seinų fronte lenkai buvo sutraukę didžiules pajėgas, prieš kurias Lietuva galėjo skirti tik 2 lietuvių kuopas (200 žmonių).

Priminė, kad lietuvių gretose buvęs išdavikas Bardauskas, kuris padarė daug nuostolių Lietuvos interesams Seinuose.

Seime buvo kaltinamas ir ministrų kabineto pirmininkas Mykolas Šleževičius, kad per daug kišęsis į kariuomenės reikalus. Seiniškiams buvo žadėjęs juos ginti, o lemiamu laiku nepadarė nieko.

Lenkai apdėjo Seinų apskrities gyventojus didelėmis kontribucijomis. Antai Punsko gyventojai, kurių didelė dauguma buvo lietuviai, turėjo sumokėti net 6000 rublių kontribuciją, o Punsko valsčiaus gyventojai – 40 000 rublių.

Lenkai vykdė represijas prieš lietuvius mokytojus, visuomenės veikėjus, mokinius, įkalino, o vėliau išvarė į Lietuvą vysk. A. Karosą, Seinų kunigų seminarijos dėstytojus, uždarė lietuvių draugijas, mokyklas, skaityklas ir įstaigas, konfiskavo jų turtą. Teroras apėmė visas Seinų apskrities lietuvių gyvenamas vietoves.

https://alkas.lt/wp-content/uploads/2014/01/punskas-logo-200-e1388608473714.jpg

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Birgelis. Punsko ir Seinų krašto Lietuvos savanoriai ir jų likimai
  2. S. Birgelis. Užmiršti Punsko ir Seinų krašto Lietuvos savanoriai
  3. S. Birgelis. Užmirštas Lietuvos savanoris
  4. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje
  5. S. Birgelis. M. Romeris apie Kasakaitį (III)
  6. S. Birgelis. Mykolas Romeris Punske (IV)
  7. S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Lietuva antrąkart Europos čempionė (IV)
  8. S. Birgelis. Berznyke istorija mėgsta kartotis
  9. S. Birgelis. Prof. Mykolas Romeris Suvalkuose (II)
  10. S. Birgelis. Dovana, kuri mums grąžina praeitį
  11. S. Birgelis. Lietuvoje vis dar vaidenasi bolševikinė Cvirkos šmėkla
  12. Paberžėje bus atkurti 1863-ųjų metų sukilimo ir partizaninių kovų epizodai
  13. Č. Iškauskas. 1949 m. Deklaracija – dar vienas nepriklausomybės šauklys
  14. A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (IV)
  15. S. Birgelis. Suvalkai vėl tapo lietuvišku miestu

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Rasa says:
    3 metai ago

    Ačiū už straipsnį ir priminimą, kad kažkada ir lietuviai ryžtingai gynė savo žemes ir nebuvo tokie liurbiai kaip dabar. Reiktų daugiau tokių istorinių straipsnių. Dabar Lietuvos lietuvių kovinė dvasia apgailėtina, o sąmonė mieguista ir apraizgyta ne vertybėmis, kurias valdžiukė skambiai vadina būtent – vertybėmis.

    Atsakyti
  2. Global-Kapitalistas says:
    3 metai ago

    Artėja Trečias pasaulinis. Ne tik jo pradžia suplanuota, bet ir pabaiga. Bus perbraižomi žemėlapiai. Nuo ko ir kaip ginsis lietuviai ? Rusijos nebebus… nuo ko ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Gerokai vėliau už mus gimusi mūsų Vyresnioji sesuo su pretenzijomis į Vilniją bei rytuose tie, iš katrų lietuviai ir Vilnių, ir Gediminą, ir visą žemę iki Baltijos pagrobė… Nelabai panuobodžiausime

      Atsakyti
  3. Kažin says:
    3 metai ago

    Matosi, kad komentatoriai be karo neturi jokios perspektyvos, oj, kaip karo jie nori…

    Atsakyti
  4. Kaip manote? says:
    2 metai ago

    Kresų muziejus ar lietuvių menė?
    – voruta.lt/kresu-muziejus-ar-lietuviu-mene/

    Atsakyti
    • Savaime aišku, jog... says:
      2 metai ago

      Kresų muziejus Seinuose arba nutylėta didinga Lietuvos praeitis
      – voruta.lt/kresu-muziejus-seinuose-arba-nutyleta-didinga-lietuvos-praeitis/

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.
Gamta ir žmogus

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21
Degalinė | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Įvairenybės

Artėjant Joninėms: kada ir kiek degalų užsipila vairuotojai

2025 06 21
Vieno eksponato – J. Gotliebo Veiso lietuviškas elementorius „Naujas pibelis“ – paroda Nacionalinėje bibliotekoje | lnb.lt nuotr.
Kalba

Vieno eksponato – J. Gotliebo Veiso lietuviškas elementorius „Naujas pibelis“ – paroda Nacionalinėje bibliotekoje

2025 06 21
Kleboniškių muziejaus klojime – intriguojančios „Velnio vestuvės, velnio ir laidotuvės“ | L. Prascevičiūtės nuotr.
Kultūra

Kleboniškių muziejaus klojime – intriguojančios „Velnio vestuvės, velnio ir laidotuvės“

2025 06 21
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Medalio atsisakiusį V. Tomkų Prezidentas išbraukė iš apdovanotųjų sąrašo

2025 06 20
Asfaltuota gatvė
Lietuvoje

Klaipėdoje bus išasfaltuota dar beveik 6 km žvyrkelių

2025 06 20
Nikosas Christodoulidesas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Kipro vadovu

2025 06 20
Seimas | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Birželio 25 d. šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis

2025 06 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilai “klibina L ? apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • Nukentėjusiems: apie Sukčiai atrado naują pinigų išviliojimo būdą
  • Nedalyvaujantiems apie Šįvakar – Rasos šventė Verkių parke
  • Klausimėlis: apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Saulė ir sveikata: kaip suderinti saugumą ir malonumą
  • Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui
  • Artėjant Joninėms: kada ir kiek degalų užsipila vairuotojai
  • Vieno eksponato – J. Gotliebo Veiso lietuviškas elementorius „Naujas pibelis“ – paroda Nacionalinėje bibliotekoje

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

2025 06 17
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
Jonas Markauskas

Gimęs ten, kur mirė ištremti lietuviai: J. Markausko istorija

2025 06 12
M. K. Čiurlionio triptikas „Raigardas“, 1905 m. | wikimedia.org nuotr.

Per Lietuvą ritasi „Čiurlionio dainų banga“: 9 miestuose R. Zubovas kviečia į čiurlionišką dainų šventę

2025 06 06
Andžejus Duda ir Gintautas Paluckas

G. Paluckas: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė išliks tvirta

2025 06 03
Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

2025 06 03
1863–1864 metų sukilimo herbas

D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)

2025 05 31
Turizmas | visalietuva.lt nuotr.

Turizmo poreikiai keičiasi: Lietuva ruošia žinovus naujoms kryptims

2025 05 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilai “klibina L ? apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • Nukentėjusiems: apie Sukčiai atrado naują pinigų išviliojimo būdą
  • Nedalyvaujantiems apie Šįvakar – Rasos šventė Verkių parke
  • Klausimėlis: apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją
  • Beraščiai? apie R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jei teršite aplinką – galite netekti ir automobilio

Jei teršite aplinką – galite netekti ir automobilio

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai