Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA) pristato virtualią parodą, skirtą Vilniaus universiteto gimtadieniui. Vilniaus universiteto gimtadienis švenčiamas balandžio 1 dieną. Šiemet jam sukanka 442-eji metai. Lietuvos valstybės istorijos archyve saugoma Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro 1579 m. balandžio 1 d. privilegija dėl Akademijos teisių suteikimo Vilniaus kolegijai ir 1579 m. spalio 30 d. popiežiaus Grigaliaus XIII bulė dėl Vilniaus universiteto įsteigimo patvirtinimo. Šie dokumentai pripažinti ypatingą kultūrinę reikšmę turinčiomis paveldo vertybėmis ir įrašyti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Vilniaus universitetas ilgą laiką buvo vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, dariusi didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdžiusi ne vieną mokslininkų, poetų ir kultūros veikėjų kartą. Dėl profesorių ir studentų dalyvavimo 1831 m. sukilime caro Nikolajaus I įsakymu 1832 m. universitetas buvo uždarytas.
1919 m. spalio 11 d. po 87 metų pertraukos Vilniaus universitetas vėl pradėjo veiklą. Jis buvo atkurtas Lenkijos vyriausiojo kariuomenės vado Juzefo Pilsudskio dekretu ir pavadintas Stepono Batoro universitetu Vilniuje. Šia proga buvo surengtos universiteto atidarymo iškilmės. Lietuvos valstybės istorijos archyvo parengtoje parodoje pristatomas 1919 m. spalio 11 d. iškilmingo atidarymo aktas, kurį pasirašė J. Pilsudskis ir daugelis to meto visuomenės bei kultūros veikėjų.
1929 m. spalio mėnesį Stepono Batoro universitetas Vilniuje šventė 350-ąjį įkūrimo jubiliejų ir 10-ąsias atkūrimo metines. Parodoje galėsite išvysti niekur iki šiol neeksponuotus užsienio šalių (Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Prancūzijos, Austrijos, Graikijos, Italijos, Pietų Afrikos Respublikos) švietimo įstaigų, įvairių draugijų (Varšuvos medicinos ir Lenkijos chirurgų draugijų, Lenkų literatų draugijos Vilniuje), taip pat pačiame Stepono Batoro universitete veikusių studentų draugijų, organizacijų, korporacijų ir konventų, universiteto absolventų sveikinimus sukaktuvių proga.
Pirmą kartą visuomenei pristatomi dokumentai saugomi „Vilniaus mokslo bičiulių draugijos“ fonde (f. 1135). Kai kurie iš jų ypač vertingi – pergamentai, surašyti ant specialiai išdirbtos odos. Prie Segedo universiteto (Vengrija) sveikinimo virvele prikabintas raudonos smalkos antspaudas medinėje dėžutėje. Sveikinimai rašyti lotynų, lenkų, prancūzų, graikų ir italų kalbomis. Daugelis jų su švietimo įstaigų herbais, antspaudais, rektorių ir profesorių parašais. Kai kurie sveikinimai papuošti meniniais papuošimais, todėl tikrai verti ne tik istorikų ar Vilniaus universiteto istorija besidominčių asmenų, bet ir dailės tyrinėtojų dėmesio.
Parodos vadovės – Lietuvos valstybės istorijos archyvo Informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė ir šio skyriaus vyriausioji žinovė Violeta Pansevič.
Susiję straipsniai:
- Mažvydo „Katekizmas“ – vartykite ir atraskite
- Vilniaus universiteto bibliotekos 450 metų istorija, įamžinta archyvų dokumentuose
- „Mūsų tautos šventykloj atsilankius“: Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knyga
- Universitete bus atidengta atkurta VU steigėjo Stepono Batoro paminklinė lenta
- Vilniaus universitete toliau puoselėjamas Stepono Batoro palikimas
- G. Šapoka. Dar kartą apie Tadą Kosciušką
- Vengrijos Prezidentas atvyks į Lietuvą
Kodėl pavadinime VU 350 ???
A mažu tol, kad:
,,1929 m. spalio mėnesį Stepono Batoro universitetas Vilniuje šventė 350-ąjį įkūrimo jubiliejų ir 10-ąsias atkūrimo metines. ”
Pats suprantat – jaunimas tingi pats padirbėti, tai va, pakišo mums jau gatavą prosenelių darbo rezultatą, jų tada rengtą parodą. Gerai bent tiek, kad patys pripažino, nesigyrė, jog patys dieną naktį po prakaitu triūsė. Reiktų siųsti juos išsispaviedoti
Gal straipsnio pavadinimas galėjo būti tikslesnis…