Antradienis, 2 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

J. Maceikos knygą sutinkant

Birutė Žemaitienė, www.alkas.lt
2021 01 26 08:46
16
B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

Labai džiaugiuosi, kad man į rankas pateko 2020 metų pabaigoje išleista mano buvusio dėstytojo, gerbiamo Juozo Maceikos (1904-1991) knyga „Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais“.

Knygos turinys tarytum sugrąžina į mano vaikystę Lenkijos okupuotame krašte – Ignalinos rajone Vidiškių seniūnijoje Gerveliškės kaime. Šiame krašte daug paminėtinų Rytų Aukštaitijos parapijų (manoji Daugėliškio, taip pat Rimšės, Tverečiaus, Adutiškio, Dūkšto ir kitos). O kiek kaimų, kiek šimtų žmonių, nukentėjusių vien dėl lietuviško žodžio, kalbos, dainos ir maldos. 

Knygai neturiu ką prikišti, bet galiu tik papildyti, nes jau mažai belikę tarp mūsų žmonių, kurie kaip aš juto Vilnijos krašto priespaudą nuo Juzefo Pilsudskio ir Liucjano Želigovskio laikų. 

Mūsų apylinkėse, minėtose parapijose ir beveik visame Vilniaus krašte buvo kalbama lietuviškai. Mus, mažus vaikus, nuo šešerių metų versdavo eiti į lenkišką mokyklą. Susodindavo ant grindų palei sieną ir liepdavo kartoti po vieną žodį: „co… ty jesteš… poliok… maly… jaki… znak… ožol… bialy“. Sėdim ir kartojam. Pajudėt neleidžia. Lietuviškai net sėdinčio šalia paklausti neleidžia, ir apskritai mokykloje kalbėti lietuviškai uždrausta. Mes, mažiukai, tik pirštais, gestais bendravome. Vieną kartą drabužinėje kaimynės Stefos paprašiau paduoti „žiupanų“ (lietuviškai „paltas“), tai mokytojas Edmundas Elpatevskis (Edmund Elpatevski) griebė už nugaros ir parklupdė ant aštrių akmenukų. Kai mokytojas nuo jų atkėlė, keliai buvo kruvini. Mokytojas sakė: „tai – lietuviškas kraujas, jei būtum lenkė, kraujas netekėtų“.

Mokykloje nebuvo leista nei žodžio lietuviškai pratarti. Rodydavomės pirštais, ir mūsų pavardės bei vardai sulenkinti buvo, pavyzdžiui, aš buvau Raginisiowna. Prie namų kaimuose prikaldavo medines lenteles su sulenkinta pavarde. Tėvai taip tapo Ragin ir Raginiova, kaimynai Miloš ir kt. Po to pagal tas pačias „mūsų“ pavardes lenkai kunigai laidojo ir dabar istorijos nemokantys žmonės į tuos Vilnijos krašto antkapius rodydami šneka, kad lenkų gyventa.

Kol visa Vilniaus istorija domimasi, laikmetis lenkų valdžioje sąmoningai nutylimas. Kaip tik dėl to nepaprastai džiugu, kad pasirodo unikalus šaltinis besidomintiems ir atrandantiems pamirštą lietuvių tautos ir Vilniaus krašto istorijos puslapį – gyvenimą prieškario okupuotame Vilniaus krašte.

Knyga suskirstyta į tam tikras dalis. Tai Vytauto Sinicos įvadas: išsamus, įvedantis į knygos esmę, suteikiantis platesnį vaizdą, nukreipiantis skaitytoją toliau gilintis, susipažinti ne tik su knygos turiniu, bet ir su asmenybėmis, jų darbais, draugijomis, baudžiamosiomis bylomis ir kitkuo.

Pirmojoje dalyje rašoma apie lietuvių būklę 1935–1939 laikotarpiu, apie lietuviškas mokyklas: privačias pradžios, valstybines vidurines, naminį mokymą, kursus suaugusiesiems, mokytojų seminariją, Švenčionių ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijas. Tą išgyvenę prisimena, kaip sunkiai buvo įsteigtos skaityklos-bibliotekos, lietuvių draugijos ir jų skyriai: mokslo, labdarybės , ūkio mokytojų sąjunga, sporto klubas. 

Gerai prisimenu ūkio draugijos Daugėliškyje įsteigtą pieninę ir kooperatyvą. Kaip džiaugėsi žmonės, vežė ir nešė pieną. Pagerėjo apylinkės materialinė padėtis. Bet žydai ir lenkai tokiu lietuvių susiorganizavimu buvo nepatenkinti, nors net lenkų spauda lietuvišką pietinę aukštai vertino.

Prisimenu, kaip buvo slepiama lietuviška spauda. Lietuviškus laikraščius kišdavo už šventų paveiklų, „abrazdų“. Jei rasdavo, dėdavo baudas. Perduodavo žmonės juos vienas kitam užsikišę po sijonais, „spanyčiom“, kvartukais, vyrai apsisukę kojas. Buvo draudžiami ir kultūros-švietimo vakarai, spektakliai, koncertai, netgi vaikų pramogos ir šokiai („kuokinės“). Nebuvo leidžiama lietuviškų pjėsių, spektaklių, o mano tėviškėje veikė slaptas jaunimo suėjimas, „židinys“.

Vykdyta pogrindinė lietuviškos spaudos ir kitų dalykų „kontrabanda“ per sieną. Nuo mūsų demarkacinė Lietuvos-Lenkijos linija buvo už kokių 15 kilometrų. Atvažiavo kartą pas mus dėdė Jonas Padvalskas ir sako: „reikia drąsaus vaiko, kurį mes pervesim per rubežių“. Tai mane, kokių šešerių metų, apvilko plačia suknele ir nuvežė į miškelį prie Akriemių kaimo, Kazitiškio parapijoje. Sako „Nebijok, ateis lietuvių policininkas ir viską paduos“. Taip ir buvo. Prikišo man į prisiūtus maišelius knygų, mane pakišo po maišu vežime ir atvežė namo.

Seserys Onytė ir Lionė labai džiaugėsi sužinojusios, kad galės vaidinti. Jos vaidino ir net keliose parapijose ir Lapušiškėje kunigo V. Toškūno globojamų skautų stovykloje.

Apie 1938 metus visos draugijos, skaityklos-bibliotekos buvo uždarytos. Skaityklų vedėjai nubausti ir net ištremti. O kiek buvo areštų, teismų, geriausiai liudija šioje knygoje Juozo Maceikos surinkti dokumentai. 

Antroje knygos dalyje yra pateikta lietuvių visuomenės peticijos: viešojo švietimo ministrui Varšuvoje, Lenkijos Respublikos Prezidentui, ministrų tarybos pirmininkui. Daug kartų buvo rašytos ir siųstos peticijos-memorialai religinių išpažinimų ir viešojo švietimo ministrui, o taip pat Švenčionių, Trakų, Breslaujos, Vilniaus storastoms dėl lietuvių kalbos mokymo ir visos liko be atsako arba buvo nubausti rašiusieji. 

Susiorganizavę amatininkai, gyvenantys Vilniuje ir kitur, kreipėsi į ministrų tarybos pirmininką, pateikdami įrodymus, kad atimta galimybė puoselėti ir vystyti tautinę kultūrą, rengti savo darbų parodas. Jie pateikė net 10 prašymo punktų su 105 parašais. Tačiau nei vienas punktas nebuvo patenkintas. Ypač buvo prašoma, kad valdžia leistų naudotis lietuviška spauda. Vietoje leidimo lietuviai leidėjai buvo dar griežčiau kontroliuojami, kas ir anksčiau žinoma iš, pavyzdžiui, Vinco Martinkėno pasakojimų.

Dar vienas iškalbingas faktas. Mūsų kaime, Gerveliškėje, buvo toks atvejis. Juozapas Milašius turėjo apie 40 hektarų žemės, kuriuos jam buvo davęs Seniškio dvarininkas už labai gerą tarnystę. Jo šeima buvo didelė, augo aštuoni vaikai, o žmonai Adelei susirgus jie nebegalėjo susimokėti mokesčių už žemę. Valdžia iš jo atėmė 20 hektarų ir į juos atkėlė sulenkėjusį lietuvį Mykolą Petkūną, kuris buvo vedęs krašte žinomą lenkę, vietinių „spranžina“ vadintą. Ir mūsų kaimas turėjo mokėti mokesčius už šį „lenką“. Apskritai lietuvius apkraudavo papildomais mokesčiais, o iš jų atėmę žemes, jas atiduodavo tikriems ar netikriems lenkams.

J. Maceikos knygoje pateikta daug faktinės medžiagos. Autoriaus surinkti ir išsaugoti dokumentai, įvairiais sunkiais okupantų keitimosi momentais buvo išlaikyti su pagalba šeimos – vaikų ir žmonos, kuri buvo poetė ir švietimo korifėjus. Dirbdama lietuvių kalbos mokytoja mokykloje, ji įrodė, kad kalbą galima išmokyti – visi jos klausęsi abiturientai išlaikė abitūros egzaminus. Tai buvo sensacija visoje respublikoje.

Man imant į rankas šią knygą, prieš akis iškyla 1949-1950 mokslo metai, kai aš baigiau vidurinio mokslo metus prie Vilniaus universiteto. Tada mokiniai su ypatinga pagarba žvelgė į dėstytoją Juozą Maceiką, iš lūpų į lūpas ėjo žodis, kad dėstytojas turi nepaprastai daug žinių. Jis ir išsiskyrė iš kitų savo erudicija, inteligentiškumu, žmogišku bendravimu ir, žinoma, žiniomis. 

Dėkoju ne aš viena, bet visi mano pažįstami iš Vilnijos ir Rytų Aukštaitijos krašto sumanytojams, parengusiems ir išleidusiems šią ypač vertingą knygą. Dėkojame Vytautui Sinicai ir redakcinei kolegijai, Valstybingumo studijų centrui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui, redaktorei S. Šimelionytei, maketuotojai D. Dubonienei, dailininkei E. Stonienei. Prašyčiau ir tikiuosi, kad šis leidinys atsidurtų ir mokyklų bibliotekose.

Pagarbiai

Birutė Raginytė-Žemaitienė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas
  2. Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu?
  3. Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją
  4. V. Jonaitis. Siekiai „aneksuoti“ Vilniaus kraštą
  5. A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos
  6. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  7. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  8. S. Jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918 – 1920)
  9. V. V. Česnulis. „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai. Julius Navikas
  10. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai
  11. G. Šapoka. Dar kartą apie Tadą Kosciušką
  12. V. Kazlienė. Apie demarkacinę liniją, ėjusią Molėtų rajono pakraščiu (nuotraukos)
  13. N. Kairiūkštytė. „Mes be Vilniaus nenurimsim!“
  14. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)
  15. V. Sinica. „Autoritarinės“ Lenkijos istorijos politikos pamokos
  16. Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“
  17. R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas
  18. Vilniaus praradimai ir atgavimai: nesibaigianti istorija
  19. V. Sinica. Ką atskleidžia Vilniaus užėmimo operacijos metinės?
  20. Kaune rengiama konferencija Spalio 9-ąjai – Vilniaus dienai paminėti
  21. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų senųjų vietos gyventojų pavardės
  22. G. Songaila. Dar šis tas apie kiaules bažnyčioje ir apie ministro eleganciją
  23. „Vilnijos“ draugija surengs konferenciją apie švietimo reikalų padėtį Vilniaus apskrityje
  24. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  25. Lietuvos ir Lenkijos vedybų bei skyrybų pasekmės
  26. Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo
  27. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė?
  28. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  29. L.V. Medelis. Lenkijos žygis į Rytus
  30. M.M. Kolionko. Ar įmanoma Lenkijos sienų revizija? (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. Gintautas says:
    1 mėn. ago

    Ačiū poniai Birutei už labai taiklų komentarą. Gal kažkada dar sulauksime knygos apie lietuvių padėtį Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lietuvos respublikoje po Kovo 11-osios. Dar lenkinimas ir lietuvių diskriminacija neišnyko iki šiol. Lietuviai diskriminuojami švietimo įstaigose, administracijoje ir Bažnyčioje. Kada ta velniava baigsis? kodėl negalime jaustis orūs savo žemėje? Linkiu visiem apie tai susimąstyti.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 mėn. ago

      Čia turi būti taikomi visų pirma Tarptautinės teisės įstatymai apie okupantų paliktą ,,paveldą” – tai yra, viskas, ką šia padarė, atnešė, primetė okupantas, kartu su išvarymu turi išeiti, nes Tarpt. teisė nelaiko to teisėtu. Todėl tų seniūnijų ar savivaldybių kuriose nėra vietos lietuviams, kur uždaromos būtent lietuviškos mokyklos, veikla yra nusikalstama, siekianti įtvirtinti karo ir OKUPACIJOS NUSIKALTIMUS. Tos seniūnijos ne tik pažeidžia LT Konstituciją, bet ir laužo Tarpt. Teisę, ir turėtų būti už tai teisiami!
      Keista, bet net mūsų ŽT gynėjų nejaudina, kaip gyvena lietuviai, jų šeimos, jų vaikai, patirdami tokį psichologinį (ir ne tik!) poveikį jų gyvenimui. Ir ,,Laisvės” partijos nejaudina tai, kad lietuviai Vilniaus krašte nėra laisvi. Taigi, ir ŽT, ir ,,Laisvė” šiuo klausimu jungiasi prie okupacijos padarinių įteisinimo įtvirtino amžiams.

      Atsakyti
      • matas says:
        1 mėn. ago

        Niekaip nesuprantu kodėl lig šiol niekas nesikreipė į Tarptautinės Teisės organizacijas dėl lietuvių diskriminacijos Lietuvoje,,,NS turi šviesių žmonių,vertėtų pabandyti.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          1 mėn. ago

          Būtent – visokių „teisių gynėjų” organizacijų, siurbiančių ir LT ir ES pinigus – nors vežimu vežk, tačiau tikrų pažeidimų, neišgalvotų, neišpūstų, nemato. Ar gsl neapsimoka taip, kaip anos?

          Atsakyti
  2. Tiesa says:
    1 mėn. ago

    Lenkai suneša pinigus, todėl Bažnyčia remia lenkus, o lietuviai skūpūs ir pagoniški..

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      1 mėn. ago

      Teko girdėti, kad tas dievas nesupranta lietuviškai. Todėl į tą dievą reikia kreiptis jo kalba. Apie pinigus: jei kasos aparatų nėra, tai kaip čia duoti grynais į rankas? Begalinis naivumas būtų.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        1 mėn. ago

        Jei ne lenkai, tai visiškas beraštis būtų… 🙂

        Atsakyti
  3. Tadas says:
    1 mėn. ago

    Ačiū visiems, kurie rūpinosi, kad ši knyga būtų išleista. Kiekvienas iš mūsų turėtume perskaityti ir žinoti faktus, apie lietuvių kančias prie lenkų, iš pirmų lūpų. Reikėtų dabartinei valdančiai daugumai, premjerei perskaityti, o nedalinti dar naujų palengvinimų ir paramos lenkų mažumai.
    Pagarba kovotojai už lietuvybę Birutei Žemaitienei.

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    1 mėn. ago

    Štai turime dviejų (iš)gyvenimo okupacijos metais pavyzdį. Vieni, kaip gerb. Autorė, prisimena, kas kaip buvo, prisimena, koks likimas katrą parapijos šeimą ištiko, o kiti, ten gyvenę, neatlaikė okupanto spaudimo ir net kruvinų susidorojimų, pasidavė, tapo ,,lenkais”, ir, kas dar blogiau, kolaborantais.
    Viena vertus – žinodamas, ką teko tuomet patirti, užjauti to krašto žmones – pasak ir vyro ir mano tėvelių giminės, iš to meto okupacijų, ši buvo pati baisiausia. Kita vertus, negali atsistebėti tais, kas nieko apie tai, kas tos kartos daliai teko, žinoti nenori ir šiandien patys, be prievartos ir savigarbos klapčiukiškai tarnauja tokiems pat nusikaltėliams, kartodami tai, ką jie liepia. Arba pavargę nuo tautybių ir parapijų, kada katrai privalo priklausyti, kaitaliojimo.

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    1 mėn. ago

    Tai okupanto vykdyti genocidiniai nusižengimai, kuriems senaties nėra, taigi ar nederėtų dar gyviems tų laikų žmonėms imtis bylų prieš Lenkiją dėl žmogaus teisių pažeidimų…

    Atsakyti
  6. Bartas says:
    1 mėn. ago

    Vaje, vaje , kaip “negražu”. Šitaip kalbėti apie “krikštatėvius”, “strateginį partnerį” , apie ” tikėjimo brolius”.
    Va ims “broliai ir seserys ” ir nevažiuos melstis prie osto Bramos . Šitokius pinigus praras sostinė . Apie nuostolius pagalvojot.
    Daužykit kulokais savo krūtines – nuodėmingieji.

    Atsakyti
  7. Nesidenervuinkite, says:
    1 mėn. ago

    kiek jų reikia, tiek ir bus (kaip ir prie sovieto: nustatyta, kad švietimo ar kt. įstaigoje turi būti tiek komjaunuolių, ir tiek komunistų, tiek ir bus 🙂 ) Visai gali būti, jog iš kaimynės gaunamos piniginės paramos dydis nuo to priklauso –
    Lietuvos lenkų sąjunga rengia lenkų tautinės mažumos gyventojų surašymą
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvos-lenku-sajunga-rengia-lenku-tautines-mazumos-gyventoju-surasyma.d?id=86327873

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      1 mėn. ago

      Valstybė valstybėje? Prezidentas tyli, ministrė pirmininkė tyli, Seimo pirmininkė, teisėsauga tyli? Tyla reiškia pritarimą valstybei valstybėje?

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        1 mėn. ago

        Atrodo, esame laikomi tik terpe, kurioje auginama kitos tautos valstybės ,,filialas”?

        Atsakyti
  8. Žodžio laisvė... says:
    1 mėn. ago

    Mano tėvukai neturėjo teisės nusipirkti žemės (1934 m.)kol nepasikeitė tautybės į lenko.Mes vaikai gimę po to irgi automatiškai tapome lenkais,nors šeimoje kalbėjome lietuviškai.Ko ne visą gyvenimą taip ir nešiojome lenko kuprą ir laikas nuo laiko kentėjome pažeminimus iš aplinkos.Tik Nepriklausomos Lietuvos pirmaisiais metais atsirado galimybė susigrąžinti lietuvio
    tautybę ir pasijusti pilnateisiu Lietuvos Tėvynės piliečiu.

    Atsakyti
  9. jutas says:
    1 mėn. ago

    Eilinį kartą supurtė šiurpas. Įš Birutės pasakojimo supratau, kad visuose klastingosios kaimynės okupuotuose valsčiuose vyko toks pat genocidas. Ką dartsime šįmet? Ogi bendrai švęsime gegžės 3 konstitucijos metines, kurioje L ietuva jau neminima. Tad kas mes esame? Tupicos, glušai. mužikai, menkystos, šliužai, infuzorijos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Agnė Širinskienė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai

2021 03 02
Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.

Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

2021 03 02
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
Vyko diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ (video)

VLKK apie vietovardžių klausimus 2020 metais

2021 02 28
Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)

Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)

2021 02 27
P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

2021 02 26
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

2021 02 23
Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje

Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje

2021 02 20
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02
Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.
Kultūra

Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

2021 03 02
Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.
Gamta ir žmogus

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

2021 03 02
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti uždarytos

2021 03 02
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Belaukiant potvynio: draudikai pataria ištuštinti rūsius ir kiemus

2021 03 02
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

2021 03 02
Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama
Lietuvoje

Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Vyriausybės komisija pritarė siūlymams, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai
  • Tiesos žodis iš Ėlėrtė. Nuoroda: apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • ŽEMAITIS apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės
  • Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1775; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1143; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 922; komentarų: 13
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 828; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 801; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 739; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 02
4
Agnė Širinskienė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

  Suprantu, kad LRT nepradės žurnalistinio tyrimo apie Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimus, nors neabejoju, kad...

Skaityti toliau

Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

by Ditė Česėkaitė
2021 03 02
1
Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.

Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis ne tik tęsti seniau pradėtus darbus,...

Skaityti toliau

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
13
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Vasario 28 d. grupė visuomenininkų aukščiausiai Lietuvos valdžiai ir kitoms institucijoms išsiuntė pareiškimą „Dėl hibridinių, propagandinių išpuolių, tautinių mažumų ir...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kažin apie Vyriausybės komisija pritarė siūlymams, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai
  • Tiesos žodis iš Ėlėrtė. Nuoroda: apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • ŽEMAITIS apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Balsas-tyruose apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
Kitas straipsnis
Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei

Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai