Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Lietuvoje restauruojamos Lenkijai svarbios paveldo vertybės

www.alkas.lt
2020 08 15 15:15, Nepamirštas ir Lietuvos okupantas Pilsudskis
12
„Sorokpolės bažnyčia. Maršalo Juzefo Pilsudskio – Tautos Vado krikšto vieta. Nuo šios žemės sūnų“ | G. Ivanavičiaus nuotr.

„Sorokpolės bažnyčia. Maršalo Juzefo Pilsudskio – Tautos Vado krikšto vieta. Nuo šios žemės sūnų“ | G. Ivanavičiaus nuotr.

„Sorokpolės bažnyčia. Maršalo Juzefo Pilsudskio – Tautos Vado krikšto vieta. Nuo šios žemės sūnų“ | G. Ivanavičiaus nuotr.
„Sorokpolės bažnyčia. Maršalo Juzefo Pilsudskio – Tautos Vado krikšto vieta. Nuo šios žemės sūnų“ | G. Ivanavičiaus nuotr.

Pagal Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą dvišalę bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje sutartį Lietuvoje jau restauruotas ne vienas kultūros paveldo objektas, svarbus ir Lietuvai, ir Lenkijai, menantis bendrą Abiejų Tautų Respublikos istoriją arba susijęs su abiems šalims svarbiomis, žinomomis asmenybėmis. Restauravimo darbus pagal programą „Kultūros paveldo apsauga užsienyje“ finansuoja Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerija bei Nacionalinis Lenkijos kultūros paveldo užsienyje institutas „Polonika“.

J. Pilsudskio krikšto vieta

Instituto „Polonika“ atstovai, apsilankę Švenčionių rajone, Pavoverės Šv. Kazimiero bažnyčioje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 36258), kur buvo restauruoti akmeniniai laiptai į bažnyčią, šventoriaus tvora ir vartai, darbais liko patenkinti, pastabų neturėjo. Prieš restauravimą akmeniniai laiptai praktiškai visai buvo suirę. Restauravimo darbai buvo atlikti pagal Lenkijos bendrojo kultūros paveldo išsaugojimo fondo „Terpa“ parengtą projektą, kurį patvirtino KPD Vilniaus skyrius. „Apžiūrėję sutvarkytą objektą mes taip pat iš savo pusės priekaištų restauratoriams neturime, – sakė susitikime dalyvavęs KPD vyr. specialistas Gintaras Ivanavičius. – Kiek žinau, kitais metais  „Polonika“ ketina vykdyti ir antrą restauravimo darbų etapą – finansuos šios bažnyčios naujo stogo dengimo darbus, bažnyčios interjero restauravimą.“

Medinė liaudiškos architektūros su klasicizmo bruožais bažnyčia yra pastatyta 1774 metais. Joje 1867 metų gruodžio 3 dieną yra pakrikštytas Lenkijoje šlovinamas Lietuvos okupantas Juzefas Pilsudskis (1867–1936), gimęs netolimame Zalavo dvare. Bažnyčioje ant vargonų choro turėklo kabo atminimo drobė su užrašu lenkų kalba „Sorokpolės bažnyčia. Maršalo Juzefo Pilsudskio – Tautos Vado krikšto vieta. Nuo šios žemės sūnų“. Bažnyčia anksčiau priklausė Sorokpolio dvarui, bažnyčios statybą finansavo tuometinis dvaro savininkas Michalas Soroka.

„Polonika“ yra valstybinė kultūros įstaiga, įsteigta Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministro prof. Piotro Glinskio. Institutas yra vienintelė Lenkijoje įstaiga, sistemingai užsiimanti už šalies ribų esančio lenkų kultūros paveldo apsauga. Buvusiose Abiejų Tautų Respublikos (ATR) rytinėse žemėse, kaip pažymima ministerijos naujienų pranešime, susitelkę ypač daug išskirtinės meninės vertės meno bei architektūros paminklų.

Nuo 2020 metų „Polonika“ taip pat prižiūri Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministro subsidijų programą, pagal kurią paramos gavėjai gali įgyvendinti objektų, esančių buvusiose Lenkijai priklausiusiose teritorijoje, išsaugojimo, atnaujinimo, restauravimo, konservavimo projektus. Lietuvoje vykdomi restauravimo projektai suderinti su Kultūros paveldo departamentu prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos katalikų vyskupija ir vyskupu Gintaru Grušu.

Lenkų dėmesys dviems bažnyčioms

Šiemet pagal programą „Kultūros paveldo apsauga užsienyje“ Lenkija finansavo restauravimo darbus už 364 000 PLN dviejose Vilniaus bažnyčiose – Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino Sieniečio bei Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų. Pastarojoje bažnyčioje, dar vadinamoje ir Pranciškonų bažnyčia (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 25024), konservavimo darbais, kurie truks dar kelerius metus, siekiama išsaugoti XVIII amžiaus figūrinių paveikslų fragmentus, taip pat XVIII amžiaus sienų dekorą, pažeistas baroko dekoracijas, paveikslus ant bažnyčios sienų ir skliautų. Restauravimo darbai turėtų pagerinti polichromijos techninę būklę, atkurs barokinį bažnyčios interjerą. Kaip teigiama Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerijos pranešime, Pranciškonų bažnyčia yra viena seniausių bažnyčių Vilniuje, ji glaudžiai susijusi su Vilniuje gyvenusių ir gyvenančių lenkų istorija.

Susitikimo dalyviai taip pat domėjosi Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino Sieniečio bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 17311) presbiterijos freskų ir polichromijos konservavimo-restauravimo darbais. Visas presbiterijos šiaurinės sienos paviršius prieš restauraciją buvo labai pažeistas laiko, tinkas ir dažų bei tapybos fragmentų paviršiai sutrūkinėję, vietomis atšokę. Iš 300 kvadratinių metrų sienos XVI-XVIII amžiaus tapyba sudaro 110 kvadratinių metrų. Restauratoriai paliko eksponuoti visus surastus keturis tapybos etapus.

Pasak KPD Vilniaus skyriaus specialisto Povilo Mečkovskio, lenkų ekspertai turėjo metodologinių pastabų dėl šių bažnyčių restauravimo darbuose naudojamų spalvų. Apsikeista nuomonėmis, KPD paveldosaugininkai atsakė į svečių klausimus.

Projektai Vilniaus rajone

Kaip pažymima Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerijos pranešime, Pavoverės Šv. Kazimiero bažnyčios restauravimo darbams ir Vilniaus rajone žuvusių Lenkijos karių kapų sutvarkymui bendrai skiriama 158 000 PLN. Lenkijos karių kapų sutvarkymo Vilniaus rajone projektas finansuojamas iš „Polonika“ instituto subsidijos programos „Lenkijos kultūros paveldas užsienyje – savanoriška veikla“. Projekte dalyvauja „Łagierników“ karių asociacijos nariai ir savanoriai (lenkų gimnazistai ir lenkiškų vidurinių mokyklų Lietuvoje jaunimas).

Institutas „Polonika“ šiuo metu rengia ir naujus projektus, kuriais siekiama finansuoti kitus ir lenkams svarbias kultūros paveldo vertybes Lietuvoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Išleista nauja dviejų tomų knyga „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“
  2. Pristatytas pirmasis Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapas
  3. Seimo nariai pagerbė Lietuvos gyventojų genocidą vykdžiusios Armijos Krajovos karių atminimą (nuotraukos)
  4. Siūloma 2021 metus skelbti ATR Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais
  5. A. Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą?
  6. G. Šapoka. Dar kartą apie Tadą Kosciušką
  7. R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių?
  8. G. Šapoka. „Marijos radijas“ ir jo antilietuviška propaganda (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. aSDs says:
    2 metai ago

    Ko čia vargstate su tais restauravimais – kuo greičiau skelbkite Litwą Lenkijos dalimi. Aš jau pramokau lenkiškai.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      🙁 🙁 🙁
      Restauruos ir „grąžins savininkams”?
      Ar jau turėjome Lietuvą prieš buvusią okupantę taip žeminusį „elitą”?

      Atsakyti
  2. Kažin says:
    2 metai ago

    Pagal tą pačią “lenkišką” logiką, matyt, Valdžia leistų, jeigu Rusija užsinorėtų, jai atkurti Muravjovio paminklą Daukanto aikštėje, Lenino paminklą Lukiškių aikštėje.
    Keista, kad Rusija nesinaudoja tuo dabartinės Lietuvos valdžios mielaširdngumu okupantams, visiška jos tautine ir valstybine besavigarbyste…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Kuo nuo su Putinu besiglėbesčiuojančio Batkos skiriasi?

      Atsakyti
      • jo says:
        2 metai ago

        Labai taiklios mūsų valdžios elgesio analogijos su Belorusijos lindimu į Rusijos glėbį, su galimybėmis Rusijai statyti Lietuvoje paminklus leninams ir muravjovams… Dar galima būtų tokias restauracijas prilyginti, pvz., idėjai Klaipėdoje pastatyti paminklą Hitleriui.
        O jeigu koks nors Hitlerio bendražygis buvo gimęs dabar Lenkijai priklausančiose žemėse, tai net abejoti nedrįstu, kad su jo gyvenimu susijusios vietos lygiai taip pat Lenkijoje yra restauruotos ir saugomos, kaip jie tai daro Lietuvoje su lenkiškojo okupanto gyvenimo vietomis.

        Atsakyti
        • Kęstutis says:
          2 metai ago

          Jei jau taip, tai jau ne už kalnų ta diena, kai teks paminklą pastatyti ir Dušanskiui…

          Atsakyti
  3. Gražina says:
    2 metai ago

    Nesvarbu, kuri valstybė finansuoja ir nori pastatyti jai gerbtinų, bet Lietuvą skaudinusių asmenų paminklus, Lietuvos valdžia negali sudaryti su toms valstybėms sutarčių ir leisti Lietuvoj statyti (atstatyti) paminklus. Tegu Lenkija (ir panašiai) juos statosi savo valstybėje. Negalime leisti, kad visokie užkariautojai ar išnaudotojai ” puoštų” Lietuvą. Turime savų didvyrių.

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    2 metai ago

    Alke.lt keliami tokie nacionalinio masto klausimai, kaip antai neseniai vykęs ginčas tarp T.Baranausko ir A. Bučio dėl Lietuvos valdovų – karaliaus ir kunigaikščio titulų, arba kaip dabar čia reiškiamos nuomonės dėl su J.Pilsudskiu susijusio Lenkijos paveldo vykdomos restauracijos Lietuvos teritorijoje.
    Be abejonės tai nacionalinio lygio klausimai, kuriuos nušviesti yra nacionalinio LRT pareiga. Tačiau LRT programose Alke.lt rašomais klausimais, apie jo komentaruose reiškiamas mintis nė žodelio, taigi gana svarbi Lietuvos gyvenimo dalis lieka LRT nenušviesta, jos pareiga nevykdoma.
    Yra tokia “Vilnijos” draugija, asociacija “Talka kalbai ir tautai”. Kodėl joms nepareikalavus LRT programose laiko pakalbėti Alke.lt rašomais klausimais, komentaruose reiškiamoms mintims nušviesti!…
    Ar Alkas.lt – tai ne socialinio gyvenimo dalis…
    Gal reikalinga Alkui.lt turti apžvalgininką, kuris parengtų jo keliamų aktualių klausimų ir komentatorių minčių apžvalgas ir jas pateiktų LRT kaip informacijas. Taip dalykai taptų nušviesti plačiau…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Puiki mintis. Tik bijau, jog Monikutė neskiria LRT nuo Delfio, jog reikalautų susimokėti už tai, kad ji ,,savo” eteriu leidžia pasinaudoti…
      Nors kertu lažybų, jog prie LRT daugybę metų besisukiojančios ir savo laidas per LRT rodančios privačios įmonės LRT-ui už eterį nemoka, jog yra priešingai…

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Lyg tamstai užsakius:

      Mini interviu: Visuomeninė televizija tampa politine TV
      – respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/mini_interviu_visuomenine_televizija_tampa_politine_tv/

      Atsakyti
  5. Žemyna says:
    2 metai ago

    Kokį NEPADORUMO, NIEKINGUMO laipsnį reikia pasiekti, kad leistum sau apskritai nuo tavo šalies kruvinų nusikaltimų nukentėjusiems priminti tos kartos politikų ir armijos NUSIKALTIMĄ, kad VERSTUM jį minėti, tartum garbingą žygdarbį! Užuot kaip vokiečiai atsiprašę, ugdę taikų jaunimą (kaip krikščioniams dera!), jie toliau kursto jame tas pačias nepasotinamo laukinio žvėries aistras.
    Ką psichiatrai apie tokią politiką ir politikus mano – juk tai pavojinga, tai šio amžiaus hitleriai ir stalinai! Ir ne tik artimiausioms kaimynėms tokia kaimynė bei jos politika pavojinga. Tai pavojinga Europai. Ką mano Vatikanas, Karo tribunolas, NATO?

    Atsakyti
  6. Beje says:
    2 metai ago

    Pilsudskio mirties metai yra 1935. Pataisykit.

    Su nerimu laukiu spalio pradžios, kai sueis Suvalkų sutarties ir Pietryčių Lietuvos okupacijos šimtmetis. Su nerimu todėl, kad dabartiniai valdžiažmogiai, pataikaudami Lenkijai, gali iš to okupacijos jubiliejaus daryti nacionalinę Lietuvos šventę. Nenustebčiau, jei taip ir bus, matydamas Sulinkusį užsienio reikalų ministrą, istorijoje visiškai nesusigaudantį ir Seimui pirmininkaujantį botaniką ir kolaliciją su jedinskininkais saugantį agromagnatą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kultūūros departamento duomenų_portalas | kpd.lt nuotr.

Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys

2023 01 31
Vilniuje paminėtos 1863–1864 m. sukilimo pradžios 160-osios metinės | A. Pliadis, KAM nuotr.

1863–1864 m. sukilimo pradžios 160-osios metinės

2023 01 24
Degustacija | Ilzenbergo dvaro nuotr.

Įdomūs senoviniai receptai Kūčių ir Kalėdų stalui

2022 12 24
Kultūros paveldo vertybių tvarkymui skirta 12 mln. eurų parama | lrv.lt nuotr.

Kultūros paveldo vertybių tvarkymui skirta 12 mln. eurų parama

2022 12 22
Lietuvos kultūros ministerija | lrv.lt nuotr.

Kultūros paveldo tvarkymui – 12 mln. parama

2022 12 20
Stelmužės ąžuolas | V. Kukonenkos nuotr.

Naujas sumanymas – Stelmužės dvaras – muziejus po atviru dangumi

2022 12 19
Tyrimas atskleidė savivaldybių požiūrį į kultūros paveldo išsaugojimą | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Tyrimas atskleidė savivaldybių požiūrį į kultūros paveldo išsaugojimą

2022 12 18
Kultūros paveldas | lrkm.lt nuotr.

Pertvarkomas Kultūros paveldo centras 

2022 12 17
Valdovų rūmai | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Naujausi istorikų tyrimai apie Vilnių

2022 12 01
Biržų pilis | Biržų pilies archyvo nuotr.

Tvarus paveldas: video įžvalgose mokslininkai ir tyrinėtojai apie Lietuvos dvarus

2022 11 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)
Šventės

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Tarša | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Griežčiau ribojama dulkes kelianti ūkinė veikla

2023 01 31
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo

2023 01 31
G. Nausėda: 5 žingsniai Rusijai sustabdyti
Lietuvoje

Prezidentas ragina stiprinti smulkųjį verslą

2023 01 31
Miškas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija

2023 01 31
am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

LGGC pradės veikti šių metų pabaigoje

2023 01 31
Kėdainių tiltas | kedainiai.lt nuotr.
Lietuvoje

Reikalaujama atsakomybės dėl tilto griūties

2023 01 31
Lietuva ir toliau kelia Baltarusijai klausimus dėl atominės elektrinės saugos ir poveikio aplinkai
Lietuvoje

Būtina spręsti Baltarusijos AE saugumą

2023 01 31
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Reikšmės implikacijos apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Rekruto dienoraštis apie Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo
  • Spešl fo Pajūrietis! apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Nuoroda apie Kas žinotina apie siuntimą pas gydytoją?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną
  • Griežčiau ribojama dulkes kelianti ūkinė veikla
  • Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo
  • Prezidentas ragina stiprinti smulkųjį verslą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys

by daiva
2023 01 31
0
Kultūūros departamento duomenų_portalas | kpd.lt nuotr.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios...

Skaityti toliau

1863–1864 m. sukilimo pradžios 160-osios metinės

by Kristina Aleknaitė
2023 01 24
4
Vilniuje paminėtos 1863–1864 m. sukilimo pradžios 160-osios metinės | A. Pliadis, KAM nuotr.

Sausio 22 dieną Senųjų Rasų kapinėse vyko 1863 – 1864 sukilimo pradžios metinių minėjimas. Kapinių koplyčioje kolumbariume, kurioje palaidoti sukilimo...

Skaityti toliau

Įdomūs senoviniai receptai Kūčių ir Kalėdų stalui

by Kristina Aleknaitė
2022 12 24
0
Degustacija | Ilzenbergo dvaro nuotr.

Ruošiant šventinį stalą norisi nustebinti artimuosius išskirtiniais patiekalais? Įdomių skonių ir sumanymų toli ieškoti nereikia – Lietuvos dvarų virtuvė gali...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Reikšmės implikacijos apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Rekruto dienoraštis apie Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo
  • Spešl fo Pajūrietis! apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Nuoroda apie Kas žinotina apie siuntimą pas gydytoją?
  • NUORODOS apie Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo

Kitas straipsnis
Darbo atmosfera | unsplash.com nuotr.

Liepą vis dar augantį nedarbą švelnino didėjanti darbų pasiūla

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai