Šiemet sukanka lygiai 100 metų nuo Širvintų-Giedraičių mūšio – vieno paskutinių didžiųjų mūšių Lietuvos istorijoje ir viena svarbiausių Nepriklausomybės kovų mūšio. Apie šį mūšį mes kalbėsimės su istoriku, jau ne kartą kalbintu mūsų laidoje, Algiu Kasperavičiumi.
Pradėsim net ne nuo mūšio, nes mūšio reikšmė išryškėja platesniame istoriniame kontekste.
Buvo sąlygos, kurios padarė jį reikšmingu (šiaip jau nelabai didžiulį mūšį), bet jis buvo reikšmingas tuo, kad užbaigė vieną etapą. Deja, ne taip, kaip lietuviai tikėjosi, bet ir ne pačiu blogiausiu būdu.
Jis buvo laimėtas, bet ne visi tikslai buvo pasiekti.
Susiję straipsniai:
- „Aktualioji istorija“: Nepriklausomybės kovos su lenkais (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaunas kaip laikinoji sostinė (video)
- „Aktualioji istorija“: Antano Smetonos kelias į didžiąją politiką (video)
- „Aktualioji istorija“: Lietuvos Nepriklausomybės kovos: kovose su bolševikais gimusi kariuomenė (video)
- „Aktualioji istorija“: Kas gi yra tas fašizmas? (video)
- „Aktualioji istorija“: Holokaustas Lietuvoje (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip prasideda revoliucija? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip iškilo Napoleonas? (video)
- „Aktualioji istorija“: Ką siekė išsaugoti pirmieji konservatoriai? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip Prūsija suvienijo Vokietiją? (video)
- „Aktualioji istorija“: Lietuvos Nepriklausomybės kovos: su kuo kariauta? (video)
- „Aktualioji istorija“: Šaulių sąjunga – kitokia kariuomenė? (video)
- „Aktualioji istorija“: Steigiamasis Seimas – koks jis buvo? (video)
- „Aktualioji istorija“: Lietuvos žydai 1918–1940 m. (video)
- „Aktualioji istorija“: Kai revoliucijai pritarė visi, išskyrus karalių (video)
- „Aktualioji istorija“: Ką Prancūzijai ir Europai davė Napoleono valdymas? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip pramonės perversmas pakeitė pasaulį? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kodėl prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas? (video)
- „Aktualioji istorija“: Ką pasauliui reiškė 1917 m. Rusijos revoliucija? (video)
- „Aktualioji istorija“: Lietuvos Steigiamasis Seimas – nuo idėjos iki rinkimų (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip keitėsi visuomenė pramonės perversmo metu? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kokios buvo liberalizmo ir socializmo idėjų ištakos? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip XIX a. tautos vienybės idėja įveikė popiežių? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip po karo pažeminta Vokietija išsiugdė Hitlerį? (video)
- „Aktualioji istorija“: Steigiamojo Seimo darbai – Konstitucija ir Žemės reforma (video)
- „Aktualioji istorija“: Respublika ir teroras. Kodėl revoliucija ryja savo vaikus? (video)
- „Aktualioji istorija“: Lietuvos viltys atgauti valstybingumą žlugo kartu su Napoleonu (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip po Pirmojo pasaulinio karo buvo perbraižytas Europos žemėlapis? (video)
- „Aktualioji istorija“: Kas laimėjo Pirmąjį pasaulinį karą?
- „Aktualioji istorija“: Kaip Vienos kongresas perbraižė Europos žemėlapį ir išsaugojo taiką?
Pagal Vasario 16-osios aktą Lietuvos valstybės Nepriklausomybė atkurta su sostine Vilniuje. Tai esminė valstybinė nuostata. Beje, tuo yra ir imperatyviai nustatya, kad Steigiamasis Seimas privalo būti šaukiamas sostinėje Vilniuje.
Tačiau Smetonos Vyriausybė to nesilaiko ir Steigiamąjį Seimą net po poros metų sušaukia Kaune. Akivaizdu, kad tokiu Vasario 16-osios akto nesilaikymo veiksmu yra keliamos abejonės, ar Vilnių Smetonos valdžia dar laiko aktu deklaruota Lietuva. Tai viena.
Antra, logiška, kad, 1919 m. ankstyvą pavasarį Lietuvos kariuomenei Bobriškių kautynėse (šalia Varėnos) sumušus pilsudskininkus, beje, šios kautynės viešumoje apskritai nutylimos), o prie Alytaus ir Kėdainų bolševikus, kariuomenė nuo Alytaus privalėjo būti nukreipta Vilniui užvaldyti, tačiau kažkodėl ji buvo nukreipta link Ukmergės ir toliau link Zarasų.
Iš tokių Smetonos valdžios asmenų neadekvačių veiksmų susidaro įspūdis, kad Vilnius veikiau ne prarastas buvo, o tiesiog Smetonos valdžiai deramai neveikiant – atiduotas.