Žymos archyvas: išsilavinimas

Vilniaus universitetas pristato ypatingą platformą alumnams (1)

Alumni privilegijų kortelė | Vilniaus universiteto nuotr.

Vilniaus universitetas (VU) pristato naują, alumnams skirtą interaktyvią platformą. Šios platformos tikslas – išlaikyti ir stiprinti tarpusavio ryšius su universiteto alumnais, kurių Lietuvoje ir pasaulyje yra beveik 200 000.

Interaktyvi erdvė suteikia galimybę atnaujinti senus ir užmegzti naujus profesinius ryšius, skelbti su karjera susijusias ir asmenines naujienas, rasti savo kurso ar universiteto draugus, dėstytojus ir su jais bendrauti, taip pat sekti svarbiausias universiteto bei alumnų naujienas. Skaityti toliau

R. Čekutis. Vis dar neatrasta Indija… (1)

Konferencijos atidarymo šventinės eisenos dalyvės | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Indija, kurioje balandžio 11 d., praėjusį ketvirtadienį prasidėjo rinkimai, pakilo į naują ekonominį ir demografinį lygį, o analitikai praneša, kad ši šalis drauge su visa Azija, tapo pagrindine ekonominio augimo flagmane pasaulyje. Indija demonstruoja didžiausius augimo tempus tarp pagrindinių besivystančių ekonomikų, o šiais metais laukiama, jog ji išstums iš penktosios pasaulio ekonomikos net Didžiąją Britaniją. Tačiau Kinijos fone ši šalis paprastai nublanksta arba būna mažiau pastebima.

Dabartinis Indijos premjeras Narendra Modis paskelbė tikrą nuosprendį Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Su meile Lietuvai (0)

Gimnazijos svečias Z. Tamakauskas mokiniams pasakojo apie prezidentų A. Smetonos ir A. Stulginskio gyvenimo kelią | E. Paškauskienės nuotr.

Įėjus į Kauno Juozo Grušo meno gimnaziją iš karto į akis krenta skoningai įrengta  nuotraukų ir kita ekspozicija, atspindinti vidinį gimnazijos bendruomenės gyvenimą, jos pasiekimus. Čia mokiniai, vadovaujami kvalifikuotų specialistų, greta bendrojo gimnazistinio išsilavinimo, turi galimybę ugdyti ir savo meninius sugebėjimus keramikos, odos, tekstilės technologijų bare. Įvairiuose konkursuose mokykla ne kartą yra laimėjusi nugalėtojų prizus. Jos mokiniai su savo menine programa daug kartų dalyvavo ir Vengrijos ambasados Lietuvoje surengtuose 1956 metų įvykių Lietuvoje ir Vengrijoje minėjimuose. Skaityti toliau

Tyrimas: labiau išsilavinęs jaunimas – pilietiškesnis (1)

„Tėvyne mūsų“ | rengėjų nuotr.

Jau ne vienerius metus Lietuvoje atliekamas Pilietinės galios indekso tyrimas rodo, kad šalies jaunimo pilietinė galia auga 1,5 karto sparčiau nei vyresniųjų šalies gyventojų. Tyrėjų įsitikinimu, tokia tendencija glaudžiai susijusi su aktyvesniu jaunimo įsitraukimu į įvairią pilietinę ir savanorišką veiklą. Pasak tyrimą atlikusio Pilietinės visuomenės instituto vadovės Ievos Petronytės-Urbonavičienės: „Jaunimas – mūsų pilietinės visuomenės ateities pamatas“.

Jaunimas – pilietiškumo tyrimų atspirties taškas Skaityti toliau

Lietuva patenka tarp šalių, kuriose yra mažiausia vidurinio išsilavinimo neįgijusių žmonių (2)

smm.lt, A. Žuko nuotr.

Lietuvoje suaugusiųjų, neįgijusių vidurinio išsilavinimo, skaičius yra vienas mažiausių lyginant su EBPO šalimis. Tik 9 proc. 25–64 metų žmonių Lietuvoje neturi vidurinio išsilavinimo, tačiau įgyto išsilavinimo atotrūkis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių žmonių yra vienas didžiausių Europoje.

Tokie duomenys skelbiami Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) kasmetinėje apžvalgoje „Education at a Glance“ („Žvilgsnis į švietimą“), kuri šiemet itin didelį dėmesį skiria socialinio teisingumo problematikai. Skaityti toliau

Universitete nėra vietos „senukams“? Netiesa, kurią griauna būtinybė mokytis visą gyvenimą (0)

Studentai_breziniai.darbas_ktu.lt

Noras mokytis visą gyvenimą – vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių žmogaus asmeninį ir profesinį tobulėjimą. Jis ne tik užtikrina specialisto konkurencingumą darbo rinkoje, bet kartu skatina sumanios visuomenės augimą. Vis dėlto Lietuvoje vis dar giliai įsišaknijęs įsitikinimas, kad mokosi ir studijuoja tik jaunuoliai, nors aukštosiose mokyklose stebimas vyresnio amžiaus studentų skaičiaus augimas.

Skaityti toliau

G. Navaitis. Idėjos naujo šimtmečio Lietuvai (18)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Plečiasi nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“. Jos tikslas – pakviesti žmones siūlyti idėjas naujo šimtmečio Lietuvai.

Jau pasiūlyta keisti kompensuojamų vaistų apmokėjimą, skatinti žmonių fizinį aktyvumą, skirti lengvatines paskolas jaunimui, įkurti pozityvių žinių laidą ir pan. Geros idėjos, bet ar jos gali iš esmės keisti mūsų gyvenimą, kurti klestinčią Lietuvą?

Veikiausiai, norint pasiūlyti esminį pokyti, teks pasvarstyti kuria linkme eina modernios šalys. O juose vis populiaresnės laimės ekonomikos idėja. Skaityti toliau

Klaipėdos universitetas keičia strateginę kryptį (1)

Klaipedos universiteto aikste_ku.lt

Lietuvos universitetai jau skaičiuoja galutinius 2017 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, todėl galima aptarti kai kuriuos faktus, pasidalinti planais. Viešojoje erdvėje jau skelbti statistiniai duomenys, bet jie buvo fragmentiški ir neatskleidė realios padėties. Be to, susitelkta ties 2016 ir 2017 metų duomenų palyginimu, tuo tarpu padėtis aukštojo mokslo sistemoje pernai ir šiemet skiriasi.

Universitetai sutartinai atsisako kiekybinių siekių studijų srityje ir tikisi, kad Vyriausybė tesės savo politinius pažadus keisti finansavimo sistemą: asignavimus skirstyti, remdamasi ne tik kiekybinės statistikos, Skaityti toliau

Šiuolaikiniam jaunimui labiausiai trūksta gebėjimo susikaupti, mokytis iš patirties, atkaklumo ir kuklumo (0)

Studentai_breziniai.darbas_ktu.lt

80 proc. kandidatuojančių į darbą asmenų trūksta „minkštųjų“ įgūdžių: mokėjimo sklandžiai komunikuoti raštu ir žodžiu, gebėjimo bendradarbiauti ir netgi punktualumo. Tokios išvados prieita apklausus daugiau nei 40 tūkst. darbdavių visame pasaulyje. Be to, pasak tyrėjų, net 90 proc. darbdavių mano, kad didžiausias globalios darbo rinkos iššūkis yra ne techninių, o būtent „minkštųjų“ įgūdžių trūkumas.

Be to, nors apie lyderystę, komunikaciją ir bendradarbiavimą kaip esminius „minkštuosius“ įgūdžius kalbama jau gerą dešimtmetį,

Skaityti toliau

R. Reimeris. Universitetai jungsis, o kaip kolegijos? (1)

Marijampolės kolegijos fasadai | KPD Marijampolės teritorinio padalinio nuotr.

Nors universitetų tinklo žemėlapis kol kas išlieka nevienareikšmiškas, jo kontūrus jau matome: aukštojo mokslo ekscelencijos salas telksime Vilniuje ir Kaune, čia veiks po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą, taip pat galės veikti ir profiliniai technologijos, sveikatos mokslų bei menų universitetai. Klaipėdoje ir Šiauliuose bus išlaikyti regiono poreikius tenkinantys universitetinio mokslo centrai, jie galės būti kitų universitetų padaliniais.

Universitetų tinklo žemėlapį braižyti pradėjo ir pabaigs Vyriausybė, Skaityti toliau

KTU ir penkios šalies kolegijos įtvirtino bendradarbiavimą (0)

paraiskos-pasirao-parasas_zum-lt

„Istoriškai tam tikras situacijas esame linkę vertinti iš „arba/arba“ perspektyvos, užuot bandydami pritaikyti požiūrį „ir/ir“. Ypatingai – kalbėdami apie universitetų ir kolegijų sąveiką aukštojo mokslo sistemoje. Kai suprasime, kad svarbūs bei reikalingi yra ir tie, ir tie, geriau suvoksime studentų patirtį ir didesnio bendradarbiavimo bei integracinės aplinkos poreikį“, – kalbėjo Letbridžo universiteto prezidentas Mike Mahonas po pasirašytos istorinės sutarties, įtvirtinusios visų Kanadoje veikiančių universitetų ir kolegijų partnerystę.

Skaityti toliau

E. Aleksandravičius. Patogioji amnezija arba kiek šaliai reikia universitetų (6)

E.Aleksandravicius_vdu.lt

Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. Lietuva kartu su daugeliu išsivadavusių pokomunistinių šalių 1990-uosius pasitiko su viltimi, kad greitai vietoj Homo sovieticus visuomenėje įsitvirtins naujo dvasingumo, laisvės ir intelektualumo prikeltas individas. Juk tuomet ne vienas įsivaizdavo, jog esame dvasingi, o mums stinga tik Vakarų demokratijose susikaupusios daiktiškos gerovės.

Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. „Vatnikai“ be kabučių (22)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Šis žargoniškas slavizmas lietuvių kalboje padarė stulbinančią karjerą – berods nuo Krymo okupacijos ir aneksijos laikų. Etimologija nesudėtinga – tai dėvintys vatinukus (rusų k.„vatinki“), šimtasiūles, kurios kadaise buvo sovietinio gulago „zekų“, dabar – Kremliaus šalininkų uniforma.

Tačiau žargono konkretus  politinis turinys ilgainiui išsitrynė, „vatnikai“ pradėjo išstumti mūsiškio elito pamėgtus „ runkelius“ ir „budulius“. Regis, net kalbos redaktoriai ir inspektoriai kapituliavo, neprotestuoja, kai šis svetimžodis rašomas be kabučių, matyt, prisibijo, kad ir jų nepakrikštytų „vatnikais“. Skaityti toliau

Medijų filosofas: „Keli tūkstančiai „Facebook“ kontaktų nėra visas pasaulis“ (0)

Socialiniai tinklai.Naujosios medijos_ktu.lt

„Netikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas“, – teigia Nerijus Čepulis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas. Pasak jo, šiandien derėtų kalbėti ne apie medijų masiškumą, o apie jų raštingumą: medijų higieną, medijų dietą ir medijų ekologiją.

Filosofas, studijų programos Medijų filosofija socialiniai tinklai dėstytojas teigia, kad socialiniai tinklai atvėrė didesnes galimybes sužeisti kitą: „Tapo lengviau kenkti Skaityti toliau

Prof. E. Račius: Be intensyvaus ir ekstensyvaus skaitymo, universitetinės studijos – niekinės (1)

Egdunas Racius | asmeninė nuotr.

„Tam, kad technologija būtų išties nuostabi, ji privalo būti susieta su meniškumu. Technologijos sąjunga su laisvaisiais menais, humanitariniais mokslais – tai įaugę į „Apple“ DNR. Būtent dėl to mūsų širdys dainuoja“, – yra pasakęs garsiosios korporacijos „Apple“ įkūrėjas, buvęs jos vadovas Styvas Džobsas. Tačiau nepaisant to, laisvųjų menų, humanitarinių bei socialinių mokslų potencialas sąjungoje su kitais mokslais Lietuvoje nėra pakankamai išnaudojamas.

Skaityti toliau

Gyventojams vertingiausia investicija – išsilavinimas ir žinios (0)

TV laidu kurimas_mokslosriuba.lt nuotr

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė penktadienį Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.)  iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. Toliau rikiavosi investicijos į sveikatą, kultūrą, nekilnojamą turtą, kas ketvirtas vilnietis pageidautų patogesnio viešojo transporto, didesnio verslumo skatinimo, efektyvesnio viešo valdymo. Skaityti toliau

Z. Baumanas. Natūrali blogio istorija (4)

z-baumanas-filmo-stopkadras2

Lapkričio 19 d. sociologas Zygmuntas Baumanas švenčia savo 90 jubiliejų. Ta proga siūlome skaitytojams paskaitą „Natūrali blogio istorija“, kurią profesorius skaitė Vytauto Didžiojo universitete. (Alkas.lt  skelbė 2012 m. apie profesoriaus lankymąsi VDU . Daugiau apie tai rasite čia.).

Savo kalbą apie blogio istoriją pradėsiu cituodamas 2004 metais išleistos knygos „Neapykantos psichologija“ autorių prof. Robertą Sternbergą. Tai standartinis studentų vadovėlis apie blogio psichologiją, konkrečiau – neapykantos psichologiją. R. Sternbergas Skaityti toliau

Konstitucijos pataisa dėl privalomo mokslo iki 18 metų grąžinta tobulinti (0)

mokiniai_smm.lt

Seimas grąžino iniciatoriams tobulinti Konstitucijos pataisą (projektas Nr. XIIP-1592(2), kuria buvo siūloma įvesti privalomą mokslą asmenims iki 18 metų. Už šią naują nuostatą balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 41 parlamentaras. Nepritarus projektui po svarstymo, už siūlymą gražinti pataisą tobulinti balsavo 51 Seimo narys, už siūlymą atmesti – 21 parlamentaras.

Šiuo metu Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad privalomas mokslas asmenims yra iki 16 metų. Skaityti toliau

Ekspertai apie švietimą: švietimo kryptis yra pamesta (0)

Prof. N. Mazeikiene_vdu.lt

Nors šiandien pasaulyje nėra vieningos nuomonės, ar švietimas yra viešasis gėris, ar individuali investicija, t. y. prekė, kurią aš nusiperku ir turiu, tačiau gravitacija vyksta, pastebi Vytauto Didžiojo universiteto plėtros prorektorė prof. Natalija Mažeikienė: „Daug žmonių, turėdami individualią naudą (aukštąjį išsilavinimą), sukuria visuomeninį efektą“.

Žinių visuomenėje auga atviri, socialiai ir politiškai aktyvūs piliečiai, kurie yra demokratinės valstybės pagrindas. Teoriškai atrodytų viskas teisinga ir netgi veikia. Suomijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ar JAV galima rasti tokių pavyzdžių. Bet kodėl neveikia Lietuvoje? Tai priklauso nuo švietimo sistemos ir socialinės gerovės valstybės modelio suvokimo. Skaityti toliau

E. Aleksandravičius: Nesame jokia pasmerktoji žemė (8)

Aleksandravicius E.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Egidijus Aleksandravičius tiki, kad sėkmingos Lietuvos garantas – jaunimas. Tačiau ne bet koks, o išsilavinęs plačiąja prasme. „Esu įsitikinęs, kad tikrasis universitetinis išsilavinimas apima ne tik profesines žinias, bet turi ugdyti ir moralinį jautrumą, principingesnį, inteligentiškesnį gyvenimo vertinimą. Tik tokio žmogaus rankose yra didžiausias mūsų ateities šansas – tai elementari išmintis. Priešingu atveju, jaunimas bus tik darbščių, be galo agresyvių ir aktyvių rinkos žaidėjų srautas“, – teigia profesorius. Skaityti toliau

L. Vilkaitė. Pasakyk, kokia kalba kalbi, pasakysiu – kaip matai pasaulį (5)

kokia kalba kalbiAr kalba ir mąstymas atskiriami? Ar žmonės, kurie kalba skirtingomis kalbomis, ir mąsto skirtingai? Šie ir panašūs klausimai seniai kamavo tiek paprastus žmones, tiek mokslininkus. Ne vienas, tikriausiai, esate girdėję mitą apie tai, kad eskimai turi penkiasdešimt pavadinimų sniegui, kaip pavyzdį, įrodantį, kad skirtingų kultūrų žmonės, kalbėdami skirtingomis kalbomis, skirtingai ir mato pasaulį.

Tačiau tokie pavyzdžiai savotiškai supina kalbų skirtumus su kultūrų savitumais, ar net gamtinėmis tautos gyvenimo sąlygomis: juk, tarkim, ispanams niekada nebus aktualu susikurti daugybę terminų sniegui apibūdinti. Tačiau panašu, kad teiginiai,

Skaityti toliau

Ir čia mus aplenkė estai, arba kodėl Lietuvoje neleistų dėstyti B. Gatesui (1)

Bilas Geitsas |  telegraph.co.uk nuotr.

Mokslo darbų temos nesikeitė nuo 1965-ųjų – užteko išimti žodžius komunistinis ir tarybinis, bendradarbiaujama su keliskart silpnesniais užsienio universitetais, auditorijas užpildo smegenėlių neturintys, tačiau tėvelių pinigėlių nestokojantys žmonės.

Kita vertus, užsienio universitetai ir studentai pernelyg sureikšminami: jei neįstojai į Harvardą, Oksfordą ar kitą pirmos lygos universitetą, gal geriau likti Lietuvoje?

Tokios mintys skambėjo Vilniuje vykusioje profesionalų tinklo „Globalios Lietuvos Skaityti toliau

Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus (0)

Baltijos šalių konferencija Kembridže  |  rengėjų nuotr.

Spalio 10–11d. Baltijos šalių konferencija 2014 m. sugrįžta dar didesnė. Šį kartą praeitais metais lūkesčius pranokusiame renginyje bus aptarti svarbiausia švietimo klausimai.

Baltijos šalių konferencijų projektas buvo inicijuotas prestižiniame Kembridžo universitete 2013-aisiais. Pernykštis renginys sulaukė virš 300 svečių bei didžiulio žiniasklaidos susidomėjimo Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Anot organizatorių, viena iš priežasčių, kodėl pasisekė renginys, buvo garbinga oratorių sudėtis. Svečiai aptarė mokslo, politikos ir verslo aktualijas. Tarp kitų garbingų svečių pasisakė ir Siim Kallas, Europos Komisijos viceprezidentas. Susirinkusieji taip pat turėjo galimybę išgirsti Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus kalbą. Skaityti toliau

Paroda „Išsilavinimas ir karjera 2014“ pristatys studijų užsienyje galimybes! (0)

kalba.lt nuotr.

Spalio 20 , 21 ir 22 d. edukacinė bendrovė „Kalba.Lt“ kviečia į tarptautinę aukštojo mokslo užsienyje parodą „Išsilavinimas ir karjera 2014“ (Education and career 2014). Kaip ir kasmet norima, kad kuo daugiau moksleivių sužinotų apie studijų užsienyje galimybes. Paroda vyks net trijuose miestuose: Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Tad parodą aplankyti galės dar daugiau smalsuolių.

Jau 11-us metus „Kalba.Lt“ rengiamoje parodoje jaunuolių lauks daugiau kaip 40 dalyvių iš viso pasaulio: tai universitetų atstovai, kurie labai norės pasidalinti informacija apie konkrečius universitetus, studijų programas ir apie kitus tau rūpimus su studijomis susijusius klausimus. Skaityti toliau

Šiandien išsilavinęs žmogus – nebūtinai raštingas? (1)

Oxbridgeessays.com nuotr.

Dar prieš keliasdešimt metų rašytojo autoritetas buvo reikšmingas ir vertinamas, tačiau, atrodo, kad šiandien juo gali būti bet kas. Skaitmeninių technologijų dėka į internetinę erdvę plūsta bet kaip surašytas, neredaguotas, dažnai – su gramatinėmis klaidomis teksto srautas. Tad žiniasklaidoje jau kurį laiką vis atsirandanti informacija, kad jaunimas šiandien balansuoja ties neraštingumo riba,  nebestebina. Nors abiturientai guodžiasi, kad valstybinius brandos egzaminus išlaikyti gali tik profesoriai, žiniasklaidoje publikuojami atviri mokytojų laiškai pirštu beda į pačių mokinių aplaidumą. Skaityti toliau

Judėjimo negalią turintiems studentams siekiama sukurti palankesnę studijų aplinką (0)

Neįgaliesiems pritaikytas stalas | Advertum.lt nuotr.Neįgaliesiems pritaikytas stalas | Advertum.lt nuotr.

Lietuvos studentų sąjungos atlikto tyrimo duomenimis, tik kas ketvirta Lietuvos aukštoji mokykla yra visiškai pritaikyta asmenims su judėjimo negalia. „Neįgalieji aukštajame moksle“ apklausa parodė, kad studentai su negalia renkasi tas mokymosi įstaigas, kurios pritaikytos jų poreikiams, o ne tas, kuriose jie norėtų studijuoti, todėl Valstybinis studijų fondas pradėjo vykdyti projektą „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“.

„Padėtis šalies universitetuose ir kolegijose – kritinė. Pradėti reikėtų nuo to, kad netgi universitetų informacinė sistema nesutvarkyta. Studijuoti norintis specialiųjų poreikių studentas internete nesuras informacijos, ar universitetas teikia jam galimybę studijuoti, Skaityti toliau

L.Kazlavickas. Kokį rojų žada naujoji Užimtumo didinimo programa? (1)

Liutauras Kazlavickas | asmeninė nuotr.

Nuvylė. Tik taip galiu išreikšti savo reakciją, susipažinęs su taip ilgai laukta Užimtumo didinimo 2014-2020 programa. Nuo pavasario brandintas, daugelio ministrų ir Premjero nuolat reklamuotas bei kaip esminis žingsnis kovoje su nedarbu pristatomas dokumentas pasirodė esąs ne kas kita, kaip ministerijų jau ne pirmus metus atliekamų darbų sąvadas vos su keliais naujais uždaviniais einamųjų problemų gaisrams gesinti. Peršasi mintis, kad šio dokumento rengimas buvo ir yra tiesiog viešųjų ryšių akcija ar šiokia tokia imitacija (tokiomis pastarosios Vyriausybės Socialinių reikalų ir darbo ministerija jau spėjo pasižymėti ir kitose srityse). Skaityti toliau

Lietuvoje įgytas išsilavinimas vertinamas teigiamai (0)

Švietimas94 proc. Lietuvos gyventojų įvairaus lygio išsimokslinimą yra įgiję gimtojoje šalyje, o likusi dalis išsimokslinimą dalinai arba pilnai įgijo užsienyje. Absoliuti dauguma apklaustųjų tiek bendrai Lietuvos gyventojų išsimokslinimo lygį, tiek savo išsimokslinimą vertina teigiamai. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas.

74 proc. gyventojų, paprašytų bendrai įvertinti Lietuvos gyventojų išsimokslinimo lygį, jį įvertino labai arba gana gerai. Panaši dalis -– 77 proc. apklaustųjų – teigiamai įvertino savo Skaityti toliau

Neformaliojo švietimo plėtros politika suaugusiųjų mokytis neskatina (video) (1)

ŠvietimasValstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad neformaliojo suaugusiųjų švietimo (asmens bendrosios kultūros ugdymo ir profesinei veiklai reikalingų žinių įgijimo, gebėjimų lavinimo ir tobulinimo) organizavimas ir koordinavimas yra nepakankamas, o jo plėtra neduoda lauktų rezultatų – besimokančiųjų suaugusiųjų skaičius išlieka apie 5 proc. ir neartėja prie užsibrėžtų pasiekti 15 proc. kasmet besimokančių suaugusiųjų. „Šiuo metu neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimas ir koordinavimas yra vykdomas nenustačius Skaityti toliau

Universiteto tremtyje studentai susitiks su Tibeto vyriausybe tremtyje (0)

Sikyong dr. Lobsang Sangay ir Dalai Lama | facebook.com nuotr.

Birželio 13 d. Lietuvoje tremtyje veikiančio Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentai susitiks su Tibeto Vyriausybės tremtyje vadovu Sikyong dr. Lobsang Sangay. Susitikimo metu Baltarusijoje įsteigto, bet vėliau į Lietuvą priversto persikelti universiteto, skleidžiančio kritiško mąstymo, laisvės idėjas studentai ir dėstytojai su svečiais diskutuos apie demokratiją, žmogaus teises, išsilavinimą ir asmeninę atsakomybę.

Viešnagės metu birželio 14 d. 12:00 val. dr. L. S. Sikyongon taip pat skaitys viešą paskaitą Europos informacijos centre Seimo III rūmuose. Skaityti toliau