Penktadienis, 20 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

R. Čepaitienė. Pažemintieji ir nuskriaustieji

Rasa Čepaitienė, www.alkas.lt
2020 06 04 08:34
15
Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.
Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

Kažkada, seniai seniai, jeigu kažko nežinojai, būdavo baisi gėda ir galėjai kaltinti tik save – savo neišprusimą, tingumą ar žingeidumo stoką. Dabar gi, nesupratęs perskaityto įrašo, jame esančių kultūrinių nuorodų ar užuominų į literatūros bei meno kūrinius, tūlas pilietis jau pasipiktins ne savo erudicijos ir teksto suvokimo įgūdžių stoka, o… jo autoriumi, ir nepabijos jį paauklėti ar iškeikti už „įsivaizdinimą“ norint mat pasirodyti „mandresniu“ už kitus.

Demonstruoti bukumą, neišsilavinimą, įžūlumą bei grubumą (antai šiandien universitete per virtualų studentų darbų aptarimą viena panelytė leido sau nuolat pertraukinėti savo vadovę, pastarajai stengiantis ir toliau mandagiai bei kantriai kreipti kalbą į aptariamo projekto trūkumus…) jau yra tapę gero tono ženklu.

Tuo tarpu tokios snaigės (šiam reiškiniui apibūdinti net sukurtas specialus terminas ‘snowflakes’) savo atžvilgiu nepajėgios priimti net menkiausios pastabos ar kritikos ir bemat kone apsiverkia bei ima gailiai inkšti ar įsižeidusios skųstis, nes nesuvokia fundamentalaus skirtumo tarp užsipuolimo ad hominem ir stengtis bei tobulėti padedančių kritiškų jų darbų vertinimų.

Nūdienos universitetus, tuos kažkada buvusius akademinės laisvės ir blaivios, racionalios ir kritinės refleksijos forpostus, persmelkusi komercinė „klientas visada teisus“ dvasia tampriai persipina su visuotinai plintančiu narcisizmu. Kartu jie sukuria nuodingą ir užkrečiamą atmosferą.

Kodėl būtent universitetas, įbaugintiems ir į savo varganą bei laikiną būvį įsikibusiems prekarijais paverstiems dėstytojams nuolankiai tylint arba kartu su administracija noriai pūčiant į naujosios neoliberaliosios ideologijos dūdą, tampa vieta, vis labiau nutolstančia nuo tikslo, kuriam jis ir buvo kažkada sukurtas – ieškoti tiesos apie Dievą, gamtą ir visuomenę bei lavinti jaunų žmonių protus ir dorybes…?

Universitetų ideologinis užvaldymas, pavertimas verslo niša bei politinių manipuliacijų įrankiu ir po to sekusi neišvengiama jų intelektualinė degradacija nemenka dalimi, panašu, prisidėjo ir prie to, kas šiuo metu vyksta JAV miestuose. Prasidėjęs kaip žygis prieš rasizmą ir 2017 m. išvirtęs į mūšį su konfederatų – vergvaldžių pietiečių – paminklais, šis, šiandien vis menkiau bekontroliuojamas, srautas jau teka plėšdamas, žudydamas, suteršdamas ir apdergdamas visus ir viską, kas tiktai pakliūva po ranka.

Nespėjom pasipiktinti JAV Nepriklausomybės karo didvyrio lietuvio Tado Kosciuškos, o ironija(!), aukojusio pinigus tam, kad juodaodžių vergų vaikai galėtų siekti išsilavinimo, paminklo išniekinimu, kai jau pasiekė žinios apie naujus barbarų įvykdytus išpuolius. Apterliotas memorialas Antrajam pasauliniam karui atminti. Vandalizuotas paminklas Komunizmo aukoms. Pasikėsinta netgi į Linkolno memorialą. Ką jau ką, o apie Linkolno inicijuotą Emancipacijos aktą, panaikinusį vergovę, skirtingai nuo „kažkokio“ Kosciuškos, turėjo būti girdėjęs net didžiausias nevėkšla, veltui kelis metus trynęs mokyklos suolą. Bet kur tau…

Kas vyksta? Tai jau nebėra kultūriniai karai, kur visgi brėžiamos aiškios vertybinės ir pasaulėžiūrinės ribos. Į agorą įsiveržia deklasuotas liumpenas, besididžiuojantis savo kultūrine tamsybe, minios šėle sutrypęs istorinę atmintį, sąžinę ir net sveiką protą, genamas vien aklo destrukcijos instinkto ir aistrų.

Skinami ilgametės masinės buduliškos antikultūros kūrimo ir amerikietiškosios tapatybių politikos vaisiai. Amerikiečių visuomenė, kiek galiu spręsti, taip ir neįveikė vergovės šimtmečių resentimento. Užuot skatinusi įvairių grupių socialinę sanglaudą ir santarvę, ji pasirinko rasinių, lyties, etninių, socialinių ir kt. skirtumų dauginimą, mažumų patiriamų amžinų ir sisteminių skriaudų bei kančių nepaliaujamą išradinėjimą, visame kame įžvelgiamą šių „aukų“ diskriminaciją ir niekaip tas tikras ar menamas skriaudas bent kiek atitaisyti nepajėgių „kaltininkų“ – eksploatatorių ir opresorių – pjudymo ( ir saviplakos) kelią. Nuolat reprodukuojama neapykanta, pagieža, pavydas, pyktis ir bejėgiškumas, anonimų minioje virstantys aklu įniršiu „prieš sistemą“, užuot šios keistos ligos priežastį diagnozavus ir pradėjus jos gydymą, buvo subiologinti ir paskelbti socialiai niekaip nepataisomais, tad ir reiškiančiais prigimtinę teisę visada jaustis nuskriaustais ir amžinai pažemintais bei nuolat reikalauti už tai kompensacijų.

Visuomenė, subirusi į neperžengiamais laikomų biologinių skirtumų bei atributų apibrėžtus getus, užprogramuota nuolat visus ir viską įtarinėti slaptais kėslais bei latentiniu priešiškumu, tuo pačiu versdama piliečius toleruoti tai, kas netoleruotina, pati tampa įtarumo, prievartos ir neapykantos reprodukavimo mašina. Atsakomasis valdžios smurtas (nors kas bežino, kas ir kada tai pradėjo) tik papila alyvos į ugnį.

Kapitalistinė sistema, prieš kurią manosi teisėtai kovojanti visa ta kriminalinių padugnių, visokiausių „mažumų“, socialinių paraščių bei madingąją kairuoliškumo bacilą universitetuose pasigavusio pažangaus jaunimo samplaika, visi tie Mao, Lenino, Trockio ir Markuzės garbintojai, vis giliau grimzta į to, ką laiko turinčia visa perkeisti revoliucija, sūkurį. Sprogstamas mišinys iš realių socialinių problemų, didėjančios atskirties, nevykstančios mažumų integracijos, pramaišiui su buitiniu rasizmu ir iš kartos į kartą perduodamais nepilnavertiškumo kompleksais bei luominiais stereotipais – viso to, kas vadinama „smurto”, „skurdo“ ir „narkotikų“ „kultūra“, – kartu su maišto ir pagiežos dvasia, kurstoma Vakarų leftistinės akademijos, už viso to tyliai stovint ir ugnį vis pakurstant suinteresuotiems politikams, JAV pamažu smukdo į dar neregėtą chaosą.

Tik visa tai jau buvo. Šioje Atlanto pusėje. Pradedant 1917- aisiais, kai deklasuotų padugnių, per siūles braškančia imperija nusivylusių pusinteligenčių ir „naujuoju marksistiniu pažangos mokslu“ apsiginklavusių „profesionalių revoliucionierių“ jungtis sukūrė mėsmalę, kurios pasekmes regione jaučiame iki šiol.

Tuomet, kaip ir dabar, klestėjęs laukinis, socialinę ir kultūrinę atskirtį auginantis, kapitalizmas pagimdė klasę niekam nereikalingų, perteklinių žmonių, kurie buvo palikti patys sau ir savo negatyviai laisvei, nes jų nemokėta ir nenorėta integruoti į visuomenę. Jais kaip patrankų mėsa pasinaudojo pragmatiški avantiūristai, pajutę istorijos duotą šansą pabandyti savo laimę permaišant kortas prie valdžios stalo.

Visa tai jau buvo. Ir šitiems aistringai besišaukiantiems Stalino ir tuo pačiu anarchijos, kovotojams su rasizmu ir seksizmu ir sinagogų degintojams, madingojo politkorektiškumo ugdytiniams bei adeptams mes, Rytų europiečiai, turėtume ką papasakoti apie tai, kur link veda juos apsėdęs bolševizmo gaivalas. Aišku, jei tik jie pajėgtų sustoti ir išklausyti.
Pasak jų mylimo Markso, istorija gali reikštis kaip tragedija ir kaip farsas, bet pastarieji įvykiai ją rodo visai besikraustant iš proto ir tarp dūžtančių vitrinų stiklų ir minios riaumojimo prarandant bet kokius prasmės orientyrus. Belieka plėšti priplėštą?

Juodi gyvenimai vertingi? Taip. O balti? Visi?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Čepaitienė. Žvilgsnis į 2018-uosius. Tikrumo ilgesys
  2. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)
  3. V. Rachlevičius. Ką parodė Prezidento D. Trampo inauguracija?
  4. A. Švarplys. Šarlotsvilio įvykiai yra kondensuota trumpa Lietuvos ateitis
  5. G. Navaitis. Idėjos naujo šimtmečio Lietuvai
  6. A. Švarplys. Prorusiškas ES ekonomizmas
  7. Universitete nėra vietos „senukams“? Netiesa, kurią griauna būtinybė mokytis visą gyvenimą
  8. L. Šopauskas. Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?
  9. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo: Vaikų paklausa išaugs dar labiau
  10. E.Merkytė. „Gimė Čikagoje, dirbo Lietuvai, žuvo Sibire…“ (video)
  11. Universiteto tremtyje studentai susitiks su Tibeto vyriausybe tremtyje
  12. N. Čepulis: Knygų neskaitančioje visuomenėje bręsta lyderių krizė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Žemyna says:
    2 m. ago

    Nėra žodžių, kokiais galima būtų tinkamai padėkoti už šį straipsnį, šias mintis!
    Ar jį perskaitys bent pusė dėstytojų?
    O studentai?
    Kas pažadina kraugerišką norą naikinti („senąjį pasaulį”, „praeities šešėlius”) jaunus ir gražius, kurie galėtų tapti KURIAMĄJA jėga, kurią kartų kartos minėtų su pagarba? Kurie būtų gerbiami už tai, kad kūrė ne egoistiškai, paskubom, SAU, nesirinkdami priemonių (kad tuoj pat „čia ir dabar” smaguriautų rezultatu), bet kūrė atsakingai, tvariai Lietuvos ateičiai, galvodamas, ant kokių pamatų ir kokioje terpėje teks jo palikuoniams gyventi.
    Tą isterišką, brutalų, buką siekį viską, kas buvo ir yra, niekinti, griauti ir keisti, tą negalėjimą vietoje nustygti, tą patologinę vidinę jų būseną kažkas juk kuria? KAS? Ar ne tai, kad juos supančioje terpėje vyksta, tvyro tai, kas nuolat dirgina jų vidinę sanklodą, neleisdamas nurimti, stumdamas kažką chaotiškai veikti, rėkti, makaluoti rankomis, protestuoti, kitiems kelti nerimą? Ar ne tų pačių amžių patirties patikrintų amžinųjų orientyrų netektis, kuriuos patys atstūmė to nerimo genami?
    Kiek prie to prisideda genijumi pavadintas Kremliaus chaoso virėjas, kuris rūpinasi, kad destrukcinis nerimas kunkuliuotų nepertraukiamai? Kuris, pasak kalbėjusiojo, ryte finansuoja kraštutinę kairiąją propagandą, per pietus kraštutinę neoliberaliąją. Tokios prieštaringos propagandos ir veiksmų nepertraukiamai į priešingus polius tampoma viešoji erdvė pražūtingai veikia jaunus, perdėm lanksčius, nesusiformavusius protus, ieškančius, prie ko jiems jungtis, kaip susiradus „savus”, kad nesijaustų vienišas. Iš čia ir toks kraštutinis, viską aplink save griaunantis blaškymasis?

    Atsakyti
  2. Išties says:
    2 m. ago

    R.Čepaitienės straipsnis prasmingas ir pamokantis.Pastebėkime ir tai,kad dabartinėje Lietuvoje beveik visose valstybės ir tautos gyvenimo srityse jau įsigalėjo įvairių atspalvių liberalmarksizmas / švelniai vadinamas neoliberalizmu/.Tai šių dienų įvairiaus plauko liberalistai užvaldė ypač Lietuvos švietimą,mokslą ,kultūrą,svarbiausias žiniasklaidos priemones -įskaitant ir ,,visuomeninį transliuotoją LRT,-bankų sistemą . Be to .Kovo 11-oji Lietuva neturi politinės valios ir nesugeba esamas tautines bendrijas,ypač lenka-ir rusakalbias, tinkamai integruoti į lietuvišką visuomenę,- o visa tai turės,iš dalies jau ir turi, valstybei nepageidaujamas politines ir kultūrines pasekmes.Tad,politkorektiškumas ir leftizmas Lietuvai,tautai gali stipriai atsirūgt.

    Atsakyti
    • ŽEMAITIS says:
      2 m. ago

      Liberalai čia ne prie ko.
      O “liberalmanrksizmo” vištakiškis parodo Jūsų visiška nesusigaudymą politinėse ideologijose. Sveiku protu nesuvokiama, kaip galima bandyti į vieną sujungti dvi kardinaliai priešiškas ideologijas…
      Bent kokį politologijos pradžiamokslį pasiskaitykite. Nes pulti iki pradinuko lygmens tamstai garbės tikrai nedaro…

      Atsakyti
  3. Kažin says:
    2 m. ago

    Visa šita, trumpai drūtai sakant – pavadintina šūkio: “Gyvenime žinojimas – nereikalingas” realizavimusi. Lietuvoje to apraiškos ėmė rastis jau Sąjūdyje. Tuo šūkiu visų pirma buvo smogta mokslams, labiausiai vadinamiems visuomenės mokslams. Taip Lietuva, lietuvybė liko be istorijos, visiškai sunyko kalbotyra, mitologija, etnografija, archeologija ir kiti valstybei ir tautai stiprinti būtini mokslai. Vietoje jų LRT radosi “istorijos detektyvai”, užgrojo “džazuojančios istorijos”, suklestėjo visokios tuštybės. Šūkio : “Žinojimas -nereikalingas” įsigyvendinimas Letuvoje per tuos 30 metų pasiekė apogėjų. O ir viso pasaulio gyvavimas per tą laiką virto “fake news” maudynėmis…, LRT tapo tipo gyvenimu “su Zita Kelmickaite”…, Bumblausko lenkiški plaukiojimai LRT- “Nacionaline ekspedicija”… ir t.t. ir pan. Regis, praeito amžiaus pradžioje po revoliucijų visa tai vadinta proletkultu.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      O, prisimenu! Deja, vienas iš pirmųjų, kas paleido tą šūkį, buvo, berods, Budilovskis? Vilniuje, Žirmūnuose (kažkur prie „pašto dėžučių”) buvo tokia pirmoji su ekologija susijusi įmonė. Taip jie tada iškilo, aiškindami, kaip pramonė teršia gamtą.
      Tačiau šis jo aiškinimas, kad JAV komersantai bemoksliai, bet tampa milijonieriais, ne šiaip trikdė visuomenę (pats išsimokslinęs, o tokius dalykus šneka!), bet smarkiai pakenkė jaunimo protams, o to rezultatai ligi šiol Lietuvai kenkia, visas sritis nusmukdė.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        2 m. ago

        Supaprastinate, – tai vyko ir vyksta ne šūkiams pašaukus, – randasi tai cikliškai, kaip organiškas socialinis vyksmas, psichologija, manija, dėsnis…

        Atsakyti
  4. REIKIA PAGALBOS: says:
    2 m. ago

    „Seimas siūlo 2022-uosius paskelbti Lietuvos karaimų metais”
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/seimas-siulo-2022-uosius-paskelbti-lietuvos-karaimu-metais.d?id=84449091
    Vagnerio kadrai naudojasi proga apdergti karaimus, o kartu aiškina, jog mes, su Kremliumi susidėję, atėmėme iš PL „jų miasto Wilno”…

    Atsakyti
  5. O says:
    2 m. ago

    stebėdami absurdo spektaklį atimant mergaitę iš ten, kur ji labai norėjo būti, matome, kiek jau yra įsigalėjęs stalinistinis – lukašenkinis valdymo būdas.Pridėkime tą faktą, kad jaunimas gyvena visuotinio nesimokymo ir nepaklusnumo, patyčių eroje, tokią jiems pavyko susikurti. Daugelyje mokyklų nesugebama sudaryti sąlygų norintiems mokytis. Mokytojai tegali teisintis: argi blogai paruošiame? Tik pažiūrėkite, kaip gerai jie ravi braškes, skrodžia žuvis, gaudo vištas…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      🙁
      + + +

      Atsakyti
  6. ŽEMAITIS says:
    2 m. ago

    Faktas, kad universitetai žlunga. Nežinau kaip kitur, tačiau Lietuvoje tikrai taip.
    Visiškas vadovavimo negebėjimas. Dėstytojai perkraunami darbais, absurdiški reikalavimai ir biurokratija vis didinama ir didinama. Administraciniuose aparatuose prikurta gausybė diletantų – “šokdintojų” – startegijų, gebėjimų, siekinių ir kt. p…zdinių iš oro kūrųjų etatų. Kurie nieko kito neveikia, kaip tik siuntinėja dėstytojams pildyti visokias anketas, formas ir platformas – tarsi dėstytojai neturi kitos veiklos!
    Vyresni kolegos kaip vienas teigia, kad apie tokį košmarą net negalvojome. Ir džiaugaisi, kad jiems jau greitai į pensiją.
    Naiviai akademinį darbą pasirinkęs jaunimas labai greitai suvokią, į kokią “peklą” pauolė, tad ištempę metus kitus (paprastai kol gauna doktoranto stipendiją), po to (dažnai net neapsigynę) mauna kuo toliau.
    Belogiausioje sitaucijoje mes, vidurinioji karta. Jau turime tam tikrą įdirbį – tai trauktis būtų sudėtinga (vėl reiktų pradėti iš naujo ir pan.), o pagalvojus kad taip reiks dar ne vieną dešimtį – plaukai šiaušiasi… Gal ir nereiks – yra viltis, kad šie absurdai tikrai susikompromituos ir bus imtasi jų atšaukimo reformų.
    O dėl santykių su studentais – tai nereikia či skųstis. Tiesiog patys dėstytojai (kaip taisyklė – vyresni) dažnokai būna visiškai nelankstūs bei semadiški. Šių laikų studentai ranka numoti į jūsų “autoritetą” bei visus kvalifikacinius laipsnius. Jis žino savo teises ir yra be galo drąsus. Jau neliko tokių, kurie nusižemintų ar “vardan šventos ramybės” patylėtų. Ir jie teisūs. Tik va problema – čia “žiauriai” prasilenkia universiteto reikalavimai (minėti visokie pz…iniai) ir studentų poreikiai bei drąsą. Dėstytojai atsiduria tarp dveijų girnų. Ir vėl grįžtų prie to, kad tokiame kontekste vieni (jaunesni) manau kuo toliau, kiti – džiaugaisi kad greitai pensija, treti (tokie kaip aš) – siunta ant tokios absurdiškos sistemos.

    Atsakyti
  7. ŽEMAITIS says:
    2 m. ago

    Beje, dabartinė atestavimo tvarka, kai susitelkiama tik į tarptautines (mažai kieno skaitomas) publikacijas, o studijų kokybė, taikomieji darbai, mokslo populiarinimas yra visiškai nuvertinami – taip pat prisidės prie aukštojo mokslo Lietuvoje žlugimo.
    Labai elementaru – laikas ribotos, tad dėstytojams tikrai neapsimoka jo gaišti kokybiškai dėstant ir t.t. Juk kuo būsi prastesnis dėstytojas – tuo tavo dalykus mažiau rinksis studentai, tuo vadovausi mažesniam baigiamųjų darbų skaičiui ir t.t. Sutaupysi laiko ir pelningiems projektams, ir tarptautiniams straipsniams (su dešimčia kitų bendraautorių). O juk studentų skaičius, vadovaujamų darbų skaičius įtakos darbo užmokesčiui bei kvalifikacijos auginimui neturi (pakanka minimaliai). O projektai, tarptaut straipsniai ir užsidirbti padės, ir profesoriais greičiau patapsim…
    Štai tokia absurdiška, studijų kokybę visiškai žlugdanti tvarka veikia šiandienos univeruose.
    Tai yra katastrofa!

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      Kai prisimenu mūsų kartą mokiusius mokytojus bei dėstytojus ir matau dabartinę diplomuotų kartą, mūsiškiams turėjome rankas ir kojas išbučiuoti (išsk. T. Venclovą).

      Atsakyti
      • ŽEMAITIS says:
        2 m. ago

        Taip. Bet tuomet aplinkybės buvo kitos. Nepriklausomos Lietuvos pirmąjį dešimtmetį vis dar buvo eruditų, kuriuos gerbdavo ir visuomenėje ir studentai ne todėl, kad “ardosi” projektuose ar niekam nežinomas Lietuvai neaktualias publikacijas su dešimtimis panašių bendrąąutorių į aukštų reitingų žurnalas rašinėja. O davbar laikai pasikeitė – iš esmės yra vertinam tiktai tai.
        TAD PRASIDĖJO PILKŲJŲ, MAŽAI KAM ŽINOMŲ PROFESORIŲ AMŽIUS…

        Atsakyti
  8. Juozapas Dirvonėnas says:
    2 m. ago

    Deja, komentatoriai, savo komentaruose labai nutolote nuo straipsnio temos.Ir JAV universitetuose nėra taip jau baisu, o ir Lietuvos universitetiniame ugdyme ne tik chamai siautėja. Tikrai ne visi tiki Nikžentaičio zoologine neapykanta viskam, kas lietuviška. Nedažykime visko viena spalva, nes pasaulis – margas ir įvairus. Dirbdamas JAV, ne kartą susidūriau su juodųjų priešiškumu, su jų nenoru lavintis ir dirbti, bet to tikrai nepasakyčiau apie visus.Tuo tarpu autorė gana taikliai įvardijo ne kažkur kitur, o pas mus stiprėjančius bandymus manipuliuoti nesubrendusių asmenų savivoka, griauti jų gyvenimus, niekinant šeimą, meilę, tautinę valstybę. Mankurtas niekada nebus laimingas. Štai apie tai, kaip stabdyti mankurtų visuomenės formavimą, mums, mokslininkams, ir reikia labiausiai susirūpinti, o ne dejuoti, kad “kažkas mums kažko” neleidžia.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      Taip, būtent – jaunimo ateitis žlugdoma.
      O jis pats pasirengęs tuo suinteresuotiems kuo uoliausiai pasitarnauti.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas

Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas

2022 05 19
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

2022 05 19
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

2022 05 18
Ukraina | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 10 16:00

2022 05 11
https://alkas.lt/wp-content/uploads/2022/05/Putinas-zombis-alkas-lt-koliazas.jpg

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos gėdos diena

2022 05 11
Rusijos karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 10 14:33

2022 05 10
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 03 12:20

2022 05 03
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 30 14:40

2022 04 30
Ukrainos kariai | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 29 15:10

2022 04 29
Masiniai palaidojimai Mariupolyje | Alkas.lt ekrano nuotr.,

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 26 13:45

2022 04 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaunas pavasarį palydės pakviesdamas į skandinaviškas paskaitas, parodas ir filmus
Kultūra

Kaunas pavasarį palydės pakviesdamas į skandinaviškas paskaitas, parodas ir filmus

2022 05 20
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus
Lietuvoje

Liberalai dėl statybų kreipiasi į Vyriausybė

2022 05 19
eimin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dauguma įmonių plėsti veiklos nesiruošia

2022 05 19
Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas
Lietuvoje

Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas

2022 05 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas įtvirtino šakos kolektyvines sutartis

2022 05 19
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

2022 05 19
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą
Lietuvoje

Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

2022 05 19
Vilniaus darnaus judumo pasiūlymas ministerijoms – atsisakyti rezervuotų automobilių statymo vietų
Lietuvoje

Vilniuje keičiama automobilių statymo tvarka

2022 05 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Mero krėslo sieks: apie R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?
  • Jiems ,,pofig" apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaunas pavasarį palydės pakviesdamas į skandinaviškas paskaitas, parodas ir filmus
  • Liberalai dėl statybų kreipiasi į Vyriausybė
  • Dauguma įmonių plėsti veiklos nesiruošia
  • Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 533; komentarų: 25
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 509; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 479; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 416; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 386; komentarų: 2
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 358; komentarų: 11

Kiti Straipsniai

Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas

by Ditė Česėkaitė
2022 05 19
0
Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas

Šiandien bent du Lietuvos oro vežėjai siekia plėsti savo veiklą JAV rinkoje ir turi tam realių galimybių. Tai Tarptautiniame transporto...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 19
5
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo JAV prezidentas Džo Baidenas pritarė Suomijos ir Švedijos siekiui įstoti į NATO ir garantavo, kad JAV „bendradarbiaus“...

Skaityti toliau

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

by Kristina Aleknaitė
2022 05 18
2
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

Gegužės ir birželio mėnesiais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įvyks šešios diskusijos, kuriose įvairių sričių žinovai aptars galimus Lietuvos ateities scenarijus...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Mero krėslo sieks: apie R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?
  • Jiems ,,pofig" apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Už ką balsuotumėte apie R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?

Kitas straipsnis
Norėtumėt, kad Lietuvoje būtų kaip Prancūzijoje?

Norėtumėt, kad Lietuvoje būtų kaip Prancūzijoje?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai