V. Vasiliauskas. „Vatnikai“ be kabučių

Šis žargoniškas slavizmas lietuvių kalboje padarė stulbinančią karjerą – berods nuo Krymo okupacijos ir aneksijos laikų. Etimologija nesudėtinga – tai dėvintys vatinukus (rusų k.„vatinki“), šimtasiūles, kurios kadaise buvo sovietinio gulago „zekų“, dabar – Kremliaus šalininkų uniforma.

Tačiau žargono konkretus  politinis turinys ilgainiui išsitrynė, „vatnikai“ pradėjo išstumti mūsiškio elito pamėgtus „ runkelius“ ir „budulius“. Regis, net kalbos redaktoriai ir inspektoriai kapituliavo, neprotestuoja, kai šis svetimžodis rašomas be kabučių, matyt, prisibijo, kad ir jų nepakrikštytų „vatnikais“.

Koks nors sociolingvistas ar panašios tarpdisciplininės profesijos atstovas galėtų parašyti įdomią studiją, kaip  kalbos vėžys virsta visuomenės vėžiu.

Tarytum nekaltas prasivardžiavimas daro sunkiai pataisomą žalą visam sociumui, dar labiau didina socialinę atskirtį, ją tarytum įteisina, įvyksta jos ligitimacija, nes šiomis „vatnikų“ („budulių“, „runkelių“) etiketėmis dalį tautos apdalina autoritetai (tikri ar tariami), viešosios nuomonės formuotojai, kuriems žiniasklaida mielai suteikia tribūną.

Jeigu visuomenė balsavo ne taip, kaip tu pranašavai ir tikėjaisi,  jeigu išrinko „ne tuos“,  kalti „vatninkai“ (arba jiems diriguojanti Maskvos ranka).  Vienas pagiežos susuktas komentatorius praėjusią savaitę „vatnikais“ išvadino net rinkimų laimėtojus, skelbiančius karą masiniam alkoholizmui. Lietuvą ketverius metus valdys „vatnikai“?  Kitaip tariant, tamsuomenė, galbūt net susijusi su Rusija arba bent besiilginti buvusių okupacijos laikų?

Toks demokratiškai išrinktų žmonių (tegul jų pažiūros man svetimos ar net nepriimtinos) išankstinis niekinimas, net koneveikimas nerodo  politinės kultūros minimumo. Reikėtų pamiršti ir pilietinę visuomenę, jeigu savo piliečius skirstome į elitą ir „vatnikus“( „budulius, „ runkelius“, „moralinius idiotus“).

Ironiška, kad šį slavizmą įsikandę žmonės, neva save priskiriantys vakarietiškai orientacijai ir europietiškai  kultūrai. Aš neįsivaizduoju, kad savo stilių tokiu  žargonu darkytų mūsų europietiško kalibro intelektualai Tomas Venclova ar Viktorija Daujotytė, juo labiau iš aukšto su panieka žvelgtų į tą tautos dalį, kuriai nepasisekė įgyti  padoresnio išsilavinimo. Žmonių niekinti jiems neleistų  kaip tik išsilavinimas ir inteligencija.

P.s. Beje, rusiškų šimtasiūlių (vatinukų) seniai nebedėvi net Lietuvos kaime. Iš darbo rinkos iškritę, pašalpomis besiverčiantys vyrai ir moterys pasipuošę iš labdaros sušelptomis garsiausių Vakarų firmų spalvingomis striukėmis ir treningais. Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu.