Noras mokytis visą gyvenimą – vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių žmogaus asmeninį ir profesinį tobulėjimą. Jis ne tik užtikrina specialisto konkurencingumą darbo rinkoje, bet kartu skatina sumanios visuomenės augimą. Vis dėlto Lietuvoje vis dar giliai įsišaknijęs įsitikinimas, kad mokosi ir studijuoja tik jaunuoliai, nors aukštosiose mokyklose stebimas vyresnio amžiaus studentų skaičiaus augimas.
„Pastaruosius metus vyresnių studentų skaičius Kauno technologijos universiteto (KTU) bakalauro studijose išlieka panašus, o magistrantūros studijose priimtųjų, vyresnių nei 30-ies metų, procentinė dalis tarp visų įstojusių didėja: 2013 m. tokie studentai sudarė 12,3 proc., o 2017 m. – jau 17,3“, – teigia KTU studijų prorektorės pareigas laikinai einanti Kristina Ukvalbergienė.
Žinios ir įgūdžiai > diplomas
Įsivaizdavimas, kad universitetas skirtas tik jauniems žmonėms, vis dar gajus visuomenėje, tačiau vyresnieji studentai mano, kad požiūris pamažu keičiasi.
„Pastebiu tendencijas, kad ir vyresni žmonės, ne tik jaunimas, noriai domisi galimybėmis, kurias siūlo Lietuvos universitetai. Manau, kad čia yra didelis indėlis ir pačių aukštųjų mokyklų, kurios sukuria tą patrauklumą įvairaus amžiaus žmonėms“, – sako Ingrida Visockienė, į universitetą grįžusi po 15-os metų.
KTU Ekonomikos ir verslo fakultete Tarptautinį verslą studijuojantis Giedrius Kurlavičius teigia, kad tokį stereotipą suformavo mąstymas, jog mokomasi tik dėl diplomo, o ne siekiant įgyti praktiškai pritaikomų žinių. Jei gavai diplomą, ko dar grįžti į universitetą?
Pasak jo, Lietuvoje dar nėra suprantama „mokymosi visą gyvenimą“ sąvoka. „Žmonės nesupranta studijų tikslo vyresniame amžiuje, todėl mano, kad studijuoti gali tik jaunimas“, – tvirtina G. Kurlavičius, į universitetą grįžęs po daugiau nei 10 metų.
Siekia stiprinti ir kompetencijas, ir savivertę
Vyresnieji studentai tvirtina, kad poreikis mokytis šiais laikais atsiranda net ir turint daugybę metų realios darbo patirties ar vystant savo verslą. Vienus paskatina asmeninis noras praplėsti savo turimas žinias ir išlikti konkurencingais darbo rinkoje, kitus – darbo specifika, trečius – noras keisti darbo pobūdį.
„Pradėjus aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, atsirado poreikis didinti savo kompetencijų portfelį. Esu žingeidus žmogus, todėl stengiuosi nuolatos tobulėti ir nenustoti mokytis“, – teigia Kauno mero visuomenine patarėja socialiniais, bendruomenių ir sporto klausimais dirbanti bei Viešąją politiką KTU studijuojanti I. Visockienė.
UAB „Empirija“ pardavimų skyriaus vadovas G. Kurlavičius sako, kad studijuoti jį paskatino darbo pobūdis.
„Jis visiškai neatitiko prieš tai baigtų studijų. Pamažu įgijau reikiamų žinių dirbdamas ir besimokydamas savarankiškai, tačiau man labai trūko sistemiškumo ir žinių apibendrinimo, todėl nusprendžiau vėl stoti į universitetą ir įgyti kitos pakraipos specializaciją“, – pasakoja jis.
Tačiau vėl kibti į mokslus skatina ne vien tik žinių stygius. Savo verslą turintis KTU studentas Jurgis Vašeikis tikina, kad tikisi didesnio universitete įgytų žinių praktinio pritaikymo savo darbe, bet tuo pačiu prisipažįsta, kad pats diplomas jam irgi svarbus.
„Aš tikrai jaučiu diplomo trūkumą ir man pačiam gėda prieš save. Nesinori išsilavinimu ir nuo žmonos atsilikti“, – teigia verslą ir antreprenerystę studijuojantis J .Vašeikis.
Mokytis niekada nevėlu
„Universitetas – tikrai ne vien jauniems, ką tik mokyklas baigusiems žmonėms. Tai yra galimybė atnaujinti žinias, persikvalifikuoti. Šiais laikais tempas yra toks didelis, kad keisti savo darbo pobūdį yra įprasta, todėl neretai to prireikia ir vyresniame amžiuje. Vyresnieji grįžta į universitetą, nes jų netenkina turimas išsilavinimas, siekdami didesnių pajamų ar savirealizacijos,“, – teigia K. Ukvalbergienė.
Nors „mokymosi visą gyvenimą“ (MVG) sąvoka ir įgyvendinimas populiarėja, pagal paskutinius duomenis, Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. ES dažniausiai naudojamas „Eurostat“ MVG rodiklis apskaičiuojamas pagal 25-64 metų asmenų atsakymus apie jų mokymąsi paskutinių 4 savaičių laikotarpyje. 2013 m. ES vidutinis MVG rodiklis buvo 10,5 proc., o Lietuvoje jis tesiekė 5,7 proc.
Tačiau augantis vyresnių studentų skaičius aukštosiose mokyklose rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės pradeda suprasti mokymosi visą gyvenimą svarbą. Pateikiant KTU pavyzdį magistrantūros studijose, net 33 proc. Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto studentų yra vyresni nei 30 metų, Ekonomikos ir verslo fakultete tokių studentų yra 31 proc., o Socialinių, humanitarinių ir menų fakultete – 27 proc.
Infografikas:
Kokias studijas renkasi vyresni nei 30-ies metų KTU studentai?
