Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė penktadienį Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. Toliau rikiavosi investicijos į sveikatą, kultūrą, nekilnojamą turtą, kas ketvirtas vilnietis pageidautų patogesnio viešojo transporto, didesnio verslumo skatinimo, efektyvesnio viešo valdymo.
„Geras išsilavinimas yra pagrindinis dalykas, užtikrinantis gerovę ateityje. Turiu mintyje ir asmenines žmogaus pajamas, ir darbo, veiklos galimybes, ir tai, kad žinios bei geri specialistai kuria didžiausią vertę visuomenei. Manau, kad švietimo ir mokslo sritis turi būti prioritetas, ir čia turėtume kreipti kuo daugiau investicijų”, – sakė klaipėdietė Lina.
Praeivių sostinėje nuomone, didžiausios investicijos turėtų būti skiriamos ir mūsų šalies konkurencingumui, verslui, eksporto didinimui. Vilniečiai minėjo ir investicijas į viešąjį transportą, kuris būtų modernus ir patogus.
„Žinoma, svarbu ir technologijos bei inovacijos, studijų kokybės gerinimas ir kuo daugiau galimybių studentams. Reiktų efektyviau ir viešą valdymą organizuoti“, – sakė Vilniaus centre kalbintas Gintaras.
Klaipėdiečiams prasmingiausios investicijos panašios – tarp svarbiausiųjų išskiriamas išsilavinimas, švietimas, kultūra, sveikata. Uostamiesčio gyventojams taip pat svarbu rūpestis žmogumi, šeima, geresnės gyvenimo sąlygos pensininkams ir investicijos į naujų darbo vietų kūrimą. Vyresnio amžiaus praeiviai taip pat vertina investicijas į nekilnojamą turtą, kurio dairosi ir svečiose šalyse.
Su apklaustų gyventojų nuomone sutinka ir ekonomistas Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims, besilaikantis Benjamino Franklino nuostatos, kad didžiausią grąžą duoda investicijos į žinias.
„Manau, kad šis principas aktualus tiek kiekvienam žmogui atskirai, tiek ir visai visuomenei. Todėl jei paklaustumėte, kokią didžiausią investiciją šiandien gali padaryti valstybė, atsakyčiau, kad į švietimą. Man juk ne tas pats, kaip gyvensiu aš pats senatvėje, ar kaip gyvens mano vaikai. 21-ame, masinės informacijos, amžiuje itin svarbu bus mąstyti greitai, kritiškai bei kūrybiškai operuojant dideliais kiekiais skaitmeninės informacijos. Jei mūsų švietimo sistema sugebės paruošti taip mąstančius žmones, tai visiems mums užtikrins šviesesnę ateitį“, – teigė ekonomistas.
Apklausą Vilniuje ir Klaipėdoje inicijavo Finansų ministerija, siekdama sužinoti sritis ir būdus, kuriuos gyventojai regi kaip prasmingas investicijas. Naujojo Europos Sąjungos fondų laikotarpiu didelis dėmesys bus skiriamas į aukštą pridėtinę vertę orientuotai ekonomikai. Lėšos koncentruojamos tose srityse, kurios gali užtikrinti ilgalaikį ir tvarų ekonomikos augimą ir jos konkurencingumą. Apie 10 proc. ES fondų lėšų planuojama skirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui, apie 8 proc. – smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui. Tikimasi, kad šios investicijos prisidės prie sąlygų vietinių ir užsienio investicijų pritraukimui pagerinimo, didins verslo konkurencingumą ir sudarys prielaidas spartesniam ekonomikos augimui. Taip pat labai svarbios yra investicijos į energetinio efektyvumo bei atsinaujinančios energetikos sritis, kurioms numatoma skirti 14,5 proc. ES fondų lėšų, vienu iš prioritetų bus ir transporto infrastruktūros efektyvinimas. Naujojo laikotarpio ES investicijų strategija – efektyvi grąža, tad didžioji dauguma projektų turės būti ekonomiškai pamatuoti.
Pasak R. Grajausko, Lietuva jau galėtų pradėti gręžtis į privataus kapitalo rinką – mat 2020 metais ES investicijos baigsis.
