Trečiadienis, 16 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

E. Aleksandravičius. Patogioji amnezija arba kiek šaliai reikia universitetų

Egidijus Aleksandravičius, www.alkas.lt
2017-01-19 13:56:28
6
E. Aleksandravičius. Patogioji amnezija arba kiek šaliai reikia universitetų
E.Aleksandravicius_vdu.lt
Egidijus Aleksandravičius | vdu.lt nuotr.

Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. Lietuva kartu su daugeliu išsivadavusių pokomunistinių šalių 1990-uosius pasitiko su viltimi, kad greitai vietoj Homo sovieticus visuomenėje įsitvirtins naujo dvasingumo, laisvės ir intelektualumo prikeltas individas. Juk tuomet ne vienas įsivaizdavo, jog esame dvasingi, o mums stinga tik Vakarų demokratijose susikaupusios daiktiškos gerovės.

Pirmasis universitetus į autonomiją ir akademinę laisvę vedęs įstatymas dar turėjo aiškią misiją – ugdyti naują žmogų. Metai bėgo, o kilni siekiamybė traukėsi užmarštin, tyliai laukdama istorijos dėmesio.

Šiandien universitetų likimas Lietuvos politikoje siejamas tik su primityviu sovietinio planavimo refleksų veikiamu klausimu, kiek jų šaliai reikia? It nepratekančio vandens tvenkiny dar garuoja rūpestis, kas valdys, kieno žinioje bus tai, kas visai nesenai neabejotinai buvo siejama išskirtinai su laisve ir savivalda. Ypač bado akis sąmoningas ar nesąmoningas vengimas saugoti institucinę akademinės srities atmintį, be kurios greitai pametama prasmingos veiklos kryptis. Priminti 1990-ųjų idėjas, kuriomis buvo apsvaigintos įstatymų leidėjų, Atviros Lietuvos fondo aplinkos visuomenės šilkverpių, Vytauto Didžiojo universiteto steigėjų iš JAV ir iš Lietuvos galvos?

Glaustai: Homo sovieticus yra siaurai, vienpusiškai, techniškai lavintas tipas, kuriam neprivalu gilintis į moralinės kultūros klausimus, nesvarstytinos universalios vertybės ir išsilavinimo prasmė, nereikia ir gebėjimo matyti ir kritiškai mąstyti visumą. Už juos, stovinčius prie begalinių konvejerių ir kabinetų, gyvenimo prasmės ir valstybės valdymo klausimus turėjo spręsti komunistų partinių ir politinių mokyklų auklėtiniai. Iš dalies tai ir darosi.

Koks buvo galimas politinis elgesys išsivadavimo pradžioje? Štai vokiečiai padarė paprastai: susivieniję pakeitė daugumą Rytų Vokietijos profesorių ir dėstytojų į vakariečius. Mums teko vaidinti kitą spektaklį, stebint, kaip marksizmo leninizmo, mokslinio komunizmo ir ateizmo, TSKP istorijos indoktrinieriai tampa pirmaisiais Europon grįžtančios Lietuvos politologais. Mūsų šaliai, kaip ir kitiems posovietiniams kraštams, stigo savų Vakarų (vokietijų), išskyrus prof. Algirdo Avižienio kartos akademikus, geriausiuose pasaulio universitetuose pasiekusius pripažinimą ir labai gilų supratimo lygį. Dešimtys JAV ir Vakarų Europos lietuvių įsijungė į išnešiotos patirties sklaidą su viltimi, kad tai bus geranoriškai priimta pasikeisti siekiančiame akademiniame posovietinės Lietuvos elite. Ar dar pamename, koks likimas ištiko amerikietišką aukštųjų studijų ir doktorantūros programą? Ar dar galima rasti bent kelis panašumo ženklus su tuo, kas biurokratijos diktuojama šiandien ir kas kažkodėl vadinama „tvarka“?

Esminės idėjos, kuriomis nešini fiziškai ar dvasiškai grįžo į sovietų ideologijos nusmukdytą Lietuvą užsienio lietuviai, vertė ieškoti būdų įveikti iš sovietmečio atklydusį vienos tiesos monopolį, decentralizuoti universitetinę aplinką, išvaduoti studentą iš ankstyvos siauros specializacijos narvo, vis labiau ribojančio prasmingo gyvenimo ir veiklos galimybes spartėjat laisvosios rinkos pasaulio permainoms. Tie žmonės puikiausiai juto Vakarų akademinių sluoksnių ydas (įskaitant dėl išteklių ir pripažinimo besitelkiančias akademines gaujas), žinojo, kas gali tapti panacėja, o kas tik savęs apgaudinėjimo vaistais.

Štai Sorbonos decentralizaciją su 1968 m. maištaujančiais studentais pergyvenęs didysis XX a. mąstytojas prof. Algirdas Julius Greimas (Sauliaus Žuko dėka) „Literatūros ir meno“ puslapiuose 1990-ųjų pradžioje dalijosi savo testamentiška išmintimi ir linkėjo Lietuvai kurti kolegijas mažuose šalies miestuose. Su inteligentijos potencialo atkūrimo ir demokratijos dvasios ugdymo viltimi. Kokia gali būti demokratija ir laisvosios rinkos ekonomika be idėjų konkurencijos? Beje, daug vėliau, jau pastebėjęs didžiųjų idėjų įgyvendinimo nesėkmes ir matydamas permainų dusulį biurokratinėje rutinoje, kitas žymus mokslininkas, Baltimorės universiteto branduolinės fizikos profesorius Kazys Almenas, vietoj ilgų reformatorių ir kontrreformatorių įstatymų projektų pasiūlys tik vieną principą, kurio vertėtų laikytis dėl sėkmingesnės ateities: neleisti, kaip ir daugumoje Vakarų valstybių, dirbti tuose universitetuose, kuriuos baigia ar daktaratus apgina būsimieji profesoriai. Ne skaičius, bet pagal garbingo žaidimo taisykles konkuruojantis policentriškumas lemia.

Žymūs Amerikos profesoriai Kęstutis Skrupskelis ir Vytautas Kavolis ne tik dėstė skirtinguose atgimstančios Lietuvos universitetuose, bet ir rašė projektus, kaip turėtų organizuotis socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetai. Kas juos mena šiandien? Suprantu, kad biurokratiniam klapčiukų elgesiui amnezija yra patogesnė nei atmintis. Tačiau kas nors turi likti istorijai, svarbu nepavėluoti jos parašyti.

Autorius yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, istorikas, „VDU Academia cum laude“ vadovas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. E. Aleksandravičius: Nesame jokia pasmerktoji žemė
  2. V. Stundys. Ar tokio reikia Mokslo ir studijų įstatymo?
  3. Pagal atskiras studijų kryptis VU – tarp geriausių pasaulio universitetų
  4. Vilniaus universitetas pateko tarp 500 geriausių pasaulio universitetų (video)
  5. Geriausių pasaulio universitetų sąraše Vilniaus universitetas priartėjo prie 500-tuko
  6. Ir čia mus aplenkė estai, arba kodėl Lietuvoje neleistų dėstyti B. Gatesui
  7. Nemokamos studijos – puikų arba tipinį lygį pasiekusiems studentams
  8. V. Juozapaitis. Neužmirštuolės arba „šaudymas sau į kojas…“
  9. Š. Liekis. Ar Lietuvos aukštojo mokslo politika yra antikonstitucinė ir skatina emigraciją?
  10. J. Labokas. Ar Lietuvos valstybę kuria Tauta? Aukštojo mokslo reformą apsvarstant
  11. V. Daujotis. Kas valdo Lietuvos aukštąjį mokslą?
  12. M.Kundrotas. Regionų mirtis – neišvengiamybė ar valios stokos pasekmė?
  13. Šiemet studijuoti valstybės lėšomis įstojo šiek tiek mažiau, nei pernai
  14. Šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo per 38 tūkst. asmenų
  15. Vytauto Didžiojo universitetas šiandien švenčia 92-ąjį gimtadienį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. !!! says:
    8 metai ago

    Su tokiais profesoriais kaip sis VDU atsidure siknoi…

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    8 metai ago

    Egidijus Aleksandravičius:
    ,,Esminės idėjos, kuriomis nešini fiziškai ar dvasiškai grįžo į sovietų ideologijos nusmukdytą Lietuvą užsienio lietuviai, vertė ieškoti būdų įveikti iš sovietmečio atklydusį vienos tiesos monopolį, decentralizuoti universitetinę aplinką, išvaduoti studentą iš ankstyvos siauros specializacijos narvo, vis labiau ribojančio prasmingo gyvenimo ir veiklos galimybes spartėjat laisvosios rinkos pasaulio permainoms.”
    ,,Beje, daug vėliau, jau pastebėjęs didžiųjų idėjų įgyvendinimo nesėkmes ir matydamas permainų dusulį biurokratinėje rutinoje, kitas žymus mokslininkas, Baltimorės universiteto branduolinės fizikos profesorius Kazys Almenas, vietoj ilgų reformatorių ir kontrreformatorių įstatymų projektų pasiūlys tik vieną principą, kurio vertėtų laikytis dėl sėkmingesnės ateities: neleisti, kaip ir daugumoje Vakarų valstybių, dirbti tuose universitetuose, kuriuos baigia ar daktaratus apgina būsimieji profesoriai.”

    Kaip jis gali mokyti jaunus žmones, jei pats svaiginasi savo išmintimi nesibaigiančiuose sakiniuose?!!! Jei taip rašo, tai kaip jis kalba?

    Atsakyti
  3. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    8 metai ago

    Kiek šaliai reikia universitetų? Taip ponas E. Aleksandravičiau, belieka tik skėstelėti rankomis ir neatsakyti į klausimą. O profesoriui priderėtų iškėlus klausimą nors pabandyti atsakyti. Nepabandėte.
    O toliau dar gražiau rašote ” Koks buvo galimas politinis elgesys išsivadavimo pradžioje? Štai vokiečiai padarė paprastai: susivieniję pakeitė daugumą Rytų Vokietijos profesorių ir dėstytojų į vakariečius. Mums teko vaidinti kitą spektaklį, stebint, kaip marksizmo leninizmo, mokslinio komunizmo ir ateizmo, TSKP istorijos indoktrinieriai tampa pirmaisiais Europon grįžtančios Lietuvos politologais. ”
    Politologai, politologais, jų ko gero nemažai privisę ir Vytauto Didžiojo universitete, nebloga užuovėja. Bet ne čia svarbiausia. Svarbiausia, kad VDU pamažu tapo “marksizmo leninizmo, mokslinio komunizmo ir ateizmo” užuovėja. O dar svarbiau, kad pats autorius E. Aleksanddravičius žemgrobių gaujoje su komunistų partijos sekretoriumi rektoriumi prof. Vytautu Kaminsku ir kitais gaujos nariais, kaip antai dabartiniu rektoriumi Juozu Augučiu, iš spaudos žinome, užgrobė gabalą VDU Kauno botanikos sodo žemės. Kauno botanikos sodo profsąjunga pagal išgales išviešino šitą žemgrobių gaują spaudoje ir su jais buvo susidorota. Kaip antai profsajungos pirmininkas 11 knygų autorius buvo priverstas “savo” noru išeiti iš darbo, o kitas dendrologas,profsąjungietis, tada 14 knygų autorius, 200 publikacijų autorius buvo gimtadienio proga išmestas iš darbo, kaip netenkinantis kvalifikacijos. Teismas įrodė, kad buvo susidorota. Todėl pagrįstai galima teigti, kad VDU žemgrobiai, kurių tarpe ryškia žvaigžde šviečia straipsnio autorius, yra ir kartu susidorotojai su mokslininkais. Nuo savęs dokumentuotai pridėsiu, kad ir dokumentų klastotojai.
    Dar tada, kai galiojo Mokslo ir Studijų įstatymas, jo 16 str. 2 dalis, kuri suteikė laipsniuotiems rinkti Senatą, tačiau man to padaryti fiziškai neleido, kad tik ne taip ranką pakelčiau, kad tik įstatymai Lietuvoje negaliotų.
    Ir pagaliau, kaltinti čia autoriaus negaliu, o tik kompartijos sekretorių, išplėšę laboratorijos duris išnešė visą mano aparatūra, knygas, išradimų aprašymus ir dar daug ką sunaikindami darbo vietą, kad nedirbtum. Tai sužvėrėję naikintojai taip ir galėjo padaryti padarydami man vien materialinių nuostoliu tada už 33000 litų. Tai VDU vagys, kurie iki šiol to ką išvogė man negrąžino, nors kreipiausi į policiją, kuri surado išvogtas vertybes VDU patalpose. Teismai, prokuratūra ir pati VDU valdžia neatdidavė to ką išvogė. Tokia ten valdžia. Naikintojai, niekšai, vagys, dokumentų padirbinėtojai, susidorotojai su mokslininkais ir pagaliau žemgrobiai. Ar gražiau atgimstančioje Lietuvoje negalėjo būti? Turbūt galėčiau apie tai rašyti labai daug, nes apie 30 kg. dokumentų išsaugojau. Tam taip labai atsikuriančiam VDU universitetui iškėliau 20 civilinių bylų, nes buvau visaip šmeižiamas, nes atmečiau prašymą man padidinti atlyginimą iki pilno etato, o atlyginimo padidėjimą grąžinti VDU KBS DKCH lab. viršininkui dr. Jonui Karpavičiui. Jei nesikorumpavau, tai ėdė 7 metus. Kartu “pamiršo”, kad laimėtą bylą, teismo sprendimą dėl atstatymo į darbą reikia vykdyti. Tai parodo, kad VDU valdžia nevykdo ir teismo sprendimo, nors teismo sprendimus dėl piniginių išmokėjimų įvykdė visus skubėdami “pakniupstomis”. Čia būtų pasakojimas be galo ir be krašto kaip “sužydėjo” VDU komunistpalaikių vadovaujamas.

    Atsakyti
    • Matas says:
      8 metai ago

      Puikus komentaras,manau kad bus daugiau…

      Atsakyti
      • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
        8 metai ago

        Ačiū. Kažkuo nelabai esu patenkintas tuo komentaru. Trūkta preciziškumo. Bet čia nenoriu to komentaro tęsti, nori pakalbėti apie universitetu sujungimus.
        Taigi gyvename šalyje, kur korupcija klęsti. Ką reiškia korupcija? Na kiekvienas savaip sugalvos, o ir tų apibrėžimų begalės. Tai pagal mane korupcija ir vogimas yra visiškai tas pats, sinonimai. Tai ką tada reiškia universitetų sujungimas? Gali reikšti tik vieną dalyką, kaip pavogti daug milijonų. Spaudoje skaičiau, kad sujungiant universitetus buvo į tą procesą “įdėta” 170 milijonų. Ar galima įsivaizduoti kiek buvo pavogta? Tai ir dabar, niekada negana, reikia vėl jungti universitetus, kad galima būtų daug daug pavogti. Europos sąjungai parodyti, kad vyksta reformos, išleisti pinigus joms ir gerai pasivogti. Tai va iš kur ta energija sujungti tuos universitetus. Sujungti du universitetus, prijungti dar vieną, prijungti dar vieną ir kiekvieną sykį vis vogti ir vogti. O žinote kas darosi sujungus universitetus? Jie pasidaro vis didesni ir didesni ir didesni tada vėl reikia reformuoti, nes per dideli universitetai yra per daug gremėzdiški, pasunkėja valdymas, nėra konkurencijos, todėl vėl reikia reformų, kad tuos universitetus suskaidyti ir tam vėl reikia lėšų ir vėl atsiranda galimybės daug pavogti.
        Tai tikrai negalvokite, kad valdžia vykdydama tas reformas siekia tik vieno tikslo – pasivogti. O taip, yra ir daugiau tikslų. Visą laiką, jau ketvirtį amžiaus, vykdant reformas akademinė bendruomenė visą laiką yra nestabilumo būsenoje ir tokioje būsenoje rezultatus pasiekti yra labai komplikuota, nes reikia dviem rankomis laikytis įsikibus į kėdę, dažnai beviltiškai. Būsi vis tiek sutraiškytas. Taigi sujungus universitetus atsipalaiduoja daug dėstytojų, išnykta konkurencija ir kartu kokybė ir tada dar labiau padidėja emigracija, nes nėra kur dėtis. Tai emigracijos padidėjimas, apart pavogimo, yra dar vienas universitetų sujungimo uždavinys. Taigi jau galime padaryti kai kurias išvadas: Pirma: universitetų sujungimas užtikrina galimybę kai kam pasivogti biudžeto ir ES pinigėlių. Antra: universitetų sujungimas užtikrina akademinės bendruomenės nestabilumą ir rezultatų ir kokybės sumažėjimą. Trečia: universitetų sujungimas atlaisvinant, sumažinant akademinės bendruomenės skaičių užtikrina emigracijos padidėjimą ir protų nutekėjimą. Ir ko gero ketvirta išvada: universitetų sujungimas atveria kelius tolimesnėms reformoms juos skaidant ir skaidymui skirtas lėšas vėl išvagiant.
        Taigi aiškiai matosi universitetinių reformų uždaviniai. Taigi universitetinių reformų nesustabdysime, nes per daug turime norinčių pasivogti. Gal juokauju?
        Na tai kai statėmė atominę elektrinę, tai vienu ypu buvo pavogta 685 milijonai litų išmokant kompensaciją tiems, kurie nė nesiruošė jos statyti.
        Tai gal čia toks požiūris niekuo nepagrįstas? Gal nieko neteko girdėti apie aukščiausiąjį valdymo prioritetą: daug pasivogti? Tai kokumpuotos visuomenės funkcionavimo variklis.

        Atsakyti
        • Matas says:
          8 metai ago

          Aciu uz komentara,tik noreciau pasakyti kad jie netik vagys bet ir mankurtai.

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Protokolo pasirašymas
Lietuvoje

VRM ir Vilniaus savivaldybė stiprina bendradarbiavimą

2025 07 15
Emocijos, kompiuteris
Lietuvoje

Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai

2025 07 15
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Lietuvoje – vartojimo paskolų bumas

2025 07 15
Eugenijus Sabutis
Lietuvoje

Susisiekimo ministerija patvirtino pokyčių planą

2025 07 15
Žemės ūkis | zum.lrv.lt
Lietuvoje

Numatomas rekordinis ekologinės gamybos augimas

2025 07 15
Žalioji energetika
Lietuvoje

Lietuva stiprina kritinę energetinės infrastruktūros apsaugą

2025 07 15
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Liberalams švietimo ministrė nesugebėjo paaiškinti, kaip taisys egzaminų tvarką

2025 07 15
Vaistai
Lietuvoje

Atostogaujantiems nelikti be vaistų padės nuotolinė prekyba

2025 07 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip išsirinkti anglų kalbos kursus, kurie tikrai duoda rezultatų?
  • Žymėjimo sprendimai siaurose ar nestandartinėse aikštelėse
  • L. Kalėdienė. Žalgiris šiandien
  • D. Kuolys. Nusiginklavimas (III)

Kiti Straipsniai

Prof. Gediminas Navaitis

G. Navaitis. Švietimo šūdmalos

2025 07 13
Abiturientai

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
baltoji banga.lt

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Mokytojų apklausa: ruošiantis brandos egzaminams gelbsti skaitmeninės mokymosi priemonės | Asociatyvi nuotr.

Naujovės švietime: ko reikia, kad kiekvienas mokinys pasiektų sėkmę?

2025 06 18
Programos bendraįkūrėjos Eglė Pranckūnienė ir Marina Vildžiūnienė | renkuosimokyti.lt nuotr.

Dvi kartos, viena misija: „Renkuosi mokyti!“ renginyje – padėkos ir nauja pradžia

2025 06 18
Mokytojas | Pixabay nuotr.

Renkami geriausi šalies mokytojai – „Ateities kūrėjai 2025“

2025 06 17
Prezidentas skaito 2025 m. metinį pranešimą

Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas

2025 06 05
Studentai | smsm.lrv.lt nuotr.

Prasidėjo priėmimas į aukštąsias mokyklas

2025 06 02
Prasidedant priėmimui į aukštąsias mokyklas, Vilniaus universitetas siekia gerinti aukštojo mokslo prieinamumą ir siūlo individualiąsias studijas | VU nuotr.

Prasidedant priėmimui į aukštąsias mokyklas, VU siekia gerinti aukštojo mokslo prieinamumą ir siūlo individualiąsias studijas

2025 06 02

Skaitytojų nuomonės:

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Audrys Antanaitis, Mindaugas Bastys ir Juozas Zykus | alkas.lt nuotr.

„Verslo balsas“: Ar būsimoji ekonominė krizė nevirs krachu? (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai