„Tam, kad technologija būtų išties nuostabi, ji privalo būti susieta su meniškumu. Technologijos sąjunga su laisvaisiais menais, humanitariniais mokslais – tai įaugę į „Apple“ DNR. Būtent dėl to mūsų širdys dainuoja“, – yra pasakęs garsiosios korporacijos „Apple“ įkūrėjas, buvęs jos vadovas Styvas Džobsas. Tačiau nepaisant to, laisvųjų menų, humanitarinių bei socialinių mokslų potencialas sąjungoje su kitais mokslais Lietuvoje nėra pakankamai išnaudojamas.
Laisvieji menai šiandien, bendrąja prasme, suvokiami kaip platus, įvairiapusiškas išsilavinimas, studijos, kuriose mokomasi ne tik pasirinktos specialybės, bet ir kitų, su ja nesusijusių laisvai pasirenkamų dalykų, o dėstytojai bendrauja su studentais nedidelėse, artimam kontaktui pritaikytose auditorijose. Tokį išsilavinimą įgijo daugybė visame pasaulyje žinomų kompanijų vadovų: „YouTube“, HP, „Proctor & Gamble“, „Starbucks“, „J.P. Morgan“, CNN ir kitų. Aukštojo mokslo lyderės JAV patirtis rodo, jog laisvieji menai yra labiausiai į ateitį orientuotas švietimo modelis visiems – įskaitant ir siekiančius karjeros technologijų srityje, kadangi toks išsilavinimas leidžia neįsprausti savęs į rėmus, atrasti kūrybiškumą bei kritinį mąstymą.
Palygino Lietuvos ir Niujorko universitetą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius, religijotyrininkas Egdūnas Račius turėjo galimybę palyginti du universitetus, besiremiančius laisvųjų menų (lot. artes liberales) sistema JAV ir Lietuvoje. Islamo tyrinėtojas E. Račius magistro laipsnį įgijo Niujorko universitete, kuris, kaip ir dauguma tos šalies aukštųjų mokyklų, siūlo laisviesiems menams artimą studijų sistemą. Pastaruosius penkerius metus profesorius dėsto Vytauto Didžiojo universitete Kaune, kuris taip pat remiasi panašiais principais – leidžia įgyti platų išsilavinimą, neapsiribojant siaura specialybe, siūlo kalbų kursus visų fakultetų studentams, galimybę pačiam susidaryti tvarkaraštį, betarpišką santykį tarp dėstytojo ir studento.
„Artes liberales yra principas, leidžiantis žmogui įgyti kuo platesnį išsilavinimą savo nuožiūra. Tai visuma siūlomų dalykų, kuriuos žmogus individualiai gali pasirinkti, susidaryti grafiką. Pilnavertiškai jis įgyvendinamas bakalauro studijose, nes artes liberales orientuotas į bendro išsilavinimo suteikimą“, – paaiškina prof. E. Račius.
Pasak profesoriaus, kuris Niujorko universitete studijavo magistrantūros studijose, auditorijose vienu metu būdavo nedidelis kiekis studentų, o paskaitos buvo labiau seminarinio pobūdžio ir reikalavo itin kruopštaus pasiruošimo. „Ten reikėdavo perskaityti ne mažiau šimto puslapių kiekvienai paskaitai, o Lietuvoje studentai neskaito daugiau nei dvidešimties“, – apie studijų skirtumus JAV ir Lietuvoje pasakoja mokslininkas.
Esminis skirtumas yra finansinis – Niujorko universitete studijų kaina buvo milžiniška, jame vieno studijų dalyko kaina galėjo siekti apie 2400 dolerių. E. Račius tikina, jog būtent didelė mokslo kaina studentus skatino labiau branginti studijas ir motyvavo siekti aukščiausių rezultatų.
Siauros specializacijos skatinimas – trumparegiškas
Daugiakultūriškumas, atvirumas naujovėms, nebijojimas išeiti iš komforto zonos ir pažvelgti į problemą iš skirtingų kampų – tai kertinės vertybės, kurių diegimas švietime šiandien neabejotinai pranoksta siaurą specializaciją, ypač turint omenyje, kaip greitai keičiasi reikalavimai darbo rinkose ir vis labiau paklausūs yra lankstūs, universalūs darbuotojai, kurie gali patys sau susikurti darbo vietą. Artes liberales šia prasme yra nepakeičiamas būdas tapti paklausiais darbuotojais, kurių šiandieninis nuolat kintančios rinkos klimatas negąsdina.
Technologijų įmonių vadovai dažnai priima į darbą humanitarinių mokslų absolventus, kadangi didelė jų dalis ir patys baigė studijas šioje srityje. Tačiau susirasti darbą humanitarams vis dar sunku, nes samdymą paprastai atlieka ne patys vadovai, o darbuotojai, gyvenimo aprašymuose ieškantys labai konkrečių, tik technologijoms reikalingų įgūdžių. Nepriklausomų koledžų tarybos bendradarbė Georgia Nugent tikina, jog tai labai trumparegiška, turint omenyje, kaip greitai šiais laikais keičiasi verslai ir technologijos.
„Siaubingai ironiška, kad tuo metu, kai pasaulis pasidarė sudėtingesnis, mes skatiname jaunimą būti labai specializuotais vienoje srityje“, – tikina G. Nugent. „Sakydami, kad gyvenimas yra tiesus kelias, mes darome jaunimui meškos paslaugą. Laisvieji menai vis dar aktualūs, nes jie padeda studentams išlikti lankstiems ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių“.
Labiausiai motyvuotiems – Harvardo ir Kembridžo įkvėptos studijos
Tačiau jau atsirado galimas sprendimas – naujas projektas, skirtas būtent labiausiai motyvuotiems, smalsiems Lietuvos studentams, kurie visose srityse siekia tobulėjimo ir nebijo iššūkių. Vytauto Didžiojo universiteto projektas „Academia Cum Laude“ – unikali individualių studijų sistema, kurią įkvėpė patys geriausi studijų modelių pavyzdžiai: joje remiamasi Harvardo ir Kembridžo universitetų patirtimis.
Būsimojoje akademijoje bus geriausiai pritaikyti artes liberales principai, suderinant juos su kuratoryste ir leidžiant studentams patiems pasirinkti, kaip studijuoti – plečiant arba gilinant savo žinias. Studentas galės rinktis gilinti žinias konkrečioje studijų programoje, specializaciją pasirenkant vėliau, arba laisvųjų menų sistemą atitinkančias, platų dalykų spektrą apimančias studijas. Neretai įstojusieji nėra galutinai apsisprendę dėl savo specialybės, todėl „Academia Cum Laude“ suteiks galimybę specializaciją rinktis vėlesniuose kursuose arba net ją keisti radikaliai.
Studentams talkins kuratoriai – aukščiausio lygio tarptautiniu mastu pripažinti VDU profesoriai: filosofai Leonidas Donskis, Gintautas Mažeikis, istorikas Egidijus Aleksandravičius, informatikas Tomas Krilavičius, chemikas Audrius Sigitas Maruška, fotografas Romualdas Požerskis, sociologas Artūras Tereškinas, religijotyrininkas Egdūnas Račius ir daug kitų.
Daugiakultūriškumas – pasaulio piliečių vertybė
Svarbią vietą akademijoje užimantys laisvieji menai akcentuoja ne tik žinių įvairiapusiškumą, bet ir asmenybės tobulinimą, kuris vienu metu ir atliepia dabartinės rinkos poreikius, ir įdiegia etines ir moralines vertybes. Šiandien vis labiau nerimstant geopolitinei situacijai, viena esminių tokių vertybių tampa daugiakultūriškumas, kitokių kultūrų pažinimas ir supratimas.
VDU siūlo šiame kontekste itin reikšmingą galimybę studijuoti programas anglų kalba drauge su studentais iš įvairiausių pasaulio kraštų – būtent tai, E. Račiaus teigimu, yra didelis pranašumas ir nauda jaunimui, norinčiam išlaikyti savo ranką ant dinamiško, globalaus pasaulio pulso.
„Lyginant su kitomis programomis, VDU studijos anglų kalba kartu su užsienio studentais neleidžia užsidaryti savose sultyse, suteikia ne tik paviršinį kitų kraštų pažinimą. Lietuvių studentai taip plečia akiratį, daug lengviau prisitaiko ir jaučiasi ne baltomis varnomis iš buvusios Tarybų Sąjungos, o jau pasaulio piliečiais, kai patys išvyksta studijuoti pagal „Erasmus“ užsienyje, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje, kur dauguma universitetų yra daugiakultūriniai“, – teigia religijotyrininkas.
Jeigu tai rašė propesorius . Tada, būdamas jo tautiečiu , drįstu klausti, Tamsta, kada Lietuviškai rašyti , kalbėti pamiršai , kai tapai propesorium ar “kažkokiu pasaulio piliečiu”.? A?