Jau ne vienerius metus Lietuvoje atliekamas Pilietinės galios indekso tyrimas rodo, kad šalies jaunimo pilietinė galia auga 1,5 karto sparčiau nei vyresniųjų šalies gyventojų. Tyrėjų įsitikinimu, tokia tendencija glaudžiai susijusi su aktyvesniu jaunimo įsitraukimu į įvairią pilietinę ir savanorišką veiklą. Pasak tyrimą atlikusio Pilietinės visuomenės instituto vadovės Ievos Petronytės-Urbonavičienės: „Jaunimas – mūsų pilietinės visuomenės ateities pamatas“.
Jaunimas – pilietiškumo tyrimų atspirties taškas
„Pilietinės galios indekso tyrimas kasmet atliekamas jau daugiau kaip 10 metų, o Jaunimo pilietinės galios indeksas matuojamas siekiant ne tik palyginti šią amžiaus grupę su kitomis, bet ir pažvelgti į ją atidžiau: kuo tarpusavyje skiriasi mokyklinio, universitetinio ir mokslus baigusio amžiaus jaunimas, gyvenantys skirtingų tipų vietovėse, neįsitraukiantys ir įsitraukiantys į vienokias ar kitokias organizacijas ir panašiai“, – teigia I. Petronytė-Urbonavičienė.
Jaunimo (15–29 metų) pilietiškumo tyrimams ir ugdymui pastaruoju metu skiriamas itin didelis dėmesys. Tai yra viena iš Europos Sąjungos skatintinų sričių, labai svarbi tokioms valstybėms kaip Lietuva.
Pamokų spragos kompensuojamos popamokine veikla
Kaip reikšminga respodentų grupė jaunimas įtraukti ne tik į Pilietinės galios indekso tyrimą, bet atskirai atliktas ir pilietiškumo ugdymo būklės kokybinis tyrimas, kuris atskleidė nemažai šio ugdymo trūkumų. Dėl to itin svarbų vaidmenį turi papildoma popamokinė veikla.
„Pilietinės visuomenės instituto tyrimai rodo, kad pilietinio ugdymo pamokų metu daugeliu atvejų pateikiama gana sausa, moksleiviams neaktualia atrodanti medžiaga, šios pamokos nesusieja pilietinio ugdymo klasėje su realiu pasauliu už klasės sienų. Todėl labai svarbu pilietinio ugdymo pamokas vesti įvairiapusiškiau, įtraukti kuo daugiau neformalių, užklasinių – praktinių veiklų, kuriose labai gali pagelbėti, pavyzdžiui, įvairios nevyriausybinės organizacijos“, – sako instituto vadovė.
Didesnė pilietinė galia – aktyvesnių ir labiau išsilavinusių rankose
Pilietinės galios indekso tyrimo išvadose – labai iškalbingi skaičiai: jaunuolių, užsiimančių pilietine ar savanoriška veikla, pilietinės galios reikšmė yra net 20 balų (skalėje iki 100) didesnė nei jų bendraamžių, neužsiimančia tokia veikla.
Pilietinės galios reikšmė apima keturis indeksus, rodančius, kiek aktyviai žmogus dalyvauja pilietinėje veikloje, kaip aktyviai jis spręstų iškilusias pilietines problemas, kokią mano turintis pilietinę įtaką ir su kiek socialinių rizikų yra siejama pilietinė veikla.
Įdomu ir tai, kad kuo aukštesnis išsilavinimas įgyjamas, tuo pilietinės galios indekso reikšmė didėja. O mokykloje pilietiškesni yra tie, kurie geriau mokosi.
Jaunimo aktyvi veikla turi būti matoma ne tik tyrimuose, todėl visi 14–25 metų jaunuoliai, prisidedantys prie teigiamų aplinkos ir bendruomenės pokyčių, kviečiami dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamame konkurse „Tėvyne mūsų“, registruojantis tinklalapyje www.tevynemusu.lt.
Be abejo. Tai nesunku pastebėti. Išsilavinę žmonės aktyviau ir konstruktyviau dalyvauja politinėje veikloje, yra gerokai pilietiškesni už kitus. Čia ir tyrimo nereikia – dirbdamas su studentais seniai tai pastebėjau.