Seimas grąžino iniciatoriams tobulinti Konstitucijos pataisą (projektas Nr. XIIP-1592(2), kuria buvo siūloma įvesti privalomą mokslą asmenims iki 18 metų. Už šią naują nuostatą balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 41 parlamentaras. Nepritarus projektui po svarstymo, už siūlymą gražinti pataisą tobulinti balsavo 51 Seimo narys, už siūlymą atmesti – 21 parlamentaras.
Šiuo metu Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad privalomas mokslas asmenims yra iki 16 metų.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo išvadoje tvirtina, kad Konstitucijos pataisa tiesiogiai būtų palietusi tik apie 2 proc. 16–17 metų asmenų, šiuo metu nedalyvaujančių švietimo procese. „Priėmus siūlomas Konstitucijos pataisas būtų užkertama galimybė iš mokyklų šalinti 16 metų sulaukusius asmenis, taip pat mokslas būtų privalomas ir vyresniems nei 16 m. nepilnamečiams, esantiems pataisos namuose ar socializacijos centruose“, – teigiama komiteto išvadoje.
Vyriausybės, kuri siūlė nepritarti pataisai, nuomone, nauja nuostata neužtikrina, kad bus įgytas aukštesnis nei pagrindinės ugdymo pakopos išsilavinimas, nes vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas mokiniai baigia turėdami daugiau nei 18, o dažnai net ir 20 metų.
Pasak projekto iniciatorės, Seimo narės Vincės Vaidevutės Margevičienės, remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų. „Privalomas mokslas iki 18 metų yra Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje. Vienuolikoje JAV valstijų, dviejose Kanados provincijose, Argentinoje taip pat mokslas iki 18 metų yra privalomas. Amžiaus cenzo ilginimas pasaulinė tendencija. Privalomo mokymosi iki 18 metų ribos nustatymas – tai ne tik valstybinė politika, tai yra mūsų valstybės koncepcija“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų, iš jų 470,8 tūkst. – vaikai iki 16 metų.
