Žymos archyvas: depresija

G. Navaitis. Kiek kainuoja abejingumas dvasinei gerovei? (10)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Lietuvos politikai vis dar mano, kad turtingą ir laimingą ateitį sukurs didesnis BVP (bendras vidaus produktas). Daug kas jais patiki. Todėl retai kada sakoma – svarbiausias politikų uždavinys sukurti kuo daugiau laimės. Taip pasakius būtų nuoseklu prieš priimant sprendimus išsiaiškinti, kas ją suteikia.

Deja, Lietuvoje laimės statistikos vengiama, tokio rodiklio nerasime statistinėse ataskaitose apie padėtį mūsų šalyje. Taigi belieka remtis tarptautiniais laimės lygio, ją lemiančių veiksnių tyrimais. Kone išsamiausiai laimės reikšmę pristato „Raportas apie pasaulio laimę“ (World Happiness Report). Skaityti toliau

E. Laurinaitis: Priimti „kitokį“ padeda suvokimas, kad kiekvienas iš mūsų apskritai yra skirtingas (0)

Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis | Asmeninio albumo nuotr.

Baimė, kad apie psichikos sveikatos sutrikimus, kriminalinę ar priklausomybėmis paženklintą praeitį sužinos darbdavys, – vienas dažniausių nuogąstavimų, kuriuos išsako socialinę atskirtį patiriantys žmonės. Pasak psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio, toks jausmas žmogų įsuką į užburtą ratą – ne tik trukdo įsilieti į visuomenę, užmegzti santykius, susirasti darbą, bet ir gali sužlugdyti morališkai.

Jaustis atskirtu – tiksinti bomba

Su psichinių sutrikimų turinčiais pacientais dirbantis psichoterapeutas, doc. E. Laurinaitis sako, kad šiandien depresija visuomenėje jau yra pripažįstama kaip liga, kuriai skiriamas Skaityti toliau

Vitaminas B12 – ir nuo demencijos, ir nuo depresijos (0)

Klaipėdos universiteto lektorė medicinos mokslų daktarė ir šeimos gydytoja Lolita Rapolienė | Asmeninio albumo nuotr.

Nejaugi gyventi ilgai ir laimingai galima ne tik pasakose? Klaipėdos universiteto lektorė medicinos mokslų daktarė ir šeimos gydytoja Lolita Rapolienė žino receptą, kaip tai pasiekti realiame gyvenime, ir juo dalijasi.

– Atminties susilpnėjimas, išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti – tai senatvės požymiai. Ar jie neišvengiamai būdingi kiekvienam vyresnio amžiaus žmogui? 

– Pažintinių funkcijų prastėjimas yra viena pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių negalios priežasčių. Senstant dėl mielinio nervų ląstelių apvalkalo – membranos plonėjimo susilpnėja signalų perdavimas ir slopsta neuronų funkcija: atsiranda užmaršumas, Skaityti toliau

Depresiją įveikusi I. Zasimauskaitė atskleidė, kokius perspėjimo signalus kūnas siunčia apie šią ligą (0)

Atlikėja Ieva Zasimauskaitė | Asmeninio albumo nuotr.

Įprasta manyti, kad užsitęsusi bloga nuotaika yra pirmas rimtas signalas apie galimą klastingą ligą. Tačiau psichologai sako, kad liūdesys nėra pagrindinis depresijos simptomas.

Kai kurie depresijos požymiai gali būti daug subtilesni ir ne visada susiję su nuotaika.Šią ligą įveikusi žinoma atlikėja Ieva Zasimauskaitė atvirai prisipažįsta, ką jai teko išgyventi ir kokius signalus jai siuntė kūnas, bandydamas perspėti apie tai, jog jam reikia pagalbos. Skaityti toliau

Saulės vis daugiau, bet liūdesys ir nerimas tik stiprėja? (0)

mowdirect.co.uk nuotr.

Nors vis dažniau galime džiaugtis pasirodančiais saulės spinduliais ir energijos turėtų tik daugėti, atsiradęs liūdesys, nerimas ar apatija nebūtinai rodo pavasarinę depresiją. Gali būti, kad jūsų organizmui paprasčiausiai trūksta vandens. Šaltuoju metų laiku vandens poreikis natūraliai sumažėja, tačiau sveikatos specialistų teigimu, tik išsiugdę įprotį reguliariai gerti vandenį, pavasarį galite pasitikti energingesni. Skaityti toliau

Knygą pristatęs psichologas P.Rakštikas: gyvename, ar tik imituojam gyvenimą? (0)

Knygą pristatęs psichologas P. Rakštikas: gyvename, ar tik imituojam gyvenimą? | Rengėjų nuotr.

Penktadienio vakarą, Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje susirinkusiųjų laukė staigmena.

Susitikimas, kuriame pristatyta psichologo Pauliaus Rakštiko knyga „Staigmena gyventi“ (Alma littera, 2019), pradėtas tyla.

Ne simboline tylos minute, kaip esame įpratę, o tokia, kuriai reikia pastangų, kurios metu reikia mėginti savo protą atgabenti ten, kur yra kūnas, – taip paragino psichologas ir nuaidėjus gongui sausakimšoje salėje įsivyravo tyla. Skaityti toliau

Kiek laiko reikia miegoti? (0)

pixabay.org nuotr.

Kada bemiegėms naktims pasakyti „stop“, kaip laikytis miego higienos ir ką sako nuolatinis mieguistumas – klausimai, kuriuos šiandien kelia ne vienas, įtemptu ritmu gyvenantis žmogus. Mėlyna kompiuterio ar kitų išmaniųjų įrenginių skleidžiama šviesa, per didelė kambario temperatūra ar sporto salė prieš miegą – ne tik trukdo visaverčiam ir kokybiškam miegui, bet ir gali išprovokuoti ilgalaikę nemigą bei sveikatos sutrikimus.  

Periodiška nemiga – stresas, ilgesnė – liga Skaityti toliau

Kodėl plaukų retėjimas sukelia psichologines problemas? (0)

hindustantimes.com nuotr.

Išvaizdos detalės yra itin svarbios žmogaus pasitikėjimui savimi, o ypač daug dėmesio skiriama tiems bruožams, kurie lengviausiai pastebimi išoriškai. Tai, ką žmogus laiko figūros trūkumais, galima maskuoti drabužiais; tuo tarpu veido bruožai ar plaukai yra visada matomi – būtent todėl žmonės skaudžiai išgyvena tokius procesus kaip plaukų išslinkimas. Kauno „Kardiolitos“ klinikų Psichinės sveikatos centro psichologė Jurga Raudienė pasakoja, kodėl plaukų retėjimas sukelia rimtas psichologines problemas ir kenkia žmogaus savivertei. Skaityti toliau

Demencijos priežasčių tyrimo duomenys nustebino mokslininkus (0)

Demencijos priežastys | Klausos centro „Audiomedika“ nuotr.

Mokslininkai išsiaiškino 35 proc. demenciją sukeliančių rizikos veiksnių, kurių žmonės gali išvengti. Didžiausias iš jų – sutrikusi klausa. Klausos aparatų gamintojo „Oticon“ atstovo Klauso Hornemano teigimu, klausos sutrikimų ir demencijos ryšys buvo seniai įtartas, tačiau įrodytas tik dabar. Demencija sergančių žmonių skaičius auga, ypač žemų ir vidutinių pajamų šalyse, kaip Lietuva.

„Tyrėjai įvertino daug skirtingų rizikos faktorių skirtingais gyvenimo etapais. Jie išsiaiškino, kad 65 proc. rizikos veiksnių arba Skaityti toliau

Priešmenstruacinis sindromas: veido odos būklę lemia estrogeno pokyčiai (0)

Priešmenstruacinis sindromas: veido odos būklę lemia estrogeno pokyčiai | Pixabay nuotr.

Prieš menstruacijas iškylantys spuogeliai – dažną merginą ar moterį varginanti problema. Veido odos būklė keičiasi dėl menstruacinio ciklo metu vykstančių hormonų pokyčių, o spuogai ypač vargina jaunas moteris iki 35 metų amžiaus. Nors spuogeliai dažniausiai pranyksta po kelių dienų, visai ignoruoti jų nereikėtų, bet dar labiau nepatartina savo veiksmais juos pažeisti.

„Eurovaistinės“ farmacininkė Regina Molotkova sako, jog pablogėjusi veido odos būklė yra tik vienas iš priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomų.  Skaityti toliau

Rudeninis slogutis: kodėl jis moteris puola dažniau ir kaip jam nepasiduoti? (0)

BENU vaistininkė Inga Norkienė | BENU vaistinės nuotr.

Rudenėjantis oras, trumpėjančios dienos bei saulės trūkumas neišvengiamai paveikia ir mūsų nuotaiką. Nors ruduo išmargina medžių lapus šiltomis spalvomis, daugelio žmonių nuotaika kinta atvirkščiai – tampa niūri ir melancholiška. BENU vaistininkė Inga Norkienė atkreipia dėmesį, kad ypatingai šis reiškinys veikia brandaus amžiaus moteris – jas tokiu sezonu pradeda kamuoti dažna nuotaikų kaita, joms tampa sudėtinga pasiekti emocinę pusiausvyrą. Specialistė dalinasi patarimais, kaip, rudenėjant orui, išsaugoti emocinę pusiausvyrą ir nepasiduoti rudeniniam slogučiui. Skaityti toliau

K. Stoškus. Kodėl Lietuvai taip parūpo prezidentas? (5)

Prezidentūra | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Neblogas ženklas. Iki Lietuvos prezidento rinkimų dar toloka. Bet nepaliaujamai kartojamos visuomenės apklausos, politinių apžvalgininkų spėliojimai, tautiečių prognozės, pirmųjų kandidatų tezės ir būrimai iš kavos tirščių jau kaitina atmosferą: kas pakeis Dalią Grybauskaitę. Iš pirmo žvilgsnio tai neblogas ženklas – pilietinė visuomenė bręsta. Jai ima rūpėti valstybės politinės perspektyvos. Bet vien tuo aiškinti šį aktyvumą būtų neteisinga. Yra ir kita, daug rimtesnė priežastis – visuomenė nepatenkinta esama padėtimi. Ji laukia daug svarbesnių permainų.  Moralinė ir politinė būklė yra nepakenčiama. Kodėl? Jokia paslaptis, kad visuomenė  apimta nežinios, nepasitikėjimo, įtampos, didžiulio nerimo ir netikrumo jausmo. Skaityti toliau

Jei ūžia ausyse ir persekioja depresijos – jums tiesiog trūksta magnio (0)

Ūžia ausyse ir apninka depresijos epizodai? Jums tiesiog trūksta magnio | Pixabay nuotr.

Magnis yra ne tik kaulų statybinė medžiaga, bet ir vienas reikalingiausių mineralų mūsų organizmui. Jis padeda palaikyti sveiką dantų būklę ir raumenų stiprumą. Taip pat jis daro didelę įtaką ir mūsų nervų sistemai.

„Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad dažniausiai magnio trūkumą išduoda mėšlungis, raumenų spazmai, bendras silpnumas, rankų ir kojų pirštų dilgčiojimas ar tirpimas. Tačiau, trūkstant magnio, galite jausti ir kiek neįprastus simptomus. Skaityti toliau

Mūsų kūnas šaukiasi pavasario – kaip sau padėti ir tinkamai pasiruošti (0)

Organizmas šaukiasi pavasario – kaip sau padėti ir jam tinkamai pasiruošti | Pixabay nuotr.

Permainingi žiemos orai, sezoninės ligos, bendras kūno išsekimas, mineralų ir vitaminų stoka – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių pavasarį jaučiamės nusilpę, stokojantys energijos, o kai kuriems net ir vis dažniau pasirodanti saulė sukelia ne pačias pozityviausias mintis.

Sveikatos specialistų teigimu, artėjančio pavasario reikia ne tik laukti, bet ir jam tinkamai pasiruošti, ypač tokiems, viešojoje erdvėje mažiau analizuojamiems sveikatos sutrikimams kaip pavasarinė alergija ir depresija. Skaityti toliau

Vitamino D trūkumas šaltuoju metų laiku kankina kas antrą: kaip išvengti nuolatinio nuovargio? (3)

Vitamino D trūkumas šaltuoju metų laiku kankina kas antrą: kaip išvengti nuolatinio nuovargio? | Pixabay nuotr.

Turbūt dažnas, prasidėjus rudeninei tamsai, pajaučia didesnį miego poreikį ar energijos trūkumą. Ir nors tai esame pratę laikyti normaliu šaltojo laikotarpio atributu, iš tiesų kaltas, greičiausiai yra vitamino D trūkumas. Skaičiuojama, jog už Lietuvą šiauresniuose karštuose nuo jo kenčia daugiau nei pusė gyventojų. Kaip vitamino D gauti tuomet, kai saulė pasirodo tik kelioms valandoms per dieną? Skaityti toliau

Depresija kamuoja vis daugiau lietuvių (2)

fk wiki. com nuotr

Pastaraisiais metais specialistai vis garsiau kalba apie prastėjančią lietuvių psichinę savijautą. Tai rodo ir gąsdinanti savižudybių, priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų statistika, visuomenę sukrečiančių smurtinių nusikaltimų gausa. Medikai perspėja, kad Lietuvoje daugėja ir susirgimų depresija. Nors ši liga mūsų šalyje dar dažnai nuvertinama, jos pasekmės gali būti labai rimtos, o poveikis žmogaus gyvenimo kokybei – milžiniškas.

Neaplenkia nei jaunų, nei vyresnių

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė Danguolė Žaliauskienė sako, Skaityti toliau

Vasaros laiko kol kas nežadama atšaukti (1)

laikrodis_alkas.lt nuotr

Spalio 29 d. Europos Parlamente vyko klausymai vasaros laiko keitimo Europoje tema. Nors Europos Parlamento politinių grupių atstovų nuomonės buvo pakankamai vieningos, Europos Komisija pademonstravo, kad neketina nieko daryti ir taisyti direktyvą įpareigojančią laiką persukti du kartus per metus.

„Retai taip būna, kai parlamento nariai parodo tokią vienybę. Beveik visi jų kritikavo Komisijos neveiksnumą ir dėstė mokslininkų argumentus, kurie rodo, jog laiko persukimas yra beprasmis. Diskusijoje taip pat cituotos mokslininkų išvados, kad besikeičiantis laikas sukelia sveikatos problemų apie 20-čiai procentų europiečių, kurie patiria virškinimo sutrikimus, migreną, depresiją. Toks laiko persukimas įvairiais skaičiavimais galėtų Europai kainuoti apie 131 milijardą eurų kasmet“, – sako Bronis Ropė. Skaityti toliau

Dvi priežastys, dėl kurių mirusiojo artimieji prieštarauja organų donorystei (1)

Donoro-korteleNacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šių metų pirmąjį pusmetį artimųjų prieštaravimas donorystei sumažėjo beveik perpus – nuo 40 proc. iki 22 proc.

Dėl kokių priežasčių šiuo metu artimieji dažniausiai nesutinka aukoti mirusiojo organų donorystei? Skaityti toliau

Artėja egzaminų metas. Kaip išvengti baimės? (0)

Š.Mažeikos nuotr. (DELFI)

Ateinantis pavasaris ir vasara daugeliui iš mūsų atneša teigiamas emocijas, gražius lūkesčius bei svajones. Tačiau abiturientams šis laikas dažnai tampa įtampos, nepamatuotos baimės ir streso laikotarpiu. Kaip nugalėti egzaminų baimę ir kaip susidoroti su nerimu ir įtampa? Į šiuos klausimus atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai.

Pirmiausia reikėtų pasiaiškinti, kas lemia šiuos jausmus ir kodėl tai vyksta su mumis. Kiekvienas patiriame įvairiausių emocijų, kai laukiame svarbaus gyvenimo įvykio. Skaityti toliau

Lietuviai bus kviečiami minėti Gerų žinių dieną (2)

PLJS_zmones_PakenaitesPaskutinį gegužės penktadienį siūloma įtraukti į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą kaip Gerų žinių dieną. Šia iniciatyva siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į geras naujienas, kurios, deja, dažnai pranyksta kriminalinių ir smurto žinučių fone.

„Tenka konstatuoti, jog prieš 20 metų buvusį informacijos badą pakeitė visiems laisvai prieinama informacija, kuri, daugeliu atvejų, priimama besąlygiškai, jos nevertinant, todėl ir smurtas bei neigiamos naujienos, dažnai akcentuojamos viešojoje erdvėje, tapo norma, – sako vienos iš iniciatyvos sumanytojų – ryšių su visuomene agentūros „Ad verum“ – direktorė tė. – Jau dabar matomos to pasekmės: visuomenės nepasitikėjimas savo šalimi, abejingumas, pesimizmas. Skaityti toliau

Šviesos trūkumas gali sutrikdyti sveikatą (0)

R.Pakerio nuotr.

Natūralus ir dirbtinis apšvietimas yra labai svarbus, kad ne tik akys, vienas svarbiausių jutimo organų, patirtų kuo mažiau streso, bet ir visas žmogaus organizmas.

Natūrali šviesa žmogui suteikia gyvybingumo, pakelia nuotaiką. Jos trūkumas sutrikdo emocinę pusiausvyrą, todėl nemaža dalis Lietuvos gyventojų vėlyvą rudenį ir žiemą kenčia dėl sezoninio emocinio sutrikimo, juos apima depresinė nuotaika. Natūralaus apšvietimo stoka rudens – žiemos periodu sąlygoja pablogėjusią žmonių savijautą, galvos skausmų atsiradimą. Gavus per mažai šviesos, mūsų medžiagų apykaitai ir sveikatos sistemai trūksta energijos, todėl pradedame sirguliuoti,  jausti apatiją. Skaityti toliau

Pagautam alergijos – vienas žingsnis iki depresijos (0)

Gydytojas S.Barakauskas

Skleidžiasi medžių pumpurai ir žydi pievos, bet vietoje džiaugsmo – varvanti nosis, ašarojančios akys, kamuoja kosulys ar net išberia odą. Kaip suvaldyti daug žmonių pavasarį „pasveikinančią“ alergiją žiedadulkėms – šienligę?

Įkvėpęs alergiją sukeliančių žiedadulkių žmogus suserga per 5–15 min. Alerginė reakcija primena uždegimą. Abiem atvejais kvėpavimo takų gleivinės paburksta, patinsta, išsiskiria daugiau sekreto. Pavasarį šis procesas vyksta aktyviau, nes gleivinės būna nusilpnintos peršalimo ligų. Dažnai pasikartojanti alergija gali komplikuotis bronchų astma. Skaityti toliau

Vilniuje vykdomos paskaitos, skirtos nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui (programa) (1)

efoto.lt, „Egzotikos“ nuotr.

Jau kelerius metus iš eilės Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui. Būsimos ir esamos mamos konsultuojamos įvairiais klausimais. Pažymėtina tai, kad paskaitose dalyvauja ne tik mamytės, bet ir tėveliai. Taip pat mamos ateina paklausyti paskaitų su savo mažyliais.

Vienas iš rūpimų klausimų, kuris nagrinėjamas paskaitų metu, yra pogimdyvinė depresija. Tai aktuali tema būsimoms ir esamoms mamytėms. Skaityti toliau

Ar „rudeninė depresija“ privaloma? (1)

© Mircala | Dreamstime.com

Trumpėjant šviesiajam paros laikui, vis dažniau pasigirsta kalbų apie prastą nuotaiką, nemigą ir rytinį mieguistumą bei sunkumą keltis, nenorą užsiimti įprasta veikla, apetito kaitą. Žmonės labai dažnai šiuos pojūčius pavadina „rudenine depresija“, tačiau sveikatos specialistai neskuba visais atvejais šio reiškinio vadinti liga.

Sezoninė depresija. Toks diagnostinis terminas atsirado gana neseniai, nes į sezoninius nuotaikų svyravimus didesnis mokslininkų dėmesys buvo atkreiptas tik XX a. paskutiniais dešimtmečiais. Nors žmonės dažniausiai naudoja išraišką „rudeninė depresija“, tačiau ji nėra visiškai tiksli, nes gana ryški nuotaikų kaita pastebima ir pavasario laikotarpiu. Todėl tikslesnis terminas – sezoninė depresija, kuri gali pasireikšti praeinančiu Skaityti toliau

Šių laikų epidemija – depresija (1)

© Abdone | Dreamstime.com

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad šiais metais spalio 10 d. – Psichikos sveikatos diena – skirta depresijai. Pasaulio sveikatos organizacija ją pavadino „Depresija – pasaulinė krizė“.

Maždaug 350 milijonų žmonių kenčia nuo depresijos. Pasaulio psichikos sveikatos tyrimas, vykdytas 17-oje šalių, parodė, jog praeitais metais 1 iš 20 žmonių yra turėjęs depresijos epizodą. Depresija paveikia ne tik sergantįjį, bet ir jo aplinkinius. Deja, daugelis žmonių ją neigia. Liga lieka paslėpta – negydoma, apleista. Skaityti toliau