Kokios krizės mūsų gali tykoti prie šventinio stalo, jaukai blizgant kalėdinei eglutei? Ar egzistuoja sezoninė depresija? Kokį svarbų niuansą reikia žinoti apie šviesos terapiją? Į klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė.
– „Kodėl per didžiąsias metų šventes apninka liūdesys“ – tokiu klausimu mirga antraštės prieš kiekvienas Kalėdas. O kaip kalėdinis, naujametis laikotarpis atsispindi Psichiatrijos klinikos darbe?
– Psichiatrijos klinikos darbe su tam tikru sezoniškumu susiduriame. Kaimiškas vietoves aptarnaujantys skyriai puikia žino, kada būna bulvių sodinimo laikas ar bulviakasis, na, o po didžiųjų metų švenčių kurį laiką visa eilė asmenų informuoja, kad jie gėrė „nuo Kalėdų“, Velykų, Joninių.
Kalėdos vis tiktai yra ypatinga šventė. Joje yra daug iš vaikystės atėjusio stebuklo laukimo ir džiugesio, susijungimo su šeima. Todėl didelė dalis žmonių jei tik būsena nėra labai sunku, atideda kreipimąsi į specialistus ir lieka namuose – su šeima ar su savo prisiminimais.
Patenka žmonės po šeimyninių konfliktų, žmonės, kurie dėl pačių įvairiausių priežasčių kalėdiniame laikotarpyje išgyvena netektį, vienatvę ar beprasmiškumą. Vėliau atvyksta tie, kurie šventiniame laikotarpyje gausiai piktnaudžiavo alkoholiu, ir tie, kurie ilgą laiką būnant su seniai matytais šeimos nariais „neatlaikė“ bendravimo intensyvumo.
– Ar būna sezoninė depresija? Galbūt tai dar vienas „madingas“ prietaras?
– Iš tiesų tai nėra mitas, tačiau tik tuo atveju, jei pats terminas vartojamas teisingai. Apskritai sezoniškumas yra būdingas nuotaikos sutrikimams, yra žmonių, kuriems depresija vystosi, pvz. rudenį ir pavasarį.
Tačiau kai kalbame apie sezoninę depresiją, dažniausiai turime galvoje „žieminę“ depresiją arba anglų kalba naudojamą terminą „winter blues“, kurį galėtume išversti kaip žiemos liūdesį. Ši depresija turi ir tam tikrą biologinį pagrindą, t. y. jos vystymuisi įtakos turi melatonino sistema, reaguojanti į sumažėjusį saulės šviesos kiekį, nors pats atsiradimo mechanizmas nėra toks paprastas ir jame dalyvauja visa eilė kitų smegenų veiklai svarbių medžiagų.
Svarbu paminėti, kad sezoninei depresijai nėra būdingas grynas liūdesys, o dažnai pats nuotaikos pablogėjimas pasireiškia saikingu liūdesiu ar tik dirglumu, o pirmame plane dažnai stebime kitus simptomus, tokius kaip energijos stoka, mieguistumas dienos metu, sunkumai susikaupti, potraukis saldumynams.
Tai patiriantys asmenys labai aiškiai įvardija, kada jiems pradeda blogėti savijauta („kai trumpėja dienos“, „kiekvieną rudenį“ ir pan.), o taip pat ir kada pradeda gerėti savijauta, dažnai akcentuodami arba sausio vidurį, kai akivaizdžiai pailgėja diena, ar pavasario pradžią.
– Kiek veiksmingos „naminės“ priemonės – jonažolių preparatai, serotoninas, vitaminas D, 5–HTP, kt., – kurios, žadama, kaip ant mielių pakels nuotaiką ir nuvys sezoninę depresiją?
– Depresija yra tokia būsena, kai „mielių metodas“ nelabai veikia. Aišku, pastaruoju metu yra tam tikrų greitai veikiančių medžiagų, kurios vis plačiau naudojamos, tačiau ir jos naudojamos deriniuose bei esant tam tikroms sąlygoms. Dažniausiai depresijos gydymas yra lėtas ir susijęs ne tik su biologinėmis, bet ir psichologinėmis ir socialinėmis priežastimis bei jų valdymu.
Tinkamas vitamino D naudojimas, jei ženkliau ir nepagerins nuotaikos, tai tikrai bus naudingas daugeliui organizmo funkcijų. Jonažolė daugelyje tautų yra žinoma kaip nuotaiką veikianti vaistažolė, jos naudojimas gali būti naudingas, tačiau jis turėtų būti suderintas su specialistu. Kodėl? Depresijos priežasčių, kaip ir minėjau, yra daug, todėl visada būtina į depresijos atsiradimą ir gydymą žiūrėti kompleksiškai ir tvarkytis su visais faktoriais, turėjusiais įtakos depresijos atsiradimui.
Serotonino pirmtakai irgi gali būti neblogai, tačiau depresijos mechanizmas nėra toks primityvus kaip paprastas serotonino stygius, – viskas yra sudėtingiau.
Jei jau kalbame apie sezoninės arba „žieminės“ depresijos gydymą, paminėčiau vieną priemonę, kuri yra pakankamai saugi, greitai veikianti ir gan plačiai paplitusi kraštuose, kuriuose pilkas ir tamsus šaltasis sezonas. Kalbu apie šviesos terapiją, kai nuotaikai atstatyti naudojamos lempos, kurių šviesa atitinka saulės spektrą. Reguliarus žiūrėjimas į tokios lempos šviesą, greitai ir pakankamai efektyviai veikia nuotaiką. Aišku, yra tam tikros taisyklės, kurių reikia laikytis, pvz. daryti tai rytais, nes vakarinis tokios lempos naudojimas gali pabloginti miego kokybę.
Na, o tiems, kurie nenori leisti laiko prie šviesos terapijos lempos ar nemėgsta „chemijos“, rekomenduočiau lengvais atvejais daugiau laiko leisti saulės šviesoje, daugiau judėti, kas vėlgi neblogai veikia nuotaiką.
