Šią savaitę knygynų lentynas papildė nauja knyga. Joje surinktos ir papasakotos istorijos žmonių, įveikusių depresiją bei priklausomybes. Knygoje jie dalinasi patarimais norėdami įkvėpti tautiečius. Mūsų visuomenėje trūksta atvirumo ir supratimo, kuomet kalba pasisuka apie depresiją ar priklausomybes, kenčiantys žmonės lyginami su tinginiais, kuriems tereikia pradėti dirbti ar užsiimti fizine veikla ir „visos ligos išsilakstys“. Rasa Borodina kartu su 16 savanorių nusprendė atvirai papasakoti apie tai, kas vyksta kenčiančio žmogaus galvoje, kaip vyksta sveikimas bei tai, kokią įtaką tam daro artima aplinka.

Knygos autorė, prieš 10 metų patyrė tėčio savižudybę, po kurios pradėjo aktyviai domėtis psichologija, priklausomybių bei depresijos temomis. Bandydama gelbėti tėtį, o vėliau, jau sveikdama po skaudžios netekties, susidūrė su liūdna tikrove – žmonės Lietuvoje gana uždari ir nėra linkę kalbėti skaudžiomis temomis, o depresiją bei priklausomybes prilygina neturėjimui, ką veikti.

Pasak R. Borodinos, žmonės nesuvokia, kokią didelę įtaką jų psichologinei sveikatai daro vaikystėje patirti išgyvenimai bei traumos, dauguma yra linkę neigti savo jausmus ir net esant visiškai prastai padėčiai vengia ieškoti pagalbos, bijo. Vyresnė karta net ir susidurdama su dideliais sunkumais, savo jausmus ir išgyvenimus neretai tiesiog slepia. Visas šis derinys, veikia kaip atominis užtaisas, kuris veda ne į laimingą ir ramų gyvenimą, o dvasines ir fizines ligas.

Pačiai beieškant atsakymų ir įkvėpimo, R. Borodinai kilo mintis parašyti lengvai skaitomą, įkvepiančią knygą, kuri padėtų į problemas pažvelgti kitu kampu, o gal ir išgelbėtų kam nors gyvybę. Radusi savanorių grupę, ji užrašė 16 žmonių istorijas, kuriose žmonės atvirai pasakoja apie tai, kaip išgyveno depresijas, toksiškus santykius, priklausomybes, bandymus nusižudyti. Knygos veikėjai atvirai dalinosi apie tai, kaip jautėsi sunkiuoju metu, kas padėjo ir kas trukdė. Visi iki vieno šiandien jaučiasi atsitiesę ir laimingi, tad drąsiai pateikia ir patarimų.

Be istorijų, knygoje pateikiami ir įvairių psichologinę pagalbą Lietuvoje teikiančių organizacijų kontaktai bei atrinktos psichologinės literatūros sąrašas, kuris pravertė tiek autorei, tiek knygoje pristatytiems žmonėms.

Borodina ir jos knygos veikėjai yra įsitikinę, kad gydo ne tyla, o atvirumas.

Dabar suvokiu, kad norint suprasti kitą reikia apsiauti jo batus ir pajusti, kaip jie spaudžia. Bet dažnai padėti niekuo negali, kol neateina tam tikras laikas. Šiandien aš manau, kad ne kiekvienam įmanoma padėti, ne kiekvienam ir reikia padėti. Pirmiausia reikia pabandyti suprasti. Manau, kad tai yra svarbiausia. Man atrodo, kad mes, žmonės, per mažai vienas kitą suprantame, priimame ir toleruojame, iškart norime ką nors su kitu žmogum padaryti, jį sutvarkyti: pagerinti jo būklę, įvertinti elgesį, sudėlioti į lentynėles visas bėdas. Tai atitolina, stato sienas. Bent jau mano atveju buvo kaip tik taip, – Akvilė, viena iš knygos veikėjų.