Demencijos priežasčių tyrimo duomenys nustebino mokslininkus

Mokslininkai išsiaiškino 35 proc. demenciją sukeliančių rizikos veiksnių, kurių žmonės gali išvengti. Didžiausias iš jų – sutrikusi klausa. Klausos aparatų gamintojo „Oticon“ atstovo Klauso Hornemano teigimu, klausos sutrikimų ir demencijos ryšys buvo seniai įtartas, tačiau įrodytas tik dabar. Demencija sergančių žmonių skaičius auga, ypač žemų ir vidutinių pajamų šalyse, kaip Lietuva.

„Tyrėjai įvertino daug skirtingų rizikos faktorių skirtingais gyvenimo etapais. Jie išsiaiškino, kad 65 proc. rizikos veiksnių arba nežinome, arba jų negalime pakeisti. Tačiau likusiems galime kažką padaryti, kad riziką sumažintume. Tyrėjus nustebino, kad klausos sutrikimai yra didesnis faktorius nei išsilavinimas ar gyvenimo būdas“, – sako Klausas Hornemanas.

Tyrimo metu patvirtinti demenciją sukeliantys rizikos veiksniai: klausos sutrikimas (9 proc.), prastas išsilavinimas (7 proc.), rūkymas (6 proc.), depresija (4 proc.), fizinis nejudrumas (3 proc.), socialinė atskirtis (2 proc.), aukštas kraujospūdis (2 proc.), diabetas (1 proc.) ir viršsvoris (1 proc.).

Norintiems sumažinti demencijos riziką patartina saugoti savo klausą, nuolat mokytis skirtingų dalykų ir reguliariai mankštintis. Tyrėjai taip pat pataria laikytis Viduržemio jūros dietos, mesti rūkyti ir atsikratyti viršsvorio. Žalą smegenims sumažins ir tinkamas diabeto, aukšto cholesterolio lygio bei aukšto kraujospūdžio gydymas.

Klausos centro „Audiomedika“ vadovo Mindaugo Jonaičio teigimu, 32 proc. vyresnių nei 55 metai žmonių turi klausos sutrikimų. Net esant menkam sutrikimui, smegenys bando kompensuoti trūkstamus garsus ir dirba daug smarkiau nei girdint normaliai. Tai lemia, kad bendraudamas žmogus greitai pavargsta, todėl ilgainiui pradeda vengti socializacijos ir panyra į depresiją.

„Tai dar vienas įrodymas, kad klausos praradimas yra daugiau nei paprastas jutimo sutrikimas. Jis ne tik didina demencijos riziką, bet ir, jei yra negydomas, sukelia didesnį stresą jį turinčiam žmogui, kuris ilgainiui priverčia užsidaryti nuo visuomenės. Klausos sutrikimai yra netgi prastų šeimyninių santykių priežastis“, – pasakoja M. Jonaitis.

Klausos centro vadovo teigimu, šis tyrimas yra pirmasis, tačiau ne paskutinis. „Prestižinis mokslinis žurnalas pateikė aiškius įrodymus, kad klausos sutrikimai sukelia demenciją. Dar daug klausimų nėra atsakyti, tačiau šis tyrimas išjudino akademinę bendruomenę ir per artimiausius metus sulauksime daugiau naudingų tyrimų“, – teigia M. Jonaitis.

2015 m. pasaulyje buvo 47 mln. žmonių sergančių įvairiomis demencijos formomis. Mokslininkai skaičiuoja, kad per artimiausius tris dešimtmečius dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės šis skaičius išaugs 3 kartus. Kiek sergančiųjų yra Lietuvoje, tyrimų nėra atlikta. Taip pat nėra tyrimų, kurie nurodytų, kiek žmonių Lietuvoje turi klausos sutrikimų.