79-ių mokyklų penktokai ir šeštokai nuo rudens chemijos, fizikos ir biologijos mokosi pagal naujovišką integralią gamtamokslinio ugdymo programą – per pamokas, kurios trunka ilgiau nei 45 minutes, gamtos mokslai neskaidomi į atskiras chemijos, biologijos, fizikos pamokas, visų šių dalykų mokoma susietai, pamokoje kartais dirba ne vienas mokytojas.
Mokydamiesi tokiu būdu mokiniai daugelį chemijos, fizikos, biologijos reiškinių, kartais prijungiant ir geografiją, Skaityti toliau
Tarptautinėje chemijos olimpiadoje, liepos 19–29 dienomis vykusioje Bratislavoje (Slovakija) ir Prahoje (Čekija), bronzos medalius pelnė vienuoliktokai Justas Terentjevas iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos (mokytoja Birutė Maciulevičienė), Lukas Supragonas iš Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos (mokytoja Gitana Barauskė) bei Rokas Vilnius Šidlauskas iš Vilniaus licėjaus (mokytoja Rasa Žemaitaitienė). Pagyrimo raštas skirtas Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientui Mindaugui Dženkaičiui (mokytoja Birutė Maciulevičienė). Skaityti toliau
Įsijungi naujausio modelio LED televizorių – liauna it styga ir grakšti tamsiaplaukė jauna moteris, plačia amerikietiška šypsena valiūkiškai krato galvą, videokamera priartina jos vešlius spindinčius plaukus stambiu planu, o tada staiga mergina sušunka: „Būk savimi – išbandyk šį šampūną – tu to verta!“.
Tuomet atsiverti „Iki savaitėlės“ reklaminį laikraštuką ir pirmame puslapyje šviečia šūkis: „Vonios ir tualeto valikliams 40 proc. nuolaida. Tik šią savaitę!”. Tada „įlendi“ į internetą, skaitai straipsnį apie upę, užterštą neaiškiais chemikalais, ir smilkt smegeninėj sukirba mintis – chemija, chemija, visur ta chemija… Skaityti toliau
Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje.
Šiandien žmogaus DNR galima nuskaityti vos per kelias dienas, visa informacija koduota adeninu, citozinu, timinu ir guaninu – A, C, T ir G raidžių kombinacijomis, kurias iššifruoti nėra paprasta. Ir nors 99,9 procentai skirtingų žmonių DNR sutampa, Skaityti toliau
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur spalio 5 d. buvo skelbiami Chemijos premijos laimėtojai.
Didžioji dalis žiūrovų tikėjosi, kad tokio įvertinimo susilauks DNR redagavimų įrankis CRISPR/Cas9 , vienu kurio atradėju yra VU Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys.
Tačiau Švedijos mokslininkai šiemet pasirinko kitą svarbų atradimą – mažiausias molekulines mašinas, šimtą kartų mažesnes už žmogaus plauką. Skaityti toliau
Kovo 23 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitete buvo inicijuota parlamentinė kontrolė dėl Aplinkos ministerijos bei Aplinkos apsaugos agentūros planų ežerus valyti cheminiu metodu, naudojant polialiuminio chloridą. Aplinkos apsaugos komitetas, išklausęs aplinkosaugos valdininkų, ekspertų nuomones, palaikė griežtą mano poziciją neleisti Aplinkos apsaugos agentūrai Lietuvos ežeruose daryti eksperimentus su cheminėmis medžiagomis.
Komiteto posėdyje iš įnirtingai metodą ginusių Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorės Agnės Kniežaitės-Gofmanės ir Aplinkos apsaugos agentūros Skaityti toliau
Viešojoje erdvėje pasigirdo susirūpinimo balsų, kad Aplinkos ministerija ketina naudoti chemikalus ežerams valyti. Šis būdas – fosforo surišimas cheminiais junginiais – bus pasirinktas, pasak Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorės Agnės Kniežaitės-Gofmanės, tik prieš tai jį išmėginus. Bandymui numatytas vienas mažas uždumblėjęs ežerėlis. Bet kuriuo atveju, prieš pasirenkant šį būdą taikyti platesniu mastu, bus įvertintas galimas poveikis aplinkai, atlikti visi reikiami tyrimai. Jis bus pasirinktas tik tada, jeigu išvada bus teigiama. Skaityti toliau
Vilniaus universitetas (VU) šiuo metu intensyviai ruošiasi Saulėtekyje įsikūrusių dviejų tiksliųjų mokslo centrų ir didžiosios kilnojamosios Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) parodos atidarymui. Planuojama, kad kovo 15 d. duris atvers Jungtinis gyvybės mokslų centras (JGMC) bei Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC). Pastarajame bus įrengta po visą pasaulį keliaujanti interaktyvi CERN paroda. Skaityti toliau
Iš tarptautinės chemijos olimpiados, liepos 20–29 dienomis vykusios Baku, Azerbaidžane, visi Lietuvos atstovai parveža medalius. Auksą iškovojo Klaipėdos licėjaus dvyliktokas Dovydas Drakšas. Bronzos medalius pelnė taip pat Klaipėdos licėjaus mokiniai Nikita Pajanok ir Adomas Danilevičius (visų prizininkų mokytoja Rima Grabauskienė) ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientė Elena Gelžinytė (mokytoja Birutė Maciulevičienė).
Lietuvos komandai vadovavo VU Chemijos fakulteto profesorius dr. Rimantas Raudonis ir to paties fakulteto studentas Lukas Šteinys. Skaityti toliau
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakultete (GMTF), gavus finansavimą pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinamą projektą, 2013 metais pradėti moksliniai tyrimai, kuriems vadovauja prof. Vladimiras Bondarenka. Įgyvendinant projektą „Cheminių ryšių tyrimas pereinamųjų metalų oksiduose ir metalų-bioorganinėse struktūrose Rentgeno fotoelektroninės spektroskopijos ir ab-initio metodais“ gaminamos ir tyrinėjamos naujos cheminės struktūros vanadžio oksidų pagrindu. Skaityti toliau
Ateityje ekologiniai ūkiai bus skatinami intensyvinti savo gamybą, numatoma remti šeimos ir ekologinę gyvulininkystę plėtojančius ūkius. Šiuos ir kitus ekologinio žemės ūkio 2015-2020 m. strateginius tikslus ir jų įgyvendinimo priemonių planą aptarė Žemės ūkio ministerijoje susirinkę ekologinio žemės ūkio specialistai, mokslininkai, ūkininkai.
Artimiausius penkerius metus didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kad ūkiai, kurie šiuo metu yra iš dalies chemizuoti, taptų visiškai ekologiniai. Remiant tokius ūkius, didesnis paramos intensyvumas bus skiriamas mišriems (gyvulininkystė ir augalinininkystė) bei šeimos ekologinės gamybos ūkiams. Tačiau kai kurie specialistai nuogąstauja, Skaityti toliau
Gruodžio 2–11 dienomis Mendozoje Argentinoje vykusioje tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos komandos atstovai – Ugnė Gaižauskaitė iš Vilniaus licėjaus (mokytojai: Rasa Žemaitaitienė, Alma Čekauskienė, Eugenijus Rudminas) ir Kristijonas Samuolis iš Marijampolės marijonų gimnazijos laimėjo bronzos medalius.
Šiais metais Lietuvai taip pat atstovavo Aistis Grigas iš Vilniaus tarptautinės Meridiano mokyklos (mokytojai: Domas Briedis, Renata Dikčiūtė, Tomas Kivaras), Karolis Lasys iš Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos (mokytojos: Rūta Valančienė, Skaityti toliau
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Kęstutis Aidas tapo DALTON kodo kūrėjų grupės nariu.
Fizikams ir chemikams, tiriantiems molekules, kristalus, kitus sudėtingus molekulinius ir atominius darinius bei vyksmus, dažnai tenka ne tik eksperimentuoti, bet ir atlikti įvairaus lygio teorinius bei modelinius skaičiavimus. Tam yra sukurti programiniai paketai (kodai), iš kurių bene žinomiausi tarp fizikų ir chemikų – GAUSSIAN ir GAMESS. Tokių kodų kūrėjai yra aukščiausio lygio specialistai, jų dėka programiniai paketai yra universalūs ir turi vartotojams itin patogias sąsajas, todėl jais savo darbe gali naudotis net ir studentai. Skaityti toliau
Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) kuriamas biojutiklio prototipas, kuris gali greitai nustatyti maisto produktuose esančius junginius, rodančius maisto kokybę ir šviežumą. Mokslininkai kuria degtukų dėžutės dydžio prietaisą, ant kurio užlašinus tiriamo skysčio lašą, galima greitai nustatyti ieškomos medžiagos koncentraciją. Biojutiklis reaguoja į cheminį poveikį ir iškart pateikia atsakymą.
,,Biojutikliai puikiai tinka maisto pramonėje, nes jie veikia selektyviai ir greitai. Galima tiksliai nustatyti dominančių junginių kiekį produktuose, išmatuoti gliukozės, vitamino C, Skaityti toliau
Jaunieji Lietuvos chemikai iš Hanojuje, Vietname, vykusios tarptautinės chemijos olimpiados grįžo su keturiais medaliais. Medalius – tris sidabro ir vieną bronzos – pelnė visi komandos nariai.
Sidabro medalius iškovojo: Kauno technologijos universiteto gimnazijos dvyliktokas Matas Grigaliūnas (mokytoja Birutė Maciulevičienė), Vilniaus licėjaus dvyliktokė Violeta Stojalnikova (mokytoja Rasa Žemaitaitienė) ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos vienuoliktokė Elena Gelžinytė Skaityti toliau
Šiandien, spalio 9 dieną, Karališkojoje Švedijos akademijoje, Stokholme, paskelbti Nobelio premijos laureatai.
Šįkart apdovanojimai už pasiekimus chemijos srityje skirti Austrijos ir JAV piliečiui Martinui Karplusui (Martin Karplus), JAV ir Didžiosios Britanijos piliečiui Michaeliui Levitui (Michael Levitt) ir JAV bei Izraelio pilietybę turinčiam Arieliui Varšelui (Arieh Warshel). Mokslininkai apdovanoti už sudėtingų cheminių sistemų daugiapakopį modelių kūrimą.
„Mokslininkų darbai sukūrė pamatą suprasti ir prognozuoti cheminius procesus“, – teigiama Karališkosios Švedijos akademijos pranešime. Skaityti toliau
Paskelbti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laimėtojai.
Šio konkurso laimėtojais tapo:
Akvilė Gintautaitė ir Eglė Stonkutė, Palangos senosios gimnazijos 12 kl. mokinės, už darbą „Pjuvenų kaip sorbentų panaudojimas švino jonams pašalinti iš užteršto vandens“ (vadovė Danguolė Baranauskienė). Darbo tikslas − išsiaiškinti pjuvenų kaip sorbentų panaudojimo švino jonų šalinimui iš užteršto vandens galimybes. Atlikus tyrimus nustatyta, jog geriausiomis sorbcinėmis savybėmis pasižymi mišrios pjuvenos, kurių sudėtyje yra minkštos medienos, dėl blogesnių sorbcinių savybių reikėtų vengti spygliuočių medžių pjuvenų. Skaityti toliau
Steponą Jautakį iš Kelmės rajono Lašinskių kaimo drąsiai galima vadinti auksarankiu, nes nėra ūkyje tokio darbo, kurio jis negebėtų atlikti. Šis vyras pats iš savos gamybos plytų gali išmūryti sienas ir išpuošti sodybą taip, kaip niekas kitas. Prieš keletą metų Steponas pradėjo kepti duoną.
Šokiruojantys vaizdeliai
S.Jautakis neslepia, kad jam niekada nepatiko parduotuvėse perkama duona. Vyras atidžiai skaitydavo etiketes, rinkdavosi tik mažiausiai sudedamųjų dalių turinčią duoną, bet vis tiek ji nebuvo tokia skani kaip mamos kepta. Tikino, rasdavęs net tokios, kurios ir duona nepavadinsi, nes joje tebuvo 25 proc. miltų. Skaityti toliau
Lapkričio 8 d. 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijoje Ovaliojoje salėje (A.Volano 2/7, Vilniuje) bus teikiamos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet bus apdovanoti trys užsienio lietuviai.
Mokslo premijas pelnė Vokietijoje gyvenantis chemikas Vilius Lėnertas, biochemikas Skirmantas Kriaučionis iš Jungtinės Karalystės ir psichologas Romualdas Kriaučiūnas iš JAV.
Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais Skaityti toliau
Trečiadienį Karolio institute Stokholme Nobelio chemijos premija skirta mokslininkams Robertui Dž. Lefkovicui (Robert J. Lefkowitz) ir Brajenui K. Kobilkai (Brian K. Kobilka) už G baltymo receptorių tyrimus.
Ilgą laiką buvo paslaptis, kaip ląstelės gali jausti savo aplinką. Mokslininkai žinojo, kad hormonai, tokie kaip adrenalinas, turi didžiulį poveikį – padidina kraujo spaudimą ir paspartina širdies darbą. Įtarta, kad ląstelių paviršiuje yra tam tikros hormonus traukiančios medžiagos. Tačiau, kas sudarė šiuos receptorius ir kaip jie veikė, buvo sunkiai suvokiama beveik visą XX amžių.
Biochemikas R. Dž. Lefkovicas 1968 metais pradėjo naudoti radioaktyvumo technologiją, kad galėtų aptikti ir ištirti ląstelių receptorius. Skaityti toliau
Rugsėjo 28 d. (penktadienį) Kauno technologijos universitete lankytojams bus atsakyta į daugelį intriguojančių klausimų: „Ar įmanoma uždegti ledą? Kaip iš agurko pasidaryti lemputę?“ Į šiuos ir daugelį kitų klausimų bus atsakyta kasmetinio tarptautinio mokslo populiarinimo renginio „Tyrėjų naktis 2012“. Universiteto Studentų mokslinė draugija šį visoje Europoje tą pačią dieną vyksiantį renginį organizuos jau trečiąjį kartą ir šiemet KTU Studentų miestelyje žada daugiau nei 100 užsiėmimų, paskaitų bei ekspozicijų jauniesiems mokslo entuziastams ir kitiems lankytojams.
Šių metų „Tyrėjų nakties“ šūkis: „Kaip man tai pavyko?“, taigi mokslininkai, atvėrę savo laboratorijų, auditorijų duris leis lankytojams patiems pasijusti tikrais mokslininkais. Net 7 skirtingų kūrybinių dirbtuvių metu renginio svečiai turės Skaityti toliau
Vienas labiausiai vartotojus dominančių klausimų – kiek mėsos yra jų nusipirktoje dešroje? Niekam ne paslaptis, kad šiais laikais dešros gaminamos iš įvairių mėsos pakaitalų, priedų, sojos, papildų ir dar nežinia ko. Ne visą tiesą galima sužinoti paskaičius produkto etiketę, nes gamintojai gudrauja ir slapukauja. Palengvinti pirkėjų, besirenkančių dešras, dalią šį šeštadienį pabandys Pirmojo Baltijos kanalo laidos „Gyvenamoji aplinka“ kūrėjai.
Šiuo metu į dešras oficialiai leidžiama dėti įvairiausius priedus: skonio stipriklius, kietiklius, standiklius ir t.t. Todėl iškyla natūralus klausimas – kiek mėsos yra dešroje? Atsakyti į šį kiekvienam vartotojui rūpimą klausimą perskaičius prekės etiketę, pagal spalvą ar kvapą praktiškai neįmanoma. Skaityti toliau
Rugpjūčio 30 d. Kauno rajono savivaldybės Tarybos nariams buvo pristatytas vienas gabiausių rajono moksleivių, talentingasis Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos ugdytinis Sigitas Mikutis ir jo chemijos mokytojas Valdas Jaruševičius. Liepos mėnesį S.Mikutis pasaulinėje moksleivių chemijos olimpiadoje Vašingtone pelnė aukso medalį.
Neeiliniai Sigito sugebėjimai chemijos srityje buvo pastebėti ir įvertinti ne viena pergale: tai daugkartinis rajono jaunųjų chemikų olimpiadų laimėtojas X, XI, XII klasių grupėse 2010-1012 metais. Respublikinėje jaunųjų chemikų olimpiadoje Vilniuje 2011 metais Sigitas pelnė sidabro medalį, tais pačiais metais Baltijos ir Kroatijos šalių nuotoliniame chemijos čempionate jis laimėjo I vietą ir tapo čempionu. Skaityti toliau
Parduotuvėje įsigyto pieno mėginiuose galima aptikti įspūdingą, net iki 20-ies įvairiausių nuskausminamųjų, antibiotikų ir augimo hormonų kokteilį, tvirtina mokslininkai. Naudodami ypatingai jautrius matavimo prietaisus, tyrėjai tiek karvių, tiek ožkų, tiek moters piene aptiko galvijų ir žmonių gydymui vartotų medikamentų pėdsakų.
Parduotuvėje įsigyto pieno mėginiuose galima aptikti įspūdingą, net iki 20-ies įvairiausių nuskausminamųjų, antibiotikų ir augimo hormonų kokteilį, tvirtina mokslininkai.
Laimei, cheminių preparatų likučiai piene buvo pernelyg menki, jog darytų kokį nors poveikį geriančiajam pieną. Skaityti toliau
Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos tris užsienio lietuvius. Mokslo premijas gaus Vokietijoje gyvenantis chemikas Vilius Lėnertas, biochemikas Skirmantas Kriaučionis iš Jungtinės Karalystės ir psichologas Romualdas Kriaučiūnas iš JAV.
Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę. Skaityti toliau
Balandžio 23 dieną 10 val. Šv. Jonų bažnyčioje bus iškilmingai pradėta savaitės trukmės tarptautinė 10-oji Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiada.
Vilniuje balandžio 22-29 dienomis viešės daugiau nei 200 svečių iš visos Europos Sąjungos. Čia 132 gabiausi senojo žemyno jaunieji protai varžysis dėl geriausios Europos komandos titulo.
Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame renginyje dalyviai komandose po tris (po vieną fiziką, biologą ir chemiką) spręs 2 kūrybines, Skaityti toliau
Šį trečiadienį, kovo 14d .14.30 val., Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelyje (Studentų g. 63 A) bus atidaryta unikali, Lietuvoje bene vienintelė specialiai visų miestų ir miestelių moksleiviams skirta laboratorija.
Moksleivių laboratorijoje smalsūs, judrūs ir net sunkiai kuo nors susidomintys moksleiviai ne tik gaus žinių, patys atliks bandymus, bet ir turės galimybę stebėti fizikinius, cheminius bei biologinius reiškinius, kurie laboratorijoje bus demonstruojami praktiškai. Skaityti toliau
