Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) kuriamas biojutiklio prototipas, kuris gali greitai nustatyti maisto produktuose esančius junginius, rodančius maisto kokybę ir šviežumą. Mokslininkai kuria degtukų dėžutės dydžio prietaisą, ant kurio užlašinus tiriamo skysčio lašą, galima greitai nustatyti ieškomos medžiagos koncentraciją. Biojutiklis reaguoja į cheminį poveikį ir iškart pateikia atsakymą.
,,Biojutikliai puikiai tinka maisto pramonėje, nes jie veikia selektyviai ir greitai. Galima tiksliai nustatyti dominančių junginių kiekį produktuose, išmatuoti gliukozės, vitamino C, alkoholio koncentracijų pokyčius. Patobulintus biojutiklius bus galima sėkmingai taikyti maisto produktų gamybos procesuose, nuolat tikrinant, ar išlaikomos nustatytos produkto gamybos sąlygos“, – teigė FTMC Nanoinžinerijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Pauliukaitė.
Kurdami funkcinius nanojutiklius FTMC mokslininkai pavyzdžių ieškojo gamtoje. Čia biojutikliai egzistuoja jau tūkstantmečius, tai – vidinės ausies ląstelės, cheminių receptorių rinkinys ant liežuvio ir pan. ,,Paskaičiavome, kad mūsų sukurto biojutiklio gamybos metodikai sukurti reikėtų apie 10 tūkst. Lt, o pats pagaminimas tetruktų 2-3 dienas. Žinoma, gaminant tokius biojutiklius didesniais kiekiais, kaina mažėtų“, – apie galimybes komercializuoti produktą pasakojo R. Pauliukaitė.
Kuriant šį įrenginį buvo pasirinkta dar mažai ištyrinėta medžiaga – grafenas, tyrimui naudotos lazerinės technologijos. Mokslininkai, tikrindami biojutiklio galimybes, atliko nemažai bandymų nustatydami vitamino C, gliukozės, hipoksantino (medžiagos, randamos gendančiuose mėsos ir žuvies produktuose) kiekius produktuose.
„Arkliena lazanijoje, melaminas piene, mineralinė alyva aliejuje – šie prieš kurį laiką nuskambėję skandalingi faktai atskleidė, jog ne visada įmanoma tinkamai sukontroliuoti maisto produktų kokybę. Tokių nemalonumų ateityje galėsime išvengti, nes tikime, kad biojutikliai taps plačiai naudojami ir prieinami kiekvienam vartotojui. Jais bus galima pasitikrinti gliukozės ar cholesterolio kiekį kraujyje, o įmontavus į mobiliuosius telefonus – net oro taršą aplinkoje“, – teigia dr. R. Pauliukaitė.
Biojutiklio prototipas kuriamas ketvirtus metus. Projektą „Nano ir lazerinių technologijų panaudojimas grafeno tyrimui ir modifikavimui bei biojutiklių, skirtų maisto kokybės kontrolei, konstravimui ir miniatiūrizavimui“ finansuoja Europos Sąjungos Socialinis fondas.
Susiję straipsniai:
- KTU mokslininkai tobulina elektroninę nosį (video)
- Mokslininkai išanalizavo energinių gėrimų vartojimo įpročius Europoje
- Lietuvoje GMO tapo kasdieninio maisto dalimi
- KTU vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ – per 100 užsiėmimų, paskaitų ir ekspozicijų
- Paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai
- Žemės dienos proga – žalieji ruošia GMO pietus
- Tebetęsiamas šmeižtas apie didžiųjų kormoranų nesustabdomą grėsmę gamtai
- V. Tavorienė. Briuselis šokdina ūkininkus
- Eksperimentiniai ūkiai nori būti įdomūs ir studentams, ir ūkininkams
- Kas sieja mokslą ir meną?
- Neišnaudoti pievų lobiai
- Išmetamas maistas – dar vienas Jungtinių Tautų signalas visuomenei
- Išgyvenimo laukinėje gamtoje taisyklės – naujose kanalo „Discovery channel“ realybės šou serijose
- Sveikatingumo judėjimas – lyg rakštis ydingai sistemai
