Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje.
Šiandien žmogaus DNR galima nuskaityti vos per kelias dienas, visa informacija koduota adeninu, citozinu, timinu ir guaninu – A, C, T ir G raidžių kombinacijomis, kurias iššifruoti nėra paprasta. Ir nors 99,9 procentai skirtingų žmonių DNR sutampa, mokslininkai siekia išsiaiškinti, kurie kodai aprašo žmogaus akių spalvą ar paveldėtą polinkį į kokią nors ligą. Genetikai sako, jog tik sugriovus geną galima suprasti, už ką jis atsakingas, kokią įtaką turi. CRISPR-Cas9 įrankio pagalba tai padaryti įmanoma – juo galima nusitaikyti į norimą DNR vietą ir perkirpti grandinę.
„Išjungdami“ tam tikrus genus, tyrėjai stebi, kokie pokyčiai vyksta ląstelėse, kaip keičiasi visas organizmas. Būtent tai sužinoję, mokslininkai galės sukurti specifinius vaistus, augalus, kurie bus atsparesni kenkėjams, gyvūnus, kurie nebeplatins žmogui mirtinų ligų, ir kt.
Lietuvių atrastas Cas9 įrankis – universalus, greitai paruošiamas darbui ir itin tikslus. Jis jau naudojamas daugelyje pasaulio laboratorijų. Kyla tik vienas klausimas – po kiek metų kiti Lietuvos mokslininkai padarys Nobelio premijos vertą atradimą?
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10 val. per LRT Kultūrą.
Saunuoliai