LEU gaminamos ir tyrinėjamos naujos cheminės struktūros vanadžio oksidų pagrindu

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakultete (GMTF), gavus finansavimą pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinamą projektą, 2013 metais pradėti moksliniai tyrimai, kuriems vadovauja prof. Vladimiras Bondarenka. Įgyvendinant projektą „Cheminių ryšių tyrimas pereinamųjų metalų oksiduose ir metalų-bioorganinėse struktūrose Rentgeno fotoelektroninės spektroskopijos ir ab-initio metodais“ gaminamos ir tyrinėjamos naujos cheminės struktūros vanadžio oksidų pagrindu.

Prof. V. Bondarenka domisi vanadžio oksidiniais junginiais ir juos tyrinėja nuo daktaro disertacijos apsigynimo. Jo pagrindinis mokslinis interesas – naujų, perspektyvių medžiagų sintezė ir tyrimas. Vanadžio oksidai, tokie kaip VO, VO2, V2O3 ir pan., pasižymi unikaliomis savybėmis ir struktūra, o jų hibridiniai dariniai šiuo metu yra labai aktyviai tyrinėjami mokslininkų. Kilus metalų-bioorganinių struktūrų idėjai, pagaminti vanadžio-gliukozės, vanadžio-baltymo, vanadžio-hematoporfirino kserogeliai. Ši idėja paremta sluoksniuota vanadžio pentoksido (V2O5) struktūra, kuri leidžia įterpti įvairias tarpsluoksnio dydžio molekules. Priklausomai nuo įterpiamos medžiagos ir jos kiekio gaunamos skirtingos struktūros, kurios turi unikalią paviršiaus morfologiją, skirtingą elektrinį laidį ir t. t. Atskleidžiamos vis naujos jų taikymo galimybės.

Atliekant šiuos mokslinius tyrimus, bendradarbiaujama su Lietuvos ir užsienio specialistais. Pastebėjus, kad vanadžio pentoksidas jautrus drėgmei, o jo kserogeliuose tarp sluoksnių yra chemiškai surištas vanduo, ši savybė panaudota paviršinių akustinių bangų tyrimuose. Jie atlikti kartu su šių metų Lietuvos mokslo premijos laureatais, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros tyrėjais (grupės vadovas prof. Daumantas Čiplys), publikuotas mokslinis straipsnis. Rentgeno fotoelektroninės spektroskopijos tyrimai atlikti Italijoje, kur bendradarbiaujama su Nanostruktūrinių medžiagų tyrimų instituto darbuotojais, o sudėtingesni struktūriniai tyrimai įgyvendinti kartu su Japonijos mokslininkais iš Nacionalinio medžiagotyros instituto. Japonijoje labai remiamas bendradarbiavimas tarp visų pasaulio šalių mokslininkų. Nacionaliniame medžiagotyros institute Tsukuboje tam paskirtas netgi vienas iš pastatų. Atvykstantiems tyrėjams įrengtos jaukios darbo vietos su visomis reikalingomis priemonėmis. Nemaža dalis turėjų atvyksta iš Kinijos, Indijos ir Rusijos. Daugelis nemoka japonų kalbos, bet turi įsitvirtinę tokias pačias galimybes kaip ir vietiniai. Kartu su naujų pažinčių ir bendradarbiavimo perspektyvomis skatinamos ilgalaikės stažuotės ir jungtinė projektinė veikla. Tokio skatinimo tikimasi ir Lietuvoje.

Pernai Lietuvos mokslo taryba paskelbė, kad netrukus pradės rengti konkursus, skirtus mokslinės veiklos projektams finansuoti, plėtosiančius dviejų šalių mokslininkų ryšius ir judumą mokslinių tyrimų tikslais. Šiais metais pagal Lietuvos mokslo tarybos ir Japonijos mokslo finansavimo agentūros „Japan Society for the Promotion of Science“ (JSPS) susitarimą konkurso būdu bus finansuojami bendri mokslo projektai ir projektai, skirti seminarams rengti.