Pastaruoju metu žodis „chemija“ dažnam įgauna neigiamą reikšmę. Dažnai girdime įvairias diskusijas apie natūralumo siekimą ir bandymą vengti cheminių medžiagų, lyg jos savaime būtų blogis. Tačiau iš tiesų chemija yra visur aplink mus – nuo vandens, kurį geriame, iki oro, kuriuo kvėpuojame, ir žmogaus kūnas yra cheminių medžiagų samplaika.
Chemijos baimė dažniausiai nepagrįsta
Mokslininkai teigia, kad gyventojai per daug suabsoliutina požiūrį į chemines medžiagas naudojamas gaminant ir auginant maistą bei pamiršta, kad net natūralūs elementai taip pat yra sudaryti iš cheminių junginių. Pavyzdžiui, jei įprasto banano sudėtį pateiktume sudedamųjų dalių etiketėje, pamatytume, kad jį sudaro per 50 įvairiausių cheminių junginių. Pasak „CropLife Lietuva“ vadovės Zitos Varanavičienės, dažnas iš mūsų chemines medžiagas suvokia ne kaip mus supančio pasaulio sudedamąsias dalis.
„Apibūdinant maisto gaminį, kaip neturintį cheminių medžiagų, dažnai gyventojai turi omenyje, kad jame nėra žalingų arba dirbtinių medžiagų priedų. Visgi, toks chemijos termino naudojamas yra klaidinantis. Jis vartotojams sukuria nuomonę, kad visos cheminės medžiagos yra išskirtinai blogos, o tai leidžia itin pasipelnyti klaidingą rinkodarą taikantiems verslams“, – sako specialistė.
Ji priduria, kad netgi ypač natūralios, kiekvieną dieną mūsų naudojamos maistingosios medžiagos yra sudarytos iš cheminių elementų: „Vitaminai, įvairūs mineralai, baltymai, riebalai ar eteriniai aliejai taip pat yra sudaryti iš įvairių cheminių medžiagų. Be to, jei valgote vaisius, daržoves ar mėsą – jūs taip pat valgote cheminius darinius. Netgi mūsų kūnas yra sudarytas iš cheminių medžiagų.
Tad drąsiai galime teigti, kas nėra tokio dalyko kaip maisto produktų be chemijos. Svarbu suprasti, kad gaminys neturintis savyje cheminių medžiagų neegzistuoja, o sakyti tokį teiginį – lyg sakyti dalį tiesos “, – priduria ekspertė.
Chemijos priemonės stipriai reglamentuojamos
Specialistė teigia, kad įsigalėjusi chemijos baimė lemia ir skirtingą vartotojo elgesį. „Įvairūs užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad vartotojai, nepagrįstai bijantys „chemijos“ maisto produktuose, yra labiau linkę rinktis gaminius, ant kurių pakuotės pažymėta, kad jie natūralūs.
Tačiau ko gyventojai dažnai nesupranta, kad cheminės medžiagos, naudojamos auginant ar gaminant maisto gaminius, yra itin stipriai reglamentuojamos, iki suteikiant leidimus jas naudoti atliekama labai daug tyrimų, vertinimų ir skaičiavimų. Todėl jei produktas yra patvirtintas, ištirtas ir patvirtintas ES valstybėse ir naudojamas pagal paskirtį jis nebus kenksmingas“, – komentuoja „CropLife Lietuva“ vadovė.
Chemijos gaminiai padeda užauginti daugiau
Chemofobija pasireiškia ne tik įsigyjant tam tikrus maisto gaminius su saugumą užtikrinančiais priedais, bet ir daržoves ar vaisius, augintus pasitelkiant augalų apsaugos gaminius. Tačiau, pasak žinovės, visgi turime suprasti, kad žemės ūkio augalų augimas ir maisto saugos užtikrinimas tampriai susijęs su naujausiomis cheminėmis molekulėmis ir technologijomis.
Anot jos, jei šių medžiagų nenaudosime – pasaulyje nebus užauginamas reikiamas maisto kiekis, augaliniai gaminiai bus užteršti mikotoksinais (žmogaus kūnui kenksmingomis medžiagos, kurias išskiria kai kurie pelėsiniai grybai) ar paruoštas maistas pernelyg greitai praras tinkamumą vartoti.
„Per pastaruosius 60 metų iš to paties ploto gaunamas žemės ūkio derlius išaugo itin daug. Imant atskiras kultūras matome, kad rugių derlingumas padidėjo 2,7 karto, kukurūzų – 3 kartus, o kviečių net 3,5 karto. Kitų kultūrų užauginimo kiekis augo iki 2 kartų. Reiškia, sumažėjo poreikis plėsti maisto auginimui reikalingos žemės plotus. Aprūpinti maistu augantį žmonių skaičių padėjo pastovus investavimas į žemės ūkyje pritaikomas ir naudojamas chemines ir aukštųjų technologijų priemones. Turime suprasti, kad jei neinvestuosime į naujausias technologijas, žemės ūkis nesugebės išauginti tinkamo kiekio produkcijos, kas gali lemti produktų trūkumą visame pasaulyje.“, – statistika dalijasi Z. Varanavičienė.
Europos gyventojai valgo sveiką maistą
Nugalėti chemijos baimę galima pasitelkiant mokslinius tyrimus ir faktus. „CropLife Lietuva“ vadovė ragina pasitikėti ES kontrolės institucijų pateikiama duomenis, kuri paremti nuodugniais tyrimais ir griežtais saugumo standartais.
„Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) atliko tyrimą, tiriantį pesticidų kiekį įvairiuose žemės ūkio gaminiuose. Iš 2022 m. Europos Sąjungoje surinktų 110 829 maisto mėginių, net 96,3 proc. jų neviršijo įstatymuose nustatytų normų, o vos 4148 mėginiuose (3,7 proc.) nustatytos ribos buvo viršytos. Lyginant su 2019 m. šis rezultatas yra 0,2 proc. mažesnis, nei ankstesniais metais, o EFSA ataskaitoje pateikiami duomenys leidžia daryti išvadą, kad ES valgome išties saugų ir kokybišką maistą.
Nors vis dar pasigirsta kritikos ūkininkams, neva jie piktnaudžiauja pesticidais, ne pirmus metus vykdomi tyrimai rodo, kad augintojai atsakingai laikosi nustatytų saugos reikalavimų ir moka išauginti sveiką maistą. Turime suprasti, kad augalų apsaugos gaminiai augalams yra tas pats, kas vaistai žmonėms – jei naudojami atsakingai ir pagal rekomendacijas, padeda apsaugoti derlių nuo jo praradimo“, – pažymi žinovė.
Ji priduria, kad augalų apsaugos gaminiai yra brangūs ūkininkavimo įrankiai, todėl ūkininkai stengiasi naudoti jų tiek, kiek reikia. „Tvarus ūkininkavimas nėra vien tik apibrėžiantis aplinkosauginius motyvus, tačiau kartu apima pagarbą darbuotojui, socialinę atsakomybę bei išteklių taupymą. Todėl svarbiausia nepamiršti esminės žemės ūkio misijos – auginti saugų ir sveiką maistą bei išmaitinti nuolat augančią populiaciją, pavyzdžiui, nesusitvarkius su grybinėmis ligomis ir mikotoksinais užkrėstas maistas yra netinkamas valgyti“, – sako Z. Varanavičienė.
