Trečiadienį Karolio institute Stokholme Nobelio chemijos premija skirta mokslininkams Robertui Dž. Lefkovicui (Robert J. Lefkowitz) ir Brajenui K. Kobilkai (Brian K. Kobilka) už G baltymo receptorių tyrimus.
Ilgą laiką buvo paslaptis, kaip ląstelės gali jausti savo aplinką. Mokslininkai žinojo, kad hormonai, tokie kaip adrenalinas, turi didžiulį poveikį – padidina kraujo spaudimą ir paspartina širdies darbą. Įtarta, kad ląstelių paviršiuje yra tam tikros hormonus traukiančios medžiagos. Tačiau, kas sudarė šiuos receptorius ir kaip jie veikė, buvo sunkiai suvokiama beveik visą XX amžių.
Biochemikas R. Dž. Lefkovicas 1968 metais pradėjo naudoti radioaktyvumo technologiją, kad galėtų aptikti ir ištirti ląstelių receptorius. Apie tūkstantį genų šifruojami G baltymu sujungtais receptoriais, įskaitant šviesos, skonio, kvapo, adrenalino, histamino, dopamino ir serotonino. Be kita ko, apie pusę visų šiais laikais gaminamų vaistų veikia per šiuos receptorius. Nobelio laureatų atradimas yra lemiamas siekiant suvokti G baltymu sujungtų receptorių funkciją.
2011 metais B. K. Kobilka ir jo tyrimų komanda užfiksavo beta adrenerginį receptorių tiksliai tuo momentu, kai jį veikė hormonas ir buvo pasiųstas signalas į ląstelę. Tai yra svarbiausias molekulinis atradimas – dešimtmečius trukusių tyrimų rezultatas. Pernai Nobelio chemijos premija buvo paskirta Izraelio Technologijų instituto mokslininkui Danieliui Shechtmanui už kvazikritalų atradimą. Nobelio premijos įteikiamos gruodžio 10-ąją, premijos įkūrėjo Adolfo Nobelio (Adolf Nobel) mirties dieną.
