Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Lietuvos vadovams įteiktas kreipimasis dėl ydingos žemės ūkio politikos

www.alkas.lt
2021 12 07 10:00
1
Lietuvos vadovams įteiktas kreipimasis dėl ydingos žemės ūkio politikos

Visuomenės balsas už saugią aplinką | akoalicija.lt nuotr.

Dešimtys nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Premjerę Ingridą Šimonytę atkreipdami dėmesį į ydingą Lietuvos žemės ūkio politikos formavimą.
 
Aplinkosaugos, vartotojų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai kreipėsi į aukščiausius mūsų šalies pareigūnus, prašydami stabdyti Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto ir LR Aplinkos komiteto sprendimus, susijusius su ateinančių dešimtmečių Lietuvos žemės ūkio politika.
 
Visuomenės atstovai mano, kad turi būti užkirstas kelias aplinkosaugai žalingiems sprendimams, kurie šiuo metu įrašyti politiką nustatančiame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane.
 
„Mes siūlėme apsaugoti visas daugiametes pievas, uždrausti žemdirbystę durpynuose, apriboti mineralinių trąšų naudojimą. Tai yra minimumas, ką turime padaryti, kad negilintume krizės. Ministerijos buvo numačiusi šiuos sprendinius. Tačiau, paspaudus grūdų augintojų lobistams, per savaitgalį planas buvo perrašytas ir visi mūsų pasiūlymai išimti. Tad kyla klausimas – kas tokio plano autorius? Kam kuriama strategija – stambiems verslininkams ar žmonėms? Kodėl ignoruojami klimato kaitos iššūkiai? Ar mes ir toliau leisime naikinti Lietuvos aplinką?“, – klausia Aplinkosaugos koalicijos aplinkosaugos ekspertė Karolina Gurjazkaitė.
 
Su žemės ūkio politika siejama didžiausia Europos Sąjungos parama Lietuvai. Minimo strateginio plano įgyvendinimui per 5 metus bus skirta virš 4 milijardų eurų. Šie pinigai turėtų būti skirti veikloms, kurios atliepia visuomenės interesus, ir padėti žemės ūkiui pasiekti tvarumo standartų.
 
Rašto autorių teigimu, taršus ūkininkavimas sukelia rimtų aplinkosaugos problemų. Dėl besiplečiančios augalininkystės ir didėjančio trąšų bei pesticidų naudojimo, stebima dirvožemio erozija, o pusė šalies upių ir ežerų užteršti, juose viršijamos nitratų normos. Toks ūkininkavimas taip pat išmeta didelius kiekius šiltnamio dujų. Visa tai – tiesiogiai susiję su aplinkos kokybe bei žmonių sveikata. Su dabartiniu strateginiu planu šios problemos tik gilės.
 
„Nuolat girdime, kad Lietuvai „didelę ekonominę naudą“ atneša grūdų eksportas. Tačiau nepasakoma kita medalio pusė – kokią katastrofišką žalą taršus ūkininkavimas atneša aplinkai. Žemė yra Lietuvos žmonių turtas. Turi baigtis ydinga praktika, kokia buvo iki šiol, kad stambių, chemizuotų grūdininkystės ūkių lobistai rašydavo strateginius žemės ūkio dokumentus. Taršiai ūkininkaujantys grūdininkai nebegali toliau būti dosniai remiami, palikdami tai pačiai visuomenei taršą ir aplinkosaugines krizes. Todėl reikalaujame, kol nevėlu, stabdyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą, iš naujo susėsti prie stalo ir grąžinti tai, dėl ko jau buvo susitarta“, – sako Karolina Gurjazkaitė, Aplinkosaugos koalicijos ekspertė.
 
Gruodžio 8 d., trečiadienį, 13 val., Elta spaudos konferencijų salėje vyks Aplinkosaugos koalicijos organizuojama spaudos konferencija „Metas nustoti remti taršų ūkininkavimą“.
 
Konferencijos metu bus pristatytos taršaus žemės ūkio sukeliamas aplinkosaugos problemas: 
•                   Tyrimai rodo akivaizdžią dirvožemio degradaciją. Dirvožemis yra neatsinaujinantis išteklius, todėl jo išsaugojimas yra ir maisto saugos klausimas.
•                   Kasmet pilamos tonos trąšų, kurios užteršia vandenis nitratais. Mūsų Baltijos jūra garsėja kaip labiausia užteršta jūra pasaulyje.
•                   Biologinė įvairovė sparčiai nyksta, bet politikai ir sprendimų priėmėjai tai ignoruoja. Toliau tai tęstis negali!
 
Konferencijoje dalyvaus: Karolina Gurjazkaitė, Aplinkosaugos koalicijos aplinkosaugos ekspertė; doc. dr. Jonas Volungevičius, Lietuvos dirvožemių draugijos pirmininkas, tiriantis dirvožemį; dr. Valerijus Rašomavičius, Gamtos tyrimų centro mokslininkas, tiriantis biologinę įvairovę; Svajūnas Plungė, VDU doktorantas, tiriantis vandenų taršą.
Apie Aplinkosaugos koaliciją
Asociacija Aplinkosaugos koalicija – skėtinė organizacija, jungianti Lietuvos nevyriausybines organizacijas (NVO), veikiančias aplinkosaugos srityje. Asociacijos misija – atstovauti visuomenės interesui gyventi sveikoje aplinkoje ir santarvėje su gamta. Pagrindinis tikslas – dalyvauti formuojant ir įgyvendinant aplinkosaugos politiką Lietuvoje.
 

Koalicija veiklą vykdo nuo 2004 m. Šiuo metu Aplinkosaugos koaliciją sudaro aštuonios NVO: „Žiedinė ekonomika“, „Aplinkos informacijos centras“, Darnaus vystymosi iniciatyvos, Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, Lietuvos entomologų draugija, Bendrija „Atgaja“, „Rūpi“ ir Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją.

akoalicija.lt nuotr.
Žemės ūkio paramos politika turi tarnauti visuomenės interesams

Skelbiame pilną Kreipimosi tekstą:

Viešas kreipimasis dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano
2021 m. gruodžio 2 d.
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente,
Gerbiama Ministre Pirmininke,
Gerbiamas Kaimo reikalų komiteto pirmininke,
Gerbiama Aplinkos apsaugos komiteto pirmininke,
Gerbiamas Žemės ūkio ministre,
Gerbiamas Aplinkos ministre,
 
Mes, aplinkosaugos, vartotojų ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, aplinkosauginių judėjimų atstovai, mokslininkai ir aplinkai neabejingi ūkininkai, prašome Jūsų atkreipti dėmesį į žemės ūkio sektoriuje priimamus sprendimus dėl aplinkosaugos.
 
Šiuo metu rengiamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas. Juo turi būti numatyti sprendimai dėl šalyje sparčiai prastėjančios aplinkos būklės. Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos siūlomiems plane sprendimams didelę įtaką padarė taršius grūdininkystės ūkius atstovaujantyslobistai. Dėl šios įtakos buvo išimti visi jiems netikę visuomenės atstovų pasiūlymai, siūlantys riboti taršų ūkininkavimą.
 
Tvirtai manome, jeigu nebus priimti ambicingi NVO ir mokslininkų pasiūlymai dėl aplinkosaugos, Lietuvos gamtai, aplinkai, o kartu ir visuomenės gerovei gresia rimta ilgalaikė žala.
 
Prašome Jūsų nedelsiant reaguoti į susidariusią situaciją ir neleisti atskirų interesų grupių lobizmui nusverti visuomenės interesų.
 
1. Esama aplinkos būklė ir ateities grėsmės
Dėl netvarios ūkinės veiklos, Lietuvos aplinkos būklės prastėjimas jau yra nevaldomas. Tačiau panašu, kad Žemės ūkio ministerija ir Kaimo reikalų komitetas ir toliau atstovauja taršios, chemizuotos grūdininkystės ir kitų taršių ūkių lobistų interesams, ignoruodami poreikį spręsti aplinkosaugos problemas. Per ypač trumpą laiko tarpą, nesitariant su aplinkosaugos atstovais, buvo priimti aplinkosaugos požiūriu katastrofiški sprendimai.
 
Priėmus šiuos sprendimus reikštų, kad bus:
● visuomenės lėšomis toliau naikinama gamta,
● išmetamos šiltnamio dujos,
● teršiama aplinka (daromas reikšmingas poveikis paviršiniams ir gruntiniams vandenims, ir be to skurdžiai agrarinių teritorijų biologinei įvairovei, žmonių gyvenamajai aplinkai, bendram šių teritorijų ekologiniam stabilumui).
 
Moksliniai tyrimai, kurių pagrindu ruošiamas strateginis planas, parodė, kad Lietuvoje dramatiškai prastėja aplinkos būklė:
● nyksta biologinė įvairovė: registruojamas 49 proc. įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių sumažėjimas per paskutinius 20 metų;
● visų pievų buveinių apsaugos būklė nepalanki, 77,8 proc. pievų buveinių apsaugos būklė bloga;
● degraduoja dirvožemis: organinės anglies kiekis dirvožemyje 2012–2015 m. sumažėjo 3,5 proc.;
● teršiamas vanduo: 47,7 proc. paviršinių vandenų viršijamos nitratų normos;
● spartėja klimato kaita: šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai žemės ūkyje padidėjo 23,7 proc. 2010–2018 m., o 26,6 proc. Lietuvos ŠESD susidaro būtent žemės ūkyje.
 
Aplinkosaugos krizių sprendimas žemės ūkio sektoriuje yra ir ES Žaliojo kurso prioritetas. Šių krizių valdymas ir perėjimas prie tvarių maisto sistemų yra numatytas strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. 2020 m. gruodžio 18 d. Europos Komisija pateikė rekomendacijas Lietuvai, ragindama skirti didesnį dėmesį ES žaliojo kurso įgyvendinimui bei tam, kad būtų pasiekti aplinkos ir klimato tikslai. Todėl nesuvokiama, kaip viešoje erdvėje gali būti naudojami politikų ir lobistų argumentai, kad aplinkosauga nėra žemės ūkio problema. Europos Žaliasis kursas aiškiai brėžia kryptį, kad aplinkosauga yra prioritetas; tam turi būti skiriama trečdalis lėšų ir nė vienas išleistas centas negali kenkti aplinkai.
2. Mūsų siūlomi sprendimai
Jeigu norime išsaugoti šalyje gerovę ir aplinkosauginį stabilumą, aplinkosaugos problemos nedelsiant turi būti sprendžiamos. Akivaizdus būdas kaip tai galima būtų pasiekti tai griežtesnių geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų užtikrinimas. Šie reikalavimai nustato minimalius įsipareigojimus, kuriuos turi prisiimti ūkininkaujantys asmenys, pretenduojantys į Europos Sąjungos ir valstybės teikiamą paramą.
 
Didesni aplinkosauginiai įsipareigojimai turi būti skatinami per ekoschemas. Ekoschemoms (todėl ir aukštesnėms aplinkosaugos ambicijoms) valstybė, deja, išsiderėjo itin mažą biudžetą. Dėl šios priežasties tik nedidelė dalis ūkininkų pasinaudos parama. Dėl to ypač svarbu, kad GAAB reikalavimais būtų apribota aplinkai pavojinga veikla ir būtų užtikrinta, kad ekoschemose neatsirastų fiktyvių aplinkosaugos priemonių.
2.1. Apsaugoti visas likusias daugiametes pievas ir skatinti jų atkūrimą
Dabartinėje Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano versijoje siūloma:
leisti suarti 5 proc. daugiamečių pievų, taip pat padidinti pievų plotą reglamentuojant melioracijos griovių apsaugines juostas kaip daugiametes pievas (GAAB 1).
 
Mūsų siūlymai:
● Apsaugoti visas šalies daugiametes pievas. Pievų nykimas siejamas su klimato kaita, dirvožemio degradacija, vandenų tarša. Tolesnis pievų buveinių naikinimas gilintų biologinės įvairovės nykimo problemą. Visiška šalyje likusių pievų apsauga nuo suarimo yra labai svarbi sprendžiant šias problemas. Todėl nepritariame paliekamai galimybei sumažinti pievas 5 proc. lyginant su
referenciniais metais. Siūlome taikyti 0 proc. reikalavimą.
● Neleisti melioracijos griovių apsaugos juostų deklaruoti kaip pievų, taip dirbtinai didinant pievų ploto rodiklius. Šių juostų paskirtis yra vandenų apsauga nuo agrochemijos ir maistinių medžiagų sukeliamos taršos. Jos yra svarbios vandenų apsaugai, tačiau nepakeičia pievos.
● Per ekoschemas skatinti daugiamečių pievų atkūrimą, taip pat – ekstensyvų ganymą ir kitą su pievomis susietą ūkinę veiklą. Prioritetas teiktinas erozijai jautriems dirvožemiams ir durpynams, nes pievų atsėjimas šiose teritorijose tiesiogiai spręstų su dirvožemiu ir šiltnamio dujų išmetimais susijusias problemas. Siekiant užtikrinti šių priemonių veiksmingumą, joms turi būti numatytas atitinkamai didesnis finansavimas.
2.2. Užkirsti kelią tolimesniam durpynų sausinimui ir arimui, jų vietoje grąžinti pievas ir pelkes
Dabartinėje Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano versijoje siūloma:
neriboti durpynų arimo ir sausinimo (GAAB 2).
 
Mūsų siūlymai:
● Visiškai uždrausti žemdirbystę durpynuose ir neleisti drenažo sistemų atnaujinimo. Durpynai yra labai turtingi organine medžiaga. Nors jie sudaro mažiau nei 6 proc. žemės ūkio paskirties žemės, jų arimas sukelia didelius ŠESD išmetimus (virš trečdalio visų augalininkystės sukeliamų ŠESD). Toks draudimas padėtų sumažinti iš dirbamos žemės išmetamas ŠESD.

● Ekoschemomis remti veiklos keitimą durpynuose, atkuriant pievas arba pelkes. Pavyzdžiai – atkuriant ekstensyvų ganymą, šienavimą, pelkininkystę. Vandens lygio pakėlimas atkuriant hidrologinį režimą būtų ypač teigiamai vertintinas, kadangi tai galutinai „užrakintų“ ŠESD emisijas iš šių žemės ūkio naudmenų.

akoalicija.lt nuotr.
2.3. Apsaugoti dirvožemį jautriausiose vietose ir jautriausiu periodu, užkirsti kelią jo alinimui
Dabartinėje Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano versijoje:
nepriimti reikalavimai dėl tausaus dirvožemio naudojimo ir apsaugos (taikant sėjomainą, saugant šaltuoju laikotarpiu, ar uždraudžiant arimą erozijai jautriuose dirvožemiuose) (GAAB 5, 6, 7).
 
Mūsų siūlymai:
● Uždrausti erozijai jautrių šlaitų arimą (GAAB 5); užtikrinti viso dirvožemio apsaugą šaltuoju periodu paliekant ražienas ar augalų liekanas (GAAB 6); be to, visuose žemę dirbančiuose ūkiuose taikyti sėjomainą, kai po dirvą alinančios kultūros yra auginamos dirvą atstatančios kultūros (GAAB 7), taip išsaugant dirvožemio derlingumą ir gyvybingumą. Dirvožemio apsauga ir jo geros būklės atstatymas turi tapti kiekvieno ūkio prioritetu, papildomą dėmesį skiriant jautriausioms teritorijoms.
● Ekoschemomis turi būti remiamas daugiamečių pievų atkūrimas šlaituose, t.y. ūkinės veiklos keitimas erozijai jautriuose ir paveiktuose dirvožemiuose.
● Ekoschemomis turi būti skatinamos didesnės ambicijos dėl dirvožemio ir kitų gamtos išteklių apsaugos. Palaikome ministerijų siūlytą kompleksinę ekoschemą, nes ji tikslingai spręstų aplinkosaugos problemas, užkirsdama kelią „vyšnaičių nusirinkimui“, kai pasirenkamos tik mažiausiai įpareigojančios aplinkosauginės priemonės.
2.4. Kelti aukštesnius tikslus dėl biologinės įvairovės apsaugos ir kraštovaizdžio elementų atkūrimo
Dabartinėje Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano versijoje: nepakanka ambicijos dėl biologinės įvairovės apsaugos (GAAB 8).
 
Mūsų siūlymas:
● Laikytis ES žaliojo kurso ambicijos ir skirti 10 proc. žemės ūkio naudmenų (ūkio lygmenyje) kraštovaizdžio elementų apsaugai. Kraštovaizdžio elementai yra esminė priemonė biologinės įvairovės apsaugai, ypač ariamoje žemėje.
2.5. Papildomi siūlymai
Be to, siūlome:
● Užkirsti kelią „žaliajam smegenų plovimui“ (angl. greenwashing). Nerimą kelia tai, kad siūloma ekoschemomis remti priemones, kurios nesusijusios su aplinkos apsauga arba neatitinka konkrečios ekoschemos siektinų tikslų, pvz.: GAAB 8 įgyvendinimui siūloma įteisinti galimybę vietoj dalies ploto skirto kraštovaizdžio elementų įrengimui, auginti tarpinius ar azotą fiksuojančius augalus, kurių pirminė funkcija yra visai kita. Aplinkosaugai skirti pinigai turi būti principingai skirti konkretiems numatytiems aplinkosaugos tikslams pasiekti, išvengiant lėšų perdengimo ir tokiu būdu jų švaistymo.
● Apriboti mineralinių trąšų naudojimą – Lietuvoje mineralinės trąšos yra liberalizuotos, neapskaitomos ir nereguliuojamos. Šios trąšos yra pagrindinis paviršinių vandenų taršos šaltinis. Be to, jų gamyba ir naudojimas stipriai prisideda prie šiltnamio dujų išmetimo. Šių trąšų naudojimui turi būti nustatyta viršutinė riba (kg/ha) ir laikotarpiai, kai negalima jomis tręšti.
3. Aplinkai tvarus ūkininkavimas yra žaliosios ekonomikos pagrindas
Lietuvoje gaminamas didelis žaliavų perviršis, kuris yra eksportuojamas. Pavyzdžiui, grūdų pagaminama 24 kartus daugiau nei suvartojama. Kita vertus, nėra skiriamas pakankamas dėmesys kitiems ūkio sektoriams, pvz. daržovių auginimui, kurios plačiai pripažįstamos kaip sveikas maistas. Todėl lobistų argumentai, kad mums trūks maisto, yra niekuo nepagrįsti, nes mes negaminame maisto – gaminame žaliavas. Tai yra ypatingai taršus sektorius. Tokios perspektyvos yra grėsmė gamtai ir aplinkai, maisto saugai, žmogaus gerovei.
 
Lietuvos žemės ūkiui reikia alternatyvos. Turi būti skatinami smulkieji, aplinkai draugiški ir ekologiniai ūkininkai, kurie atitiks tvarumo standartus: naudosis trumposiomis maisto grandinėmis, gamins sveiką maistą, o ir gamins jį pigiau, nes jo auginimui nereikės investuoti į brangiai kainuojančias trąšas.
Jau seniai praėjo laikai, kai gamtą turime saugoti tik saugomose teritorijose. Turime keisti šalies ekonomiką.
4. Nuorodos į detalesnius mūsų siūlymus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui:
● https://www.akoalicija.lt/veikla/2021-10-22-del-lzukp-2023-2027-strateginio-plano
● https://www.akoalicija.lt/veikla/2021-11-23-kreipimasis-del-zemes-ukio-politikos
5. Pasirašančios organizacijos:
1. Aplinkosaugos koalicija, vienijanti 8 Lietuvos aplinkosaugos
nevyriausybines organizacijas
2. Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, vienijanti 15 nevyriausybinių organizacijų, iš jų 14 – skėtinės NVO asociacijos
3. Vartotojų aljansas, vienijantis 10 Lietuvos vartotojų teisių apsaugos srityje veikiančių asociacijų
3. VšĮ Baltijos aplinkos forumas
4. Gamtos paveldo fondas
5. Lietuvos aplinkosauginių ūkių asociacija
6. VšĮ „Darnaus vystymosi centras“
7. Lietuvos dirvožemininkų draugija
8. Lietuvos gamtos draugija
9. Lietuvos gamtos fondas
10.Lietuvos herpetologų draugija
11.Lietuvos ornitologų draugija
12.VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas
13. Studentų gamtininkų mokslinė draugija
14. Susivienijimas “Žali.lt”
15.VšĮ “Už švarią Lietuvą”
16. Extinction Rebellion Lietuva
17. Fridays for Future Vilnius
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Europarlamentarai balsavo už teisingesnę ir tvaresnę žemės ūkio politiką
  2. Lietuvos sveikuolių sąjunga: Kas paleido antį, kad vien tik draudimai? (tiesioginė transliacija)
  3. Sūrininkas A. Jokubauskas: ekonominę naudą ir palankumą gamtai žemės ūkyje galima suderinti
  4. Prezidentas dirbs ir Lietuvos regionuose – pradeda nuo Utenos
  5. Lietuvos kaimo plėtrai numatyta beveik 2 mlrd. eurų
  6. Baltijos šalyse ekologiškai atsakingiausi – lietuviai
  7. NVO parengė siūlymus, kaip išsaugoti švarią ir gyvybingą Baltijos jūrą
  8. L. Balsys. Ežerams valyti privalu taikyti natūralius būdus, o ne pavojingas chemines medžiagas
  9. Ūkininkų šeima svajoja atgaivinti gyvulininkystę visame Lazdijų rajone (video)
  10. Seime spaudos konferencija – Visagino atominei elektrinei NE! (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pajūrietis says:
    1 metai ago

    Dėl antraštės: ar Vyriausybės vadovė yra „Lietuvos vadovė“?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Smulkūs ūkininkai | Shutterstock nuotr.

Šeimos ūkininkai šaukiasi pagalbos

2023 01 22
Prezidentas Valdas Adamkus | adamkuslibrary.lt nuotr.

Prasidėjo nusipelniusiųjų gamtosaugai teikimas V. Adamkaus premijai gauti

2023 01 21
Unsplash.com, Dž. Dan nuotr.

Virtuali realybė žemės ūkyje

2023 01 17
Susitikimas Telšiuose | am.lrv.lt nuotr.

Ministras tarėsi Germanto parko steigimo

2023 01 11
Spaudos konferencija | Alkas.lt ekrano nuotr.

Mokslininkai duomenis apie galimybių paso žalingumą perduos KT

2023 01 09
Klimato kaita | europarl.europa.eu nuotr.

Penkios atgarsio sulaukusios knygos apie aplinkosaugą

2023 01 07
Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Kur dėti per šventes džiuginusius medžius?

2023 01 06
Parduotuvė | am.lrv.lt nuotr.

EK svarsto siūlymą dėl pakuočių atliekų

2023 01 03
Svarbiausi pokyčiai aplinkosaugos srityje: kas keisis nuo Naujųjų | lrv.lt nuotr.

Svarbiausi pokyčiai aplinkosaugos srityje

2022 12 31
Dovanų pakuotės | aad.lrv.lt nuotr.

Kaip tinkamai rūšiuoti „šventines“ atliekas?

2022 12 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.
Lietuvoje

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.
Kultūra

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Laikykitės! apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • galimai apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą
  • Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys
  • Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti
  • Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Šeimos ūkininkai šaukiasi pagalbos

by Kristina Aleknaitė
2023 01 22
0
Smulkūs ūkininkai | Shutterstock nuotr.

Sausio 19 d., į konferenciją „Šeimos ūkių perspektyvos Lietuvoje“, kuri vyko Žemaitijoje, gausiai susirinkę Lietuvos šeimos ūkininkai išreiškė susirūpinimą dėl...

Skaityti toliau

Prasidėjo nusipelniusiųjų gamtosaugai teikimas V. Adamkaus premijai gauti

by daiva
2023 01 21
6
Prezidentas Valdas Adamkus | adamkuslibrary.lt nuotr.

Sausio 20 dieną prasideda nusipelniusiųjų gamtosaugai teikimo laikas Prezidento Valdo Adamkaus premijai gauti. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus ir Danos Gedvilienės...

Skaityti toliau

Virtuali realybė žemės ūkyje

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 17
0
Unsplash.com, Dž. Dan nuotr.

Lietuva nuo seno garsėja kaip agrarinė šalis, turinti gilias žemės ūkio tradicijas. Tai yra vienas iš seniausių verslų Lietuvoje. Dėl...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Laikykitės! apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • galimai apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Romas apie Atsikratykite jausmų, kurie kenkia regai!

Kitas straipsnis
Vaikų dienos centrams – daugiau lėšų

Grupė organizacijų Prezidento prašo dėl galimybių paso vaikams kreiptis į Konstitucinį Teismą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai