Rugsėjo 13-14 d., vyks antrasis Nidos forumas „Europos migrena“ – susitikimų ir pokalbių savaitgalis, skirtas visiems besidomintiems mūsų bendros tarptautinės istorinės, politinės bei kultūrinės erdvės vyksmais. Ar yra geresnė vieta kalbėtis apie Europos likimą nei Nida ir buvusiame rašytojo Tomo Mano (Thomas Mann) vasarnamyje, kuris tapo didžiųjų XX a. sukrėtimų liudininku, veikiantis šio Nobelio premijos laureato memorialinis muziejus? Skaityti toliau
Jungtinių Tautų paskelbtame Pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva užėmė 42-ą vietą – geriausią iš visų Baltijos šalių, tačiau gerokai žemesnę už Šiaurės šalių: Suomijos, Danijos ir Norvegijos, kurios yra sąrašo lyderės. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas dr. Justinas Kisieliauskas teigia, jog skandinavų laimės paslaptis – rūpinimasis ne tik pinigine gerove.
„Mūsų visuomenėje, kuri vis tvirčiau save vadina ekonomiškai išsivysčiusia, vyksta prisisotinimo materialinėmis gėrybėmis procesai – tai, ką galime pamatuoti pinigais, nebeatneša tiek pasitenkinimo, kiek anksčiau“, – tikina ekonomistas. Skaityti toliau
Pasaulyje, pilname kosmopolitinių iššūkių, tėvai, atsakingai ruošiantys savo vaikus gyvenimui, jau nežino, kaip ugdyti savo atžalas. Leisti į tarptautinę mokyklą? Pasirinkti austro Rudolfo Šteinerio (1861-1925) holistinę mokymo sistemą Valdorfo mokyklose bei darželiuose? O gal pagal italės Marijos Montesori (1870-1952) sistemą ugdyti Lietuvoje vėliau kažkur dingstančius „montesoriukus“? O kur dar privačios mokyklos, kurioms suteiktas Kembridžo mokyklų statusas. Be to, dar yra nuostabusis skandinaviškas vaikų ugdymo modelis. Ką lietuviams pasirinkti, Skaityti toliau
Lapkričio 13 d. suėjo lygiai mėnuo nuo Labanoro žygio – istorinės dienos, kuri davė pradžią visuomenės sukilimui prieš plynuosius miško kirtimus, ypač plynuosius kirtimus regioniniuose, nacionaliniuose parkuose, kraštovaizdžio draustiniuose ir kitose gamtai ir žmonėms itin svarbiose teritorijose. 1500 žygio dalyvių reikalavimas stabdyti neteisėtus veiksmus saugomose teritorijose valdžiai įspūdžio nepadarė.
Praėjus mėnesiui, per kurį buvo sustabdyti kirtimai Labanoro girioje, giria vėl pilna miško kirtimo technikos ir miškovežių iš Latvijos. Skaityti toliau
Kauno miesto savivaldybė, turėdama didžiulį Teisės skyrių (apie 30 teisininkų), šią savaitę nutarė iš savivaldybės biudžeto lėšų pasamdyti vieną didžiausių ir ko gero brangiausių advokatų kontorų Baltijos regione.
Tokią priemonę nuspręsta panaudoti kovoje prieš savo miesto gyventojus, kuriems kilo abejonės dėl savivaldybės atliekamų veiksmų ir vykdomų projektų teisėtumo bei skaidrumo.
Valdininkai beveik neslepia, kad toks veikimas skirtas atgrasyti Kauno piliečius nuo panašių ketinimų savo teises prieš savivaldybę ginti teismine tvarka, kadangi tokiu būdu siekiama sukurti ypatingai didelių bylinėjimosi išlaidų riziką. Skaityti toliau
Vietos bendruomenės pastangomis tvarkoma Neveronių tvenkinio pakrantė tapo šios augančios Kauno rajono gyvenvietės traukos objektu. Neseniai čia atsirado patogus, daugiau kaip 10 metrų ilgio lieptas su suoleliu.
Anksčiau šioje vietoje stovėjo apgriuvęs medinis lieptelis ant kurio lipti tapo pavojinga. Vietos gyventojai – Lionginas Kojotas ir seniūnaitis Gediminas Bagdonavičius – nusprendė, kad bendruomenei reikia naujo, šiuolaikinio liepto. Prie jo konstravimo ir statybos prisidėjo ir kiti Neveronių vyrai. Skaityti toliau
Kauno rajono savivaldybės užsakymu pagrindinėje Garliavos Vytauto gatvėje šaligatvius tiesiantys statybininkai ties 79 namu susidūrė su natūralia kliūtimi – ąžuolu.
Sprendžiant iš solidžios kamieno apimties, medis šioje vietoje auga ne mažiau kaip šimtą metų ir yra išsikerojęs beveik per visą tiesiamo šaligatvio plotį.
Pravažiuoti dviračiu arba neįgaliojo vežimėliu siauru ruožu būtų beveik neįmanoma. Skaityti toliau
Lietuvos Seimas svarsto Senojo baltų tikėjimo religinės bendrijos „Romuva“ valstybinio pripažinimo klausimą. Ta proga vis dažniau su įvairiais rašiniais ir pareiškimais į dienos šviesą išnyra ilgą laiką tylią neapykantą „Romuvai“ kentę veikėjai, ne lyg kokie mitiniai troliai, pasiruošę visaip dergtis ir kenkti, kad tik sprendimas būtų nepriimtas. Neketinau nerti į šių tamsos gaivalų dirbtinai bandomas kelti purvo bangas šiuo itin paprastu teisiniu procedūriniu klausimu tol kol spaudoje rodėsi tų trolių inspiruotų žurnalistų(-čių) rašinėliai. Tačiau į dienos šviesą išnirus patiems troliams – teko šį pažadą pristabdyti.
Vienas tokių „Romuvos“, Perkūno bei Ramūno Karbauskio nekentėjąs, slapčia svajojantis apie Lietuvos prezidento kėdę, Skaityti toliau
Gegužės 18 d. Kaišiadorių kultūros centrui buvo įteikta geriausio pirmosios kategorijos kultūros centro premija. Kultūros ministerija pagerbia centrus, praėjusiais 2017 metais pelniusius geriausiųjų vardus.
Kasmet Kultūros ministerija skiria tris skirtingų kategorijų premijas už pastarųjų penkerių metų aktyvią, kūrybingą ir novatorišką veiklą. Šiemet jau įteiktos – aukščiausiosios kategorijos kultūros centro premija, skirta Anykščių kultūros centrui ir antrosios kategorijos premija – Sintautų kultūros centrui. Skaityti toliau
Vasario 16-ą paminėjome kaip niekad aktyviai keldami vėliavas atkurtos Lietuvos valstybės šimtųjų metinių proga, gaudė visi varpai. Kovo 11-ąją rinkomės į aikštes. Valstybės ir Mindaugo karūnavimo dienos proga visi giedosime himną. Panašu, kad iniciatyvūs Lietuvos gyventojai šimtmetį nusiteikę švęsti ne tik per iškilmingas datas, bet ištisus metus. Atšilus orams įsibėgėja ir nauja atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirta iniciatyva – „Šimtmečių girios“. Žmonės kviečiami šimtmetį paminėti kitaip: švęsti kartu sodinant medžius, Skaityti toliau
Vasario 13 d., antradienį, 14.30 val., Seimo III rūmų parodų galerijoje, bus pristatyta Šveicarijos lietuvių bendruomenės kilnojamoji fotografijų paroda – „Lietuvių Šveicarija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Parodą atvers Seimo narys, parodos iniciatorius dr. Stasys Tumėnas, renginyje dalyvaus Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Kaspersen (Caspersen). Skaityti toliau
Šių metų, gruodžio 8 dieną, Vilniaus Balsių progimnazijos bendruomenė, jau šeštą kartą vykstančią šventę – „Etnokultūra šiandien / Amatų diena“, paskyrė Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejui.
Lietuviai nuo seno garsėja darbštumu. Mūsų valstybės augimas ir klestėjimas visada rėmėsi darbu. Viena iš gražiausių veiklos formų – amatai, kurie sujungia darbą ir meną bei liudija tautos išminties gyvybingumą. Skaityti toliau
Koks yra individų ir bendruomenės santykis? Kaip architektūra veikia bendruomenes ir atvirkščiai? Kaip būtų galima pagerinti šią sąveiką? Į tokius klausimus bandė atsakyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) trečio kurso architektūros studentai, dalyvavę rugsėjo 15 d., penktadienį pasibaigusiose architektūros dirbtuvėse „ME, YOU AND US“.
Vienas iš jų kuratorių – lietuviškų šaknų turintis žymus Berlyno architektas Slavis Počebutas (Slavis Poczebutas), nevengiantis ne tik dalintis savo didele patirtimi su studentais, tačiau ir turintis sveikai kritišką požiūrį
Liepos 6-ąją, Lietuvos Valstybės dieną, lygiai 21 val., nuo šimto piliakalnių skambėsiančiai „Tautiškai giesmei“ toną užduos žymūs Lietuvos atlikėjai, nusprendę tapti kurio nors piliakalnio „Tautiškos giesmės“ šaukliais. Šiuo simboliniu veiksmu jie visi drauge duos pradžią ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventei.
„Aš gimiau okupuotoje, vėliau gyvenau nepriklausomybę atgavusioje šalyje, o dabar gyvenu Lietuvoje, kuri yra garbinga vakarų pasaulio valstybė bei ori tarptautinių organizacijų narė. Visą mūsų šalies transformaciją išgyvenau asmeniškai ir mačiau savo akimis tuos svarbius istorinius įvykius. Skaityti toliau
Iki kovo 5 dienos mokyklos ir darželiai kviečiami užsiregistruoti į darnaus vystymosi įgūdžių programą „Darni mokykla“.
Ši programa – tai nauja, patraukli ugdymo forma mokiniams, suteikianti sąlygas kurti darnią bendruomenę, padedanti formuoti tinkamus elgesio įgūdžius.
Kiekviena „Darnios mokyklos“ programoje dalyvaujanti ugdymo įstaiga iki vasaros atostogų iš mokinių, mokytojų ir tėvų suformuos „Žalią komandą“, susikurs „Darnios Skaityti toliau
Užgavėnės kadaise buvo paskutinė didelė šventė prieš įninkant į pavasario darbų rūpesčius. Gal todėl jos taip laukta? Gal todėl taip džiaugtasi šios neeilinės dienos papročiais?
Iš sudėtingos apeiginės Užgavėnių šventės struktūros dabartiniuose renginiuose ir šventimuose nedaug kas beliko. Dauguma apeigų, turėjusių padėti užauginti būsimą derlių, kartu su buitinėmis XX a. Lietuvos kaimo realijomis nugarmėjo užmarštin. Dabar retai kas besisupa Užgavėnių sūpuoklėmis, tolimomis kelionėmis arkliais pratempinėja linus, beskalbia žlugtą. Mažai kas šią dieną bepravažinėja arklius. Skaityti toliau
Rugsėjo 16-18 d. visoje Lietuvoje 23-iąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (EPD). Šiemet jos bus skirtos bendruomenėms ir vadinsis „Kultūros paveldas ir bendruomenės“ ir sieks pabrėžti bendruomenių vaidmenį, išsaugant ir puoselėjant kultūros paveldą.
„Europos paveldo dienų renginiai yra nemokami, tad kviečiame visus dalyvauti, burtis į bendruomenes ir pažinti savo kultūros paveldą. Niekas taip gerai negali išsaugoti kultūros paveldo, kaip gyvos ir atsakingos bendruomenės. Istorijoje matome daug pavyzdžių, kai įvairių bendruomenių pastangomis išliko tie paveldo objektai, kurie galėjo būti sunaikinti. Skaityti toliau
Rugsėjo pabaigoje iškilmingoje šventėje Lietuvos žemės ūkio ministerija pagerbs veikliausius ir aktyviausius kaimo žmones tradiciniuose apdovanojimuose „Lietuvos kaimo spindulys 2016“. Šiemet, pažymint Bendruomenių metus, apdovanojimai pirmą kartą bus skirti ne individualiems asmenims, bet visai kaimo bendruomenei. Paraiškas apdovanojimams bendruomenės gali teikti jau nuo šiandien.
„Mūsų šalyje kaimo bendruomenių organizacijų skaičius artėja prie 2 tūkstančių. Tai džiugina, nes tai reiškia, kad kaimuose netrūksta aktyvių ir veiklių žmonių, susiburiančių bendrai prasmingai ir svarbiai veiklai. Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos pirmasis tikslas – užtikrinti viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinti visuomenę aktyviai juose dalyvauti. Tačiau dauguma viešojo valdymo institucijų (tiek valstybės politikai, tiek valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir kt. subjektai) jau šešti metai šio tikslo sau nekelia, o piliečiai bei nevyriausybinis sektorius nelabai žino, kaip viešojo valdymo procesuose dalyvauti. Nors gausybė teisės aktų bei programų užtikrina visuomenei galimybę dalyvauti sprendimų priėmime, tačiau visuomenė negali aktyviai ja pasinaudoti dėl įvairių priežasčių: valdžios institucijų uždarumo, pilietinės atsakomybės, lyderystės kompetencijų, žinių ir informacijos stokos. Minėtoje programoje, be kita ko, konstatuojama, kad viešojo valdymo institucijos nesiima sisteminio visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose stebėjimo ir jo veiksmingumo vertinimo. Tad kokia situacija yra dabar, praėjus 4 metams? Ar ledai pajudėjo dalyvaujamosios demokratijos link? Skaityti toliau
Prof. Vytauto Radžvilo pranešimas, skaitytas Vilniaus forumo organizuotoje konferencijoje „Lietuva rinkimų išvakarėse: ar nušvis sąjūdinės vilties spindulys?“.
Galvodamas, ką pasakyti šią dieną, prisiminiau ne tik jau mus palikusius bendražygius, bet ir visus tuos, kurie dažnai klausia: „Kodėl taip įspūdingai pradėtas žygis šiandien neretai verčia nusivilti ir nuleisti rankas?“. Atsakymų į šį klausimą yra ieškoma, nors dažnai jų nerandama. Dažnai mėginama save įtikinti, kad tai, kas įvyko, yra viso labo apmaudus nelemtas nesusipratimas, kurio buvo galima išvengti, jei būtų pakakę geros valios, politinės išminties bei vienybės. Mano atsakymas į šį klausimą, apmąstytas per daugelį metų, iš esmės suformuluotas šios kalbos pavadinime. Skaityti toliau
Ten, prie šaltiniuoto upelio, susišaukia meletos. Einu, rodos, tyliai, taip tyliai, kad nesudrumsčiau ryto skaidrumo; taip tyliai, kad net rasakilos lapų armonikėlėj nakties lašo neištaškyčiau. Bet jos mane pajunta, tos meletos. Išsiskaptavo uoksą sename alksnyje, prie pat takelio, kur tebežydi jazminas. Išsikirto langą į žmonių pasaulį: stebi paukštiškom akim, jaučia ateinantį, nieko nelaukusios kelia triukšmą. Viena tupi ant kiaušinių, kita tuo tarpu ieško maisto.
Meletos gyvena poromis, kartu vaikus peri. Patinėlio viršugalvis raudonas, kūnas juodas. Patelė ne tokia puošni, teturi raudoną dryžį per galvą. Skaityti toliau
Atsakymas į straipsnį „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“.
Perskaitę dainininko Stano mintis apie tai, kaip mūsų tautiečiai emigrantai nesijaučia laukiami tėvynėje ir išgirdę jo pateiktą pasiūlymą Prezidentei – parodyti daugiau dėmesio lietuviams, aplankant jų bendruomenes užsienyje – daugelis neliko abejingais ir džiaugėsi: „Šaunuolis Stano! Būtina reikalauti mūsų rinktos valdžios dėmesio tautai!“
Tačiau dar svarbiau priminti mūsų senolių išmintį: „Nieko nesitikėk iš valdžios – pasikliauk savo protu ir rankomis.“ Visą savo gyvenimą ir gerbūvį susikūrę savo rankomis, Skaityti toliau
Vasario 25 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje buvo susirinkę Šiaurės Lietuvos etninės kultūros puoselėtojai, bendruomenių atstovai – čia vyko vienas iš praktinių seminarų ciklo „Etninė kultūra bendruomenių gyvenime – tradicijos, šiandiena 2016“ renginių. Seminaro rengėjai: Etninės kultūros globos taryba, Šiaulių universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas.
Šių seminarų tikslas – bendradarbiaujant su universitetų, kitų mokslo įstaigų mokslininkais ir etninės kultūros puoselėjimo praktikais įvairiose srityse perduoti Skaityti toliau
Lietuvos trispalvė žmonių rankomis keliauja aplink Lazdijų kraštą. Ši puiki idėja subūrė šio krašto žmones žygiui „Apjuoskim Lazdijų kraštą“. Žygio pradžia buvo paskelbta praėjusią savaitę per Lazdijų rajono savivaldybės tarybos posėdį. Jo metu sugiedotas Lietuvos valstybės himnas. Vėliau kiekvienas tarybos narys pasirašė žygį lydinčiame metraštyje. Didelė minia žmonių laukė iš savivaldybės pastato išnešamos vėliavos.
Lazdijuose vėliavą nešė Lazdijų parapijos klebonas Nerijus Žvirblys, generolo Adolfo Ramanausko-Vanago jaunųjų šaulių kuopa, Skaityti toliau
Jau tapo tradicija, kai po įvairių tragedijų pasipila piktinimosi banga, „išmaniųjų“ politikų pasisakymai, pramogų pasaulio atstovų, kaip kokių didžiausių ekspertų, minčių perliukų demonstravimas, ką būtinai ištransliuoja pagrindinės žiniasklaidos priemonės, idant pasikelti reitingus.Prieš kraupius reportažus ciniškai parodoma graži alkoholio reklama, ir viskas toliau teka sava vaga. Tik po tragedijų trumpam visi tampa labai protingi, žarsto patarimus, politikai,kurie sėdėdami po kelias kadencijas šiltose valdžios kėdėse ir niekada neregėję tikrosios Skaityti toliau
Lapkričio paskutinį savaitgalį Dubline (Airija) vyko Pasaulio svarsčių kilnojimo čempionatas, kuriame dalyvavo 36 šalys. Tarp jų buvo ir Lietuvos komanda, kurios sudėtyje rungėsi ir pikeliškis Rimantas Inta.
Kovėsi užtikrintai
Visą Lietuvos komandą sudarė 17 LSKF narių delegacija: Rimantas Inta, Lukas Skikas, Justas Optas, Julius Optas, Mantas Rudys, Andrius Kubilius, Remigijus Šedys, Gintaras Žilinskas, Tomas Miežlaiškis, Skaityti toliau
Lankstyti, lipdyti, klijuoti, siūti – smagus užsiėmimas mažiesiems. Ir patys kažkada tuo mėgavomės darželyje ar pradinėje mokykloje, net nesusimąstydami apie tikrąją šių darbelių prasmę. O ji tikrai yra! Drauge su šeima praleistas smagus laikas, savomis rankomis pagaminti papuošimai eglutei ar namų interjerui – visa tai kuria magišką kalėdinę nuotaiką ir leidžia įvairaus amžiaus vaikams lavinti įgūdžius bei atrasti naujas patirtis.
Pal. J. Matulaičio socialiniame centre kurti džiugią kalėdinę nuotaiką vaikus iš sunkumų turinčių šeimų gruodžio 19-ąją kviečia socialiai atsakingų renginių organizatorius „Incentivus“. Skaityti toliau
Vilniuje rugsėjo 18–20 dienomis Katedros aikštėje vyko renginys „Naisiai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2015“, tokie susitikimai su kultūrine programa per šiuos metus jau organizuoti įvairiose Lietuvos vietovėse. Šis pristatymas išsiskyrė tuo, kad kartu buvo pristatytos ir 2016 metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės: Josvainiai (Kėdainių r.), Gelgaudiškis (Šakių r.), Miežiškiai (Panevėžio r.), Žemaičių Kalvarija (Plungės r.), Šeduva (Radviliškio r.),Pagramantis (Tauragės r.), Juknaičiai (Šilutės r.), Merkinė (Varėnos r.), Alanta (Molėtų r.), Vepriai (Ukmergės r.). Dalyvavo jų atstovai su savo programa. Skaityti toliau
Marcinkonyse vyko devintasis iš Varėnos krašto kilusių arba sodybas čia turinčių žymių šalies meno, mokslo, politikos, verslo žmonių susitikimas. Į jį susirinko daugiau nei šimtas kraštiečių su artimaisiais ir draugais („senieji“ ir „naujieji“ dzūkai). Jie ne tik diskutavo apie tai, kaip bendromis jėgomis būtų galima gražinti Varėnos kraštą, bendravo, koncertavo bei pristatė jau įgyvendintus ir būsimus bendrus projektus. Skaityti toliau
Aplinkos ministerija skelbia Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atranką. Paraiškas dalyvauti konkurse galima teikti iki spalio 1 d.
2015 metai paskelbti Etnografinių regionų metais. Rengiant Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkursą siekiama išaiškinti, kurios vietovės geriausiai atspindi regionų savastį.
„Labai norėtųsi, kad ne tik tarmės, rūbai, papročiai, bet ir regionų kraštovaizdis su savita gamta, kaimų formavimo tradicijomis ir architektūra padėtų atpažinti, kur Skaityti toliau
