Šių metų, gruodžio 8 dieną, Vilniaus Balsių progimnazijos bendruomenė, jau šeštą kartą vykstančią šventę – „Etnokultūra šiandien / Amatų diena“, paskyrė Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejui.
Lietuviai nuo seno garsėja darbštumu. Mūsų valstybės augimas ir klestėjimas visada rėmėsi darbu. Viena iš gražiausių veiklos formų – amatai, kurie sujungia darbą ir meną bei liudija tautos išminties gyvybingumą.Jau įprasta, kad šios šventės metu, mokytojais tampa profesionalūs amatininkai, sukviesti iš visos Lietuvos. Ankstų penktadienio rytą gausybė jų sugužėjo į mokyklos kabinetus.
Skleisdami Advento nuotaiką juos dainomis pasitiko tautiniais rūbais pasipuošę pradinių klasių mokiniai ir mokytojai. Vėliau prasidėjo neįprastos pamokos.
Pačius mažiausius kiaušinių marginimo subtilybių mokė patyręs liaudies menininkas Vladas Martikonis, vilną su mokiniais vėlė Albina Žutautienė, Rita Juodkienė ir Jolanta Greičiuvienė. Kiti pradinių klasių mokiniai su profesionalais ir progimnazijos mokytojais mokėsi pinti iš vytelių, rišti sodus, marginti juostų raštus, karpyti karpinius, gaminti muilą ir kalėdinius žaisliukus, angeliukus, lieti žvakes… Vaikai įsitikino, kad rankų darbo suvenyrai originalūs, švelnūs ir jais galima sušildyti savo mokyklą ir namus.
Pradinukai ir vyresnių klasių mokiniai, trumpam pavirtę kariais ir vaidilutėmis, mokėsi senovinių šokių ir žaidimų kartu su gyvosios istorijos klubu „Leitgiris“, „Vikingų kaimu“, o liaudies dainas vaikai užtraukė su Lietuvos jaunimo Ramuva. Vyriausieji domėjosi senąja juvelyrika, kurios mokė Evaldas Babenskas, pirties papročiais su Ramune Žukauskiene, žiūrėjo filmą apie tautinį kostiumą, siuvo nagines iš džinsų bei dažė siūlus augaliniais dažais. Taigi folkloras prasmingai atgijo mokinių lūpose ir rankose.
Šiemet mokykla ne tik tęsė bičiulystę su vilniečiais menininkais, bet ir pradėjo bendradarbiauti su Alytaus dailiųjų amatų mokykla ir Kernavės kultūriniu rezervatu. Šeštų klasių mokiniai vyko į Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos rengiamas dirbtuves, o septintų klasių mokiniai apsilankė Alytuje ir Kernavėje. Ten jie tapė ant vandens ir indų, kūrė atvirukus cianotipijos būdu, pynėsi apyrankes ir netgi patys pasigamino knygas pagal senųjų knygrišių pavyzdžius. Prisiliesdami prie autentiškų įnagių, darbo medžiagų mokiniai patys pasijuto amatininkais.
Po pietų visa mokyklos bendruomenė susirinko į šventės kulminacija tapusį valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ koncertą, kuriame susijungė liaudies daina ir šokis bei šiuolaikinės meno formos. Mokiniai noriai klausėsi, drauge lingavo, pritarė daininkams ir negailėjo aplodismentų.
Dieną užbaigė Balsių bendruomenės rengta amatų mugė ir kalėdinės eglutės įžiebimas. Mokinių tėvai, kaimynai, artimieji dalijosi savo sukurtomis ir užaugintomis gėrybėmis, džiaugdamiesi galimybe susitikti, pabendrauti, paviešinti savo veiklą. Pasak mugės rengėjos Mildos Mitrikevičienės, mugė – tai tarsi stabtelėjimas kasdieniame bėgime, proga pasidžiaugti palaikančia kaimynų šypsena, talentais, kūrybingumu.
Renginio rengėjai galėjo džiaugtis, kad edukacijos forma, paskatinusi bendradarbiauti mokinius, mokytojus, tėvelius bei savo darbą gerai išmanančius Lietuvos amatininkus, ir vėl pasiteisino. Mokiniai pažino bene šimtą senųjų amatų, kurie reiškė ne tik kruopštų žmonių darbą, bet ir išmonę prasmingai puoštis, linksmintis, dalintis. Šventė parodė, kad amatai nepraranda vertės, o, atvirkščiai, tampa tautinio ir pilietinio tapatumo pagrindu, sujungia praeitį, dabartį ir ateitį. Jie padeda užmegzti pokalbį tarp skirtingų kartų ir kraštų. Šventė „Etnokultūra šiandien / Amatų diena“ galima sakyti nenutrūksta – ji perauga į naują visus metus truksiančią Balsių progimnazijos ir bendruomenės iniciatyvą „100 gerų darbų Lietuvai“.
