Kauno rajono savivaldybės užsakymu pagrindinėje Garliavos Vytauto gatvėje šaligatvius tiesiantys statybininkai ties 79 namu susidūrė su natūralia kliūtimi – ąžuolu.
Sprendžiant iš solidžios kamieno apimties, medis šioje vietoje auga ne mažiau kaip šimtą metų ir yra išsikerojęs beveik per visą tiesiamo šaligatvio plotį.
Pravažiuoti dviračiu arba neįgaliojo vežimėliu siauru ruožu būtų beveik neįmanoma.
Nutiesti saugų šaligatvį galima aplenkiant medį, tačiau šiuo atveju jis šiek tiek įsiterptų į privačią teritoriją. „Tai būtų pats geriausias sprendimas“, – įsitikinusi Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė. Takas į privačią valdą įsiterptų maždaug kvadratinį metrą, gal truputį daugiau, todėl seniūnė birželio pradžioje kreipėsi į pastato savininką Vytautą Pažėrą, Fprašydama leisti šį simbolinį žemės lopinėlį naudoti visuomenės reikmėms. „Mums reikia labai nedaug, tik kad tilptų invalido vežimėlis“, – kalbėjo N. Tarvydienė.
Tačiau savininkas buvo nesukalbamas. Netrukus seniūnija gavo V. Pažėros prašymą nupjauti ąžuolą, neva medis kelia grėsmę jo turtui. Savininkas šiame name negyvena, o nuomoja kirpyklai.
Į V. Pažėrą kreipėsi ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. „Norėtume išsaugoti ąžuolą, kuris yra svarbus ne vienai garliaviškių kartai. Kartu privalome pasirūpinti neįgaliaisiais, jaunomis mamomis, kurios šaligatviu stums vežimėlius“, – kalbėjo meras, siūlydamas įvairias alternatyvas. Viena jų – pasodinti šimtą ąžuoliukų Garliavoje kuriamame Šimtmečio parke.
Tačiau V. Pažėra ir toliau buvo nepalenkiamas. „Jei ant namo nuvirs ąžuolas, ar jūs man pastatysite naują?“, – retoriškai klausė savininkas. Leisti naudotis savo žeme jis taip pat kategoriškai atsisakė.
Aistros dėl ąžuolo užvirė ir socialiniuose tinkluose. Daugiau kaip pusė tūkstančio garliaviškių pasisakė už tai, kad medis būtų išsaugotas.
Tuo pat metu seniūnija sulaukė ir kitokių prašymų. Neįgaliųjų atstovai ragina ąžuolą pjauti. „Medis negali būti didesnė vertybė, nei žmonių sveikata ar gyvybė“, – rašo garliaviškis Andrius elektroniniame laiške seniūnijai.
Ąžuolo klausimas buvo aptartas Garliavos miesto seniūnaičių sueigoje, tačiau jų balsai pasiskirstė po lygiai.
Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Darius Šlapikas kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą, kurio vadovai patarė priimti sprendimą labiau pasitarus su bendruomene. „Leidimo pjauti ąžuolą kol kas neišrašėme. Seime yra rengiama įstatymo pataisa dėl želdinių kirtimo. Ji įgalios savivaldybes prieš išduodant leidimą apklausti gyventojus. Tai mes ir padarysime artimiausiu metu“, – sakė D. Šlapikas.
Ąžuolą ištyrę specialistai nustatė, kad jis sveikas. Beje, ąžuolo lapai puikuojasi ir Garliavos miesto herbe.
Žmonės gerieji, išsaugokime, ką da galime!! Štai pasidalino
Insiu savo paslaptimi! Aš rengiuosi referendumams. Pirmajame tarp kitų aštuonių mano jau paruoštų tezių yra ir tokia, kurią pacituosiu: 2) nutraukti tolimesnę miškų privatizaciją ir uždrausti plyninius girių kirtimus!
Įstatymai leidžia ypatingais atvejais iš savininko nuosavybę atimti, kai to reikia visuomenės reikmėms, savininkui atlyginant rinkos kaina.
Manau kad čia ir yra toks atvejis. Reikia iš savininko atimti 1 m2. Prieš tai reikia paskaičiuoti kokia yra to metro rinkos kaina ir pasiūlyti savinikui – gal jis sutiks parduoti. Tada nereiktų ir atiminėti.
Visoj Lietuvoj valdžia be jokių skrupulų išperka tiek žemės, kiek jai reikia, pvz. tiesdama aplinkelius ar europinį geležinkelį. Aišku, kad ir čia tą patį gali padaryti be jokių apklausų. O gamtos apsaugos departamentas taip pat privalo ginti gamtą. Jei ąžuolą nukirs, teks pakeisti Garliavos herbą, įkomponuojant kirvį.
V. Pažėra yra visiškas neišmanėlis.Jis nesupranta, kodėl jam sekasi ir kodėl ta vieta, kuri saugoma ąžuolo bioenergetinio lauko, yra vertinga. Mat pašalinus ąžuolą sutriktų aplinka, tai tas pat kaip sunaikinti radijo stoties bokštą, kuris nustato sveiką būseną aplinkui tarsi išmintingas senolis.
Didžiausia nesąmonė, kad griūdamas ąžuolas sugriaus jo namelį. Tai būtų pirmas atvejis Lietuvoje, kad vėtra išvertė ąžuolą…