Š. m. rugsėjo 27 d. įvyko Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdis. Jame išreikštas susirūpinimas dėl rengiamos Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos, Nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsenos ir kt. klausimų.
Dėmesys – Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos rengimui
Posėdžio metu didžiausias dėmesys skirtas rengiamai Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai. KPD patvirtintoje TINP planavimo schemos planavimo darbų programoje nustatytas uždavinys ‒ įvertinus situaciją ir paaiškėjus poreikiui, numatyti žemės paėmimą visuomenės poreikiams ir kompensacinius mechanizmus ir/ar priemones, skirtus atlyginti nuostoliams dėl žemėnaudos ar kitų teisinių suvaržymų, atsiradusių dėl nustatomų apribojimų.
Anot KPD, numatoma Trakų salos ir pusiasalio kultūrinio rezervato statusą pakeisti į Trakų pilių architektūrinį draustinį ir tokiu atveju, draustinio statuso teritorijoje ir joje esantiems suformuotiems privatiems sklypams, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, galiotų kultūriniams draustiniams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Lietuvos karaimų religinės bendruomenės nariai, šį KPD sprendimą pavadino drastišku, sukeliančiu visuomenės neigiamą reakciją. Rezervato statuso keitimą laiko nepagrįstu nei faktiniais nei etiniais pagrindais.
Bendruomenės poziciją palaikanti Valstybinė kultūros paveldo komisija pastebi: “Vietoje sukeltos destrukcijos visuomenėje dėl ketinimo paimti žemę visuomenės poreikiams, KPD būtų tikslinga nustatyti Trakų pusiasalio piliavietės teritorijos ribas bei vertingąsias savybes. Taip pat vertėtų pasirūpinti, kad būtų pašalintas neatitikimas dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje ir TINP planavimo schemoje nurodytų rezervatų ribų“.
Tęstinės kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos problemos
Posėdžio metu Valstybinė kultūros paveldo komisija posėdyje pritarė viso 140 kilnojamųjų kultūros vertybių, į kurias kultūros ministro įsakymu Katalikų Bažnyčiai atkurta nuosavybės teisė, taip pat įvairiose bažnyčiose, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje esančių kultūros vertybių duomenų tikslinimo ir siūlymo įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
Visgi, Paveldo komisija jau ne pirmus metus pastebi, kad vykdant kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą esama problemų. Šį kartą akcentuojama – duomenų tikslinimas galėtų būti vykdomas efektyviau, nepaliekant nuošalyje ir naujų, vertingų objektų įrašymo į Kultūros vertybių registrą.
„Nepaisant paveldosaugininkų kompetencijos ir mokslinių žinių, kilnojamųjų kultūros vertybių duomenų tikslinimas vykdomas nekokybiškai, pirmenybę teikiant biurokratiniams apribojimams ir techniniams Kultūros vertybių registro duomenų bazės reikalavimams. Sovietmečiu įtraukti abejotinos vertės kūriniai dažnai neišbraukiami iš registro, o dar svarbiau – naujai išaiškintos nekilnojamosios kultūros vertybės įtraukiamos tik išimtiniais atvejais“, – diskutuota posėdžio metu.
2005 m. kultūros paveldo apskaitoje įvyko techninė klaida – iš ankstesnių duomenų bazių kultūros paveldo objektų, tuo pačiu ir kilnojamųjų kultūros vertybių, duomenys buvo techniškai perkelti į Kultūros vertybių registrą ir visos kilnojamosios vertybės automatiškai atsidūrė nekilnojamųjų kultūros vertybių paieškoje – įgavo nekilnojamojo objekto statusą. Kultūros paveldo departementas šią klaidą taiso iki šiol, o jos pabaigos data lieka neaiški.
Kritikos strėlės – dėl kultūros paveldo objektų stebėsenos ataskaitos
Kultūros paveldo departamento teritoriniai skyriai atliko kasmetinę nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėseną, tačiau šiemet pateikta ataskaita yra daug trumpesnė ir mažiau išsami nei ankstesniais metais. Trūksta duomenų apie konkrečius objektus, nevertinama stebėsenos kokybė, o 14 savivaldybių visai nepateikė duomenų.
Anksčiau pateiktos išsamios analizės ir rekomendacijos šiemet buvo pakeistos viena apibendrinančia ataskaita, neįtraukiant statistinės informacijos. Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų plane buvo numatyta atnaujinti Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos taisykles. Visgi 2022 metams numatyti pokyčiai neįgyvendinti, o esamos stebėsenos problemos lieka neišspręstos.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimai.
