Šeima, kariuomenė, valstybė, organizacija – jas sieja ne tik tam tikros bendruomenės sukūrimas, bet ir kiek neįprastai skambanti kolektyvinio intelekto (KI) sąvoka. Kas tai yra? Kaip KI gali pasitarnauti mūsų kasdieniame gyvenime? Ar jis gali padėti išspręsti pandemijos problemą? Kodėl moterys turi didesnės įtakos KI augimui? Apie visa tai kalbamės su šios srities žinove, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto profesore dr. Aelita Skaržauskiene.
– Kalbant apie internetines bendruomenes, dažnai galima išgirsti sąvoką „kolektyvinis intelektas“. Gal galėtumėte ją kiek plačiau paaiškinti?
– KI tyrimų sritis apima kompiuterių ir tinklų mokslo, vadybos, ekonomikos, socialinės psichologijos, sociologijos, politikos mokslų ir kitas disciplinas. Esminis kolektyvinio intelekto skirtumas nuo individualaus yra galimybė kurtis socialinėje sąveikoje tarp atskirų individų. Nors gali atrodyti, kad KI naujovė, jis egzistuoja nuo žmonijos atsiradimo. Paprasčiausi kolektyvinio intelekto pavyzdžiai yra šeima, kariuomenė, valstybės bei organizacijos, kurios veikia bendrai ir kolektyviniu būdu priima sprendimus.
Vienas pagrindinių šiuolaikinių kolektyvinio intelekto tyrinėtojų tikslų – pasitelkus technologijas pasiekti tokį žmonių bendrumo pagrindu atsirandantį proto lygį, kuris būtų neįmanomas atskiram individui ar dirbtiniam protui.
Tyrimais nustatyta, kad tam tikromis sąlygomis dirbančių žmonių grupė yra protingesnė kartu nei kiekvienas atskiras žmogus. KI atsiradimui grupėje būtinos Džeimso Surovieckio (Jameso Surowieckio) nustatytos sąlygos: kritinė žmonių masė, dalyvių įvairovė ir decentralizuotas sprendimų priėmimas, kuriam sąlygas sudaro anonimiškumas. Kitų žmonių, ypač įtakingų asmenybių, nuomonė gali pakeisti mūsų požiūrį į tam tikrą reiškinį ir tokiu būdu iškreipti kolektyvinio intelekto rezultatus.
Interneto technologijos ir socialinių tinklų platformos atvėrė neribotas galimybes kurti kolektyvinį intelektą ir ieškoti bendrų sprendimų pasaulinėms problemoms spręsti. Vieni žinomiausių kolektyvinio intelekto pasiekimų yra „Google“, „Wikipedia“ ir „InnoCentive“.
– Ar tai reiškia, kad kolektyvinio intelekto rezultatui svarbi grupės sudėtis?
– Pagrindinė sąlyga kolektyviniam intelektui atsirasti yra grupės narių įvairovė. Masačusetso technologijos institute, viename garsiausių akademinių JAV institucijų, veikia MIT Kolektyvinio intelekto centras, kuriame užsiimama kolektyvinio intelekto moksliniais tyrimais ir siekiama išnaudoti jo teikiamus pranašumus.
MIT tyrimai vykdomi žmonių grupėms duodant užduotis protui lavinti ir ieškant priežasčių, kodėl ir kokioms aplinkybėms veikiant grupė kolektyviai tampa protingesnė. Šis centras yra pateikęs įdomių atradimų, pavyzdžiui, kad moterų skaičius grupėje turi didelę įtaką kolektyvinio intelekto atsiradimui. Jei daugiau nei 50 procentų grupės sudaro moterys, grupės proto lygis gerokai išauga. To priežastis paprasta – moterys tiesiog yra jautresnės tam tikroms žinioms ir padidina grupės narių socialinį įsitraukimą į problemos sprendimą.
– O kaip su socialiniais tinklais? Ar jie yra kolektyvinio intelekto pavyzdys?
– Nors socialiniame tinkle daugybė žmonių reiškia savo nuomonę, tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“, „Instagram“ nėra idealus KI pavyzdys. Taip yra dėl to, kad socialiniuose tinkluose nėra mechanizmų, kurie leistų šioje platformoje esantiems žmonėms suderinti nuomones ir priimti kolektyvinius sprendimus. „Facebook“ šimtai žmonių gali išsakyti skirtingas nuomones, tačiau taip ir neprieiti prie jokios išvados, neišspręsti klausimo ar problemos.
Mes ir ieškome būdų, kaip suteikti žmonėms galimybę panašiuose forumuose ne tik apsikeisti nuomonėmis, bet ir priimti tikrus sprendimus. Socialiniai tinklai leidžia suburti kritinę masę žmonių, užtikrinti didžiulę jų įvairovę ir anonimiškumą, tačiau neskatina kolektyvinio intelekto augimo, nes žmonės nebendradarbiauja tarpusavyje. Socialinės technologijos padeda vis didesniam skaičiui vartotojų tapti pasaulinio pokalbio dalyviais, tačiau vartotojų sukurto turinio kokybė gali drastiškai skirtis.
Įvairios platformos, kuriose organizacijos ragina tiesiog išreikšti savo nuomonę, bet nesukuria atitinkamų motyvacinių mechanizmų ir nepasiūlo dalyviams įrankių kolektyviniams sprendimams priimti, nėra veiksmingos ir nesukuria pridėtinės vertės tai bendruomenei. KI – tai priėjimas prie bendrų kolektyvine nuomone pagrįstų sprendimų ar atsakymų.
– Kaip kolektyvinis intelektas gali pasitarnauti gerinant mūsų kasdienybę, ją keičiant? Gal turėtumėt kokių pavyzdžių?
– Kolektyvinio intelekto panaudojimas yra platus tiek versle, tiek sprendžiant globalias socialines problemas. Organizacijose svarbi visų narių nuomonė ir įsitraukimas į įmonės strateginių planų kūrimą gali būti labai veiksmingas, jei bus taikomos atitinkamos technologijos ir sukurtos tinkamos prielaidos kolektyviniam intelektui atsirasti.
Kolektyvinės išminties būdu yra paremta atvirųjų naujovių, minios išminties ir kiti naujoviškos visuomenės saviorganizacijos būdai. Pasauliniame kontekste kolektyvinis intelektas dažnai naudojamas kurti ar numatyti įvairius ateities įvykius. Įdomus pavyzdys yra Climate Co LAB platforma, kuri vienija viso pasaulio žmones, norinčius prisidėti prie pasaulinio atšilimo problemos sprendimo.
– Ar KI gali prisidėti prie pasaulį ištikusios sveikatos krizės sprendimo?
– Savaime suprantama, kad turėtume pasinaudoti kolektyvinės išminties galimybėmis. Pasaulis šiuo metu susiduria su precedento neturinčia globalia krize ir akivaizdu, kad nei pavieniai žmonės, nei atskiros šalys šios krizės negalės išspręsti, tam reikia suvienyti žmonijos protus, įsiklausyti į skirtingas nuomones ir pabandyti surasti geriausią sprendimą visai žmonijai. Technologijos sukuria prielaidas įtraukti į sprendimų priėmimą daugybę žmonių, taip pat ne tik išklausyti, bet ir struktūrizuoti nuomones, balsuoti už geriausius sprendimus ir juos įgyvendinti.
Jau minėtas MIT Kolektyvinio intelekto centras pradėjo naują sumanymą „Pandemic Response Co LAB“, kuri suvienijo daugiau kaip 180 žinovų iš mokslo, sveikatos apsaugos, politikos ir kitų sektorių pirmūnų trijų savaičių pratyboms. Žinovų grupė, pavadinta „Supermind“, jau pateikė pirmąsias išvadas dėl kovos su pandemija priemonių.
– Kas VILNIUS TECH yra veikiama KI srityje?
– Mano vadovaujama mokslininkų grupė nuolat dalyvauja MIT rengiamose Kolektyvinio intelekto konferencijose, pristatydama savo mokslinius tyrimus šioje srityje. Esame sukūrę Kolektyvinio intelekto galimybių matavimo būdą, kuris sudaro galimybę pamatuoti tam tikros platformos ar internetinės bendruomenės galimybes kurti intelektinius gaminius.
Nuolat vertiname Lietuvos ir kitų šalių internetinių platformų galimybes ir kuriame patarimus, kaip pagerinti rezultatus, taikant tam tikrus technologinius sprendimus ar rengimo priemones. Taip pat konsultuojame ir verslo įmones ar organizacijas, kurios nori pagerinti savo įmonių kūrybines galimybes ir tiki kolektyvinio intelekto sumanymu bei neribotomis žmogaus proto galimybėmis.
– Kokią kolektyvinio intelekto srities ateitį galite spėti?
– Manau, kad neišvengiamai artėjame prie omnikratijos, kai pasaulio valdymo procese galės dalyvauti visi žmonės. Padėtis pasaulyje rodo, kad turime ieškoti pažangesnių valdymo būdų, didinti visų visuomenės sluoksnių įsitraukimą, keisti mąstymo būdą ieškant bendrumo su visais kitaip mąstančiais. Technologijos turėtų būti naudojamos tokiu būdu, kad kurtų pridėtinę vertę visuomenei, o ne atvirkščiai.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – naujoviška aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus žinovus. VILNIUS TECH užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką nukreiptas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir bandomosios plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose. Universitete veikia naujoviškiausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VILNIUS TECH suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.
