Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

www.alkas.lt
2021 03 09 07:00
0
Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto prof. dr. Aelita Skaržauskiene | Asmeninė nuotr.

Šeima, kariuomenė, valstybė, organizacija – jas sieja ne tik tam tikros bendruomenės sukūrimas, bet ir kiek neįprastai skambanti kolektyvinio intelekto (KI) sąvoka. Kas tai yra? Kaip KI gali pasitarnauti mūsų kasdieniame gyvenime? Ar jis gali padėti išspręsti pandemijos problemą? Kodėl moterys turi didesnės įtakos KI augimui? Apie visa tai kalbamės su šios srities žinove, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto profesore dr. Aelita Skaržauskiene.

– Kalbant apie internetines bendruomenes, dažnai galima išgirsti sąvoką „kolektyvinis intelektas“. Gal galėtumėte ją kiek plačiau paaiškinti?

– KI tyrimų sritis apima kompiuterių ir tinklų mokslo, vadybos, ekonomikos, socialinės psichologijos, sociologijos, politikos mokslų ir kitas disciplinas. Esminis kolektyvinio intelekto skirtumas nuo individualaus yra galimybė kurtis socialinėje sąveikoje tarp atskirų individų. Nors gali atrodyti, kad KI naujovė, jis egzistuoja nuo žmonijos atsiradimo. Paprasčiausi kolektyvinio intelekto pavyzdžiai yra šeima, kariuomenė, valstybės bei organizacijos, kurios veikia bendrai ir kolektyviniu būdu priima sprendimus.

Vienas pagrindinių šiuolaikinių kolektyvinio intelekto tyrinėtojų tikslų – pasitelkus technologijas pasiekti tokį žmonių bendrumo pagrindu atsirandantį proto lygį, kuris būtų neįmanomas atskiram individui ar dirbtiniam protui.

Tyrimais nustatyta, kad tam tikromis sąlygomis dirbančių žmonių grupė yra protingesnė kartu nei kiekvienas atskiras žmogus. KI atsiradimui grupėje būtinos Džeimso Surovieckio (Jameso Surowieckio) nustatytos sąlygos: kritinė žmonių masė, dalyvių įvairovė ir decentralizuotas sprendimų priėmimas, kuriam sąlygas sudaro anonimiškumas. Kitų žmonių, ypač įtakingų asmenybių, nuomonė gali pakeisti mūsų požiūrį į tam tikrą reiškinį ir tokiu būdu iškreipti kolektyvinio intelekto rezultatus.

Interneto technologijos ir socialinių tinklų platformos atvėrė neribotas galimybes kurti kolektyvinį intelektą ir ieškoti bendrų sprendimų pasaulinėms problemoms spręsti. Vieni žinomiausių kolektyvinio intelekto pasiekimų yra „Google“, „Wikipedia“ ir „InnoCentive“.

– Ar tai reiškia, kad kolektyvinio intelekto rezultatui svarbi grupės sudėtis?

– Pagrindinė sąlyga kolektyviniam intelektui atsirasti yra grupės narių įvairovė. Masačusetso technologijos institute, viename garsiausių akademinių JAV institucijų, veikia MIT Kolektyvinio intelekto centras, kuriame užsiimama kolektyvinio intelekto moksliniais tyrimais ir siekiama išnaudoti jo teikiamus pranašumus.

MIT tyrimai vykdomi žmonių grupėms duodant užduotis protui lavinti ir ieškant priežasčių, kodėl ir kokioms aplinkybėms veikiant grupė kolektyviai tampa protingesnė. Šis centras yra pateikęs įdomių atradimų, pavyzdžiui, kad moterų skaičius grupėje turi didelę įtaką kolektyvinio intelekto atsiradimui. Jei daugiau nei 50 procentų grupės sudaro moterys, grupės proto lygis gerokai išauga. To priežastis paprasta – moterys tiesiog yra jautresnės tam tikroms žinioms ir padidina grupės narių socialinį įsitraukimą į problemos sprendimą.

– O kaip su socialiniais tinklais? Ar jie yra kolektyvinio intelekto pavyzdys?

– Nors socialiniame tinkle daugybė žmonių reiškia savo nuomonę, tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“, „Instagram“ nėra idealus KI pavyzdys. Taip yra dėl to, kad socialiniuose tinkluose nėra mechanizmų, kurie leistų šioje platformoje esantiems žmonėms suderinti nuomones ir priimti kolektyvinius sprendimus. „Facebook“ šimtai žmonių gali išsakyti skirtingas nuomones, tačiau taip ir neprieiti prie jokios išvados, neišspręsti klausimo ar problemos.

Mes ir ieškome būdų, kaip suteikti žmonėms galimybę panašiuose forumuose ne tik apsikeisti nuomonėmis, bet ir priimti tikrus sprendimus. Socialiniai tinklai leidžia suburti kritinę masę žmonių, užtikrinti didžiulę jų įvairovę ir anonimiškumą, tačiau neskatina kolektyvinio intelekto augimo, nes žmonės nebendradarbiauja tarpusavyje. Socialinės technologijos padeda vis didesniam skaičiui vartotojų tapti pasaulinio pokalbio dalyviais, tačiau vartotojų sukurto turinio kokybė gali drastiškai skirtis.

Įvairios platformos, kuriose organizacijos ragina tiesiog išreikšti savo nuomonę, bet nesukuria atitinkamų motyvacinių mechanizmų ir nepasiūlo dalyviams įrankių kolektyviniams sprendimams priimti, nėra veiksmingos ir nesukuria pridėtinės vertės tai bendruomenei. KI – tai priėjimas prie bendrų kolektyvine nuomone pagrįstų sprendimų ar atsakymų.

– Kaip kolektyvinis intelektas gali pasitarnauti gerinant mūsų kasdienybę, ją keičiant? Gal turėtumėt kokių pavyzdžių?

– Kolektyvinio intelekto panaudojimas yra platus tiek versle, tiek sprendžiant globalias socialines problemas. Organizacijose svarbi visų narių nuomonė ir įsitraukimas į įmonės strateginių planų kūrimą gali būti labai veiksmingas, jei bus taikomos atitinkamos technologijos ir sukurtos tinkamos prielaidos kolektyviniam intelektui atsirasti.

Kolektyvinės išminties būdu yra paremta atvirųjų naujovių, minios išminties ir kiti naujoviškos visuomenės saviorganizacijos būdai. Pasauliniame kontekste kolektyvinis intelektas dažnai naudojamas kurti ar numatyti įvairius ateities įvykius. Įdomus pavyzdys yra Climate Co LAB platforma, kuri vienija viso pasaulio žmones, norinčius prisidėti prie pasaulinio atšilimo problemos sprendimo.

– Ar KI gali prisidėti prie pasaulį ištikusios sveikatos krizės sprendimo?

– Savaime suprantama, kad turėtume pasinaudoti kolektyvinės išminties galimybėmis. Pasaulis šiuo metu susiduria su precedento neturinčia globalia krize ir akivaizdu, kad nei pavieniai žmonės, nei atskiros šalys šios krizės negalės išspręsti, tam reikia suvienyti žmonijos protus, įsiklausyti į skirtingas nuomones ir pabandyti surasti geriausią sprendimą visai žmonijai. Technologijos sukuria prielaidas įtraukti į sprendimų priėmimą daugybę žmonių, taip pat ne tik išklausyti, bet ir struktūrizuoti nuomones, balsuoti už geriausius sprendimus ir juos įgyvendinti.

Jau minėtas MIT Kolektyvinio intelekto centras pradėjo naują sumanymą „Pandemic Response Co LAB“, kuri suvienijo daugiau kaip 180 žinovų iš mokslo, sveikatos apsaugos, politikos ir kitų sektorių pirmūnų trijų savaičių pratyboms. Žinovų grupė, pavadinta „Supermind“, jau pateikė pirmąsias išvadas dėl kovos su pandemija priemonių.

– Kas VILNIUS TECH yra veikiama KI srityje?

– Mano vadovaujama mokslininkų grupė nuolat dalyvauja MIT rengiamose Kolektyvinio intelekto konferencijose, pristatydama savo mokslinius tyrimus šioje srityje. Esame sukūrę Kolektyvinio intelekto galimybių matavimo būdą, kuris sudaro galimybę pamatuoti tam tikros platformos ar internetinės bendruomenės galimybes kurti intelektinius gaminius.

Nuolat vertiname Lietuvos ir kitų šalių internetinių platformų galimybes ir kuriame patarimus, kaip pagerinti rezultatus, taikant tam tikrus technologinius sprendimus ar rengimo priemones. Taip pat konsultuojame ir verslo įmones ar organizacijas, kurios nori pagerinti savo įmonių kūrybines galimybes ir tiki kolektyvinio intelekto sumanymu bei neribotomis žmogaus proto galimybėmis.

– Kokią kolektyvinio intelekto srities ateitį galite spėti?

– Manau, kad neišvengiamai artėjame prie omnikratijos, kai pasaulio valdymo procese galės dalyvauti visi žmonės. Padėtis pasaulyje rodo, kad turime ieškoti pažangesnių valdymo būdų, didinti visų visuomenės sluoksnių įsitraukimą, keisti mąstymo būdą ieškant bendrumo su visais kitaip mąstančiais. Technologijos turėtų būti naudojamos tokiu būdu, kad kurtų pridėtinę vertę visuomenei, o ne atvirkščiai.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – naujoviška aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus žinovus. VILNIUS TECH užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką nukreiptas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir bandomosios plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose. Universitete veikia naujoviškiausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VILNIUS TECH suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Būsimus atradėjus ugdyti reikia jau dabar
  2. A. Šemeškevičius: Greitai visa pasaulio ekonomika bus paremta IT
  3. Lietuviui patikėta tobulinti Londono susisiekimo sistemą
  4. Vaizdo konferencijų saugumo spragos: specialistas atskleidė, kokias gudrybes naudoja piktavaliai
  5. Viešųjų ryšių žinovė: Melagingų naujienų skleidėjai veikia nuolat
  6. Kaip važiuosime ateityje: darniai, saugiai, „žaliai“ ir… be vairuotojų

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Tapytoja M. Ganusauskaitė: Lietuvis gamtos žmogus

Tapytoja M. Ganusauskaitė: Lietuvis gamtos žmogus

2021 03 25
Gyvenamojo būsto plėtros galimybės Vilniuje – kokios jos?

Gyvenamojo būsto plėtros galimybės Vilniuje – kokios jos?

2021 03 24
A. Antanaitis: Internete švepluojame dėl nepagarbos lietuvių kalbai?

A. Antanaitis: Internete švepluojame dėl nepagarbos lietuvių kalbai?

2021 03 10
Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių

2021 03 09
VGTU mokslo ir inovacijų prorektorius, prof. habil. dr. Antanas Čenys | mokslolietuva.lt nuotr.

Bitkoinas – naujasis auksas?

2021 03 02
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą

Kainų kilimas po pandemijos: kam ruoštis?

2021 02 27
A. Aleksandravičius. Lietuviai – ne karių, bet partizanų tauta?

Valstybės garbės reikalas – surasti tuos, kurie paaukojo gyvybes už valstybę

2021 02 21
Kaip vanduo gali padėti apsisaugoti nuo ore tykančių virusų?

Kaip vanduo gali padėti apsisaugoti nuo ore tykančių virusų?

2021 02 07
VGTU – regionų atskirties mažinimui

VGTU – regionų atskirties mažinimui

2021 02 06
Žindymas: kaip susidoroti su iškilusiais iššūkiais?

Žindymas: kaip susidoroti su iškilusiais iššūkiais?

2021 01 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama
  • Deja apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Elgetas apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Pajūrietis apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 868; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 490; komentarų: 3
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 485; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Tapytoja M. Ganusauskaitė: Lietuvis gamtos žmogus

by Kristina Aleknaitė
2021 03 25
0
Tapytoja M. Ganusauskaitė: Lietuvis gamtos žmogus

Kovo 16 dieną Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka” buvo pristatyta asmeninė tapytojos Mykolės Ganusauskaitės paroda „Sija raiste”, kuruojama žinomos Lietuvos...

Skaityti toliau

Gyvenamojo būsto plėtros galimybės Vilniuje – kokios jos?

by Kristina Aleknaitė
2021 03 24
5
Gyvenamojo būsto plėtros galimybės Vilniuje – kokios jos?

Nuolat skelbiama, kad gyventojų skaičius Lietuvoje sparčiai mažėja. Tačiau Vilniaus miestas – išimtis. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, sostinėje gyventojų skaičius...

Skaityti toliau

A. Antanaitis: Internete švepluojame dėl nepagarbos lietuvių kalbai?

by Kristina Aleknaitė
2021 03 10
13
A. Antanaitis: Internete švepluojame dėl nepagarbos lietuvių kalbai?

Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG atlikta .lt domeno vardų analizė parodė, kad vos 7 proc., arba apie...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Vilna apie V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama
  • Deja apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Elgetas apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Pajūrietis apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Kažin apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
Kitas straipsnis
Apie Adolfa Ramanauską-Vanagą iš kitos pusės: mėgo dainas ir daug sportavo (video)

Apie Adolfa Ramanauską-Vanagą iš kitos pusės: mėgo dainas ir daug sportavo (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai