Žymos archyvas: ATR

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (53)

„Saulės mūšis“ filmo stop kadras

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar galime didžiuotis pirmąja Europos švietimo ministerija? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė kalbasi apie 1773–1803 m. Lietuvos švietimo sistemai vadovavusią Edukacinę komisiją, kuri laikoma pirmąja švietimo ministerija Europoje.

Kodėl prireikė švietimo reikalams steigti valstybinę instituciją? Ar Edukacinė komisija Lietuvos ir Lenkijos švietimo reikalus tvarkė bendrai? Ar ji lenkino Lietuvą? Kokią vietą tuo metu užėmė idėja įvesti vieną bendravimo kalbą – lenkų? Kaip Edukacinės komisijos veikloje ir jos parengtuose vadovėliuose atsispindėjo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip XVIII amžiuje Lietuva išnyko iš žemėlapio? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė tęsia pokalbį apie dramatiškus XVIII a. įvykius, vedusius į Lietuvos valstybingumo sunaikinimą. Kalbamės apie 1793–1795 m. įvykius – Antrąjį ir Trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimus ir bandymą jiems pasipriešinti – pralaimėjusį Tado Kosciuškos 1794 m. sukilimą.

Kodėl 1793 m. vėl imta dalinti Respublikos teritoriją? Kas buvo šio padalijimo iniciatorius? Kodėl šio padalijimo rezultatus patvirtino paskutinis Respublikos seimas, sušauktas 1793 m. Gardine, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl kaimyninės valstybės pasidalino Lietuvą ir Lenkiją? (video) (7)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė toliau kalbasi apie XVIII a. Šį kartą pokalbio tema – Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimai, ir visų pirma pirmasis padalijimas 1772 m.

Kaip atsitiko, kad kaimyninės valstybės – Rusija, Prūsija ir Habsburgų valstybė galėjo pradėti tiesiog dalintis Lietuvos ir Lenkijos valstybės teritoriją? Ar tai reiškia, kad ši valstybė buvo nusilpusi, apimta anarchijos ir „pati kalta“ dėl savo nelaimių? O gal tai – ją pasidalinusių valstybių propaganda? Kuri iš šių valstybių buvo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje tęsiame pokalbį apie XVIII a., Lietuvos ir Lenkijos valstybės žlugimo išvakarėse, vykdytas reformas, kuriomis siekta šią valstybę išgelbėti. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su žinoma XVIII amžiaus tyrinėtoja Ramune Šmigelskyte-Stukiene kalbasi apie žymiausią šių reformų etapą – Ketverių metų seimo reformas ir Gegužės 3-osios Konstituciją.

Kodėl būtent 1788 m. Abiejų prasidėjo naujas ryžtingų reformų etapas? Kas naujo buvo Ketverių metų Seimo reformose? Kaip teisingai įvardyti ir suprasti 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas trukdė sustiprinti XVIII amžiuje žlungančią valstybę? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbame Lietuvos valstybės saulėlydžio epochą ir joje bandytas vykdyti reformas. Šia tema Tomas Baranauskas kalbasi su XVIII amžių tyrinėjančia istorike Ramune Šmigelskyte-Stukiene.

Ar Lietuvos ir Lenkijos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – žlugimas XVIII a. pabaigoje buvo neišvengiamas? Kaip to meto šios valstybės piliečiai bandė gelbėti valstybę – pertvarkyti jos valdymą, sustiprinti kariuomenę, sukurti efektyvų biurokratinį aparatą? Kada kilo tokių reformų idėja? Kokie reformų sumanymai buvo įgyvendinami paskutinio karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikais? Skaityti toliau

A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika (51)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų, kuriuos  ėmė skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo ištraukti  iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu). Kai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima  apibendrinti taip:

  • Lietuviai dėl vėlyvo krikšto atsiliko nuo kitų Europos tautų ir tik lenkų dėka ėmė kultūrėti, tačiau iki galo to nepadarė, nes dalis liko įsitvėrę gimtosios, o ne lenkų Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nedaug trūko, kad Krymas būtų mūsų (0)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuviai buvo netoli to, kad jų kariuomenė įžengtų ir užimtų Krymą. Tiesa, tokia galimybė buvo prieš gerus šešis šimtmečius, kai LDK buvo ypač stipri, ir Algirdo pulkai sumušė ir išstūmė totorių ordas iš beveik visos dabartinės Ukrainos teritorijos. Nedaug trūko, kad būtų parklupdytas ir visas Krymo chanatas.

Tai buvo neeilinė LDK pergalė prie vadinamųjų Mėlynųjų Vandenų arba Syniuchos – vidurio Ukrainoje esančios upės, kairiojo Pietinio Bugo, savo ruožtu įtekančio į Juodosios jūros užutekį, intako. Konkrečios mūšių vietos istorikai nenustatė, bet manoma, kad jie vyko Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Tautos vienybės diena – paprasto putinizmo išraiška (4)

Vladimiras Putinas |Rusijos URM nuotr.

Rusijoje nuošė Tautos vienybė diena: pranešta, kad Maskvos gatvėmis pražygiavo apie 85 tūkst. demonstrantų. Pagrindinis šūkis – „Mes vieningi!“. Ne pagrindiniai šūkiai: „Visi už Rusiją, Rusija – už visus!“, „Kai mes vieningi, tada nenugalimi!“, „Už vienybę nuo Kamčiatkos iki Krymo!“ ir t.t. Kolonų priešaky žygiavo partijos „Vieningoji Rusija“ lyderiai ir, žinoma, Vladimiras Žirinovskis. Eiseną saugojo 6000 policininkų, kareivių ir draugovininkų. Niekas nesuimtas.

Lapkričio 4 dieną būrys „nacionalistų“ taip pat susirinko Maskvos Liublino rajone ir išskleidė plakatus „Rusai prieš karą Ukrainoje!“, „Šalin diktatūrą!“, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Trijų raidžių sindromas ar lėtinė polonizacija? (33)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visiškai sutinku: mažos tautos dažniau negaluoja fobijomis, kad jas pasiglemš didžiosios, jos išnyks, kaip kažkada išnyko, sakykime, prūsai. Bet visiškai suprantu ir tuos, kurie visaip priešinasi tokiai ateičiai, dažnai ir radikaliais būdais.

Žinoma, čia kalbu apie lietuvius ir visus gyvenančius Lietuvoje. Nagrinėdami iš Rytų kylančias potencialias grėsmes, mes tarsi užmiršome, kad deklaruojamų kaimyniškų santykių fone ne mažesnė nuolatinė grėsmė tvyro iš kitos pusės, su kuria buvome susidėję šimtmečius, ir tas bendras sugyvenimas baigėsi dalies Lietuvos okupacija. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. J. Pilsudskio širdies kapas: ar verta prie jo nusilenkti? (7)

J. Pilsudskis su Aleksandra ir vaikais | wikimedia.org nuotr.

Vilnijos žemė pagimdžiusi ir priglaudusi daug žymių nelietuviškos arba pusiau lietuviškos prigimties žmonių. Vieni jų paliko Lietuvos valstybę ir tautą šlovinančių pėdsakų, kiti – abejotiną ir ginčytiną atminimą, treti gi – na, geriau jų vardo neminėti…

Taip, Lietuvos vardą garsino arba teršė daugybė veikėjų. Pavyzdžiui, pagrįstai didžiuojamės Lietuvos lenku, tauriu bajoru ir teisės mokslininku Mykolu Riomeriu, pabrėžusiu savo lenkišką kilmę, bet sakiusiu, jog „savo Tėvyne laikiau Lietuvą“; lenkų ir lietuvių architektu ir skulptoriumi Antanu Vivulskiu (lenk. Antoni Wiwulski), tarnavusiu abiem tautoms, nors panorusiu,

Skaityti toliau

P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę? (6)

Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Biržų pilyje įvyko lituanistų ir istorikų konferencija „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“, savo turiniu itin aktuali Ukrainos-Rusijos karo kontekste. Nors iniciatyva graži ir prasminga, pavadinimo klausimą buvo mėginama atsakyti senais metodais, t.y. atsisakant suvokti, kad moderni lietuvių tauta buvo, yra ir bus dabartinės Lietuvos valstybės ir jos istorijos pagrindas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Dvigalvis erelis virš Lietuvos valstybės (3)

lietuva-lenkina-rusija-herbai3Jeigu mes vertiname valstybingumą kaip laisvės ir nepriklausomybės formą, tai Lietuva per tūkstantmetį tuo pasigirti nelabai gali. Žinoma, ankstyvieji amžiai, paskui karaliaus Mindaugo laikai, LDK, iš dalies Abiejų Tautų Respublika (ATR) – tai periodai, kai mūsų kraštas priimdavo daugiau ar mažiau savarankiškus sprendimus, bet visą laiką tęsėsi grubus spaudimas iš trečiųjų šalių.

Po trečiojo ATR padalijimo 1795 m. (1797 m. sausio 26 d. jis patvirtintas IV-ąja Peterburgo konvencija, kurią pasirašė Rusija, Prūsija ir Austrija) 123-jus metus Lietuvoje ruseno tautinio išsivadavimo ugnis.

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuvos ir Lenkijos Taikos sutarties iki šiol nėra (8)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A. Didžgalvio nuotr.

Sutikime, kad valstybių santykiuose yra svarbūs visi susitarimai, kurie padeda normaliai bendradarbiauti, išsaugoti stabilumą ir rimtį, užtikrinti taiką regione ar pasaulyje. Bet svarbiausia ir visa apimančia paprastai yra laikoma Taikos sutartis, kuri bent formaliai įteisina pozityvius santykius, nutraukia buvusius nesutarimus, sukuria sąlygas draugiškam kaimyniniam bendradarbiavimui.

Ir priešingai: nesant fundamentalios Taikos sutarties, yra laikoma, kad valstybių, ypač kaimyninių, konfliktas nesibaigė, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui? (3)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.

Lietuva nuo LDK laikų sprendė sunkią dilemą – prie ko šlietis, likti suskaldytai ir skaldomai, priklausomai ar trapiai nepriklausomai, okupuotai, aneksuotai ar laisvai. Į šį hamletišką valstybės išlikimo klausimą vienareikšmio atsakymo, ko gero, nėra ir šiandien, kai prasideda naujas pasaulio persidalijimo vajus. Skaityti toliau

Restauruojama Vilniaus gynybinė siena (0)

Vilniaus Subačiaus vartų gynybinė siena | D. Varnaitės nuotr.

Vilniaus Šv. Dvasios gatvėje prasideda Medininkų (Aušros) – Subačiaus vartų gynybinės sienos dalies restauravimo darbai. Šiai dienai dalis sienos yra smarkiai suirusi: plytos sueižėjusios, vietomis nubyrėjusios, o kai kur mūro plytos ir akmenys visai iškritę. Restauruojant bus siekiama išsaugoti šio fortifikacinio paveldo objekto autentiškumą ir pirminę išraišką.

Gynybinės sienos restauravimo darbai prasidės nuo archeologinių žvalgymų. Bus atstatoma nugriauta sienos dalis, suiręs pamato ir sienos mūras, įstatomos Skaityti toliau

Č. Iškauskas. „Vierchų” papročiai ir lenkų kalbos ekspansija (9)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Lenkų kultūra ir neatimama jos dalis kalba, beje, kaip ir rusų, visais laikais buvo ne tik bendravimo, bet ir ekspansijos priemonė.

Ir čia stebėtis nereikėtų: didžiosios Lietuvą supančios valstybės niekada nepaleido mūsų tautos iš savo dusinančio glėbio, viena iš slavų kalbų į ausį vis šnibždėdamos, kad, jei geri būsime, mus saugos, leis augti ir dar pamaitins. Kalėjimo kultūra, „vierchų“ papročiai, „zekų“ žodynas…

Gegužės 6 dieną rengiamas mitingas Vilniuje, prie M. Mažvydo bibliotekos Skaityti toliau

V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva (15)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Moderni tautinė valstybė

Lietuva yra moderni tautinė valstybė. Valstybė, sukurta ir atkurta niekieno kito, o nacionalistų, remiantis tautiniu idealu ir visuotinai pripažinta tautų apsisprendimo teise. Nėra kito principo, legitimuojančio Lietuvą, pagrindžiančio mūsų valstybės teisę būti pasaulio žemėlapyje. Nėra vien asmens apsisprendimo teisės, priešingai, šią ir visas kitas jo teises užtikrina ir saugo tautos steigiama valstybė.

Lietuva yra moderni valstybė ir tai rodo ne kokią Lietuvos ūkio ir mąstymo pažangą, o būtent minėtą tautinio suverenumo principą. Skaityti toliau

Kryme Rusijos agresija tęsiasi: puolami kariniai daliniai, daužomi žurnalistai, atjungiamos žiniasklaidos priemonės (tiesioginė transliacija, video) (0)

RadioSvoboda.org nuotr.

Kovo 7 d. vakare rusų okupantai įsiveržė į Ukrainos karinio dalinio Nr. 2355 būstinę Sevastopolyjei. Pranešama, kad Rusijos karinės pajėgos, naudodamos kariuomenės sunkvežimį „KamAZ“, taranavo karinio dalinio vartus ir įsiveržė į dalinio, kuriame buvo 100 Ukrainos karių, teritoriją. Antpuolyje dalyvavo apie 40-50  smogikų.

Antpuolio metu ukrainiečių kariniai daliniai užsidarė pastato viduje, o dalinio vadas pradėjo derybas su užpuolikais.

Pranešama, kad šalia karinio dalinio užpuolimo metu budėjo du rusų sunkvežimiai ir buvo susirinkę prorusiški demonstrantai. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Memel – Wilno: Už jūsų ir mūsų laisvę! (IV) (140)

Vytautas Radžvilas

Toks jeigu ne visuotinę, tai tikrai masinį apsėdimą liudijantis aklumas reikalingas paaiškinimo. Greičiausiai jį lemianti priežastis yra ne viena. Tačiau svarbiausia, ko gero, yra okupacijos laikotarpiu spėjusi įvykti tautinės ir valstybinės sąmonės atrofija. Lietuvą okupavusi imperija darė tai, ką tokiais atvejais daro visos imperijos – stengėsi okupuotos šalies gyventojus paversti ištikimais ir klusniais savo valdiniais. Todėl iš tautos sąmonės buvo siekiama su šaknimis išrauti visus prisiminimus apie tarpukario Lietuvos Respubliką. Visais įmanomais būdais diegiamas įsitikinimas, kad pats šios valstybės atsiradimas 1918 m. buvo kažkokia istorinė klaida ar nesusipratimas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lenkijos ultimatumai Lietuvai: 1938-ieji ir šiandiena (21)

Česlovas Iškauskas | A.Didžgalvio, delfi.lt nuotr.

Tiek žmonių, tiek valstybių santykiuose nuo seno egzistuoja sąvoka „ultimatumas“. Ji kilusi iš lot. ultimatum arba ultimus – paskutinis. Žodynai aiškina: ultimatumas – dokumentu arba žodžiu vienos arba kelių valstybių kitai valstybei pareikštas reikalavimas, kuriame grasinama imtis tam tikrų sankcijų arba atitinkamų priemonių, jeigu išsakytas reikalavimas per tam tikrą numatytą laikotarpį bus neįvykdytas.

Šis terminas naudojamas ir kitose gyvenimo srityse, tiesiog norint įvardinti reikalavimą, kuris pateikiamas su grasinimu imtis priemonių. Netgi šnekamojoje kalboje sakoma: žmona vyrui pateikė ultimatumą – negerk, kitaip skirsiuosi… Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta? (14)

Linkevičius atsiprašo lenkų | Alkas.lt nuotr.

Santykiuose tarp valstybių, ypač tarp kaimyninių, matyti tik negatyviąją pusę nėra išmintinga. Tačiau jos nepastebėti, ignoruoti tai, kas trukdo tiems santykiams, arba neįvertinti istorijos pamokų, reiškia, žengti į aklavietę ir tenkintis tuščiomis puikios kaimynystės deklaracijomis.

O štai dar vienas pasirinkimas, ypač aktualus šiandien. Ko gero, visi žinome gražią pasaką apie stebuklingus žodžius „prašau“ ir „atsiprašau“. Jie lyg burtininko lazdelė pašalina visas blogybes, priešus padaro draugais, leidžia pasiekti tai, kas atrodė neįmanoma. Šių žodžių mokau ir anūkus.

Tačiau kaip elgtis valstybėms, nuo seno turinčioms neapmokėtų istorijos sąskaitų, Skaityti toliau