Žymos archyvas: archeologiniai tyrimai

Kartenos piliakalnio kompleksas: istorijos apie žemaičių karalių, minkštus akmenis ir laumes (0)

Kartenos piliakalnio kompleksas | „Žemaitijos kelias“ rengėjų nuotr.

Lietuvoje iš viso skaičiuojama net 850 piliakalnių – toks piliakalnių tankumas yra vienas didžiausių pasaulyje. Nors lankytojus traukia gerai žinomi Kernavės, Šatrijos ir Merkinės piliakalniai, verta apsilankyti ir mažesniuose, su ne mažiau turtinga istorija. Būtent toks yra Kartenos piliakalnis, ant kurio kadaise stovėjusi medinė pilis buvo kuršių Ceklio (dabartinės teritorijos Žemaitijos šiaurės vakaruose) žemės apygardos gynybinis ir administracinis centras.

Šiandien Kartenos piliakalnis lankytojus traukia sutvarkyta aplinka ir nutiestais takais, Skaityti toliau

Į Valdovų rūmus grįžta nemokami sekmadieniai – pirmasis jau šią savaitę (0)

Į Valdovų rūmus grįžta nemokami sekmadieniai – pirmasis jau šią savaitę | V. Abramauskas, Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Jau šį savaitgalį, gegužės 30-31 dienomis, į Valdovų rūmų muziejų grįžta nemokamų sekmadienių paprotys, kartu bus surengta keletas ekskursijų po nuolatines muziejaus ekspozicijas bei įspūdingą tarptautinę parodą „Nuo SACRO iki PROFANO. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano“.

„Džiaugiamės, kad į muziejų pamažu grįžta lankytojai. Tam tikra prasme tai įrodymas, kad gyvo bendravimo, tiesioginio santykio su paveldo objektu niekas negali pakeisti. Skaityti toliau

VU archeologinėje ekspedicijoje Šventininkuose – išskirtiniai radiniai (7)

Archeologiniai radiniai | vu.lt nuotr.

Tiesiant Lietuvos ir Lenkijos magistralinį dujotiekį, kartu jau tris mėnesius vykdomi ir archeologiniai kasinėjimai Šventininkų k. (Kaišiadorių r.) senovės gyvenvietėje. Ištyrus daugiau kaip 500 m2 ploto, jau surinkta tūkstančiai archeologinių radinių, paimta daug bandinių laboratoriniams tyrimams. Šio projekto vadovas, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesorius dr. Albinas Kuncevičius sako, kad archeologų bendruomenei tai vienas didžiausių projektų. Skaityti toliau

Ukmergėje ant Pilies kalno – buvusių pastatų liekanos (0)

Surastos gynybinio bokšto liekanos ir akmeninis grindinys | J. Račo nuotr

Ukmergėje pradėjus tvarkyti viešąsias erdves (Kęstučio aikštę, Draugystės skverą, Pilies kalno parką), senamiestį ir senojo miesto vietos teritoriją, čia darbuojasi ir archeologai. Jie jau pažėrė atradimų – Pilies kalne aptiko gynybinio bokšto, grindinio, kelių mūrinių pastatų liekanas, – praneša Kultūros paveldo departamentas (KPD).

Nors archeologiniai tyrimai Pilies kalne buvo daryti ir 2016 metais, tačiau tada jokių pastatų liekanų neaptikta. Skaityti toliau

Antakalnio kapinės bus plečiamos ne Našlaičių kapinių sąskaita (0)

Antakalnio kapinės bus plečiamos ne Našlaičių kapinių sąskaita | kpd.lt nuotr.

Šiuo metu Vilniaus vadinamosiose senosiose Antakalnio kapinėse vyksta žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Leidimas atlikti archeologinius tyrimus išduotas vadovaujantis teisės aktais, kas atitinka archeologinio paveldo tvarkybą. Pagal ją, ir kapinėse reikia atlikti archeologinius tyrimus.

Kaip informavo Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus specialistai, Vilniaus senųjų kapinių, vadinamų Antakalnio kapinėmis, komplekso Skaityti toliau

Projektas jaunimui kviečia ateiti ir pažinti Lietuvos kultūros paveldą iš arčiau! (0)

Projektas jaunimui kviečia ateiti ir pažinti Lietuvos kultūros paveldą iš arčiau! | kpd.lt nuotr.

2019-ais metais, minint Valstybės archeologijos komisijos steigimo ir veiklos 100-metį, VšĮ Kultūros paveldo akademija kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos prisideda prie Lietuvos archeologijos paveldo ir jo tyrimų aktualizavimo bei naujausių ir svarbiausių šiandieninių archeologijos mokslo pasiekimų viešinimo jaunimui, rengiant išskirtinai jiems skirtą seminarų ciklą.

Pagrindinis tęstinio projekto „Motyvaciniai kultūros paveldo pažinimo seminarai jaunimui“ tikslas yra vykdyti motyvuoto istorinės bei archeologinės pakraipos jaunimo neformalius kultūros paveldo bei archeologijos srities mokymus, Skaityti toliau

Naujoje knygoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija į mirtį, atradimą ir atgimimą (1)

1863 m. sukilėlių egzekucija Vilniuje, Lukiškių turgaus aikštėje. Litografija. Litografas ir leidėjas Carlas Lanzedelli, Viena, 1863-1865 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Lapkričio 14 d., 18 val., likus savaitei iki sukilėlių, rastų Gedimino kalne, valstybinių laidotuvių, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į naujos muziejaus išleistos knygos „1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“ pristatymą.

Dviejų šimtų puslapių knyga – tai kolektyvinė monografija, kurioje, remiantis archyviniais šaltiniais, pirmą kartą išsamiai papasakotos Gedimino kalne rastų sukilėlių biografijos ir dramatiškų įvykių, nutikusių 1863–1864 m. Lukiškių aikštėje, istorija. Ją pratęsia pasakojimas apie kapaviečių radimo vietą, archeologinius tyrimus ir palaikų atpažinimą. Skaityti toliau

Valdovų rūmų muziejuje visą lapkričio mėnesį galima pamatyti, kaip vyksta archeologiniai tyrimai (0)

Valdovų rūmų muziejuje – ne tik eksponatai, bet ir archeologiniai tyrimai | valdovurumai.lt nuotr.

Jau visą mėnesį Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų lankytojai skuba ne tik apžiūrėti atnaujintų ekspozicijų bei net keturių įstabių parodų, bet ir gyvai pamatyti, kaip vyksta archeologiniai tyrimai.

Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos grupės vadovo dr. Povilo Blaževičiaus vadovaujama archeologų grupė istoriją, archeologiją ir architektūrą pristatančiame pirmajame ekspozicijos maršrute vykdo archeologinius tyrinėjimus, kurie jau dabar pateikė naujos ir įdomios medžiagos bei staigmenų. Skaityti toliau

Skamba pavojaus varpai dėl Zapyškio bažnyčios (7)

Zapyškio bažnyčia | A.Karaliaus nuotr.

„Socialiniuose tinkluose užvirusi diskusija dėl Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir jos aplinkos sutvarkymo darbų (žr. komentarus straipsnio gale, – Alkas.lt) prasidėjo šiek tiek per anksti. Du įgyvendinami projektai bus užbaigti kitąmet, tada juos ir bus galima objektyviau vertinti.“ – taip tvirtina projektų autorius, architektas Gintaras Prikockis.

Pirmąjį Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios sutvarkymo techninį projektą 2013 m. parengė šventovės valdytoja Vilkaviškio vyskupija. Deja, projektas neatitiko ES Skaityti toliau

Kauno santakoje rastas Vytauto Didžiojo laikus menantis lobis (4)

Kauno santakoje rastas lobis | Kauno miesto muziejaus nuotr.

Nemuno ir Neries upių santakoje statomų Krepšinio namų vietoje atliekami archeologiniai tyrimai, kurių metu rastas XV a. pradžiai priskiriamas lobis – Vytauto denarai bei Prahos grašiai. Beveik 62 gramus sveriantis lobis atiduotas į Kauno miesto muziejaus rankas.

Tyrimų vadovas, archeologas Algirdas Žalnierius teigia, kad aplinkybės, kuriomis surastas lobis, buvo atsitiktinės: „Pavienių pinigų, ypač atsiradus metalo ieškikliams, pavyksta aptikti gan daug, tačiau tokį lobį mano komandai pavyko aptikti pirmą kartą.“ Skaityti toliau

Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais (0)

Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.

Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai. Skaityti toliau

Bedugnės kapinynas – vėl archeologų dėmesio centre (1)

Bedugnės kapinyno tyrinėjimai, 2019 m. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai grįžo į Bedugnės kapinyną, esantį Senųjų Trakų apylinkėse, ir tęsią pernai pradėtus archeologinius tyrimus.

Pasak vykdomų archeologinių tyrimų vadovo Gedimino Petrausko, praėjusiais metais pavyko išsiaiškinti, kad Bedugnėje XIV a. buvo laidojami elitiniai kariai raiteliai, o nedidelis atstumas iki Senųjų Trakų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės – liudija ypatingą kapinyno reikšmę Lietuvos istorijai. Skaityti toliau

Sutvarkytas dar vienas Kauno rajono piliakalnis (0)

Pakalniškių piliakalnis | Kauno marių regioninio parko direkcijos nuotr.

Vaišvydavos gyvenvietėje (Samylų sen.), kairiajame Kauno marių krante, visu grožiu atsivėrė Pakalniškių piliakalnis, kurio sutvarkymo projektą įgyvendino Kauno marių regioninio parko direkcija.

Darbai atlikti įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (II)“, finansuojamą iš 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos.

Sutvarkymo darbus pagal architekto Aurimo Vengrio projektą atliko VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo darbai“. Skaityti toliau

Moksleiviai kviečiami dalyvauti Vasaros archeologijos mokykloje Dubingiuose (0)

Birželio 17-23 dienomis Lietuvos moksleiviai kviečiami dalyvauti tradicinėje Vasaros archeologijos mokykloje Dubingiuose | kpd.lt nuotr.

Birželio 17-23 dienomis, Dubingių piliavietėje, Molėtų rajone, vyks tradicinė vasaros stovykla „Vasaros archeologijos mokykla 2019“. VšĮ Kultūros paveldo akademija kviečia aukštesniųjų gimnazijos, vidurinių mokyklų klasių mokinius, kurie domisi kultūros paveldu, istorija ir archeologija registruotis ir dalyvauti tradicinėje vasaros stovykloje.

2019-ųjų Vasaros archeologijos mokyklos archeologinių tyrimų objektas – Dubingių piliavietė. Dubingių pilis XIV – XVIII a. buvo Lietuvos kultūros, pramonės, Skaityti toliau

Skaitmeninė Nidos akmens amžiaus radinių duomenų bazė ir Kukuliškių piliakalnis (0)

Skaitmeninė Nidos akmens amžiaus radinių duomenų bazė ir Kukuliškių piliakalnis | madeinvilnius.lt nuotr.

Kovo 27 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyko Marijos Gimbutienės skaitymų vakaras. Pranešimus skaitė – Mindaugas Pilkauskas, Miglė Urbonaitė-Ubė ir Karolis Minkevičius.

Archeologas M. Pilkauskas pristatė skaitmeninę duomenų bazę, kurioje saugomi Nidos akmens amžiaus gyvenvietės radiniai, rasti Kuršių nerijoje 1974-1978 metais. Didžioji dalis radinių – keraminių puodų šukės. Skaitmeninėje duomenų bazėje šie radiniai aprašomi pagal įvairius kriterijus: keramikos gamybos technologiją, morfologiją, puošybą ir kitus analizei svarbius bruožus. Skaityti toliau

Ką atskleidė Lietuvos archeologijos pradininko T. Daugirdo išlikęs dienoraštis? (0)

Tadas Daugirdas. 1906 metai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 27 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje archeologė R. Banytė-Rovel (Rowell) savo paskaitoje „Tado Daugirdo archeologiniai dienoraščiai kaip laikmečio ir profesionalumo liudytojai“ visuomenei pristatė archeologo Tado Daugirdo (1852–1919) dviejų tomų dienoraštį. Archeologė papasakojo ne tik apie tai, kas buvo išskaityti pačiame dienoraštyje, bet ir ką pavyko suprasti tarp eilučių.

Prieš beveik devyniolika metų Rasa Banytė-Rovel pirmą kartą pamatė išlikusį archeologo T. Daugirdo (1852–1919) dviejų tomų dienoraštį. Trumpa pažintis laikui bėgant išvirto Skaityti toliau

Bus pristatyti sukilėlių kapų rastų Gedimino kalne 2017-2018 metų tyrimai (1)

1863 m. sukilimo mūšis. Dail. Arturas Grotgeris

Vasario 28 d. 17.30 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras, kurio tema – „Sukilėlių kapų tyrimai Gedimino kalne 2017–2018 metais“. Pranešėjai – Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis.

Pasak archyvinių šaltinių, 1863–1864 metais Lukiškių aikštėje Vilniuje mirties bausmė įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. Po egzekucijų kūnai nebuvo atiduoti artimiesiems palaidoti, Skaityti toliau

Kviečia paskaita apie neseniai atrastas Biržų-Dubingių Radvilų giminės XVI-XVII a. rūmų liekanas (1)

Archeologų atkastų Radvilų rūmų grindinio ir krosnies fragmentai | I. Sadausko nuotr.

Vasario 7 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje archeologas Ignas Sadauskas skaitys paskaitą apie archeologinius tyrimus, atliktus vietovėje, kur kadaise Vilniuje stovėjo Radvilų rūmai. 

Archeologai teritoriją tarp Radvilų, Tilto ir Žygimantų gatvių tyrinėjo beveik metus, nuo 2017 gegužės iki 2018 metų balandžio. Didelės apimties detaliesiems archeologiniams tyrimams vadovavęs Ignas Sadauskas teigia, kad tyrimų metų buvo siekta tiksliai lokalizuoti Radvilų Skaityti toliau

LNM pristatys didžiausio visuomenės dėmesio sulaukusias Vilniaus senamiesčio vertybės (video) (0)

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Sausio 17 d., 17 val. 30 min., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (LNM), Didžiojoje salėje, Arsenalo g. 3, vyks paskaita apie Gedimino kalno šlaitų archeologinius tyrimus, kurios pristatys archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė. Paskaitininkės teigimu, labiausiai buvo tyrinėti šiaurės vakarų ir pietrytiniai Gedimino kalno šlaitai. Įdomu tai, kad palaidojimų archeologai rado ir Gedimino kalno šlaituose. Kokio laikotarpio yra rasti palaidojimai, kokių radinių pavyko rasti iš 5, 17 ir 20 amžių? Apie visa tai ir dar daugiau – Dovilės Baltramiejūnaitės paskaitoje.

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kviečia Skaityti toliau

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras apie dvarelį Žygimantų g. 12 (0)

kulturos istorijos vakarai_lnm.lt

lapkričio 29 d., 17.30 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vyks kultūros istorijos vakaras.

Šio vakaro tema „Dvarelio Žygimantų g. 12 ir jo aplinkos archeologiniai ir urbanistiniai tyrimai“.

Šiame ketvirtadienio kultūros istorijos vakare dvarelį Žygimantų g. 12 ir jo aplinką pristatys du skirtingų sričių specialistai – archeologas Robertas Žukovskis ir Vilniaus urbanistinės raidos tyrinėtoja Jūratė Markevičienė. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Gyvenimas ąžuolo paūksmėje šiandien ir kitados (3)

Samantonių ąžuolas Ukmergės r. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Apsilankymas Samantonyse pas Aldoną paliko didelį įspūdį: laimingo žmogaus šypsena, išskirtinai tvarkingas kiemas ir, žinoma, ąžuolas. Šio medžio šakos lyg rankos tiesiasi šeimininkės namų link.

Išvydus mūsų ąžuolus senolius visuomet prieš akis iškyla Viljamo Brainto Logano knyga „Ąžuolas – civilizacijos pamatas“ (Oak. The Frame of Civilization, 2005). Jos autorius atskleidžia, kad šis medis pasaulį maitino, augino, saugojo. Kitaip tariant, dauguma žmonių per amžius ąžuolą Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Raktas Mažulonių piliakalniui (1)

Mažulonių piliakalnis. | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Tai plačiai tyrinėtas ir literatūroje gerai žinomas Ignalinos krašto ir visos rytų Lietuvos piliakalnis. 1907-1908 m. Vladimiro Kaširskio ekspedicija Mažulonių piliakalnio aikštelėje rado sudegusį ūkinį rąstų pastatą su gausiais radiniais: rugių, kviečių, miežių grūdais, duona, moliniais apžiestais puodais, balnakilpėmis, žąslais ir daugeliu kitų daiktų. XII a. pabaigoje kilusiame pilies gaisre taip pat žuvo ne mažiau kaip trys čia užklupti paaugliai… Naujausi Dovilės Baltramiejūnaitės tyrimai rodo, kad apie X-XII a. pilėnus pasiekdavo prekės iš tolimų kraštų Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Gedimino kalno archeologiniai tyrimai (video) (0)

„Mokslo sriuba“: Gedimino kalno archeologiniai tyrimai | LRT Plius nuotr.

Įsibėgėjęs ruduo atneša naujų atradimų derlių. Naują sezoną pradėjusi pažintinė TV laida „Mokslo sriuba“ kviečia susipažinti su archeologiniais tyrimais: Gedimino kalne rastais palaidotais 1863 – 1864 metų sukilimo vadais ir dalyviais.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė Gedimino kalno aikštelėje iš viso rado dvi dešimtis palaidojimų, tarp kurių identifikuoti ir visiems gerai žinomi sukilimo vadai – Zigmantas Sierakauskas, Konstantinas Kalinauskas bei Boleslovas Kolyška. Skaityti toliau

Atradimai Kopgalio kaime: žmonės čia gyveno daug anksčiau (video) (0)

Akmens amžiaus radiniai | P. Mart nuotr.

Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinės pajūrio žvejo sodybos teritorijoje, buvusio Kopgalio kaimo vietoje, nuo 2012 metų atliekami archeologiniai tyrimai. Muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, muziejus žada atkurti šį kaimą. Atkūrimas siejamas tiek su naujomis ekspozicijomis, tiek su rekreacijos plėtra.

Pasak tyrimams vadovaujančio dr. Klaido Permino, Kopgalio archeologiniai radiniai yra unikalūs, darantys ateities tyrimus intriguojančiais. Skaityti toliau

Grėsminga padėtis suvaldyta, rengiamasi kompleksiniam Gedimino kalno tvarkymui (video) (1)

Gedimino kalno tvarkymas. Spaudos konferencija | lnm.lt nuotr.

Pirmasis Gedimino kalno tvarkybos darbų tarpsnis baigiasi. Kaip ir buvo numatyta, pavyko pašalinti dėl nuošliaužų susidariusią avarinė kalno būklę. Baigiamas tvarkyti ir šiaurės vakarų šlaitas. Antrame etape numatomas kompleksinis visų kalno šlaitų ir statinių tvarkymas bei priežasčių nuošliaužoms susidaryti likvidavimas.

„Iki šiol buvo įgyvendinti visi pagal planą numatyti ekstremalios situacijos suvaldymui būtini darbai: sumažinta atmosferinių kritulių infiltracija į kalno paviršių, įvykusios nuošliaužos stabilizuotos drenažinių sistemų įrengimu ir skaldos sluoksnių supylimu, Skaityti toliau

M.J.H. Giedraičio palaikai amžiams atguls giminės kriptoje Videniškiuose (0)

Mykolo Jono Henriko Giedraičio paveikslas | Rengėjų nuotr.

Birželio 2 d., šeštadienį, kunigaikščių Giedraičių palikuonio Mykolo Jono Henriko Giedraičio palaikai amžiams atguls giminės kriptoje Videniškiuose.

Praėjus 400 metų, kai Videniškiuose kunigaikščių Giedraičių dėka iškilo mūrinė bažnyčia, į joje esančios Giedraičių koplyčios kriptą amžinam poilsiui bus iškilmingai palydėta urna su šios kunigaikščių giminės palikuonio, Molėtų rajono garbės piliečio Mykolo Jono Henriko Giedraičio pelenais.

J. H. Giedraitis mirė Oksforde (JAV) 2017 m., gruodžio 29 d.  Urna kriptoje bus uždengta Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kokie lobiai slypi Valdovų rūmų teritorijoje? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kokie lobiai slypi Valdovų rūmų teritorijoje? | LRT nuotr.

Sklinda legendos, kad netoli tos vietos, kur Vilnia įteka į Nerį, Šventaragio slėnyje, kadaise medžiodavo kunigaikštis Gediminas. Susapnavęs milžinišką geležinį vilką, jis nusprendė ten įkurti lietuvių žemių sostinę Vilnių. Jau beveik 30 metų šiose legendomis apipintose vietose vyksta archeologiniai tyrimai – mokslininkai siekia išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų vyko mūsų sostinės praeityje.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, ten, kur dabar įsikūrę Valdovų rūmai ir Katedra, žmonių būta nuo senų laikų – tai patvirtina archeologiniai radiniai iš geležies ir net akmens amžiaus. Skaityti toliau

Kultūros viceministras tikina, jog Gedimino kalno būklė yra stabili (2)

Gedimino pilis | lrkm.lt nuotr.

Gedimino kalno būklė yra nusistovėjusi, tačiau nuošliaužų tikimybė išlieka. Didžiausią pavojų keliančios vietos yra sutvarkytos, jose pritaikytos visos šiuo metu įmanomos priemonės.  Pavojus dėl nuošliaužų  keliose vietose išlieka, bet jose imtasi prevencinių priemonių.

„Būklė vertinama kaip kritinė, bet situacija yra stabili. Galime sakyti, kad visos pavojingiausios vietos yra stabilizuotos“, – spaudos konferencijoje sakė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. Skaityti toliau

Mokslininkai patvirtina: Vilniaus Našlaičių kapinėse kitąmet ketinama ieškoti garsių Lietuvos partizanų palaikų (2)

 Vilniaus Našlaičių kapinės | wikimapia.org nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai baigė Vilniaus Našlaičių kapinių kompleksinių tyrimų pirmąjį etapą. Konstatuota, kad šioje vietoje buvo užkasami 1956–1969 m. mirties bausme nuteistų asmenų kūnai. LGGRTC teigimu, dalis sušaudytų kalinių buvo nuteisti už kriminalinius nusikaltimus, kiti – kaltinti politiniais nusikaltimais.

Tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad šiose kapinėse turėtų būti užkasti ir garsių Lietuvos partizanų – Adolfo Ramanausko-Vanago, Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai. Pasak mokslininkų, čia gali būti aptikta ir Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio Aukštaitijos partizano, kapavietė. Skaityti toliau

Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai (0)

Gedimino kalno šlaite aptikti mūro fragmentai | R.Šiaulinsko nuotr.

Kaip praneša Lietuvos nacionalinis muziejus, Gedimino kalno tvarkybos darbų metu dėl atliekamų žemės kasimo darbų privaloma tvarka yra užtikrinama archeologo priežiūra ir vykdomi archeologiniai tyrimai, vėliau mechanizuotai nukastas gruntas yra peržiūrimas ir grunto sandėliavimo aikštelėje.

Atliekant supiltinio grunto šalinimo darbus tokie tyrimai vykdyti tiek šiaurės vakarų šlaite, tiek pietrytiniame šlaite.

Spalio mėn. šiaurės vakarų šlaite, prie atraminės sienos, Skaityti toliau