Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinės pajūrio žvejo sodybos teritorijoje, buvusio Kopgalio kaimo vietoje, nuo 2012 metų atliekami archeologiniai tyrimai. Muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, muziejus žada atkurti šį kaimą. Atkūrimas siejamas tiek su naujomis ekspozicijomis, tiek su rekreacijos plėtra.
Pasak tyrimams vadovaujančio dr. Klaido Permino, Kopgalio archeologiniai radiniai yra unikalūs, darantys ateities tyrimus intriguojančiais. Skaityti toliau
Pirmasis Gedimino kalno tvarkybos darbų tarpsnis baigiasi. Kaip ir buvo numatyta, pavyko pašalinti dėl nuošliaužų susidariusią avarinė kalno būklę. Baigiamas tvarkyti ir šiaurės vakarų šlaitas. Antrame etape numatomas kompleksinis visų kalno šlaitų ir statinių tvarkymas bei priežasčių nuošliaužoms susidaryti likvidavimas.
„Iki šiol buvo įgyvendinti visi pagal planą numatyti ekstremalios situacijos suvaldymui būtini darbai: sumažinta atmosferinių kritulių infiltracija į kalno paviršių, įvykusios nuošliaužos stabilizuotos drenažinių sistemų įrengimu ir skaldos sluoksnių supylimu, Skaityti toliau
Birželio 2 d., šeštadienį, kunigaikščių Giedraičių palikuonio Mykolo Jono Henriko Giedraičio palaikai amžiams atguls giminės kriptoje Videniškiuose.
Praėjus 400 metų, kai Videniškiuose kunigaikščių Giedraičių dėka iškilo mūrinė bažnyčia, į joje esančios Giedraičių koplyčios kriptą amžinam poilsiui bus iškilmingai palydėta urna su šios kunigaikščių giminės palikuonio, Molėtų rajono garbės piliečio Mykolo Jono Henriko Giedraičio pelenais.
J. H. Giedraitis mirė Oksforde (JAV) 2017 m., gruodžio 29 d. Urna kriptoje bus uždengta Skaityti toliau
Sklinda legendos, kad netoli tos vietos, kur Vilnia įteka į Nerį, Šventaragio slėnyje, kadaise medžiodavo kunigaikštis Gediminas. Susapnavęs milžinišką geležinį vilką, jis nusprendė ten įkurti lietuvių žemių sostinę Vilnių. Jau beveik 30 metų šiose legendomis apipintose vietose vyksta archeologiniai tyrimai – mokslininkai siekia išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų vyko mūsų sostinės praeityje.
Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, ten, kur dabar įsikūrę Valdovų rūmai ir Katedra, žmonių būta nuo senų laikų – tai patvirtina archeologiniai radiniai iš geležies ir net akmens amžiaus. Skaityti toliau
Gedimino kalno būklė yra nusistovėjusi, tačiau nuošliaužų tikimybė išlieka. Didžiausią pavojų keliančios vietos yra sutvarkytos, jose pritaikytos visos šiuo metu įmanomos priemonės. Pavojus dėl nuošliaužų keliose vietose išlieka, bet jose imtasi prevencinių priemonių.
„Būklė vertinama kaip kritinė, bet situacija yra stabili. Galime sakyti, kad visos pavojingiausios vietos yra stabilizuotos“, – spaudos konferencijoje sakė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. Skaityti toliau
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai baigė Vilniaus Našlaičių kapinių kompleksinių tyrimų pirmąjį etapą. Konstatuota, kad šioje vietoje buvo užkasami 1956–1969 m. mirties bausme nuteistų asmenų kūnai. LGGRTC teigimu, dalis sušaudytų kalinių buvo nuteisti už kriminalinius nusikaltimus, kiti – kaltinti politiniais nusikaltimais.
Tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad šiose kapinėse turėtų būti užkasti ir garsių Lietuvos partizanų – Adolfo Ramanausko-Vanago, Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai. Pasak mokslininkų, čia gali būti aptikta ir Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio Aukštaitijos partizano, kapavietė. Skaityti toliau
Kaip praneša Lietuvos nacionalinis muziejus, Gedimino kalno tvarkybos darbų metu dėl atliekamų žemės kasimo darbų privaloma tvarka yra užtikrinama archeologo priežiūra ir vykdomi archeologiniai tyrimai, vėliau mechanizuotai nukastas gruntas yra peržiūrimas ir grunto sandėliavimo aikštelėje.
Atliekant supiltinio grunto šalinimo darbus tokie tyrimai vykdyti tiek šiaurės vakarų šlaite, tiek pietrytiniame šlaite.
Spalio mėn. šiaurės vakarų šlaite, prie atraminės sienos, Skaityti toliau
Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje aptiko keletą mirusiųjų palaikų. Pagal pirminius duomenis vienas iš mirusiųjų galimai yra 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas.
Šiuo metu archeologai baigia antrąjį archeologinių tyrimų etapą Gedimino kalno aikštelėje. Buvo ištirtas 36 m² plotas, užfiksuoti iki 1,1-2,7 metro storio kultūrinio sluoksnio horizontai, dauguma jų sietini su XIX a. čia buvusia Vilniaus karine tvirtove.
Balandžio 5 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilniuje) bus skaitoma vieša paskaita „Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietės – priešistorinė „Laisvoji ekonominė zona“? Paskaitą skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Ieva Masiulienė.
Bandužių (Žardės) ir Bandužių senovės gyvenvietės siejamos su Klaipėdos miesto pietinėje Skaityti toliau
Į Kultūros vertybių registrą įrašytas pastatas Žemaitijos g. 4, Vilniuje, reikšmingas žydų kultūrai ir istorijai Lietuvoje. Prie Kultūros paveldo departamento veikianti Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė šiam objektui suteikti teisinę apsaugą dėl jo archeologinių, architektūrinių ir istorinių vertingųjų savybių.
„Buvusioje Vilniaus geto vietoje išlikęs pastatas, kuriame prieškariu veikė viešoji „Meficei Haskala“ biblioteka, o vėliau ─ Vilniaus geto biblioteka šiuo metu yra nenaudojamas, jis priklauso Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui. Skaityti toliau
Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydamas apsvarstyti svarbias paminklosaugos problemas ir priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas. Dvi iš nurodytų penkių problemų – istorinį miestovaizdį galinčio sunaikinti prekybos centro, kurį ketinama statyti prie Trakų autobusų stoties ir Anykščių pilies „atstatymo“ – prašoma apsvarstyti kaip įmanoma greičiau.
N. Puteikis pažymi, kad didžiulio, 2000 kvadratinių metrų, prekybos centro statyba Trakuose prie autobusų stoties gresia tapti dar vienu per amžius susiklosčiusio Skaityti toliau
„Aktualiosios istorijos“ laidoje aptariame Vilniaus pilių komplekso tyrinėjimus – didžiausio masto archeologinius tyrinėjimus Lietuvos istorijoje. Apie juos kalbasi laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela.
Kas ištirta ir kas dar neištirta Vilniaus pilių teritorijoje po ilgamečių tyrinėjimų? Ar tyrimai buvo vykdomi atsakingai ir davė pakankamai mokslinės informacijos?
Gintautas Zabiela pateikia šokiruojančių aplaidumo pavyzdžių, dėl kurių netekome unikalios informacijos. Skaityti toliau
Vasario 1 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks vieša paskaita „Klaipėdos miesto pradžios įdomybės: ką byloja senojo Memelburgo radiniai?“.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Gintautas Zabiela atskleis naujausius archeologinius tyrimus, vykdomus Klaipėdos piliavietėje. Klaipėdos pilies teritorija yra seniausia Klaipėdos vieta. Paskutinis Klaipėdos pilies tyrimų dešimtmetis suteikė daug naujos medžiagos viduramžių Klaipėdos pažinimui. Kaip buvo pasirinkta vieta pilies ir miesto įkūrimui? Skaityti toliau
Sausio 18 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyks Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas.
1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs Saulės mūšis buvo pirmasis didelis lietuvių laimėtas mūšis. Kartu tai yra vienas iš trijų (greta Durbės ir Žalgirio) didžiųjų viduramžių mūšių, įtrauktų į atmintinų dienų sąrašą.
Pernai Seimo nutarimu buvo minimi Saulės mūšio metai. 2015-2016 m. Lietuvos archeologijos draugija, vykdė tyrimų projektą „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“, kurį rėmė Skaityti toliau
Prie Kultūros paveldo departamento veikianti ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Veprių piliakalnį, esantį Ukmergės rajone, į Pietryčius nuo Veprių miestelio. Anot vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šis piliakalnis žymi tikruosius istorinius XIV a. Veprius.
Sprendžiant pagal išvaizdą, Veprių piliakalnis gali būti datuojamas I tūkstantmečiu po Kristaus – II tūkstantmečio pradžia. Veprių pilis pirmąkart 1384 m. minima Vygando Marburgiečio kronikoje, Skaityti toliau
Nuo rugsėjo 2 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18), bus atidaryta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“. Ji yra skirta rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniuje vyksiančiam XXII Europos archeologų kongresui. Toks archeologų susitikimas kasmet vyksta vis kitame Europos mieste, Lietuvoje jis rengiamas pirmą kartą.
Parodoje pristatomi pastarųjų 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje radiniai apimantys laikotarpį nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus napoleonistikos. Ankstyviausią laikotarpį pristato akmens amžiaus kapų įkapės iš Gyvakarų (Kupiškio r.) ir Biržų. Skaityti toliau
Ketvirtosios (archeologinės) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje teisinė apsauga suteikta Medsėdžių piliakalniui su priešpiliu, esančiam Platelių kaime, Plungės rajone. Anot archeologo Gintauto Zabielos, pernai surastas piliakalnis yra vienas iš svarbesnių piliakalnių, iš kurio galėjo būti kontroliuojamas visas Platelių ežero regionas.
Kasmet 1348 m. Strėvos mūšio atminimui skiriamo pėsčiųjų žygio dalyviai žvarbų vasario 7-8 d. savaitgalį džiaugėsi nuostabiu atradimu – Belezų kaimo laukuose (Elektrėnų sav.) prieš jų akis iškilo didingas, iki šiol nežinomas piliakalnis (LKS94 546549, 6064986). Šalimais gyvenanti Nina Pulauskienė džiaugsmingai sutiko žygeivius ir noriai pasakojo padavimus apie senovės karius, kurie čia buvo įsitvirtinę. Praėjo dar keletas akimirkų ir Ninai iš atminties ūkų išniro senųjų šios vietos gyventojų Augusto ir Zofijos Marozų bei jų dukters Danutės Vankevičienės perduotas piliakalnio pavadinimas Napoleono Kepurė: Skaitas, Napoleonas kap āja, tas kalnas buva… Taip taip taip, kap Napoleono Kepurė! Skaityti toliau
Balandžio 3 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje Senajame arsenale (Arsenalo g. 3) vyks kultūros istorijos vakaras, kuriame Vilniaus universiteto Archeologijos katedros docentas dr. Aleksiejus Luchtanas skaitys paskaitą „Viduramžių Kernavė“.
Kernavės archeologijos paminklų komplekse sistemingi tyrinėjimai vykdomi nuo 1979 metų. Tyrimų duomenys atskleidė nenutrūkstamą šios vietovės apgyvendinimo raidą nuo X tūkstantmečio prieš Kr. Tačiau neabejotinai svarbiausi Lietuvos istorijoje yra viduramžių – XIII–XIV a. – Kernavės tyrinėjimai.
Ar tikrai Kernavė suklestėjo, kai, pasak Artūro Dubonio, „Pajautos slėnio liūne Skaityti toliau
Sausio 30 d., 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2-322 ) vyks archeologo Mindaugo Bertašiaus naujos knygos „Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis“ pristatymas.
Pristatyme dalyvaus architektė-restauratorė Asta Prikockienė, dalyviai diskutuos tema „Paveldas, kaip kultūros atmintis“. Skaityti toliau
Rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, 15 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje, Moigių parodų salėje, atidaroma archeologinė paroda „Panevėžio epas“, skirta Panevėžio miesto 510 metų jubiliejui paminėti.
Parodoje eksponuojami archeologinių tyrimų metu rasti XVI–XVII a. radiniai iš pirmųjų Panevėžio senamiesčio kapinių. Lankytojai galės susipažinti su to meto monetomis, panevėžiečių apranga, papuošalais, buities daiktais ir įrankiais, laidosenos ypatumais, Skaityti toliau
Baltijos šalių kryžiaus žygiai Viduramžių pagonių kaimuose sukėlė svarbius ekologinius bei kultūrinius pokyčius. Nauji archeologiniai tyrimai rodo, kad šie žygiai lėmė plataus masto miškų kirtimus, kai kurių rūšių išnykimą ir netgi sunaikino pagonių įprotį valgyti šunis, skelbia naujienų tarnyba MSNBC.
Kryžiuočiai (arba Teutonų ordinas) nuo XII iki XVI a. kovojo su pagonimis, kuriems priklausė žemės šiuo metu esančios Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Švedijos ir Rusijos teritorijose. Archeologų ir antropologų komanda, kuriai vadovauja Stanfordo universiteto (JAV) tyrėjas Krishas Seetahas analizuoja, kokie pokyčiai įvyko minėtuoju periodu. Skaityti toliau
Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl suardytų XVII a. ir vėlesniais amžiais datuojamų archeologinių sluoksnių Vilniuje, Teatro g. 7, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje pritaikė baudžiamąją atsakomybę čia vykdytų statybos darbų vadovams.
Pasak Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, paveldo apsaugai tai – labai svarbus įvykis: „Tam tikrų tyrimų reikalavimai paveldo objektuose išduodami ne tam, kad būtų ignoruojami, bet tam, kad jų būtų laikomasi. Skaityti toliau
