Vilniaus širdyje, Gedimino kalno papėdėje, stovi vienas iš išskirtiniausių Lietuvos istorijos liudininkų – Pilininko namas. XVI a. statytas pastatas turėjo itin svarbią funkciją – būti Vilniaus Žemutinės pilies administraciniu centru.
Bėgant amžiams jis keitėsi, buvo pritaikytas įvairioms reikmėms: čia dirbo pilininkai, veikė teismas, buvo saugomi konfiskuoti daiktai ar turtas, o XIX a. įkurdinti kareiviai.
Dabar, atgimęs po restauracijos, naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Pilininko namas džiugina lankytojus trumpu ir įtraukiu pasakojimu apie Lietuvos tapatybę formavusius sumanymus.
Skaitytojų laukia pasakojimas apie Vilnių kaip didžiųjų kunigaikščių rezidenciją, apie pilininkus, prižiūrėjusius pilį, ir apie žmones, kurie čia dirbo, gyveno, sprendė teismų bylas.
Namas, kuriame sprendėsi likimai: XVI a. viduryje Vilniuje plečiantis Lietuvos valdovų rezidencijai, kartu augo ir Žemutinės pilies administracinė svarba.
Pilininkas
Vienas svarbiausių pilies pareigūnų, skiriamas valdovo iki gyvos galvos – buvo atsakingas už pilies priežiūrą, statybas ir vadovavo teismo procesams. Tai buvo itin svarbi pareigybė, reikalaujanti ir administracinių gebėjimų, ir juridinių žinių.
„Pilininko namas tapo šios aukštos pareigybės simboliu – jame veikė raštinė, buvo kaupiami administraciniai ir teismo dokumentai, o svarbiausi sprendimai buvo priimami valdovo vardu“, – atskleidžia Lietuvos nacionalinio muziejaus menotyrininkė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.
Pilininkas taip pat vykdė teisingumą – jo teismas nagrinėjo finansinius, žemės ginčus ir kriminalines bylas. Išlikusiose teismo knygose aptinkama bylų dėl skolų, turto paveldėjimo, o kartais ir smurtinių nusikaltimų.
Pasak mokslininkės, tarp žymiausių Vilniaus pilininkų minimas Petras Nonhartas, tarnavęs 1619–1633 metais. Jis buvo kilęs iš Vokietijos, jaunystėje patekęs į turkų nelaisvę, o vėliau su Steponu Batoru atvyko į Lietuvą: „Jo valdymo laikais Pilininko namas atliko ne tik administracines funkcijas, bet buvo ir reikšminga karinė būstinė.
Kiti pilininkai, pavyzdžiui, Ulrichas ir Jonas Hozijai, prisidėjo prie pastato plėtros ir jo vaidmens stiprinimo Vilniaus Žemutinėje pilyje.“
Išbandymai istorinių sukrėtimų metu
Pilininko namas, pastatytas Renesanso laikotarpiu, buvo dviejų aukštų mūrinis pastatas su gotikiniais rūsiais. XVIII a. statinys buvo kiek pertvarkytas, antras aukštas pritaikytas gyvenamajai funkcijai.
Jo skliautuotos pirmo aukšto patalpos turėjo tiesioginius įėjimus iš lauko, o antras aukštas buvo pasiekiamas šoniniais laiptais. Kieme buvo arklidės, o su kitais Žemutinės pilies pastatais Pilininko namą jungė galerijos
„Tačiau istorija šiam pastatui nebuvo gailestinga. 1610 metų Vilniaus gaisras padarė didelę žalą miestui, taip pat ir Pilininko namui. Po šios nelaimės jis patyrė pokyčių.
Įdomu tai, kad, XVII a. pabaigoje Vilniaus Žemutinei piliai palaipsniui prarandant savo reikšmę, Pilininko namo svarba išliko, teismo institucija tebeveikė. XVIII a. jis buvo prijungtas prie Vilniaus arsenalo, o 1799 metais nugriautos jį supusios galerijos ir arklidės“, – sako B. Vitkauskienė.
XIX a. Rusijos imperijos valdžia Vilniuje įkūrė tvirtovę, o Pilininko namas tapo kariniu objektu: čia buvo įrengtos dirbtuvės, kareivinės ir netgi kariuomenės kepykla.
Sovietmečiu pastatas buvo pritaikytas Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus administracijai ir restauravimo dirbtuvėms. Tik XXI a. pradžioje imtasi jo tyrimų ir restauracijos.
Ką atskleidė archeologiniai tyrimai?
2018–2020 metais vykdant archeologinius tyrimus Pilininko namo kieme ir pačiame pastate aptikta daugybė vertingų radinių, padėjusių dar geriau suprasti pastato raidą ir jo gyventojus.
Rasti koklių fragmentai liudija apie XVII a. interjero puošybą, o aptiktos pypkės atskleidžia to meto kasdienybės detales. Be to, išlikę akmens dirbiniai: durų ir langų apvadai, grindinio fragmentai – rodo, kad Pilininko namo aplinkoje veikė akmentašiai, gaminę puošybines detales kunigaikščių rūmams ir Šv. Kazimiero koplyčiai.
Vitkauskienė pažymi, kad ypatingo dėmesio sulaukė šiaurinėje rūsių dalyje rasti požeminiai praėjimai: „Nors jie nebuvo užbaigti, šie tuneliai galėjo paskatinti legendas apie slaptus praėjimus po Gedimino kalnu. Ar tikrai egzistavo tuneliai, jungę Žemutinę pilį su kitais miesto objektais? Atsakymo vis dar ieškoma.“
Sugrįžimas į gyvenimą
Prieš keletą metų buvo atlikti dideli Pilininko namo restauracijos darbai. Vykdant restauraciją buvo atidengti istoriniai fragmentai, atkurti renesansiniai architektūros elementai, sustiprintos sienos, remiančios Gedimino kalno šlaitą.
Pastatas buvo pritaikytas muziejinei veiklai – jame įkurta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Suprasti Lietuvą“.
2025 metais Lietuvos nacionalinis muziejus mini 170-ąją sukaktį ir kiekviename padalinyje pristato vieno eksponato parodas. Pilininko name, kovo mėnesį švenčiančiame ir savo vienerių metų sukaktį, rodomas ypatingas radinys – XVI a. žiedas, rastas 2021 metais atkasant pirmąjį namo rūsį, užverstą XVIII a. gaisro metu.
Jo forma ir puošimas būdingi tuo metu bajorų ir turtingų miestiečių pamėgtiems juvelyriniams dirbiniams, puoštiems emaliu ir juodinimu.
„XVI a. Pilininko namas atliko kelias veiklas – tai buvo ne tik administracinė būstinė, bet ir vieta, kur saugoti konfiskuoti daiktai bei testamentu paliktas turtas.
Teismo protokoluose juvelyriniai dirbiniai minimi retai, tačiau žinoma, kad XVII a. Vilniaus pilies jurisdikoje dirbo garsūs auksakaliai, tarp jų Kondratas Fresas ir Mykolas Tšenskis.
Radus šį žiedą kyla klausimas: ar jis galėjo būti bylinėjimosi objektas, prarastas šeimos ginčuose, o gal paprasčiausiai pamestas dramatiškų įvykių sūkuryje?“ – svarsto B. Vitkauskienė.
Per pirmuosius veiklos metus Pilininko namą jau atrado ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai, norintys pažinti Lietuvos istoriją. Lankytojai ypač vertina interaktyvią parodą ir galimybę tyrinėti renesansinio pastato erdves, kurios byloja apie praeities įvykius.
„Džiaugiamės, kad Pilininko namas tapo atradimu tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams – tai vieta, kur istorija ne tik pasakojama, bet ir išgyvenama. Matome, kad žmonės čia sugrįžta, atsiveda draugus, dalyvauja ekskursijose ir renginiuose. Tai rodo, kad susidomėjimas Lietuvos praeitimi išlieka gyvas ir svarbus.
Būtent dėl to gimtadienio proga siūlome dar daugiau ekskursijų, dar daugiau renginių, o tikra vyšnaite ant torto taps specialiai gimtadienio proga rengiamas teatralizuotas teismas, kurį vadovaujami B. Vitkauskienės parengė ir suvaidins Pilininko namo darbuotojai.
Dalyviai taps XVI a. teisingumo proceso liudininkais: autentiškoje istorinėje aplinkoje atgims tikra byla, leisianti pajusti, kaip Vilniaus pilininko teisme buvo sprendžiami ginčai, priimami verdiktai ir vykdomas teisingumas“, – sako Pilininko namo vadovė Simona Stalilionytė.
Gimtadienio ekskursijų ir renginių dienotvarkę galima rasti adresu čia.
Ne jaugi taip jau lietuvišku žodžiu “pilininko” namas šaltiniuose ir buvo vadinama. Jeigu taip yra, tai būtų labai svarbus faktas lietuvių kalbos vartojimui Vilniuje senovėje pagrįsti. Deja, informacijoje apie tai turistui nieko nesakoma.