Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia susipažinti su Gedimino kalne rastų 1863–1864 metų sukilėlių atminimo įamžinimo sumanymais, kurie buvo pateikti dar metų pradžioje paskelbus viešas varžytuves.
Antrą kartą vykusiose varžytuvėse dalyvavo penki menininkai, o laimėtojas būtų pakviestas sukurti architektūrinį sumanymą ir jį įgyvendinti Gedimino kalno aikštelėje, kur 2017 metais vykdant archeologinius tyrimus ir buvo atrasti pirmieji sukilėlių palaikai.
Numatoma, jog sukilėlių įamžinimui skirtas paminklas arba meninė kompozicija galėtų atsirasti Gedimino kalno centrinės terasos akmens grindinyje, neiškeliant paminklinių dalių virš paviršiaus, arba žoline danga padengtame aikštelės šlaite.
Viena iš pagrindinių varžytuvių sąlygų – architektūrinės įamžinimo dalys turi derėti su Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilies aplinka, neturi disonuoti su Aukštutinės pilies statiniais.
Lietuvos nacionalinio muziejaus sudaryta komisija šiuo metu svarsto gautus pasiūlymus: pirmiausia buvo peržiūrėtas paraiškų atitikimas varžytuvių reikalavimams, o antrajame žingsnyje vertinama sumanymo meninė vertė, naudojamų medžiagų spalvų, faktūrų tarpusavio dermė, kūrinio įsikomponavimas viso kalno istoriniame kraštovaizdyje, naudojamų medžiagų ilgaamžiškumas.
Norinčiųjų sukurti sukilėlių įamžinimo projektą ieškoma jau antrą kartą, nes pirmose varžytuvėse nebuvo gauta nė vieno pasiūlymo. Paminklą sukilėliams įamžinti ant Gedimino kalno tikimasi įrengti iki šių metų gruodžio mėnesio. Šiam projektui įgyvendinti skirta 150 tūkst. eurų.
Varžytuvių rezultatai paaiškės gegužės 20 d.
Žemiau esantys pasiūlymai pateikiami neredaguoti:
I pasiūlymas
II pasiūlymas
III pasiūlymas
Vizualizacija: pirma, antra, trečia, ketvirta
IV pasiūlymas
Vizualizacija: pirma, antra, trečia
I dviguba kryziu nededamas dar vienas kryziu, nes dvigubas kryziu jau pats kryzius, tai Jeruzales patriarcho kryzius perduotas Steponui sventajam Vengrijos karaliui, si kryziu paveldejo d, Anjou dinastija Vengrijoje, Jadvyga atsiveze i Lenkija istekejusi uz Jogailos, sis kryzius atsidure ir LDK herbe, tiesa stilizuotas.
Penktas variantas
Egzistuoja giminės, dalyvavusios sukilime, herbas, kuriame dvigubas kryžius taip sudėliotas, kad dar reikia pamąstyti, ko čia daugiau – kryžiaus, ar Gedimino stulpų… Nežiūrint, kad žemės atsidūrė slavų rankose, nors patys jau slaviškai kalbėjo, savo šeimose jie iš kartos į kartą perduodavo, jog tai – lietuvių žemės.
Sukileliai buvo katalikai todel tik kryzius o ne pagoniu stulpai!!!
Ne vien katalikai buvo sukilėliai. Todėl teisingiau būtų juos visus kartu krikščionimis vadinti.
Sukilėliai lietuvių didikai, kurių valdos buvo dabartinių UA ir BY žemėse ir jau kalbėjo vietos kalbomis, buvo unitai*, stačiatikiai arba katalikai, tačiau puikiai žinojo, kas jų protėviai buvo, koks buvo jų Tikėjimas. Todėl įtariu, jog to herbo kryžiuose buvo sumaniai ši užuomina (ar priminimas) užslėpta.
………………………………………………..
* – Ortodoksinė krikščionybė padarė didelę įtaką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrai – iki unitų paplitimo LDK, ortodoksinė krikščionybė buvo populiariausia religija šioje šalyje, o senoji bažnytinė slavų kalba ir priėmus katalikybę liko viena iš oficialių LDK kalbų.
– lt.wikipedia.org/wiki/Unitai