Birželio 7 d. 17.00–18.00 val. Valdovų rūmų muziejus primins vieną svarbų Lietuvos nuopelną pasaulio istorijai. Mažai kas žino, kad ilgio matas – metras b uvo sukurtas XVII a. Vilniuje.
Jo kūrėjas yra Titas Livijus Buratinis (Tito Livio Burattini, 1617–1681) – italų kilmės Lietuvos fizikas, matematikas, geografas, egiptologas, architektas, išradėjas, diplomatas ir finansininkas.
Vilniaus senamiesčio Rotary klubas pasiūlė įamžinti šią istoriją ir Vilniui – artėjančio 700 metų gimtadienio proga dovanoja skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtą skulptūrinę kompoziciją.
Naująjį siūlomą ilgio matą T. L. Buratinis aprašė 1675 m. Vilniuje išleistoje knygoje „Misura universale“. Joje pirmą kartą paminėtas terminas metras kaip ilgio matas.
Autorius universalųjį ilgio matą siūlė vadinti metro cattolico. Tai reiškė, kad jis turėtų būti naudojamas visuose katalikiškuose kraštuose.
„Metro terminą šiandien žino visas pasaulis, tačiau labai mažai žino, kad jis gimė ne kur kitur, o Vilniuje. Tai tikras faktas, kuriuo galime didžiuotis ir kurį reikia priminti pasauliui.
Todėl ir gimė mintis, kad reikėtų tai įamžinti. Man regis, niekur pasaulyje nėra paminklo metrui, o Vilnius nuo šiol jį turės“, – sakė šio sumanymo autorius istorikas, laidų vedėjas Virginijus Savukynas.
„Vilnius ir Lietuvos sostinėje buvę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai XVII a. buvo kelių ryškių europinės kultūros fenomenų vieta. Jau baigiame apsiprasti su tuo, kad pirmosios operos čia buvo parodytos anksčiau, nei Londone ar Paryžiuje.
Jau žinome, kad čia dirbo Šv. Petro baziliką Vatikane statę meistrai.
O šiuokart Valdovų rūmų muziejaus bičiulis, įžvalgus istorikas ir talentingas publicistas Virginijus Savukynas atrado dar vieną pasaulinės reikšmės faktą.
Nuo šiol pasaulis turi žinoti, kad šiuolaikinio metro idėja gimė XVII a. antrosios pusės Vilniuje, ką tik nusiaubtame maskolių tvano ir pamažu atsigaunančiame.
Šią žinią visiems primins Vilniaus senamiesčio Rotary klubo padovanotas puikus bareljefas, sukurtas menininko Martyno Gaubo.
Skulptūrinė kompozicija papuoš Valdovų rūmų sieną ir taps svarbiu jaukios aikštės ženklu. Valdovų rūmų muziejaus, vilniečių ir sostinės svečių vardu nuoširdžiai dėkojame sumanymo autoriui, dosniems remėjams ir skulptoriui už prasmingą bei įspūdingą dovaną, įprasminančią Vilniaus miesto 700 metų sukaktį“, – pažymėjo Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
1665 m. T. L. Buratinis apsigyveno Vilniuje. Jam buvo pavesta vadovauti ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos Brastos, Krokuvos bei Ujazdovo monetų kalykloms.
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos valdymo laikais (1648–1668), po XVII a. vidurio karų, Lietuvos monetų kalykla vėl buvo atidaryta ir veikė nusiaubtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje.
Čia 1664–1666 m. kaldinti variniai šilingai (vadinti boratinkomis), auksinės ir sidabrinės monetos.
Per archeologinius tyrimus greta šios vietos, Valdovų rūmų II oficinos pietiniame gale, buvo rasti Monetų kalyklos, kuriai vadovavo T. L. Buratinis, pastato pamatai, 2 tūkst. varinių šilingų, jų ruošinių bei atraižų.
Bareljefas metro kūrėjui bus atidengtas kaip tik greta tos vietos, kur prieš pustrečio šimto metų veikė monetų kalykla.
L. Buratinis buvo garsus tų laikų išradėjas, tikras šiaurės Leonardas da Vinčis. Jis sukonstravo ir skraidančio aparato modelį, kurį pavadino Skraidančiu drakonu. T. L. Buratinis pirmas suprojektavo kupolinį parašiutą.
Domėjosi astronomija ir optika, buvo įsirengęs lęšių šlifavimo dirbtuves, kūrė teleskopus.
T. L. Buratinis Varšuvoje statė arba remontavo karališkąsias Kazimiero ir Ujazdovo rezidencijas, įrengė tiltą per Vyslą.
Be to, T. L. Buratinis sukūrė ir skaičiavimo mašiną, kurią padovanojo Toskanos didžiajam kunigaikščiui Leopoldui Medičiui.
Ilgio mato METRO autoriui T. L. Buratiniui skirto bareljefo atidengimo iškilmės vyks birželio 7 d. 17.00–18.00 val. Katedros a. 4, Vilniuje, prieiga nuo T.Vrublevskio g.
kur tai trumpo metro, tai ilgo, tai pusilgio metro filmas?
11 val. ,,Nacionalinė ekspedicija” aiškinsis, kas yra tikrasis Vilniaus ženklas – Kristoforas ar Vytis…
Ar ši tema atsitiktinai parinkta?
Kristoforą Vilniuje seniai turime.
Tikrasis Vilniaus simbolis yra Stulpai, Narbuto pavadinti Gedimino stulpais, senųjų vilniečių (lietuvių) dar buvo vadinami Baltaisiais stulpais. Baltarusiai dar yra išlaikę jų senajį tarmiškąjį (lietuvių tarmės prasme) pavadinimą – Kolumnia. Jų pirminė reikšmė buvo genčiai nuosavybės teise priklausiusios žemės (teritorijos) ženklas (jos riba – veikiausiai astronominis centras).
Vytimi pradžioje buvo vadinamas dabar dvigubu kryžiumi vadinamas ženklas. Jis veikiausiai taip pat buvo ir genties žemės ribos ženklas. Šį Vyčio ženklą ėmus naudoti raiteliams – patys raiteliai perėmė Vyčio pavadinimą, o pirminis Vyčio pavadinimo ženklas tapo vadinamas pagal išvaizdą Dvigubu kryžiumi.
Kadangi labiau yra pagrindo manyti, kad Vilnius yra astronominio lietuvių genčių centro vieta, tai tokiu atveju dera manyti, kad Vilniui tikresnis už kitus būtų Stulpų ženklas. Beje, vaizdiškai stulpai giminiuotųsi ir su Saulės (jos spindulių, žaibų)) vaizdavimo tradicija liaudies mene. Juolab, kad ir pats Vilnius sietinas su Saulės deivės garbinimo vieta, pradžią gavusia dar senosios Europos kultūros (Gimbutienės tyrimai) laikais.
Būtent. Tačiau man, įtariam daiktui, pirmiausia kilo klausimas, koks ir kur šiuo klausimu šuo pakasamas – kaip galima sugretinti LAIKE nesugretinamus simbolius? Ar tūkstantmečius čia gyvenusi tauta be simbolių gyveno? Ir ne tik miestu, bet ir sostine vėliau tapusi čia dar iki krikščionybės gimusi gyvenvietė bei šventvietė – be savo atpažinimo ženklų? Ir išbuvo ,,plika” iki tada, kol atsirado krikščionybė, ir iki tada, kai ji net iki čia atnešta buvo? 🙂
Man kilo įtarimas, jog tokiu klausimu kažkam kažkas peršama, pvz., įkalama į galvas krikščioniška Vilniaus kilmė. Todėl, pvz., Lukiškių aikštėje turi iškilti … Kad taip ir NS bus galima perkalbėti (jis per Sausio 13-os minėjimą pareiškė, jog Vytis Lukiškių aikštėje bus . Perdedu? Gal ir perdėm įtari tapau.
Beje, dėl šv. Kristoforo – jis seniai yra Vilniuje – prie Mikalojaus bažnyčios. Net ir istorikai gali nueiti, grožėtis, mąstyti – labai romantiškas kampelis. Kopijuoti ar perkelti iš ten kitur – nedora.
Masonai pagerbs katalika, kaip idomu..
SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, INŽINIERIUS, KAUNIETIS ROMUALDAS ZUBINAS , PRIEŠ 12 METŲ, ATRADO TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!
ŠLOVĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI KURIAI JAU PER 90 OOO metų!
Kritika: Daugelis gerb. Savukyno visuomenės stebinimų neverti pasitikėjimo. Ar daugiau tikrai niekas kur nors Italijoje tuo pačiu metu nepanaudojo šio katalikiško termino, ir ar tikrai tas “metras” aiškiai atitinka SI sistemos Metrą? Tikėti tokiomis stebuklų įžvalgomis – tai taip pat kaip tikėti ką tiktai išmokusiu skaityti vaiku, perskaičiusiu Dantės “Pragaro ratus”… Juk vaikas nuoširdžiai patiki – tai kaip nesidžiaugsi kartu su juo///
Galėjo terminą metras tuo vardu pavadinti ne iš graikiško metron, o iš tą patį reiškiančio lietuviško žodžio “matas”. Va tada tai būtų to italo nuopelnai ir lietuviški, o dabar – tik techniški – geopolitiški.
Ar galėčiau Tamstą pakviesti žygiui?
Siūlau išgyvendinti per dažną žodžio terminas vartojimą, kaip mums tai atkakliai perša sąvokų skirtumo jausmą praradusi LRT. Taip atkakliai, taip dažniai, kad nejučiomis ir patys paskui juos pakartojame. – Skirkime sakinius, kur kalbama apie laiką , nuo sakinių, kur įvardijama sąvoka , t. y., žodžio prasmė, jo turinys. Taip kalbėsime bei rašysime ne tik be reikalo svetimžodžių nevargindami, bet ir tiksliau.
Jei sutinkate – užsisekite kantrybės šarvus ir – pirmyn! O jei bevalgant išaugs apetitas, bus galima ir kitų žodžių griebtis 🙂 .