Ukmergėje pradėjus tvarkyti viešąsias erdves (Kęstučio aikštę, Draugystės skverą, Pilies kalno parką), senamiestį ir senojo miesto vietos teritoriją, čia darbuojasi ir archeologai. Jie jau pažėrė atradimų – Pilies kalne aptiko gynybinio bokšto, grindinio, kelių mūrinių pastatų liekanas, – praneša Kultūros paveldo departamentas (KPD).
Nors archeologiniai tyrimai Pilies kalne buvo daryti ir 2016 metais, tačiau tada jokių pastatų liekanų neaptikta. Kaip pasakojo archeologinius tyrimus atliekantis archeologas Justinas Račas, ant Pilies kalno, esančio Ukmergės centre, pagaliau aptikti mūrai, apie kuriuos anksčiau buvo galima tik spėlioti. „Iki šiol jų niekam nepavyko aptikti. Pats dalyvavau 2016 metų tyrimuose, ant viršutinės kalno dalies darėme perkasas, bet nieko neradome. Panašu, kad viso Pilies kalno parko viršutinė dalis kažkada buvo
nustumdyta, praktiškai ten nėra jokio kultūrinio sluoksnio. Po velėna prasideda molis, – pasakojo J. Račas. – Kaip spėjame, viršutinė dalis sovietmečio pradžioje buvo sulyginta. 2016 metais tyrimų metu darydami pjūvius tiesiog nepataikėme į tas vietas, kur pataikėme dabar. Tuomet darėme geofizinius tyrinius bandydami nustatyti pastatų likučius pagal brėžinius, bet nieko nepavyko. Šiemet aptikome, galima sakyti, atsitiktinai, nes vieta neįprasta pastatams. Jų likučius radome tiesiog ant kalno šlaito.“
Praėjusį rudenį atlikus žvalgomuosius archeologinius tyrimus, buvo atsirinktos vietos su aptiktu kultūriniu sluoksniu. Tada tose vietose numatėme detaliuosius tyrimus. Jų metu ir surastos mūrų liekanos. Kaip pasakojo J. Račas, kultūrinis sluoksnis išlikęs tik Pilies kalno pakraščiuose, praktiškai tik šlaituose. „Mes radome, kaip spėjame, gynybinio bokšto, kuris yra pažymėtas 1811 ar 1817 metų plane, liekanas. Paskui aptikome dar kelių mūrinių pastatų vietas. Iš liekanų sprendžiant pastatai identiškos konstrukcijos, kaip ir bokštas – mūryti iš stambių lauko riedulių, rišti kalkių skiediniu, vietomis tarpai tarp akmenų užpildyti raudonų plytų duženomis, – pasakojo J. Račas. – Vykdydami archeologinius tyrimus numatomos apžvalgos aikštelės vietoje, netoli gynybinio bokšto, dar aptikome grindinį, vedantį žemyn. Taip pat radome dar dviejų pastatų, apie kuriuos iki šiol nieko nebuvo žinoma, likučius. Juos galima priskirti ant Pilies kalno XVII amžiuje stovėjusiems ir paskui XIX amžiuje sunaikintiems pastatams. Ne veltui kalnas iki šiol ir vadinamas Pilies kalnu.“ Tačiau, kaip spėja archeologas, greičiausiai čia stovėjo mūrinis dvaras su ūkiniais pastatais. Pasak jo, pilimi pastato gal nereikėtų vadinti, nors nuo seno ir prigijo Pilies kalno pavadinimas.
„Iš rašytinių šaltinių buvo žinoma, kad XIX amžiuje ant šio kalno vykdavo turgus. Tą patvirtina ir archeologiniai radiniai“, – sakė J. Račas.
Detalieji archeologiniai tyrimai Ukmergėje dar tik įpusėjo. Jie vyks tol, kol vyks tvarkymo darbai. „Juk čia – saugoma teritorija su vietomis išlikusiu vertingu kultūriniu sluoksniu. Kai tik kur nors tvarkymo darbų metu reikia sujudinti žemę, ten mes ir darome archeologinius tyrimus. Būna, kad kartais netikėtai kas nors išlenda. Manau, kad iki metų pabaigos tyrimai tikrai vyks. Atradimų irgi tikimės“, – pasakojo archeologas. Jis džiaugėsi, kad Ukmergės savivaldybė surastas mūrų liekanas ketina kaip nors pažymėti ar eksponuoti lankytojams. Kokiu būdu – dar nenuspręsta.
Pabaigus tvarkymo darbus ant Pilies kalno viršaus bus įrengta apžvalgos aikštelė, atnaujinti pėsčiųjų takai. Šalia Pilies kalno teka Ukmergėlės upelis. Kitoje upelio pusėje stūkso Ukmergės piliakalnis, ant kurio stovėjo medinė pilis, sudeginta Vytauto ir Jogailos kovų metu 1391 metais.
