Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kartenos piliakalnio kompleksas: istorijos apie žemaičių karalių, minkštus akmenis ir laumes

www.alkas.lt
2020-06-30 08:00:04
0
Kartenos piliakalnio kompleksas: istorijos apie žemaičių karalių, minkštus akmenis ir laumes

Kartenos piliakalnio kompleksas | „Žemaitijos kelias“ rengėjų nuotr.

Kartenos piliakalnio kompleksas | „Žemaitijos kelias“ rengėjų nuotr.
Kartenos piliakalnio kompleksas | „Žemaitijos kelias“ rengėjų nuotr.

Lietuvoje iš viso skaičiuojama net 850 piliakalnių – toks piliakalnių tankumas yra vienas didžiausių pasaulyje. Nors lankytojus traukia gerai žinomi Kernavės, Šatrijos ir Merkinės piliakalniai, verta apsilankyti ir mažesniuose, su ne mažiau turtinga istorija. Būtent toks yra Kartenos piliakalnis, ant kurio kadaise stovėjusi medinė pilis buvo kuršių Ceklio (dabartinės teritorijos Žemaitijos šiaurės vakaruose) žemės apygardos gynybinis ir administracinis centras.

Šiandien Kartenos piliakalnis lankytojus traukia sutvarkyta aplinka ir nutiestais takais, leidžiančiais grožėtis aplinkiniu kraštovaizdžiu, tačiau taip buvo ne visada. Tarpukariu piliakalnis buvo intensyviai ariamas, nes jo žemė buvo privati nuosavybė. Pirmojo

pasaulinio karo metais Rusijos kariai čia buvo išsikasę tranšėjas ir gynėsi prieš įsiveržusius vokiečius, o po Antrojo pasaulinio karo partizanai nuo piliakalnio apšaudė Kartenos enkavedistų būstinę. 2012–2013-aisiais piliakalnis ir jo prieigos buvo sutvarkyti, o atlikti archeologiniai tyrimai leido atskleisti bent dalį jo gyvavimo istorijos nuo pat seniausių laikų.

 Kartenos piliakalnio kompleksas | „Žemaitijos kelias“ rengėjų nuotr.
Kartenos piliakalnio kompleksas | „Žemaitijos kelias“ rengėjų nuotr.

Spėjama, kad buvo ir kapinynas

„Vykstant piliakalnio tvarkymo darbams, man pačiam teko atlikti archeologinius tyrimus piliakalnio aikštelėje. Pavyko nustatyti, kad ant piliakalnio stovėjo medinė pilis, o pastatai buvo stulpinės konstrukcijos“, – pasakoja istorikas, muziejininkas Julius Kanarskas.

Jo teigimu, Kartenos piliakalnis priklauso kuršiškų vėlyvųjų piliakalnių grupei – jis įrengtas VIII a. ir buvo naudotas iki kovų su kryžiuočiais, maždaug XIII a. vid. Istorikas pasakoja, kad už piliakalnio gynybinio griovio ir pylimo rasta įrodymų, jog šalia būta gyvenvietės: tai rodo aptiktos židinių liekanos, liudijančios, kad buvo kūrenama ugnis šilumai ir valgio gamybai. Už gyvenvietės rasta ir kapams būdingų radinių: apyrankių. „Tais laikais apyrankių niekas taip paprastai nemėtydavo, papuošalus labai saugodavo, o dažniausiai su jais žmonės būdavo išlydimi į amžinąją kelionę. Be abejo, papuošalų randama ir gyvenvietėse, tačiau ne toks didelis kiekis tokiame mažame plote“, – aiškina archeologas. Tiesa, ši spėjimas dar nepatvirtintas, nes nėra atlikti spėjamo kapinyno vietos išsamūs tyrimai. Visgi minėti radiniai leidžia šiam spėjimui gyvuoti, be to, labai panašus kompleksas – piliakalnis, gyvenvietė, kapinynas – egzistuoja ir netoliese esančiame Imbarės piliakalnyje.

 Kartenos piliakalnio kompleksas | „Žemaitijos kelias“ rengėjų nuotr.
Kartenos piliakalnio kompleksas | „Žemaitijos kelias“ rengėjų nuotr.

Vardas kilo nuo žemaitiško posakio

Rašytiniuose šaltiniuose Kartena pirmąkart paminėta 1253 m. Legenda byloja, kad piliakalniui Kartenos vardas suteiktas po to, kai ant jo stovėjusią žemaičių karaliaus pilį užpuolė ir tarpusavyje kovoti pradėjo švedų bei rusų kariuomenės. Nuo pilies kuorų stebėjęs slėnyje įsiplieskusį mūšį žemaičių vadas sušukęs pavaldiniams: „Veizėkiet, karė tenā!“ („Žiūrėkite, karas tenai!“). Būtent nuo šių žodžių esą ir atsirado vardas „Kartena“.

Kanarskas atskleidžia, kad gyvuoja ir kiti padavimai – kad pilis pastatyta švedmečiu XVII–XVIII a., kuomet švedai susipylė kalną ir pasistatė pilį. Dėl šios priežasties piliakalnis dar vadinamas Švedų kalnu ar Švedkalniu.

 Kartenos piliakalnio kompleksas | „Žemaitijos kelias“ rengėjų nuotr.
Kartenos piliakalnio kompleksas | „Žemaitijos kelias“ rengėjų nuotr.

Legendų gausus Laumės kūlis

Istorinį – archeologinį Kartenos piliakalnio kompleksą sudaro ne tik piliakalnis ir jo prieigos, bet ir mitologinis Laumės kūliu vadinamas akmuo. „Akmenų Žemaitijoje gausu, bet riedulių, pasilikusių po ledynmečio, nėra daug ir tie rieduliai atkreipdavo žmonių dėmesį“, – apie tai, kodėl akmuo tapo įvairių legendų šaltiniu, pasakoja istorikas J. Kanarskas.

Pasakojama, kad ant akmens, gulinčio netoli Minijos, žmonės praeidami girdėdavo skalaujant rūbus ir pradėjo pasakoti, kad tai daro ateinanti laumė. Aukščiausioje akmens vietoje randami du pailgi įdubimai – buvo tikima, kad čia įsispaudusios laumės kojos.

Kitoje vietoje esantis įspaudas primena karvės pėdą. „Ši istorija teigia, kad iki tol, kol Kristus nebuvo pašventinęs žemės, visi akmenys buvo minkšti. Pasak legendos, tuo metu čia buvo ganomos karvės, viena jų užšokusi ant akmens, o kadangi jis buvo minkštas, įsispaudė jos kanopa. Kita versija – kad kanopos yra ne karvės, o velnio. Tokios legendos ypač populiarios tuomet, kai akmuo būna kur netoli bažnyčios. Taigi, legenda byloja, kad velnias sumanė sunaikinti Kartenos bažnyčią, pasirinko didžiulį akmenį – kūlį – ir jį nešė, kad užmestų ant bažnyčios ir ją sugriautų. Jam benešant jau prie Minijos užgiedojo gaidžiai ir velnias akmenį pametė. Iš apmaudo, kad nespėjo įgyvendinti savo plano, spyrė į tą akmenį su savo kanopėta koja ir liko įspaudas“, – istorijomis dalijasi pašnekovas.

 Kartenos piliakalnio kompleksas | „Žemaitijos kelias“ rengėjų nuotr.
Kartenos piliakalnio kompleksas | „Žemaitijos kelias“ rengėjų nuotr.

Šalia pagoniško palikimo – ir krikščioniškas

Nors Kartenos piliakalnio kompleksas ir jo aplinka liudija apie seniausius laikus, tačiau iki šiol čia išlikęs bei saugojamas ir krikščioniškas paalikimas – Abakų kaime stovintis Lurdas. Pastatytas jis dar 1921 m. su iš Prancūzijos Lurdo parvežta Švč. Mergelės Marijos skulptūra, o šalia jo suręsta ir medinė koplyčia. Nors sovietmečiu lurdas buvo apleistas, tačiau atgimimo laikais atnaujintas, o 2005–aisiais koplyčia restauruota ir traukia tikinčiuosius bei visus, kurie tiki stebuklinga čia iš žemių trykštančio šaltinio galia.

Tiesa, šiandien tarnaujantis kaip krikščioniško tikėjimo sakralinė vieta, Lurdas žymi pagonių religinių apeigų vietą. Pasakojama, kad Kartenos piliakalnio gyventojai čia buvo įsirengę alką – baltų religijos šventvietę ir aukojimo vietą.

Su visais Žemaitijos kelio istoriniais-religiniais palikimais ir šiam projektui sukurtais maršrutais lankytojai iš anksto gali susipažinti internete www.zemaitijoskelias.lt arba į išmanųjį telefoną atsisiuntę nemokamą mobiliąją programėlę „Žemaitijos kelias“. Čia rasite ne tik visą lankytinų vietų sąrašą, bet ir kiekvienos jų aprašymus, įdomias susijusias istorijas ir nuotraukas, bet ir iš anksto paruoštus 6 teminius skirtingo ilgio maršrutus, papildytus audiogidais.

Žemaitijos istorinio-religinio kelio projektą įgyvendino Telšių rajono savivaldybės administracija kartu su Plungės ir Kretingos rajono savivaldybių administracijomis. Projekto tikslas – didinti šventų kultūros ir gamtos paveldo vertybių, esančių Telšių, Plungės ir Kretingos rajonuose, lankomumą ir žinomumą. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvių liaudies siaubo pasakos atgis ant Migonių piliakalnio
  2. Vykintas ir Daiva Vaitkevičiai išleido knygą apie legendines Lietuvos vietoves
  3. Atgimsta piliakalniai saugomose teritorijose
  4. Kultūros dieną pasirodys naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ (video)
  5. V. Vaitkevičius. Raktas Mažulonių piliakalniui
  6. Kviečia pakeliauti ledynmečio pėdsakais

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere Anželika Cholina | ciurlionis.lt nuotr.
Kultūra

Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina

2025 07 04
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.
Etninė kultūra

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina
  • Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)
  • J. Jakavonio-Tigro sodyboje gimsta partizanų muziejus partizanų pagerbimui

Kiti Straipsniai

Archeologijos savaitgalyje - žaismingas Vilniaus renesansas ir nešventieji radiniai | A. Bėkštos nuotr.

Europos archeologijos dienos Vilniuje: žaismingas renesansas ir nešventieji radiniai

2025 06 12
IX fortas | K. Jurevičiūtės nuotr.

Muziejų naktis Kaune: partizanių dainos, moterų drąsa ir istorijos, kurios prabyla kitaip

2025 05 14
Pilininko namui – vieneri | A. Bėkšta, LNM nuotr.

Pilininko namui – vieneri: metai atradimų, istorijų ir lankytojų balsų

2025 03 31
Vikingai kontroliavo tūkstančius kilometrų besitęsusius prekybos kelius | S. Samsonas. LNM nuotr.

R. Kačkutė apie istoriją ir „Netflix“: „Geriau vikingai su ragais, kurių neturėjo, nei nieko apie juos“

2025 03 27
Lietuvos nacionalinio muziejaus Pilininko namas | S. Samsonas, LNM nuotr.

Namas, kuriame sprendėsi likimai: Pilininko namo istorija, legendos ir atradimai

2025 03 19
Medinės žaliuzės

Natūralios medžiagos interjere: kaip jas tinkamai pritaikyti?

2025 02 26
D. Poškienė. Iš Vasario 16-osios istorijos | D. Poškienės ir R. Kaminsko nuotr.

D. Poškienė. Iš Vasario 16-osios istorijos

2025 02 22
Gedimino pilies bokšto paroda | S. Samsonas, LNM nuotr.

Gedimino pilies bokštas: ar žinote valstybės simbolio istoriją?

2025 01 31
Ar žinote, kas yra rėva ir kodėl jas reikia saugoti? | vstt.lrv.lt nuotr.

Ar žinote kodėl reikia saugoti rėvas?

2025 01 23
Šarūnas Laužadis | lrs.lt nuotr.

A. Podnebesnova. Švenčionių krašto praeities aidai Šarūno Laužadžio legendose

2024 11 04

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kaip stiprinti imunitetą vasarą, kad rudenį nebūtų bėdų?

Kaip stiprinti imunitetą vasarą, kad rudenį nebūtų bėdų?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai