Prancūzijoje mokslininkai aptiko kalkakmenyje išraižytus piešinius, sukurtus prieš 37 tūkst. metų. Manoma, kad tai seniausi sieninės tapybos pavyzdžiai.
1,5 metrinės tonos lubų fragmentas pirmą kartą aptiktas 2007 metais Abri Kastanet, gerai žinomoje archeologinėje vietovėje pietvakarių Prancūzijoje, kurioje rastos ankstyviausios žinomos meno kūrinių formos, karoliukai ir pradurtos kriauklės. Skaityti toliau
Leonardo da Vinčis, kurį pasaulis geriausiai žino iš to, kad yra nutapęs bene brangiausią, žinomiausią ir paslaptingiausią Mona Lizos paveikslą, dar ir nepelnytai pamirštamas, kaip vienas iš pirmųjų Renesanso laikų išradėjų ir anatomų.
Ta proga Londone, Karalienės galerijoje Bakingamo rūmuose atidaroma unikali garsaus italų visuomenės veikėjo darbų, susijusių su anatomija, paroda. Skaityti toliau
Šiemet, balandžio 25 d. Kaune ir balandžio 28 d. Vilniuje, jau antrus metus Lietuvoje skelbiamas tarptautinis mokslo konkursas „Šlovės laboratorija“.
„Šlovės laboratorija“ – tai tarptautinis mokslo pasaulyje talentų ieškantis konkursas, prasidėjęs 2005 m. Jungtinėje Karalystėje, Čeltenhemo mokslo festivalyje. Po poros metų, partnerystės su Britų taryba dėka, festivalio idėja pasklido į kitas šalis. Šiemet jame dalyvauja jau dvidešimt pasaulio valstybių, tarp jų: Austrija, Čekija, Bulgarija, Turkija, Čekija, JAV, Honkongas, ir prieš metus prisijungusi Lietuva. Skaityti toliau
Mokslininkai pirmą kartą išmatavo atomą, sudarytą iš antimedžiagos, praneša LiveScience.com.
Šis matavimas, nors ir nelabai tikslus, – pirmas žingsnis bandant nuodugniai ištirti antimedžiagos atomus. Tai būtina norint suprasti, kodėl visata susideda iš medžiagos, o ne iš antimedžiagos.
Manoma, kad visos medžiagos dalelės turi partneres iš antimedžiagos, kurių masė vienoda, bet krūvis – priešingas. Skaityti toliau
Iki maždaug 950 metų po Kristaus dabartinės Meksikos ir Gvatemalos teritorijoje klestėjusią majų civilizaciją galėjo sunaikinti gana nedidelė sausra.
Mokslininkai ilgą laiką manė, kad tai nutiko dėl itin didelės sausros, praneša BBC.
Tačiau Meksikos ir britų tyrėjai nustatė, kad pakako vos 25–40 proc. mažesnių kritulių, kad regiono sezoniniai vandens resursai būtų išeikvoti. Skaityti toliau
Daugelį dešimtmečių kauptas ir ateities kartoms išsaugotas Lietuvos radijo garso archyvas tampa atviras visuomenei.
Jį bus galima pasiekti Lietuvos radijo virtualioje audiobibliotekoje portale http://lrvab.lrt.lt.
„Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija be savo pagrindinės funkcijos – kurti laidas – Skaityti toliau
Skelbiami 2011 metų mokslo premijų laureatai humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse.
Humanitarinių mokslų srityje premiją gavo Rūta Janonienė už „Lietuvos bernardinų meninis paveldas. Vilniaus konvento architektūros ir dailės tyrimai“ ir Mykolas Michelbertas už darbų ciklą „Senojo geležies amžiaus (I-IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai“. Skaityti toliau
Skaitytojams pasiekiamas Visuotinės lietuvių enciklopedijos dvidešimtasis tomas „Rėv-Sal“, kuriame daugiau kaip 800 puslapių.
XX tome pateikiami platūs iliustruoti straipsniai apie geografines vietoves – Rygą, Rio de Žaneirą, Rokiškį, Romą, Ruandą, Rusiją, Salvadorą, Sacharą, straipsniai apie romantizmą, romaninį ir rokoko stilius, rinką, rinkodarą, Sąjūdį, pateikiami straipsniai apie Lietuvos ir pasaulio asmenybes – Rėzą, Riomerį, Rimšas, Riurikaičius, Rustemą, Ruščicą, Ruso, Rustavelį, Sabaliauskus, Skaityti toliau
Kaune, Vandenilio energetikos technologijų centre atliekami ypatingo tikslumo reikalaujantys tyrimai ir kuriamos naujos technologijos. Lietuvos energetikos institute veikiantis Vandenilio energetikos technologijų centras yra vienas moderniausių tokio pobūdžio mokslo centrų Europos Sąjungoje, garsėjantis naujų konkurencingų technologijų kūrimu. Vandenilio energetikos vystymasis ypač svarbus, sprendžiant ekologines bei energetinės nepriklausomybės problemas.
„Mes kuriame įvairias medžiagas ir technologijas, kurios leistų žmonėms taikyti kasdieniame gyvenime vandenilį ir pirmiausia tai yra susieta su transporto sektoriumi, tai yra mes stengsimės, kad žmonės galėtų pakeisti šiuo metu naudojamus dyzeliną ir benziną į vandenilį“, Skaityti toliau
2012 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Varšuvoje buvo pristatytas Krokuvos Jogailaičių universiteto Tarptautinių ir politinių studijų fakulteto periodinio mokslo leidinio „Politeja“ 16 numeris skirtas Lietuvai, Lietuvos-Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-mečiui.
Pristatyme Lietuvą atstovavo Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, prof. dr. Šarūnas Liekis ir Politologijos katedros vedėjas, dr. Andžej Pukšto, Lenkiją – Krokuvos Jogailaičių universiteto Tarptautinių ir politinių studijų fakulteto Lietuvos studijų centro direktorė dr. Katažyna Koženevska-Volek (Katarzyna Korzeniewska-Wołek) Skaityti toliau
Dabar JAV dvyniai gimsta beveik dvigubai dažniau nei prieš 30 metų, teigia specialistai. Tokie duomenys pateikiami pranešime, kurį trečiadienį paskelbė Susirgimų kontrolės ir profilaktikos centras, įsikūręs Atlantoje (Džordžijos valstija).
Anot specialistų, 2009 metais Jungtinėse Valstijose gimė daugiau kaip 137 tūkstančiai dvynių porų (vienas atvejis 30-čiai gimdymų), o 1980 metais – tik 68 tūkstančiai porų (vienas atvejis daugiau kaip 50-čiai gimdymų). Skaityti toliau
Europos Komisija kasmet organizuoja jaunųjų mokslininkų konkursą ir skatina jaunimą domėtis mokslu, jo naujovėmis ir išradimais. Šiais metais Helsinkyje vykęs renginys ypač pradžiugino Lietuvos jaunuosius tyrėjus. Pirmą kartą šalies istorijoje pačiu geriausiu Europos Sąjungos jaunuoju mokslininku pripažintas moksleivis iš Lietuvos, ketverius metus tyrinėjęs namines muses.
Auga nauja mokslininkų karta Skaityti toliau
Nors po Gintaro Beresnevičiaus (1961-2006) žūties susidariusios tuštumos (tai buvo labai produktyvus ir genialus mokslininkas!) kol kas niekas jos neužpildė, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas-Daukintas (jo senelis Adolfas Daukintas statė krosnis-plytines) yra vienas tų, kurių mitologijos tyrinėjimai verti didelio dėmesio ir pagarbos. „Krosnis mitologijoje“ – trečioji knyga „Aidų“ serijoje „Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai“. Pirmosios dvi – D. Razausko mokytojo Vladimiro Toporovo „Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai“ (2000) bei D. Razausko versta Pėterio Šmito „Latvių mitologija“ (2004). Skaityti toliau
Rugsėjo 14-16 dienomis Seime vyks tarptautinė mokslo konferencija „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirta žymaus rusų mokslininko akademiko Vladimiro Nikolajevičiaus Toporovo (1928-2005) atminimui.
Konferencijoje bus apžvelgti esami baltų ir slavų sąveikos tyrimai, apibendrinta jų dabartinė būklė, duotas naujas postūmis naujoms šios srities studijoms. Skaityti toliau
Nors medžiagų mokslo specialistai jau ilgą laiką kartojo, jog teoriškai esant itin aukštam slėgiui, galinčiam sukurti aplinką, artimą Žemės gelmėms, turėtų egzistuoti supertanki aliuminio atmaina, tokios atmainos niekas akyse nebuvo regėjęs. Tiesa, visai neseniai situacija kiek pasikeitė.
Mokslininkų komanda, į kurią įėjo ir Vilniaus universiteto absolventas Artūras Vailionis, dabar besidarbuojantis Nacionalinėje greitintuvų laboratorijoje ir Stanfordo universitete (JAV), Skaityti toliau
Baltarusiai laikosi pagoniškomis šaknimis. Kaip baltai, kaip skandinavai. …Tautos be pagoniškųjų šaknų – pasaulio perėjūnai, vadinamosios tautos internacionalistės arba net pravoslavės ateistės. Užtat baltarusiai ir laikosi už savo kuolo – krikštytieji pagonys…
Baltarusių liaudies poetas Ryhoras Baradulinas Skaityti toliau
Vilniaus universitetas kartu su partneriais – Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir Fizinių ir technologijos mokslų centru, kurį sudaro Fizikos institutas, Chemijos institutas ir Puslaidininkių fizikos institutas, Vilniuje, Saulėtekyje, steigia Nacionalinį fizinių
ir technologijos mokslų centrą. Šio projekto įgyvendinimui 2011 m. rugpjūčio 10 d. pritarė Europos Komisija.
Šio didelės apimties projekto statusą turinčio projekto tikslas – modernios technologinės infrastruktūros sukūrimas Lietuvoje ir šalies mokslininkų aprūpinimas šiuolaikine tyrimo aparatūra. Skaityti toliau
Baltarusiai laikosi pagoniškomis šaknimis. Kaip baltai, kaip skandinavai. …Tautos be pagoniškųjų šaknų – pasaulio perėjūnai, vadinamosios tautos internacionalistės arba net pravoslavės ateistės. Užtat baltarusiai ir laikosi už savo kuolo – krikštytieji pagonys…
Baltarusių liaudies poetas Ryhoras Baradulinas
Pagonybė Baltarusijoje niekuomet nebuvo išnykusi. Ir iki šiol ji tebėra dvasinio bei kultūrinio baltarusių gyvenimo giluminis veiksnys. Šiandien, kai šiam gyvenimui nei krikščionybė nebeturi monopolijos, nei ateistinė ideologija nebedaro jam spaudimo, atsirado galimybė ne tik užsiimti objektyviu senųjų tikėjimų tyrimu, Skaityti toliau
