Mokslo darbai

„Mokslo sriuba“: pasitelkdami nanodaleles Lietuvos mokslininkai kuria ypatingas medžiagas (video) (1)

„Mokslo sriuba“: pasitelkdami nanodaleles Lietuvos mokslininkai kuria ypatingas medžiagas | LRT nuotr.

Vėjo jėgainės ir lėktuvai gaminami iš lengvų, bet stiprių kompozitinių medžiagų. Kuo medžiagos lengvesnės, tuo didesnis konstrukcijos veiksmingumas – pagaminama daugiau elektros, mažesnės kuro sąnaudos.

Kompozitinės medžiagos gaminamos stiklo ir anglies pluoštus suklijuojant polimerine derva. Kiekvienas audinys turi skirtingą raštą, todėl skirtingos ir mechaninės savybės. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai ieško būdų, kaip dar labiau padidinti tokių medžiagų veiksmingumą. Skaityti toliau

Studentai, vykdantys tyrimus saugomose teritorijose, pristatė savo darbus (0)

VU GMC magistranto G. Paškevičiaus skaitomas mokslinis pranešimas | lrv.lt nuotr.

Birželio 2 d. Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre įvyko konferencija „Jaunųjų mokslininkų tyrimai Lietuvos saugomose teritorijose 2020“. Buvo skaitomi 8 moksliniai pranešimai, po konferencijos vyko diskusija su pranešėjais, VSTT specialistais bei dėstytojais bei buvo prieita bendra išvada – skatinti ST specialistų bei jaunųjų tyrėjų tarpusavio bendradarbiavimą.

Tardamas sveikinimo žodį ir atidarydamas konferenciją VSTT direktorius Skaityti toliau

„Moterys moksle“: kaip buvo sukurti pirmieji antivirusiniai vaistai? (video) (0)

Amerikiečių mokslininkė Gertrūda Eliona (Gertrude Ellion) | LRT nuotr.

Praeito šimtmečio pradžioje dauguma vaistų buvo kuriami gydomųjų savybių turinčių augalų, kuriuos žmonės vartojo ištisus šimtmečius, pagrindu arba buvo atrasti netyčia. Vaistų kūrimo revoliuciją sukėlė amerikiečių mokslininkai Gertrūda Eliona (Gertrude Ellion) ir Džordžas Hičingas (George Hitchings), išvystę naujus vaistų kūrimo principus.

Kruopščiai tirdama skirtumus tarp sveikų ląstelių ir ligų sukėlėjų, Skaityti toliau

V. Baltrūnas. Mokslas – tik gamybinė jėga? (per karantino langą besižvalgant) (13)

Valentinas Baltrūnas | vle.lt nuotr.

Taip, taip, tai frazė iš anų laikų. Iš tos pačios operos kaip ir ... komunizmas – tai tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikavimas, o vėliau dar pridėjus … ir chemizavimas. Tiesą sakant, ūkio elektrifikavimas ir chemizavimas, informacinių technologijų plėtojimas, gamtos išteklių tausojimas ir daugybė visokių kitokių  -imų  būdingi dabartinei pasirinktai civilizacijos krypčiai. Žinoma, įžvalgiai numatant atominės energetikos, gyvybę luošinančių trašų, militarinių technologijų, valdymą paraližuojančių kompiuterinių programų keliamus pavojus, gal ir galima gerokai rizikuojant žengti į ateitį. Skaityti toliau

Lazeriui – 60 metų! (video) (4)

Nobelio apdovanojimų generatorius: lazeriui – 60 metų | lma.lt, N. Garejevo nuotr.

Šiemet sukanka 60 metų kai 1960 m. gegužės 26 d. Teodoras  JAV fizikas Haroldas Meimenas (Theodore Harold Maiman) pristatė pirmąjį veikiantį rubino lazerį.

Lazerio kaip unikalaus mokslinio prietaiso, sukėlusio mokslo perversmą, svarbą liudija Nobelio premijų gausa. Daugiau nei 10 Nobelio premijų fizikos ir chemijos srityse buvo skirtos už tyrimus, kurie be lazerių apskritai nebūtų buvę įmanomi. Lazerių dėka buvo išrasta holografija, sukurti unikalūs atomų Skaityti toliau

Įteikti Lietuvos mokslo apdovanojimai (0)

Įteiktos Lietuvos mokslo premijos | rengėjų nuotr.

Kovo 3 d. Mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje aštuoniolikai šalies mokslininkų įteiktos septynios kasmetinės Lietuvos mokslo premijos.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis mokslo premijų įteikimo iškilmėse sveikindamas apdovanotuosius pasidžiaugė, kad per pastaruosius metus jis turėjo išskirtinę Skaityti toliau

Lietuvių kalbos dienų sostinės viešojoje bibliotekoje pristatyta Danguolės Mikulėnienės knyga (3)

Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė (antra iš kairės) | Rengėjų nuotr.

Ignalinoje įvyko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Ignalinos viešosios bibliotekos ir savivaldybės rengtas antrasis Lietuvių kalbos dienoms skirtas renginys. Vasario 25-ąją viešojoje bibliotekoje pristatyta profesorės, habil. dr. Danguolės Mikulėnienės knyga „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“.

Solidus mokslinis leidinys – patraukliai ir įdomiai parašyta pirmoji monografijų trilogijos dalis, kurioje autorė aptaria Skaityti toliau

Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas suteiktas JAV fizikui profesoriui I. B. Spielmanui (0)

Prof. Ianas B. Spielmanas | E. Kurausko nuotr.

Vasario 13 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST) tikrajam nariui, iškiliam fizikui Ianui B. Spielmanui (Ian B. Spielman) buvo suteiktas Vilniaus universiteto (VU) garbės daktaro vardas.

Mokslininkas VU garbės daktaro vardu pagerbtas už iškilius darbus ir mokslinius ryšius su VU fizikais šaltųjų atomų ir kondensuotųjų medžiagų tyrimų srityje. Ilgus metus su VU mokslininkais bendradarbiaujantis profesorius kartu įgyvendino Skaityti toliau

Paskirtos 2019 metų Lietuvos mokslo premijos (4)

Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys | lma.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2019 m. LMP laimėtojais.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos istorikui, LMA tikrajam nariui prof. dr. Rimvydui Petrauskui už darbų ciklą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija vėlyvaisiais Viduramžiais“ ir menotyrininkei dr. Tojanai Račiūnaitei už darbų ciklą „Stebuklingasis atvaizdas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje: XVII–XVIII a. bažnytinės dailės tyrimai“. Skaityti toliau

Kraujo perpylimo istorijos įdomybės (0)

Nacionalinio kraujo centro nuotr.

Kai daugiau nei prieš 500 metų popiežių Inocentą VIII ištiko insultas, jį mėginta išgelbėti perpilant kraują trijų dešimtmečių berniukų iš nepasiturinčių šeimų. Iš to nelaimėjo niekas: popiežius mirė, o netekę kraujo neišgyveno ir berniukai. Vėliau žmonėms būdavo perpilamas ožkų, avių, karvių kraujas, kartais – skiedžiant jį su vynu, pienu, alumi. Praėjus daugiau nei penkiems šimtmečiams medicina be kraujo perpylimo procedūrų atrodo neįsivaizduojama, o tiek donorams aukoti, tiek perpilti žmonėms kraują tapo visiškai saugu. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Kada prasidės dalykiškas verslo ir mokslo dialogas? (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Kada prasidės dalykiškas verslo ir mokslo dialogas? yra išjungti)

Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

Baigiantis sovietmečiui, teko atlikti malonią ir daug įdomios informacijos suteikusią pareigą – pagloboti iš Kanados atvykusį išeivijos lietuvį, beveik keturis dešimtmečius nemačiusį savo gimtojo krašto. Tai suteikė puikią progą pabendrauti neskubant, neraginant ragauti visko, kas padėta ant stalo arba nuolat kilnoti stikliuką.

Buvo labai įdomu pasikalbėti ne tik apie tai, kaip garbiam svečiui sekėsi įsikurti mums tada dar visai nepažįstamame krašte, ir palyginti šį pasakojimą su įspūdžiais, jo patirtais seniai nematytoje Lietuvoje. Skaityti toliau

Ar medicinos pažanga leis gyventi sveikiems 120 metų? (1)

Atsarginiai organai, genų inžinerija, kamieninės ląstelės – tai kelios medicinos sritys, į kurias šiuo metu nukreipti milžiniški finansiniai, moksliniai ir technologiniai ištekliai. Geriausiu gydytojo pagalbininku tampa informacinės technologijos, dirbtinis intelektas, vis aštriau iškyla ir nauji etiniai klausimai, į kuriuos atsakymų dar nėra.

Kaip tai keis gydymą, žmogaus gyvenimo kokybę ir trukmę, pasakoja dr. Vita Pašukonienė, Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja  ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Chemijos ir bioinžinerijos katedros profesorė. Skaityti toliau

Kaip atrodys pirmoji pasaulyje skaitmeninė moneta Vasario 16-osios akto garbei (0)

Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.

Lietuvos banko valdyba patvirtino būsimos kolekcinės skaitmeninės monetos LBCOIN fizinio atitikmens, arba fizinės monetos, etaloną. Tai originali sidabro moneta, kurios vertė – 19,18 Eur – įamžina Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo metus. LBCOIN skirta šiam istoriniam aktui ir dvidešimčiai jį pasirašiusių signatarų.

Skaitmeninę monetą lydėsianti kolekcinė fizinė moneta yra kredito kortelės dydžio ir formos, joje vaizduojamas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas ir suskaitmeninta, šiuolaikiškai interpretuota Lietuvos Tarybos nuotrauka. Pastaroji Skaityti toliau

Bus pristatyta N. Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“ (0)

llti.lt nuotr.

Gruodžio 19 d.,  ketvirtadienį, 17 val. Vilniuje,  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centriniuose rūmuose (Antakalnio 6) vyks habil. dr. Nijolės Laurinkienės knygos „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“ pristatymas.

Renginyje taip pat svečiuosis etnolingvistė prof. dr. Birutė Jasiūnaitė, Tautos namų santaros pirmininkas Antanas Guodelis ir archeoastronomas Jonas Vaiškūnas. Skambės Eglės Brukšaitytės vadovaujamų Vydūno draugijos dainininkų kūriniai. Skaityti toliau

Jauniesiems tyrėjams – įkvepiamas priešistorinio Ledo žmogaus tyrimo pavyzdys (24)

Jauniesiems tyrėjams – įkvepiamas priešistorinio Ledo žmogaus tyrimo pavyzdys | lma.lt nuotr.

12-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“ prasidėjo įkvepiančiu ir intriguojančiu akordu. Jaunieji tyrėjai iš visos Lietuvos klausėsi autoritetingo vokiečių mokslininko prof. Peterio Malfertainerio (Peter Malfertheiner) pranešimo apie 5,3 tūkst. metų senumo Alpių Ledo žmogaus Helicobacter pylori genomo tyrimus ir jų reikšmę europiečių demografinei istorijai.

Konferencijos rengėjų komiteto narys akademikas profesoriaus Limas Kupčinskas informavo, kad siekiant skatinti jaunuosius Skaityti toliau

Kauno rajonas – lietuvių bendrinės kalbos lopšys (8)

V. Makūnas, A. Bagdonas ir D. Mikulėnienė | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Taip tvirtina Lietuvių kalbos instituto (LKI) Geolingvistikos centro profesorė, habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, kurios vadovaujama mokslininkų grupė parengė išsamią studiją apie Pakaunėje vyraujančias tarmes.

2018 – 2019 metais vykusi ekspedicija kitąmet bus tęsiama, o surinkta medžiaga panaudota knygoje, prie kurios leidybos ketina prisidėti ir Kauno rajono savivaldybė. „Dar liko „baltųjų“ zonų Karmėlavos, Vilkijos apylinkių Skaityti toliau

O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės (0)

Iki 2000-jų metų Nobelio premija buvo apdovanotos 30 pasaulio moterų, tarp jų Marija Kiuri (Marie Sklodowska Curie) ir Marija Goperta Mejer (Maria Goeppert Meyer) apdovanotos 1903 metais už mokslo pasiekimus fizikos srityje: Marija Kiuri-Sklodovska (1911), šį kartą už mokslo pasiekimus chemijos srityje; Irenė Joliota Kiuri (Irene Joliot Curie) (1935) už mokslo pasiekimus chemijoje; Dorotė Kraufut Hodkin (Dorothy Crowfoot Hodgkin) (1964) už mokslo pasiekimus chemijoje; už mokslo pasiekimus fiziologijoje ir medicinoje: Gertė Radnit Korė (Gerty Radnitz Cori) (1947); Džozelina Bel Skaityti toliau

Trys institutai susijungs į Lietuvos socialinių mokslų centrą (3)

Trys institutai susijungs į Lietuvos socialinių mokslų centrą | smm.lt nuotr.

Vyriausybė pritarė ŠMSM pateiktam siūlymui perrengti tris valstybinius mokslinių tyrimų institutus – Lietuvos socialinių tyrimų centrą (LSTC), Lietuvos teisės institutą (LTI), Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą (LAEI) – juos sujungiant į Lietuvos socialinių mokslų centrą.

Perrengimo tikslas – sutelkti socialinių mokslų srities mokslinį potencialą, pagerinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklos kokybę, sustiprinti socialinių tyrimų tarptautiškumą, MTEP veiklos rezultatus glaudžiau susieti su parama viešosioms politikoms kurti ir viešojo valstybės sektoriaus naujoviškumui stiprinti. Skaityti toliau

Prezidentas įteikė padėkas geriausių disertacijų autoriams (nuotraukos) (0)

Prezidentas įteikė padėkas geriausių disertacijų autoriams | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė padėkas vienuolikai mokslininkų, kurių 2018 m. apgintos disertacijos buvo atrinktos geriausios disertacijos konkursui ir pelnė jiems laureatų vardus. Apdovanojimų iškilmės vyko Prezidentūros Baltojoje salėje.

Geriausių 2018 m. disertacijų autorėmis paskelbtos dvi mokslininkės. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje geriausia pripažinta Klaipėdos universitete dr. Indrės Žigeu apginta disertacija „Stiklo Skaityti toliau

„Moterys moksle“: pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė mumiją laikė po lova (video) (1)

„Moterys moksle“: pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė mumiją laikė po lova | LRT nuotr.

Nuomojamo kambario šeimininkus dažnai išgąsdindavo mumija, kurią po lova laikė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė – pirmoji profesionali egiptologė Lietuvoje. Kauniečius stebino jos pasakojimai apie Rytų kraštus, kurie primindavo „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakas. Marijos išvaizda priversdavo praeivius atsisukti – ji nešiodavo arabiškus rūbus ir puošdavosi egiptietiškais papuošalais.

Kaip Marija sugebėjo į Lietuvą atgabenti mumiją? Kodėl jos nepriėmė muziejai? Kokios dar įdomybės iš Egipto pasiekė Lietuvą? Ir svarbiausia – koks buvo jų tikslas? Skaityti toliau

Ką naujo atskleidžia lituanistinio XVI–XVIII a. paveldo tyrimai? (0)

Jono Bretkūno „Postilė“ | ktu.lt nuotr.

Gyvybingi archyvų šaltiniai pateikia vis naujų žinių apie lietuvių raštiją ir jos kūrėjus. Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Ona Aleknavičienė atskleidė iki šiol nežinotų duomenų apie XVI XVIII a. Mažosios Lietuvos lituanistinį paveldą.

„Archyvuose iki šiol galima aptikti naujų žinių apie Martyną Mažvydą, Baltramiejų Vilentą, Joną Bretkūną, Jokūbą Perkūną, Henriką Lyzijų, Jokūbą Brodovskį, Got­fry­dą Ostermejerį ir Mažosios Lietuvos kūrėjus.

Skaityti toliau

Didikai Radvilos pirmavo pagal mišrias santuokas LDK (5)

Barbora Radvilaitė | barboraradvilaite.weebly.com nuotr.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų giminės istorija viena labiausiai visuomenę dominančių istorinių temų. Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Raimonda Ragauskienė išanalizavo ne tik XV a. pab. – XVII a. gyvavusios Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų šakos politinę padėtį, turtus, dalyvavimą viešajame gyvenime, bet ir šeimos modelį, reprodukcinę elgseną, ligas ir kitus klausimus. Viena tyrimų temų – mišrios didikų santuokos.

Mokslininkė nustatė, kad „dinastinių Skaityti toliau

V. Mikailionis. Kunigaikščiai ar karaliai? Mirusieji žino tiesą, o kada ją sužinos gyvieji? (32)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Algimantas Bučys. Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: UAB „ALIO“. 2019, p. 568

Kaip iš tikrųjų turėtume vadinti XIII–XIV amžių Lietuvos valdovus? Nuo mokyklos suolo manėme, kad juos labai išaukštiname, vadindami didžiaisiais kunigaikščiais. Tačiau abejonių kirminas vis tiek graužė, nes kunigaikščiai yra vasalai, tad kokiems karaliams buvo pavaldūs Vytenis, Gediminas, Algirdas? Ir kodėl amžininkai – popiežiai, vokiečių pirkliai, net aršiausi priešai kryžiuočiai – vadindavo juos karaliais (rex, kionig ir pan.)? Skaityti toliau

Maskvoje surengta 29-oji baltų-slavų tyrimų konferencija (nuotraukos) (4)

Maskvoje surengta baltistikos ir slavistikos tyrimų centro konferencija | L. Leikumos nuotr.

Gegužės 14-15 d. Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute ir Lietuvos ambasadoje, Jurgio Baltrušaičio namuose, vyko konferencija „Teritorija BALTO-SLAVICA per kalbų ir literatūrų prizmę“.

Tai buvo 29-oji tokio pobūdžio konferencija (pirmoji vyko 1998 m.), kuri šiais metais buvo skirta Baltų-slavų tyrimų centro dešimties metų sukakčiai ir vieno iš jo steigėjų, akademiko, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino kavalieriaus Viačeslavo Ivanovo (1929–2017) devyniasdešimties metų sukakčiai. 

Lietuvai ir ypač lietuvių akademinei bendruomenei Skaityti toliau

Kraujo tyrimus atliks jutiklis jūsų telefone (0)

Kraujo biocheminių rodiklių neinvazinio matavimo jutiklis | zenpr.lt nuotr.

Ne paslaptis, jog kraujas suteikia gyvybiškai svarbios informacijos apie žmogaus organizmo būklę. Jo tyrimai parodo daugelio ligų arba sveikatos sutrikimų, taip pat kūno nualinimo požymius. Galima tik įsivaizduoti, kokių milžiniškų privalumų asmens sveikatos priežiūrai suteiks naujoji kraujo tyrimų technologija, leidžianti nuolat, greitai ir pigiai stebėti kraujo rodiklius, neimant įprastų mėginių iš venos ar piršto. Lietuvos mokslininkų ir verslo atstovų dėka tokia galimybe netrukus galės pasinaudoti kiekvienas iš mūsų. Skaityti toliau

Apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laureatai (0)

smm.lt nuotr.

Kovo 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje premjeras Saulius Skvernelis ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius iškilmingai apdovanojo 2018 metų Lietuvos mokslo premijų laureatus. Už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslo darbus septyniolikai mokslininkų paskirtos penkios premijos.

„Jūs esate įrodymas, kad žmogaus protas, intelektas turi didžiulę galią. Svarbu, kad ji būtų prasminga ir nukreipta į visuomenės gerovę. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ko mokosi šiuolaikiniai vaikai? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: ko mokosi šiuolaikiniai vaikai? | LRT nuotr.

Ketvirtoji pramonės revoliucija ateina į Lietuvą. Robotai, skaitmeninės sistemos ir kitos pažangios technologijos sparčiai keičia pramoninius procesus ir skverbiasi į kitas mūsų gyvenimo sritis. Kokią įtaką tai turi švietimui? Ko mokosi arba turėtų mokytis šiuolaikiniai vaikai, kad prisitaikytų prie šių pokyčių?

„Gyvename dvidešimt pirmame amžiuje, ir neįsivaizduoju, kaip jaunas žmogus galėtų išeiti į gyvenimą be STEAM kompetencijų,“ – sako Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos informacinių Skaityti toliau

O. Voverienė. Knyga apie dvasingumą ir pilietinį bei tautinį ugdymą (6)

Juozas Mureika | lma.lt nuotr.

Grožis padeda įveikti vidinio pasaulio tamsius potraukius ir gaivalingas jėgas. Taip individas tarsi apsivalo ir tampa didesnės darnos žmogumi…
prof. Juozas Mureika

Laimėjus Seimo rinkimus „valstiečių“ daugumai, Seimo pirmininku tapęs p. Viktoras Pranckietis savo inauguracinėje kalboje žadėjo siekti darnos tarp Seimo narių ir visoje Lietuvoje. Apsidžiaugėme, galvojome taip ir bus. Deja, taip neatsitiko. Ir svarbiausia, kad nedarną Skaityti toliau

Galima teikti asmenis nusipelniusius gauti Valstybės Nepriklausomybės stipendiją (1)

Valstybes_nepriklausomybes_stipendija-vu.lt

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija kviečia iki 2018 m. gruodžio 31 d. siūlyti asmenis, nusipelniusius Valstybės Nepriklausomybės stipendijos. Siūlyti nusipelniusius teisę turi mokslininkai bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, pateikdamos šiuos dokumentus:

1. Užpildyta asmens anketa.
2. Bent dviejų mokslininkų ir bent vienos mokslo ir studijų įstaigos  rekomendacijos. Skaityti toliau

Prancūzų antropologė aptarė šeimos ir giminystės pokyčius per pastaruosius 50 metų (nuotraukos) (0)

Martyna Segalen | V. Tumėno nuotr.

Rugsėjo 13 d. Lietuvos istorijos instituto etnologai ir antropologai drauge su žurnalo „Lietuvos etnologija“ redakcija surengė žurnalo „Prancūzų etnologija“ (Ethnologie française) vyriausios redaktorės profesorės Martynos Segalen (Martine Segalen) iš Paryžiaus universiteto paskaitą „Nuo kaimiškosios giminystės iki debatų apie pakaitinę motinystę. Penkių pastarųjų dešimtmečių tyrimų kelias“ ir žurnalo  „Prancūzų etnologija“ numerio, skirto Lietuvai „Lietuva. Antropologija žvelgia į istoriją (Lithuanie. Une anthropologie face à l’Histoire“, 2018 Nr. 2), pristatymą. Skaityti toliau