Mokslo darbai

Išleistas pirmasis leidinys Lietuvoje, apžvelgiantis didikų biologinę istoriją (0)

LEU nuotr.

Pasirodė Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto istorikės prof. dr. Raimondos Ragauskienės knyga „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab. – XVII a.)“. Ši monografija yra apskritai pirmas Lietuvoje leidinys, apžvelgiantis didikų biologinę istoriją.

Monografijoje atskleidžiama XV a. pab. susiformavusios ir iki XVII a. pab. gyvavusios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų kunigaikščių Radvilų giminės – Biržų ir Dubingių šakos – biologinė istorija. Remiantis „mažosios biologinės istorijos“ konceptu,

Skaityti toliau

KTU prof. A. Ragauskui sirtas JAV Neurochirurgų kongreso apdovanojimas (1)

Arminas Ragauskas | KTU nuotr.

Lietuvių mokslininkų atlikta klinikinė studija ir pagal jos rezultatus parašytas straipsnis apie sunkiai pažeistų žmogaus smegenų sutrikdymų gydymo naujas galimybes pelnė pripažinimą JAV: jis ne tik publikuotas JAV Neurochirurgų kongreso (angl. The Congress of Neurological Surgeons) prestižiniame žurnale „Neurosurgery“, bet ir pelnė „Neurochirurginės intensyvios terapijos Oskarą“ šios medicininės organizacijos kasmetinio susitikimo Bostone generalinės sesijos metu. Už geriausią metų mokslinį straipsnį buvo apdovanotas vienas jo autorių Kauno technologijos universiteto (KTU) Sveikatos Skaityti toliau

VU kalbininkės straipsnis paskelbtas aukščiausio lygio moksliniame žurnale (0)

Laura Vilkaitė | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto asistentė dr. Laura Vilkaitė bendradarbiaudama su Notingamo universiteto (JK) profesoriumi NorbertuŠmitu (Schmitt) tarptautiniame kalbotyros žurnale „Applied Linguistics“ paskelbė straipsnį „Reading Collocations in an L2: Do Collocation Processing Benefits Extend to Non-Adjacent Collocations?“.

„Šis tyrimas – psichokalbotyros eksperimentas, naudojant akių judesių įrašymo metodą. Tyrimas kelia klausimą, kaip apdorojame kolokacijas Skaityti toliau

„Moterys moksle“: ką atrado žymiausia pasaulio mokslininkė? (video) (0)

Marija Kiuri | asmeninė nuotr.

Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardyti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų laureatę Mariją Kiuri. Nieko nuostabaus – neįtikėtini atkakli moteris įveikė daugybę jos gyvenime pasitaikiusių kliūčių ir paliko neišmatuojamą pėdsaką mokslo pasaulyje. Skaityti toliau

Nobelio fizikos premija: kas yra gravitacinės bangos? (1)

Kastytis Zubovas | asmeninė nuotr.

2017 m. Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys mokslininkai – amerikiečiai Kipas Fornas (Kipas Thorne’as), Raineris Veisas (Raineris Weissas) ir Baris Barišas (Barry Barishas), reikšmingai prisidėję prie praėjusių metų vasario mėnesį paskelbto gravitacinių bangų atradimo.

Šis atradimas yra beveik keturis dešimtmečius trukusio LIGO (Laser Interferometer Gravitational-wave Observatory) projekto kulminacija. K. Fornas ir R. Veisas LIGO inicijavo dar 1984 m., 1997-aisiais B. Barisšas tapo jo vadovu. LIGO gravitacines bangas aptiko 2015 m. rugsėjo 14 d. – vieną dieną prieš oficialiai Skaityti toliau

Lietuvos mokslininko paveikslas – koks jis? (3)

Dažnai Lietuvos mokslininkas įsivaizduojamas kaip labai ribotas žmogus – užsidaręs laboratorijoje ar bibliotekoje, bandantis atskirti ląstelę nuo ląstelės arba nuo tūkstantojo perskaityto mokslinio straipsnio, praradęs ryšį su aplinkiniu pasauliu.

Tačiau, ar tikrai toks jaunojo mokslininko paveikslas yra tikras? Ar išties jaunojo mokslininko kasdienybė tokia niūri? Kad būtų prasklaidytas įsigalėjęs požiūris, buvo pakalbinta Lietuvos jaunųjų

Skaityti toliau

Indijos mokslininkė įsteigė stipendiją VU Pietų Azijos studijų studentams (0)

L. Derčanski Hamid šeima su VU orientalistikos centro darbuotojais | VU OC nuotr.

Indijoje gyvenanti socialinių mokslų daktarė Sara Ahmed ir Vilniaus universitetas 2017 m. liepos 11 d. pasirašė sutartį, kuria įsteigta Liubov Derčanski Hamid (Lubov Derczanski Hamied) vardinė stipendija. Ši stipendija bus skiriama Vilniaus universiteto Orientalistikos centre studijuojantiems studentams, kurie sieks dalį studijų praleisti Indijoje studijuodami pasirinktame universitete, atlikdami praktiką ar mokslinius tyrimus.

„Geriausias būdas pažinti kultūrą plačiąja prasme yra būti joje, tad bet kuriam Azijos ar Artimųjų Rytų studijų studentui labai svarbu

Skaityti toliau

Paskelbti geriausi mokslo populiarinimo projektai Lietuvoje (0)

LMA rūmai/V.Valuckienės nuotr.

Lietuvos mokslų akademija (LMA), surengusi Mokslo populiarinimo priemonių apdovanojimų konkursą, atrinko ir paskelbė devynias geriausias mokslo populiarinimo veiklas pagal dvi kategorijas: „Renginiai įvairioms tikslinėms grupėms“ ir „Audiovizualinių priemonių projektai“.

„Pernai rudenį paskelbėme konkursą ir aštuonis mėnesius kvietėme kuo plačiau, originaliau, įdomiau populiarinti mokslą, jo pasiekimus ir už tai gauti apdovanojimą. Šį kartą vertinome realius įgyvendintus Skaityti toliau

Vokietijoje bus pristatytos Lietuvos lazerių pramonės galimybės (0)

Lazeriai | Mokslosriuba.lt nuotr.

Birželio 26–27 dienomis ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ atstovais ir verslininkų delegacija lankysis Miunchene (Vokietijoje), kur didžiausioje pasaulyje lazerių parodoje „Laser World of Photonics 2017“ pristatys šalies lazerių pramonės potencialą tarptautinei šio sektoriaus bendruomenei, dalyvaus susitikimuose su aukšto rango Vokietijos pareigūnais. 

Birželio 26 d., ūkio ministras susitiks su Bavarijos žemės Ministro Pirmininko

Skaityti toliau

Parodos „Žinok, kad kraujas – skystis ypatingas“ atidarymo iškilmės (0)

Vytas Antanas Tamošiūnas | A.Zavadskio nuotr.

2017 m. birželio 15 d. 15 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks parodos „Žinok, kad kraujas – skystis ypatingas“ atidarymo iškilmės. Paroda skirta Lietuvos MA akademiko, mokslo premijos laureato (2005), imunologo, profesoriaus, habilituoto daktaro Vyto Antano Tamošiūno 75-mečiui. Paroda veikia birželio 5–29 d.

LMA Vrublevskių bibliotekoje surengtoje parodoje lankytojai turi galimybę susipažinti su eksponatais iš asmeninės akademiko V. A. Tamošiūno kolekcijos: apdovanojimais, dokumentais ir nuotraukomis, Skaityti toliau

Kaune vyks pasaulinis semiotikos kongresas (0)

Kauno technologijos universitetas | KTU nuotr.

Birželio 26-30 d. Kaune vyks 13-asis Pasaulinis semiotikos kongresas, kurį rengia Semiotikos institutas, įsikūręs Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMM). Šis svarbus  mokslo renginys vyks iki gegužės 30 d. 

Pasaulinis semiotikos kongresas – nuo 1974 m. kas keleri metai skirtingose šalyse vykstantis Tarptautinės semiotikos asociacijos mokslo renginys. Jis buvo surengtas tokiuose miestuose kaip Milanas, Viena, La Korunja, Sofija, Helsinkis, Berklis, Gvadalachara, Nandzingas ir kt. Skaityti toliau

A. Alaburda: Vis daugiau jaunų žmonių domisi nervų sistema ir jos tyrimais (0)

VU prof. Aidas Alaburda | E.Kurausko nuotr.

„Centrinė nervų sistema laikoma sudėtingiausiu Visatos dariniu, tad jos pažinimas svarbus tiek fundamentiniu, tiek taikomuoju aspektu. Akivaizdu, kad šis pažinimo procesas tikrai užtruks, užtikrindamas neurobiofizikams ilgalaikes darbo vietas“, – šypteli Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius, biofizikas Aidas Alaburda. Jo ir kolegų pastangomis VU atnaujinta biofizikos bakalauro studijų programa, daugiau dėmesio skiriant neuromokslams. Skaityti toliau

P. Kalnius: Profesija – etnologas (Komentarai įrašui P. Kalnius: Profesija – etnologas yra išjungti)

Etnologas dr. Petras Kalnius | R. Mičiūno nuotr.

– Kas yra etnologija?

– Pavadinimas kilęs nuo dviejų graikiškų žodžių santraukos: Ethnos – tauta + logosmokslas. Trumpai tariant, etnologija yra mokslas apie etnines bendruomenes (gentis, tautas, nacijas) ir jų kultūrą (medžiaginę buitį, papročius, tradicijas, gyvenimo būdą), jos raidos dėsningumus.

Žmonėms, kurie klausosi per radiją populiarių laidų apie tradicinę lietuvių kultūrą, galbūt susidaro įspūdis, kad etnologija – tik žmonių kuriamos mįslės, minklės, patarlės, dainos arba kalendorinių švenčių metu kokių nors seneliukų atliekami magiški veiksmai, burtai, Skaityti toliau

Vilniuje vyks konferencija „Vizualumas 2017: turizmas vs. paveldas kūrybiniame mieste” (0)

Vilniuje vyks konferencija „Vizualumas 2017: turizmas vs. paveldas kūrybiniame mieste” | Rengėjų nuotr.

Balandžio 20-21 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Senamiesčio rūmuose (4.3a, I korpusas, Trakų g. 1) vyks tarptautinė tarpdalykinė mokslinė konferencija „Vizualumas 2017: turizmas vs. paveldas kūrybiniame mieste”. Į ją jau ketvirtą kartą susirinks įvairių šalių humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai, besidomintys šiuolaikinėmis ir nuolat kintančiomis vizualumo, paveldo ir kultūriškumo tendencijomis. Skaityti toliau

M. Mamardašvilis. Apie gėrį ir priežastingumą (audio) (0)

Filosofas prof. Merabas Mamardašvilis | syg.ma nuotr.

Žymus gruzinų filosofas prof. Merabas Mamardašvilis (1930–1990) buvo žinomas visai rusų, gruzinų ir kitų buvusios SSSR okupuotų valstybių akademinei bendruomenei. Dažnai jį lygindavo su Sokratu – sakydavo: kol klausaisi jo kaip užburtas, viskas aišku, vos tik išeini iš auditorijos – jau ne taip aišku…

Per gyvenimą buvo atspausdintos tik kelios Jo knygos. Po mirties draugai Skaityti toliau

Kas yra mediacija? Mediacija ugdymo įstaigose (0)

K. Kagio nuotr.

Šiame straipsnyje trumpai reziumuojame tyrimo apie konflikto priežastis bei jo sprendimo naujovišką būdą – mediaciją rezultatus. Tyrimą atliko doc. dr. Eglė Celiešienė ir doc. dr. Angelė Kaušylienė (Lietuvos edukoloijos universitetas). Lietuvoje mediacija, naujas konflikto sprendimo būdas, dar nelabai girdėtas dalykas, bet būtų labai naudingas ugdymo įstaigose.

Alternatyviems konfliktų sprendimo būdams įsitvirtinant teisinėje sistemoje, vis dažniau kalbama apie mediacijos taikymą ugdymo sistemoje. Skaityti toliau

Vyksta 10-ieji N. Vėliaus skaitymai „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“ (programa) (3)

verpstes trys

Balandžio 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Vilnius) Konferencijų salėje rengia Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymus (X) „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“.

Kasmet rengiamomis garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirtomis konferencijomis siekiama sutelkti įvairių humanitarinių mokslo sričių, vienaip ar kitaip susijusių su baltų mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija, – tautosakos, istorijos,

Skaityti toliau

Paskelbtas etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų konkursas (0)

K. Keišos nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) paskelbė 2017 metų mokslinių tyrimų „Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 metų programos“ konkursą.   

Programa patvirtinta EKGT  2015 m.   lapkričio   10 d.  nutarimu   Nr. TN-5. Programos tikslas – sukaupti duomenis apie etninės kultūros tęstinumo ir kaitos Lietuvoje bei lietuvių bendruomenėse užsienyje tendencijas, nagrinėti etninės kultūros raidos problematiką ir jos sąveiką su etninės kultūros valstybinės globos tikslais, užtikrinti tyrimų rezultatų sklaidą ir prieinamumą visuomenei. Tyrimas turėtų turėti praktinę reikšmę Lietuvos etninės kultūros puoselėjimui. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Ar nuo universitetų skaičiaus reikia pradėti pertvarką? (0)

Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

Analizuodami pastarojo meto diskusiją dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų būklės, valdymo institucijų atstovai nuolat pabrėžia jų tinklo pertvarkos būtinybę. Sunku pasakyti, ar jie patys tuo tiki, ar tik bando įtikinti mus, kad universitetinio ugdymo institucijų didžiausia problema – per didelis jų skaičius. Esą tai labai brangiai kainuoja ir trukdo sutelkti mokslininkus bei materialinius išteklius. 

Daugelis atidžiai stebinčių propagandinės (kitaip nepavadinsi) kampanijos eigą, turinį ir tempus, negalėjo nepastebėti, kaip selektyviai buvo dozuojama informacija, nuosekliai formuojant išankstinę viešąją nuomonę. Skaityti toliau

Seime surengta konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ (video) (0)

Konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“.

Konferencijoje buvo aptarta viešojoje erdvėje nuolat minimos universitetinio ugdymo pertvarkos, mokslininkų statuso juridinio reglamentavimo tobulinimo bei kiti su mokslu ir studijomis susiję klausimai.

Konferenciją surengė Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmų diskusijų klubas ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profsąjungų susivienijimas. Skaityti toliau

B. Kaulakys. Lietuvos mokslui ir studijoms – bado dieta (I) (0)

Prof. habil. dr. Bronislovas Kaulakys | Mokslolietuva.lt nuotr.

Pastaraisiais metais mokslui ir studijoms (universitetams ir mokslo institutams visų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui) iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai sudaro tik apie 0,6–0,7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) – dvigubai mažiau negu prieš 15–20 m.

Nepaisant to, dominuoja kalbos apie didžiulį, bet ne tą ir ne taip dirbantį Lietuvos mokslo potencialą. Esą ir su labai mažu finansavimu galima aukšta studijų kokybė, dideli mokslo pasiekimai ir reikšminga jų įtaka verslui. Lietuva gali tai, ko nepademonstravo nė viena šalis. Reikia tik teisingai valdyti universitetus, institutus ir atskirus mokslininkus. Skaityti toliau

Švęsti Algirdą Julių Greimą. Pokalbis su prof. Arūnu Sverdiolu (0)

Algirdas Julius Greimas 1985 m. | Šeimos archyvas

Pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro vedėjo profesoriaus Arūno Sverdiolo, po nepriklausomybės atkūrimo Paryžiuje gyvenęs garsus lietuvių kalbininkas, semiotikas, eseistas A. J. Greimas kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, siūlė ambicingus mūsų kultūros ateities projektus, skatino ir konsultavo kultūros žurnalų leidybą, polemiškai rašė periodinėje spaudoje. Apie šią asmenybę, kurios nuopelnus 2017 m. įvertino ne tik Lietuva, bet ir pasaulis, kalbamės su prof. A. Sverdiolu.

– Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė A. J. Greimo metais, o jo 100-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašą. Kuo Lietuvai ir pasauliui reikšminga ši asmenybė? Skaityti toliau

Po 10 metų pertraukos archeologai grįžo į Lieporių gyvenvietę (0)

I-XIV a. zemaiciu atkurti rubai D.Steponavicienes_antiqua arch..FB foto

Vasario 15 dieną, 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks pirmasis M. Gimbutienės skaitymo vakaras.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į 2017 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymus. Šalies archeologai jų metu pristatys naujausius pranešimus apie mokslo istoriją, piliakalnių ir senovės gyvenviečių tyrimus, religijos paminklų paieškas, eksperimentinę archeologiją. Pirmąjį vakarą bus apžvelgiamos dvi temos – dar neskelbti Lieporių archeologinės gyvenvietės tyrimai ir žemaičių genties I-IX a. aprangos atkūrimą. Skaityti toliau

Geografai visuomenei pateikė 70 Lietuvos ežerų gylių žemėlapius (video) (0)

Zvejai Plateliu ezere_DaivosV.nuotr

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) geografai visuomenei pateikė septyniasdešimties Lietuvos ežerų ir tvenkinių batimetrijos duomenis. Batimetrija – tai vandens telkinių gylių matavimas ir žymėjimas žemėlapyje taip sudarant batimetrinius žemėlapius. Didžiąją dalį batimetrijos duomenų suskaitmenino geografijos specialybės studentai, vadovaujami Geografijos ir turizmo katedros lektoriaus Marijaus Pilecko.

Lietuvos ežerų batimetriniai planai skenuojami ir skaitmeninami rengiant LEU kursinius ir bakalauro darbus. Dar dviejų ežerų (Gineitiškių ir Salotės) batimetrijos duomenis pateikė LEU absolventas, šiuo metu Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro doktorantas Vaidotas Valskys. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Lietuviškas mokslas nuo Jungtinės Karalystės iki Australijos (video) (0)

Rimvydas Juškaitis,Audrys Antnaitis ,Almantas Pivrikas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Dešimtosios mokslo premijų, skiriamų lietuvių kilmės užsieniečiams mokslininkams bei Lietuvos Respublikos pilietybę turintiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje įteikimo ceremonijos metu buvo apdovanoti ir du tiksliųjų mokslų atstovai: lazeristas dr. Rimvydas Juškaitis bei fizikas dr. Almantas Pivrikas.

Abu mokslininkai gana aiškiai žinojo, ko nori iš gyvenimo. Abu to atkakliai siekė ir , regis, jiems daug kas pavyko. Abu nenutraukė savo ryšių su Lietuva, į kurią grįžta ne tik didžkukulių pavalgyti.

Audrio Antanaičio ir Arūno Sartanavičiaus pokalbis su 2016 metų Švietimo ir mokslo ministerijos mokslo premijų laureatais dr. Rimvydu Juškaičiu ir dr. Almantu Pivriku. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Kas Jūs, pone Viktorai Masaiti? (video, nuotraukos) (5)

Viktoras Masaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šis klausimas garbiam Rusijoje gyvenančiam mokslininkui skamba visai logiškai, nes apie Viktorą Masaitį Lietuvoje mes nežinome nieko. Tiesa, prieš ketverius metus jo pavardė šmėkštelėjo mūsų spaudoje, kada buvo pranešta, kad Rusijoje, Popigajaus impaktiniame krateryje, rastas didžiulis deimantų telkinys, o jo atradėjas yra Sankt Peterburge gyvenantis geologas Viktoras Masaitis. Bet tuo mūsų žinios apie šį žmogų ir baigiasi. O gaila…

Gaila, nes V.Masaitis, tegul ir pragyvenęs visą gyvenimą Rusijoje, tebelieka lietuvis, kurio šeimą istorijos vėjai 1914 metais atpūtė į Rusiją ir jau nebeparpūtė Lietuvon. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Apdovanoti užsienio lietuviai mokslininkai (nuotraukos, video) (0)

Užsienio lietuvių mokslininkų apdovanojimo ceremonijoja | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gruodžio 1 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje iškilmingos ceremonijos metu apdovanoti penki iškilūs užsienyje gyvenantys ir dirbantys lietuviai mokslininkai. Premijos įteiktos odontologei dr. Jolantai Aleksejūnienei (Kanada), literatūrologui prof. Broniui Vaškeliui (JAV), lazerių specialistui dr. Rimvydui Juškaičiui (Didžioji Britanija), lituanistui Vaidui Šeferiui (Čekija) bei fizikui dr. Almantui Pivrikui (Australija).

Laureatus sveikino švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Rolandas Žalnierius, Lietuvos mokslo institucijų atstovai, kolegos. Jiems grojo „Sostinės vario kvintetas“. Skaityti toliau

Tyrėjai atskleis Nesvyžiaus Radvilų giminės mauzoliejaus paslaptis (0)

nesvyziuje_mab-lt2

Gruodžio 7 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, mokslininkų komanda pristatys šiais metais vykdytų tyrimų didikų Radvilų giminės mauzoliejuje Nesvyžiuje (Baltarusija) rezultatus. Renginyje dalyvaus projekto vadovai: Kultūros paveldo departamento atstovė Audronė Vyšniauskienė ir Vilniaus universiteto istorikas dr. Salvijus Kulevičius.

Antropologė Justina Kozakaitė pristatys atliktų antropologinių tyrimų rezultatus, architektas Rimas Grigas kalbės apie mauzoliejaus architektūrą, istorikas Martynas Jakulis pateiks istorinių faktų apie jame palaidotus asmenis, archeologė Vytautė Lukšėnienė pasakos apie mauzoliejuje rastų artefaktų tyrimus ir identifikaciją. Skaityti toliau

Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga (1)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.

Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos

1940 m. vasarą Č. Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją.

Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institute vyks konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“ (0)

lietuviu-kalbos-institutas_tiesa-com

Gruodžio 1 d., 10 val., Vilniuje Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5,) vyks mokslinė konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“, 12 val. Profesorės Jolantos Zabarskaitės mokslo darbų parodos atidarymas Lituanistikos židinyje. Renginio dalyviai susipažins su mokslo darbų atsiradimo keliu, bus vaišinami kava, tortu!

„Mokslo darbų parodos atidaromos, kai yra ką parodyti, kuo pasidžiaugti. Jolantą Zabarskaitę apibūdintų esminiai žodžiai: meilė ir atkaklumas. Meilė savo šeimai, kalbai, idėjai, gimtinei. Atkaklumas susijęs su savo misijos suvokimu ir atsidavimu tai Skaityti toliau