Mokslo darbai

Švęsti Algirdą Julių Greimą. Pokalbis su prof. Arūnu Sverdiolu (0)

Algirdas Julius Greimas 1985 m. | Šeimos archyvas

Pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro vedėjo profesoriaus Arūno Sverdiolo, po nepriklausomybės atkūrimo Paryžiuje gyvenęs garsus lietuvių kalbininkas, semiotikas, eseistas A. J. Greimas kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, siūlė ambicingus mūsų kultūros ateities projektus, skatino ir konsultavo kultūros žurnalų leidybą, polemiškai rašė periodinėje spaudoje. Apie šią asmenybę, kurios nuopelnus 2017 m. įvertino ne tik Lietuva, bet ir pasaulis, kalbamės su prof. A. Sverdiolu.

– Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė A. J. Greimo metais, o jo 100-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašą. Kuo Lietuvai ir pasauliui reikšminga ši asmenybė? Skaityti toliau

Po 10 metų pertraukos archeologai grįžo į Lieporių gyvenvietę (0)

I-XIV a. zemaiciu atkurti rubai D.Steponavicienes_antiqua arch..FB foto

Vasario 15 dieną, 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks pirmasis M. Gimbutienės skaitymo vakaras.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į 2017 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymus. Šalies archeologai jų metu pristatys naujausius pranešimus apie mokslo istoriją, piliakalnių ir senovės gyvenviečių tyrimus, religijos paminklų paieškas, eksperimentinę archeologiją. Pirmąjį vakarą bus apžvelgiamos dvi temos – dar neskelbti Lieporių archeologinės gyvenvietės tyrimai ir žemaičių genties I-IX a. aprangos atkūrimą. Skaityti toliau

Geografai visuomenei pateikė 70 Lietuvos ežerų gylių žemėlapius (video) (0)

Zvejai Plateliu ezere_DaivosV.nuotr

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) geografai visuomenei pateikė septyniasdešimties Lietuvos ežerų ir tvenkinių batimetrijos duomenis. Batimetrija – tai vandens telkinių gylių matavimas ir žymėjimas žemėlapyje taip sudarant batimetrinius žemėlapius. Didžiąją dalį batimetrijos duomenų suskaitmenino geografijos specialybės studentai, vadovaujami Geografijos ir turizmo katedros lektoriaus Marijaus Pilecko.

Lietuvos ežerų batimetriniai planai skenuojami ir skaitmeninami rengiant LEU kursinius ir bakalauro darbus. Dar dviejų ežerų (Gineitiškių ir Salotės) batimetrijos duomenis pateikė LEU absolventas, šiuo metu Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro doktorantas Vaidotas Valskys. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Lietuviškas mokslas nuo Jungtinės Karalystės iki Australijos (video) (0)

Rimvydas Juškaitis,Audrys Antnaitis ,Almantas Pivrikas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Dešimtosios mokslo premijų, skiriamų lietuvių kilmės užsieniečiams mokslininkams bei Lietuvos Respublikos pilietybę turintiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje įteikimo ceremonijos metu buvo apdovanoti ir du tiksliųjų mokslų atstovai: lazeristas dr. Rimvydas Juškaitis bei fizikas dr. Almantas Pivrikas.

Abu mokslininkai gana aiškiai žinojo, ko nori iš gyvenimo. Abu to atkakliai siekė ir , regis, jiems daug kas pavyko. Abu nenutraukė savo ryšių su Lietuva, į kurią grįžta ne tik didžkukulių pavalgyti.

Audrio Antanaičio ir Arūno Sartanavičiaus pokalbis su 2016 metų Švietimo ir mokslo ministerijos mokslo premijų laureatais dr. Rimvydu Juškaičiu ir dr. Almantu Pivriku. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Kas Jūs, pone Viktorai Masaiti? (video, nuotraukos) (5)

Viktoras Masaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šis klausimas garbiam Rusijoje gyvenančiam mokslininkui skamba visai logiškai, nes apie Viktorą Masaitį Lietuvoje mes nežinome nieko. Tiesa, prieš ketverius metus jo pavardė šmėkštelėjo mūsų spaudoje, kada buvo pranešta, kad Rusijoje, Popigajaus impaktiniame krateryje, rastas didžiulis deimantų telkinys, o jo atradėjas yra Sankt Peterburge gyvenantis geologas Viktoras Masaitis. Bet tuo mūsų žinios apie šį žmogų ir baigiasi. O gaila…

Gaila, nes V.Masaitis, tegul ir pragyvenęs visą gyvenimą Rusijoje, tebelieka lietuvis, kurio šeimą istorijos vėjai 1914 metais atpūtė į Rusiją ir jau nebeparpūtė Lietuvon. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Apdovanoti užsienio lietuviai mokslininkai (nuotraukos, video) (0)

Užsienio lietuvių mokslininkų apdovanojimo ceremonijoja | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gruodžio 1 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje iškilmingos ceremonijos metu apdovanoti penki iškilūs užsienyje gyvenantys ir dirbantys lietuviai mokslininkai. Premijos įteiktos odontologei dr. Jolantai Aleksejūnienei (Kanada), literatūrologui prof. Broniui Vaškeliui (JAV), lazerių specialistui dr. Rimvydui Juškaičiui (Didžioji Britanija), lituanistui Vaidui Šeferiui (Čekija) bei fizikui dr. Almantui Pivrikui (Australija).

Laureatus sveikino švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Rolandas Žalnierius, Lietuvos mokslo institucijų atstovai, kolegos. Jiems grojo „Sostinės vario kvintetas“. Skaityti toliau

Tyrėjai atskleis Nesvyžiaus Radvilų giminės mauzoliejaus paslaptis (0)

nesvyziuje_mab-lt2

Gruodžio 7 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, mokslininkų komanda pristatys šiais metais vykdytų tyrimų didikų Radvilų giminės mauzoliejuje Nesvyžiuje (Baltarusija) rezultatus. Renginyje dalyvaus projekto vadovai: Kultūros paveldo departamento atstovė Audronė Vyšniauskienė ir Vilniaus universiteto istorikas dr. Salvijus Kulevičius.

Antropologė Justina Kozakaitė pristatys atliktų antropologinių tyrimų rezultatus, architektas Rimas Grigas kalbės apie mauzoliejaus architektūrą, istorikas Martynas Jakulis pateiks istorinių faktų apie jame palaidotus asmenis, archeologė Vytautė Lukšėnienė pasakos apie mauzoliejuje rastų artefaktų tyrimus ir identifikaciją. Skaityti toliau

Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga (1)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.

Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos

1940 m. vasarą Č. Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją.

Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institute vyks konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“ (0)

lietuviu-kalbos-institutas_tiesa-com

Gruodžio 1 d., 10 val., Vilniuje Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5,) vyks mokslinė konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“, 12 val. Profesorės Jolantos Zabarskaitės mokslo darbų parodos atidarymas Lituanistikos židinyje. Renginio dalyviai susipažins su mokslo darbų atsiradimo keliu, bus vaišinami kava, tortu!

„Mokslo darbų parodos atidaromos, kai yra ką parodyti, kuo pasidžiaugti. Jolantą Zabarskaitę apibūdintų esminiai žodžiai: meilė ir atkaklumas. Meilė savo šeimai, kalbai, idėjai, gimtinei. Atkaklumas susijęs su savo misijos suvokimu ir atsidavimu tai Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuvos mokslas yra žlugdomas (video) (1)

Audrys Antanaitis, Algimantas Liekis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Mokslas gali būti savas ir svetimas. Taip teigia panašaus pavadinimo knygą išleidęs istorikas Algimantas Liekis. Pasak jo, kai mokslas tarnauja ne savo tautai ir valstybei, jis yra svetimųjų įrankis.

Tie svetimieji gali būti įvairūs. Svetimos valstybės, finansiniai klanai, įvairios interesų grupės. Jie užsako mokslų tyrimus ir naudojasi jų rezultatais taip, kaip jiems reikia.

Mažos šalies mokslo padėtis dar sudėtingesnė. Skaityti toliau

Akademikas E. Jovaiša pristatė monografiją „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ (nuotraukos, video) (14)

Akademikas Eugenijjus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 21 d. pilnutėlėje Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje archeologas, akademikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius, Istorijos fakulteto dekanas Eugenijus Jovaiša pristatė trečią trilogijos „Aisčiai“ dalį – monografija– „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.

Knygos pristatyme dalyvavo monografijos autorius akademikas E. Jovaiša ir knygos kūrėjai:leidyklos direktorius Jonas Balčiūnas, akademikė, specialioji redaktorė Grasilda Skaityti toliau

Bus pristatyta trečioji akademiko E. Jovaišos monografija apie aisčius (39)

„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės narys akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 21 d., penktadienį, 15 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) bus pristatyta neseniai išleista trečioji archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos monografija apie aisčius „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.

Ši knyga paskirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Romualdui Ozolui ir Algirdui Patackui. Knygos pristatyme dalyvaus monografijos autorius akademikas E. Jovaiša ir knygos kūrėjai: Skaityti toliau

VU chemikai: Nobelio premijos laureatų darbai ateityje padės sukurti molekulinius robotus (0)

Orentas Edvinas | E. Kurausko nuotr.

Nobelio chemijos premiją pasidalijo mokslininkai J, Pieras (Jeanas Pierre’as Sauvage‘as) iš Prancūzijos, seras J. Fraseris Stodartas iš JAV ir Bernardas L. Feringa iš Olandijos už molekulinių mašinų, arba molekulinių įrenginių, sukūrimą ir sintezę. Laureatai įrodė, kad technologijos miniatiūrizavimas gali sukelti revoliuciją.

„Dažnai mokslininkai siekia pamėgdžioti tai, kas jau veikia gyvuosiuose organizmuose, ląstelėje: medžiagų pernešimą, perdavimą į reikiamą vietą. Skaityti toliau

Istorijos institute vyks tarptautinė konferencija „Skirtys ir bendrumai kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose” (0)

Alkas.lt koliažas

Rugsėjo 22–23 dienomis Lietuvos istorijos instituto (LII) Etnologijos ir antropologijos skyrius (Kražių g. 5, Vilnius) surengs tarptautinę konferenciją „Skirtys ir bendrumai kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose”.

Konferencijoje, kurią remia Lietuvos
mokslo taryba, dalyvaus etnologai, antropologai, sociologai, folkloristai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos mokslo institucijų bei iš užsienio – Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Čekijos, Lenkijos. Konferencijoje pranešimus skaitys ir doktorantai. Konferencija vyks anglų ir lietuvių kalbomis. Ketinama perskaityti 29 pranešimus.

Konferencijos rengėjai Vida Savoniakaitė, Auksuolė Čepaitienė, Vytautas Tumėnas, Darius Skaityti toliau

Briuselyje vykusiame ES jaunųjų mokslininkų konkurse Lietuvos atstovai iškovojo apdovanojimus (0)

ŠMM nuotr.

2016 metų Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Briuselyje abu Lietuvos atstovai pelnė specialiuosius apdovanojimus.

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos absolventas, Vilniaus universiteto medicinos studentas Modestas Gudauskas apdovanotas biotechnologijų pramonės srities apdovanojimu už darbą „Acetobacteraceae šeimos bakterijos, gaminančios biopolimerus“. „Europos Sąjungos laukia šviesi ateitis“, – sveikindami Modestą džiaugėsi prizo steigėjai – organizacija „BBI JointUndertaking“, Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje pristatomas archeologės R. Volkaitės-Kulikauskienės mokslinis palikimas (0)

Regina Volkaitė–Kulikauskienė | LMAVB RS F377-2521nuotr.

Iki rugsėjo 30 d. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (Žygimantų g. 1) veiks paroda „Atvėrusi žemę su joje slypinčiomis paslaptimis būsimoms kartoms“, skirta archeologės, istorikės, kultūrologės Reginos Volkaitės-Kulikauskienės 100-mečiui.

Reginai Volkaitei-Kulikauskienei (1916-2007) skirtoje parodoje pristatomas gausus mokslinis palikimas bei įvairią mokslininkės veiklą atspindintys dokumentai ir nuotraukos. Šis palikimas, kurį mokslininkė padovanojo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai 2005 m., saugomas Reginos Volkaitės-Kulikauskienės fonde (F377). Skaityti toliau

Briuselyje prasideda Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas (0)

ŠMM nuotr.

Šiandien, rugsėjo 15 dieną, Briuselyje prasideda Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas. Jaunieji mokslininkai iš 37 pasaulio šalių pristatys darbus biologijos, chemijos, kompiuterių mokslo, inžinerijos, aplinkos, medžiagų, matematikos, medicinos, fizikos ir socialinių mokslų srityse. Konkurso nugalėtojai paaiškės pirmadienį, rugsėjo 19 dieną.

Lietuvai šiemet atstovaus nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai Rūta Prakapaitė su darbu „Naujos kartos antimikrobiniu aktyvumu pasižyminčių tvarsčių kūrimas: Skaityti toliau

VU antropologas D. Brandišauskas tirs Rytų Sibiro čiabuvių gyvenseną (2)

Donatas Brandišauskas | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto kultūros antropologas doc. dr. Donatas Brandišauskas tapo pirmuoju šalies tyrėju, gavusiu prestižinį mokslinių tyrimų grantą iš Nacionalinės geografijos draugijos (angl. National Geographic Society) ir rugsėjo 13 d. pradės vykdyti lauko tyrimus Pietų Jakutijoje ir Amūro regione, Rusijoje.

Vykdydamas projektą VU antropologas dirbs autochtonų elnių augintojų ir medžiotojų bendruomenėse, tirs kintančias sąsajas tarp jų religinių praktikų, kraštovaizdžio suvokimo bei jų teisių šiandienos Rusijoje. Bendradarbiaudamas su užsienio mokslo institucijomis, kokybinius lauko tyrimus Arktikoje doc. dr. D. Brandišauskas vykdo nuo 2003 m. Skaityti toliau

Mokslininkai išrado geresnės kokybės apkrovoms atsparų asfalto mišinį (1)

VGTU mokslininkų sukurtas asfalto mišinys | VGTU nuotr.

Provėžos ir duobės Lietuvos keliuose kelia galvos skausmą ne vienam vairuotojui – šią problemą spręsti žada Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, sukūrę atitikmenų Lietuvoje neturintį ilgalaikėms apkrovoms atsparų asfalto mišinį.

Sukurtas asfalto dangos viršutinio sluoksnio mišinys užtikrins ne tik didelio eismo intensyvumo kelių,  gatvių bei kitų eismo zonų patvarumą, bet ir oro uostų peronų, orlaivių stovėjimo aikštelių, jūrų uostų krantinių bei terminalų susisiekimo infrastruktūros ilgaamžiškumą. Skaityti toliau

Vilniaus bastėjoje veiks paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos) (3)

Diržas, XVI a. II pusė–XVII a. I pusė. Sidabras, auksas. Vilnius, Gedimino pr. 22. Tyr. vad. L. Kvizikevičius, 2004 m. Lietuvos nacionalinis muziejus | LNM nuotr.

Nuo rugsėjo 2 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18), bus atidaryta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“. Ji yra skirta rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniuje  vyksiančiam  XXII Europos archeologų kongresui. Toks archeologų susitikimas kasmet vyksta vis kitame Europos mieste, Lietuvoje jis rengiamas pirmą kartą.

Parodoje pristatomi pastarųjų 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje radiniai apimantys laikotarpį  nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus napoleonistikos. Ankstyviausią laikotarpį pristato akmens amžiaus kapų įkapės iš Gyvakarų (Kupiškio r.) ir Biržų.  Skaityti toliau

Viktorija Valinčiūtė. Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą? (0)

Viktorija Valinčiūtė_asmen. nuotr

Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų mokslinių darbų viešinimą, pristatomas LEU Lituanistikos fakulteto lietuvių filologijos I kurso bakalaurantės Viktorijos Valinčiūtės straipsnis. Už mokslinį darbą „Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą?“ jai buvo suteikta paskatinamoji premija. Darbo vadovė – prof. dr. Sigutė Radzevičienė.

Kiekvieno Lietuvos miestelio kilmė apipinta įvairiausiomis legendomis ir padavimais. Taip sužadinamas smalsumas, žmonės ima ieškoti informacijos apie savo tėviškę, o kai kurie, remdamiesi vaikystės ir jaunystės įspūdžiais,

Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (III) (3)

Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA ir ČIA.

Atgimimo metais daug mokslininkų, dėstytojų, studentų  buvo gana revoliucingi, pasiryžę panaikinti sovietmečio mokslo ir studijų sistemų, demokratinių teisių varžymą,  atsisakyti disertacijų ir mokslo darbų rašymo rusų kalba ir kt. Beveik  visos aukštųjų mokyklų bendruomenės  organizavo  rinkimus į įvairių padalinių tarybas. Visa tai sukrėtė daugelį vadovų, nors ir talentingus mokslininkus, bet įpratusius būti tik LKP CK, ministerijos valios vykdytojais. Sovietmečiu kartą papuolęs į nomenklatūrininkus, jeigu nenusikalsdavo partinei valdžiai, dažnai vadovaudavo vos ne iki mirties, neretai susikurdamas ir  „nepakeičiamojo“ aureolę. Skaityti toliau

Rumšiškėse vyksta prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir laisvė“ (dienotverkė) (3)

Lietuvos liaudies buities muziejus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 29 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse darbą pradėjo jau vienuoliktasis akademinis prigimtinės kultūros seminaras. Šio seminaro tema „Prigimtinė kultūra ir laisvė“. Seminarą rengia Prigimtinės kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Rumšiškių muziejaus dvaro akademija. Seminaro pranešėjai literatūros ir tautosakos tyrėjai, istorikai, filosofai, architektai, menotyrininkai; tarp jų literatūrologė Viktorija Daujotytė, istorikai Antanas Kulakauskas, Rimvydas Laužikas, Vykintas Vaitkevičius, etnologės Giedrė Šmitienė, Aušra Žičkienė, filosofai Jurga Jonutytė, Žilvinas Svigaris. Skaityti toliau

E. Furman. Kodėl norima išguiti iš rinkos nevalstybinius institutus? (2)

Erika Furman | ktu.lt nuotr.

Lietuvos Vyriausybė deklaruoja, kad skatina inovacijas ir mokslo pažangą. Ar tikrai Švietimo ir mokslo ministerija vykdo Vyriausybės pavestos politikos įgyvendinimą, pasirenka tinkamas priemones tikslams pasiekti? Abejonė kilo, kai teko iš arčiau susipažinti su valstybės požiūriu į privačius mokslo institutus. Kad tokie institutai galėtų veikti, jie, kaip ir valstybiniai, akredituojami Švietimo ir mokslo ministerijos. Ir tai teisinga praktika, filtruojant, kad nesikurtų kompetencijos neturintys juridiniai dariniai. Tačiau egzistuojanti tokios atrankos tvarka kelia daug klausimų, iš kurių pagrindinis – ar tikrai skatinama Lietuvoje privati iniciatyva, siekanti Skaityti toliau

VGTU mokslininkai kuria pirmąjį Lietuvoje skaitmeninį miestelį (0)

VGTU Saulėtekio miestelio skaitmeninio modelio prototipas | VGTU nuotr.

Kaip būsimas būsto pirkėjas norėtumėte pasmalsauti, kas bus matoma pro dar nepastatyto buto langus? Kiek reikės mokėti už šildymą? Norėtumėte eiti į naują restoraną prieš tai žinodami, kokia ten aplinka ir iš anksto apžiūrėti trimačius patiekalų vaizdus?

„Tokias galimybes turi skaitmeniniai miestai ir tai nėra fantazija ar ateitis, tai – realybė“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto doc. dr. Vladimir Popov.

Skaityti toliau

Tarpukario šviesuolių darbai atskleisti VDU tyrimuose (0)

VDU laboratorijos | G. Dagio nuotr.

Birželio 16 d. 10 val. VDU Gamtos mokslų fakultete (GMF) (Žilibero g. 2) mokomųjų laboratorijų korpuse vyks projekto „B. Pajiedaitės takais“ pristatymas ir mokymo seminaras.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjų grupė prieš keletą metų pradėjo tirti gėlavandenių bestuburių organizmų grupę – samangyvius. Informacija apie šiuos egzotiškos išvaizdos mikroskopinius gyvūnus lietuviškuose vadovėliuose apsiribojo vos keliomis jiems skirtomis eilutėmis, tarptautinėje samangyvių tyrėjų (briozoologų) asociacijoje nebuvo nei vieno Lietuvos mokslininko. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (II) (2)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Kartu su TSRS kariuomene Lietuvon sugrįžo ir iki karo buvusi  „partinė – tarybinė“  A. Sniečkaus ir J. Paleckio  valdžia, remiama galingojo KGB ir karinių dalinių „tvarkai įvesti“. Ta valdžia ėmėsi sugrąžinti ir į studijų, mokslo bei švietimo sistemas visa tai, kas buvo bandoma įgyvendinti pirmosios okupacijos metais, prieš karą. Bet maža to, kiekvienas darbuotojas, kiekvienas studentas privalėjo pristatyti iš savo gyvenamosios vietos  pasirašytas partorgų, vykdomųjų komitetų pažymas, kad nebendravo su vokiečiais, kad yra patikimas „tarybinis pilietis“. Beje, ir stojančius   į aukštąsias mokyklas kandidatus pagal LKP(b) CK 1944 m. spalio 5 d. Skaityti toliau

VGTU studentai pagerino Lietuvos rekordą pasauliniame makaronų tiltų čempionate (0)

VGTU studentų komanda Špikis | VGTU nuotr.

Vengrijoje vykusiame pasaulio čempionate „World Championship in Spaghetti Bridge Building: RECCS 2016“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentų komanda „Špikis“ įspūdingai išbandė savo iš makaronų pastatytą tiltą ir pagerino dar prieš metus jų pačių pasiektą Lietuvos rekordą. Jų tiltas šį kartą atlaikė net 307,6 kg apkrovą (2015 m. tiltas atlaikė 251 kg).

Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (I) (3)

Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

„Lietuvos mokslas: savas ir svetimas“, – tokiu pavadinimu išleista dr. Algimato Liekio 45 – oji  monografinio pobūdžio 710 psl. knyga su daugiau kaip 300 iliustracijų  apie mokslo ir studijų nuo seniausių laikų iki šių dienų vietą ir vaidmenį lietuvių Tautos ir jos nepriklausomo valstybingumo  kūrimo ir stiprinimo  kelyje.

Tiesa, nemažai kas teigia, kad mokslas – nepolitinis, bet kam ir kuriems tikslams panaudojami jo rezultatai, tai jau politika, kaip ir politika kokius ir kokių vertybių gynėjais išugdomi mokymo ir studijų institucijose. Tai puikiai, remiantis ir įvairių laikų archyviniais ir literatūrinais šaltiniais  įrodoma ir bene  pirmajame tokio pobūdžio  mūsų Skaityti toliau

Kviečia 9-tieji Norberto Vėliaus skaitymai „Augalai baltų religijoje ir mitologijoje“ (5)

prof. Norbertas Vėlius | lnb.lt nuotr.

Balandžio 7–8 d. 10 val. Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6) Konferencijų salėje vyks 9-toji mokslinė konferencija „Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai (IX): Augalai baltų religijoje ir mitologijoje“.

Šia konferencija siekiama suburti įvairių mokslo sričių – folkloro, etnologijos, religijotyros, archeologijos, kalbotyros, menotyros, literatūrologijos – tyrinėtojus ir pakviesti pasigilinti į augalijos (medžių, žolių, gėlių, grybų, kultūrinių augalų) vaizdinius.

Konferencija vyks 2016 m. balandžio 7–8 d. Instituto Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Skaityti toliau