Mokslo darbai

Apdovanoti jaunieji mokslininkai (0)

Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laimėtojų darbai – nuo biomedžiagų tyrimų iki grafeno baterijų kūrimo | SMM.lt nuotr.

Balandžio 13 dieną, Švietimo ir mokslo ministerijoje, apdovanoti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo nugalėtojai. Pirmoji vieta šiemet skirta penkių darbų autoriams. Pirmosios vietos laimėtojai tampa kandidatais atstovauti Lietuvai 2018 m. jubiliejiniame 30-jame ES jaunųjų mokslininkų konkurse, rugsėjo 14–19 dienomis vyksiančiame Dubline. Kas važiuos į Dubliną, paaiškės gegužės mėnesį, kai jaunieji mokslininkai atsiųs patobulintus darbus. Skaityti toliau

J. Zabarskaitė. Fake terms ir turinys: dar kartą apie lituanistinius institutus (8)

Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.

Pulsuoja emocinis humanitarinis laukas. Diskusijos apie tai, reikia ar nereikia sujungti humanitarinius institutus, plėtojamos visais lygiais – susitikimuose su ministerija, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, viešiuose ir neviešuose dialoguose, poliloguose ir monologuose. Šios diskusijos „užkabina“ kitas diskusijas apie mokslininko laisvę, valstybės užsakymą, pinigus, tarptautiškumą, lituanistikos paskirtį ir vaidmenį, unikalumą, mokslininkų pažeminimą, mokslo darbų vertinimą, ir taip toliau, ir panašiai. Tai rodo, kiek problemų, klausimų, nuoskaudų yra susikaupę. Judinamos ir strateginės, ir taktinės problemos. Tačiau… Skaityti toliau

M. Purvinas. Modernybė ir kaimų paveldas (7)

dr. Martynas Purvinas | ve.lt nuotr.

Kaip iš tiesų atrodo tas modernus Vakarų pasaulis, kurį vis bandome vytis?

2017 m. rugsėjo mėnesį Belgijoje, Levene, vyko eilinė tarptautinė konferencija „Kaimo istorija 2017“ („Rural History 2017“), skirta kaimų istorijos tyrimams. Tokios konferencijos rengiamos kas dveji metai, jos jau vyko Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje. Į šį renginį susirinko apie 400 specialistų iš visų pasaulio žemynų (išskyrus Antarktidą): 44 britai, 39 ispanai, po 35 italus ir belgus, 32 vokiečiai, 29 prancūzai, 26 švedai, po 22 olandus ir JAV atstovus ir kiti. Paminėtini specialistai iš Japonijos ir daugumos Lotynų Amerikos šalių, Ganos ir Namibijos, Skaityti toliau

L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius? (11)

dr. Laimutis Bilkis | Asmeninė nuotr.

Pasirodžiusioje „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių institutų veiklos kokybės gerinimo parengti ataskaitoje“ visus lituanistinius institutus siūloma sujungti į vieną Humanitarinių tyrimų centrą. Pasak ataskaitos, šitaip „būtų sprendžiami esminiai valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo, lietuviškojo bei europietiškojo pilietiškumo stiprinimo uždaviniai“, o institutų sutelkimas į vieną centrą turėtų būti siejamas su tyrimų infrastruktūros atnaujinimu ir pan. Apskritai susidaro įspūdis, kad darbo grupė įsitikinusi, jog bendros institucijos sukūrimas Skaityti toliau

M. Purvinas. Klaidingi teiginiai apie Kristijono Donelaičio paveldą (4)

MAŽOSIOS Lietuvos paveldo tyrėjas dr. Martynas Purvinas, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto vyresn. mokslo darbuotojas | ve.lt nuotr.

Vilniaus universiteto Komunikacijų fakultetas, vykdydamas mokslo temą „Dokumentinių medijų fundamentalieji ir taikomieji tyrimai“, parėmė žinomo knygotyrininko Domo Kauno studiją „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“, kurią 2016 m. išleido „Akademinė leidyba“, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai.

Atidžiau susipažinus su, berods, solidžiu ir nemažos apimties veikalu, ten aptinkama nemažai keistų dalykų, gal primenančių dabartinio Lietuvos istorijos mokslo bėdas. Antai, D. Kauno veikale užsimenama apie mokytoją L. Venau (Lutz F. W. Wenau) iš Vokietijos, parašiusį „keletą vertingų savilaidos kraštotyrinių knygų apie Donelaičių genealoginius ryšius ir giminės narių istoriją“ (psl. 257 ir kitur). Nepanorėta nurodyti, kad tas Donelaičių giminės palikuonis per daugelį kruopštaus darbo metų surinko gausias žinias apie K. Donelaitį ir jo giminę, Skaityti toliau

Baltų kalbų atlasas – padės geriau pažinti lietuvių ir latvių kalbas (1)

baltu kalbu atlasasDažnai sakoma, kad lietuvių ir latvių kalbos yra labai panašios, turi daug bendrų žodžių, kuriuos abi tautos nesunkiai atpažįsta. Tačiau ar tikrai taip ir yra? Nors lietuvių ir latvių kalbos vienintelės išlikusios baltų kalbos pasaulyje, tyrimų apie jų panašumus ir skirtumus nedaug.

Grupė lietuvių ir latvių mokslininkų, vadovaujamų prof. dr. Danguolės Mikulėnienės (Lietuvių kalbos institutas) ir Latvijos mokslų akademijos narės korespondentės dr. Anos Stafeckos (Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas), Skaityti toliau

Išleistas straipsnių rinkinys „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu požiūriu“ (nuotraukos) (0)

Konferencija „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu požiūriu“ | F. Konickajos nuotr.

Ką tik pasirodė mokslinių straipsnių rinkinys rusų kalba „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu požiūriu“ (“Мир животных в мифопоэтическом ракурсе”) (redaktorės ir sudarytojos – M. Zavjalova, T. Civjan; Vicenza-Maskva, 2017 m., 292 psl.).

Knygą sudaro straipsnių, parengtų 2014 m. gegužės 15–17 d. Jurgio Baltrušaičio namuose Maskvoje vykusioje to paties pavadinimo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu, rinkinys. Konferenciją organizavo Lietuvos Respublikos kultūros atašė Rusijoje, Skaityti toliau

Pagaminti pirmieji plastikiniai daiktai galintys jungtis prie kitų įrenginių per bevielį ryšį (video) (0)

Vašingtono universiteto inžinieriai sukūrė pirmuosius trimačiais spausdintuvais pagamintus plastikinius objektus, kurie gali prisijungti prie kitų įrenginių „Wi-Fi“ ryšiu ir perduoti duomenis, patys neturėdami jokių elektronikos komponentų.

Pavyzdžiui, skalbimo priemonės buteliukas galėtų „pajusti“, kad jis jau tuštėja ir automatiškai prisijungti prie interneto ir jos užsakyti.

sukurti daiktus, kuriuos galima pasigaminti namuose paprasčiausiu Skaityti toliau

Fizikas S. Tamulevičius: Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja (0)

Fizikas S. Tamulevičius: „Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja“ | Pixabay nuotr.

„Dėl smarkaus natūralių išteklių panaudojimo pramonės reikmėms gamtoje atsirado medžiagų deficitas. Todėl šviesiausi pasaulio protai ėmė plėtoti naują mokslo sritį – nanotechnologijas, kurias pasitelkus kuriamos medžiagos, turinčios unikalių ypatybių“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Sigitas Tamulevičius, kurio parengtą straipsnį apie naujoves medžiagų srityje išspausdino prestižinis žurnalas „Reports on Progress in Physics“. S.Tamulevičius tikina, jog nanotechnologijomis sukurtų medžiagų pritaikymas kasdienybėje nėra tik teoriniai svaičiojimai ar tolimos ateities vizijos.

Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Galvosūkis mokslininkams: kaip išgyventi tarp galimybių ir reikalavimų girnų? (6)

Dalia Urbanavičienė | K. Driskiaus nuotr.

Lapkričio 22 d. Seime buvo surengta konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų padėtis žmogaus teisių aspektu“. Ją pradedant kai kurie Seimo nariai suabejojo, ar tikrai reikia sieti konferencijos pavadinimą su žmogaus teisėmis, gal tik su socialinėmis problemomis? Tikėtasi, kad vėl pagrindinis dėmesys bus skirtas pernelyg mažiems mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams.

Tačiau kalbėta ne tik apie tai, bet ir apie įsitikinimų, asmens laisvės bei kitų žmogaus teisių pažeidimus Lietuvos aukštosiose mokyklose. Nuoskaudų akademinėje Skaityti toliau

Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį (28)

Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį | Alkas.lt koliažas

Lapkričio 28 d. 17-19 val. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete (K. Donelaičio auditorija, Universiteto g. 5) vyks viešas renginys „Diskusija apie Fakulteto ir lituanistikos ateitį“.

Diskusijoje dalyvaus: Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė (Taikomosios kalbotyros institutas – TKI), prof. dr. Irena Smetonienė (TKI), prof. dr. Paulius V. Subačius (Literatūrų ir kultūrų tyrimo institutas – LKTI) ir doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas (LKTI). Pokalbiui vadovauis žurnalistas ir leidinio „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius. Skaityti toliau

Išleistas pirmasis leidinys Lietuvoje, apžvelgiantis didikų biologinę istoriją (0)

LEU nuotr.

Pasirodė Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto istorikės prof. dr. Raimondos Ragauskienės knyga „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab. – XVII a.)“. Ši monografija yra apskritai pirmas Lietuvoje leidinys, apžvelgiantis didikų biologinę istoriją.

Monografijoje atskleidžiama XV a. pab. susiformavusios ir iki XVII a. pab. gyvavusios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų kunigaikščių Radvilų giminės – Biržų ir Dubingių šakos – biologinė istorija. Remiantis „mažosios biologinės istorijos“ konceptu, Skaityti toliau

KTU prof. A. Ragauskui sirtas JAV Neurochirurgų kongreso apdovanojimas (1)

Arminas Ragauskas | KTU nuotr.

Lietuvių mokslininkų atlikta klinikinė studija ir pagal jos rezultatus parašytas straipsnis apie sunkiai pažeistų žmogaus smegenų sutrikdymų gydymo naujas galimybes pelnė pripažinimą JAV: jis ne tik publikuotas JAV Neurochirurgų kongreso (angl. The Congress of Neurological Surgeons) prestižiniame žurnale „Neurosurgery“, bet ir pelnė „Neurochirurginės intensyvios terapijos Oskarą“ šios medicininės organizacijos kasmetinio susitikimo Bostone generalinės sesijos metu. Už geriausią metų mokslinį straipsnį buvo apdovanotas vienas jo autorių Kauno technologijos universiteto (KTU) Sveikatos Skaityti toliau

VU kalbininkės straipsnis paskelbtas aukščiausio lygio moksliniame žurnale (0)

Laura Vilkaitė | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto asistentė dr. Laura Vilkaitė bendradarbiaudama su Notingamo universiteto (JK) profesoriumi NorbertuŠmitu (Schmitt) tarptautiniame kalbotyros žurnale „Applied Linguistics“ paskelbė straipsnį „Reading Collocations in an L2: Do Collocation Processing Benefits Extend to Non-Adjacent Collocations?“.

„Šis tyrimas – psichokalbotyros eksperimentas, naudojant akių judesių įrašymo metodą. Tyrimas kelia klausimą, kaip apdorojame kolokacijas Skaityti toliau

„Moterys moksle“: ką atrado žymiausia pasaulio mokslininkė? (video) (0)

Marija Kiuri | asmeninė nuotr.

Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardyti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų laureatę Mariją Kiuri. Nieko nuostabaus – neįtikėtini atkakli moteris įveikė daugybę jos gyvenime pasitaikiusių kliūčių ir paliko neišmatuojamą pėdsaką mokslo pasaulyje. Skaityti toliau

Nobelio fizikos premija: kas yra gravitacinės bangos? (1)

Kastytis Zubovas | asmeninė nuotr.

2017 m. Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys mokslininkai – amerikiečiai Kipas Fornas (Kipas Thorne’as), Raineris Veisas (Raineris Weissas) ir Baris Barišas (Barry Barishas), reikšmingai prisidėję prie praėjusių metų vasario mėnesį paskelbto gravitacinių bangų atradimo.

Šis atradimas yra beveik keturis dešimtmečius trukusio LIGO (Laser Interferometer Gravitational-wave Observatory) projekto kulminacija. K. Fornas ir R. Veisas LIGO inicijavo dar 1984 m., 1997-aisiais B. Barisšas tapo jo vadovu. LIGO gravitacines bangas aptiko 2015 m. rugsėjo 14 d. – vieną dieną prieš oficialiai Skaityti toliau

Lietuvos mokslininko paveikslas – koks jis? (3)

Dažnai Lietuvos mokslininkas įsivaizduojamas kaip labai ribotas žmogus – užsidaręs laboratorijoje ar bibliotekoje, bandantis atskirti ląstelę nuo ląstelės arba nuo tūkstantojo perskaityto mokslinio straipsnio, praradęs ryšį su aplinkiniu pasauliu.

Tačiau, ar tikrai toks jaunojo mokslininko paveikslas yra tikras? Ar išties jaunojo mokslininko kasdienybė tokia niūri? Kad būtų prasklaidytas įsigalėjęs požiūris, buvo pakalbinta Lietuvos jaunųjų

Skaityti toliau

Indijos mokslininkė įsteigė stipendiją VU Pietų Azijos studijų studentams (0)

L. Derčanski Hamid šeima su VU orientalistikos centro darbuotojais | VU OC nuotr.

Indijoje gyvenanti socialinių mokslų daktarė Sara Ahmed ir Vilniaus universitetas 2017 m. liepos 11 d. pasirašė sutartį, kuria įsteigta Liubov Derčanski Hamid (Lubov Derczanski Hamied) vardinė stipendija. Ši stipendija bus skiriama Vilniaus universiteto Orientalistikos centre studijuojantiems studentams, kurie sieks dalį studijų praleisti Indijoje studijuodami pasirinktame universitete, atlikdami praktiką ar mokslinius tyrimus.

„Geriausias būdas pažinti kultūrą plačiąja prasme yra būti joje, tad bet kuriam Azijos ar Artimųjų Rytų studijų studentui labai svarbu

Skaityti toliau

Paskelbti geriausi mokslo populiarinimo projektai Lietuvoje (0)

LMA rūmai/V.Valuckienės nuotr.

Lietuvos mokslų akademija (LMA), surengusi Mokslo populiarinimo priemonių apdovanojimų konkursą, atrinko ir paskelbė devynias geriausias mokslo populiarinimo veiklas pagal dvi kategorijas: „Renginiai įvairioms tikslinėms grupėms“ ir „Audiovizualinių priemonių projektai“.

„Pernai rudenį paskelbėme konkursą ir aštuonis mėnesius kvietėme kuo plačiau, originaliau, įdomiau populiarinti mokslą, jo pasiekimus ir už tai gauti apdovanojimą. Šį kartą vertinome realius įgyvendintus Skaityti toliau

Vokietijoje bus pristatytos Lietuvos lazerių pramonės galimybės (0)

Lazeriai | Mokslosriuba.lt nuotr.

Birželio 26–27 dienomis ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ atstovais ir verslininkų delegacija lankysis Miunchene (Vokietijoje), kur didžiausioje pasaulyje lazerių parodoje „Laser World of Photonics 2017“ pristatys šalies lazerių pramonės potencialą tarptautinei šio sektoriaus bendruomenei, dalyvaus susitikimuose su aukšto rango Vokietijos pareigūnais. 

Birželio 26 d., ūkio ministras susitiks su Bavarijos žemės Ministro Pirmininko

Skaityti toliau

Parodos „Žinok, kad kraujas – skystis ypatingas“ atidarymo iškilmės (0)

Vytas Antanas Tamošiūnas | A.Zavadskio nuotr.

2017 m. birželio 15 d. 15 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks parodos „Žinok, kad kraujas – skystis ypatingas“ atidarymo iškilmės. Paroda skirta Lietuvos MA akademiko, mokslo premijos laureato (2005), imunologo, profesoriaus, habilituoto daktaro Vyto Antano Tamošiūno 75-mečiui. Paroda veikia birželio 5–29 d.

LMA Vrublevskių bibliotekoje surengtoje parodoje lankytojai turi galimybę susipažinti su eksponatais iš asmeninės akademiko V. A. Tamošiūno kolekcijos: apdovanojimais, dokumentais ir nuotraukomis, Skaityti toliau

Kaune vyks pasaulinis semiotikos kongresas (0)

Kauno technologijos universitetas | KTU nuotr.

Birželio 26-30 d. Kaune vyks 13-asis Pasaulinis semiotikos kongresas, kurį rengia Semiotikos institutas, įsikūręs Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMM). Šis svarbus  mokslo renginys vyks iki gegužės 30 d. 

Pasaulinis semiotikos kongresas – nuo 1974 m. kas keleri metai skirtingose šalyse vykstantis Tarptautinės semiotikos asociacijos mokslo renginys. Jis buvo surengtas tokiuose miestuose kaip Milanas, Viena, La Korunja, Sofija, Helsinkis, Berklis, Gvadalachara, Nandzingas ir kt. Skaityti toliau

A. Alaburda: Vis daugiau jaunų žmonių domisi nervų sistema ir jos tyrimais (0)

VU prof. Aidas Alaburda | E.Kurausko nuotr.

„Centrinė nervų sistema laikoma sudėtingiausiu Visatos dariniu, tad jos pažinimas svarbus tiek fundamentiniu, tiek taikomuoju aspektu. Akivaizdu, kad šis pažinimo procesas tikrai užtruks, užtikrindamas neurobiofizikams ilgalaikes darbo vietas“, – šypteli Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius, biofizikas Aidas Alaburda. Jo ir kolegų pastangomis VU atnaujinta biofizikos bakalauro studijų programa, daugiau dėmesio skiriant neuromokslams. Skaityti toliau

P. Kalnius: Profesija – etnologas (Komentarai įrašui P. Kalnius: Profesija – etnologas yra išjungti)

Etnologas dr. Petras Kalnius | R. Mičiūno nuotr.

– Kas yra etnologija?

– Pavadinimas kilęs nuo dviejų graikiškų žodžių santraukos: Ethnos – tauta + logosmokslas. Trumpai tariant, etnologija yra mokslas apie etnines bendruomenes (gentis, tautas, nacijas) ir jų kultūrą (medžiaginę buitį, papročius, tradicijas, gyvenimo būdą), jos raidos dėsningumus.

Žmonėms, kurie klausosi per radiją populiarių laidų apie tradicinę lietuvių kultūrą, galbūt susidaro įspūdis, kad etnologija – tik žmonių kuriamos mįslės, minklės, patarlės, dainos arba kalendorinių švenčių metu kokių nors seneliukų atliekami magiški veiksmai, burtai, Skaityti toliau

Vilniuje vyks konferencija „Vizualumas 2017: turizmas vs. paveldas kūrybiniame mieste” (0)

Vilniuje vyks konferencija „Vizualumas 2017: turizmas vs. paveldas kūrybiniame mieste” | Rengėjų nuotr.

Balandžio 20-21 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Senamiesčio rūmuose (4.3a, I korpusas, Trakų g. 1) vyks tarptautinė tarpdalykinė mokslinė konferencija „Vizualumas 2017: turizmas vs. paveldas kūrybiniame mieste”. Į ją jau ketvirtą kartą susirinks įvairių šalių humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai, besidomintys šiuolaikinėmis ir nuolat kintančiomis vizualumo, paveldo ir kultūriškumo tendencijomis. Skaityti toliau

M. Mamardašvilis. Apie gėrį ir priežastingumą (audio) (0)

Filosofas prof. Merabas Mamardašvilis | syg.ma nuotr.

Žymus gruzinų filosofas prof. Merabas Mamardašvilis (1930–1990) buvo žinomas visai rusų, gruzinų ir kitų buvusios SSSR okupuotų valstybių akademinei bendruomenei. Dažnai jį lygindavo su Sokratu – sakydavo: kol klausaisi jo kaip užburtas, viskas aišku, vos tik išeini iš auditorijos – jau ne taip aišku…

Per gyvenimą buvo atspausdintos tik kelios Jo knygos. Po mirties draugai Skaityti toliau

Kas yra mediacija? Mediacija ugdymo įstaigose (0)

K. Kagio nuotr.

Šiame straipsnyje trumpai reziumuojame tyrimo apie konflikto priežastis bei jo sprendimo naujovišką būdą – mediaciją rezultatus. Tyrimą atliko doc. dr. Eglė Celiešienė ir doc. dr. Angelė Kaušylienė (Lietuvos edukoloijos universitetas). Lietuvoje mediacija, naujas konflikto sprendimo būdas, dar nelabai girdėtas dalykas, bet būtų labai naudingas ugdymo įstaigose.

Alternatyviems konfliktų sprendimo būdams įsitvirtinant teisinėje sistemoje, vis dažniau kalbama apie mediacijos taikymą ugdymo sistemoje. Skaityti toliau

Vyksta 10-ieji N. Vėliaus skaitymai „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“ (programa) (3)

verpstes trys

Balandžio 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Vilnius) Konferencijų salėje rengia Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymus (X) „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“.

Kasmet rengiamomis garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirtomis konferencijomis siekiama sutelkti įvairių humanitarinių mokslo sričių, vienaip ar kitaip susijusių su baltų mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija, – tautosakos, istorijos,

Skaityti toliau

Paskelbtas etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų konkursas (0)

K. Keišos nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) paskelbė 2017 metų mokslinių tyrimų „Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 metų programos“ konkursą.   

Programa patvirtinta EKGT  2015 m.   lapkričio   10 d.  nutarimu   Nr. TN-5. Programos tikslas – sukaupti duomenis apie etninės kultūros tęstinumo ir kaitos Lietuvoje bei lietuvių bendruomenėse užsienyje tendencijas, nagrinėti etninės kultūros raidos problematiką ir jos sąveiką su etninės kultūros valstybinės globos tikslais, užtikrinti tyrimų rezultatų sklaidą ir prieinamumą visuomenei. Tyrimas turėtų turėti praktinę reikšmę Lietuvos etninės kultūros puoselėjimui. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Ar nuo universitetų skaičiaus reikia pradėti pertvarką? (0)

Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

Analizuodami pastarojo meto diskusiją dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų būklės, valdymo institucijų atstovai nuolat pabrėžia jų tinklo pertvarkos būtinybę. Sunku pasakyti, ar jie patys tuo tiki, ar tik bando įtikinti mus, kad universitetinio ugdymo institucijų didžiausia problema – per didelis jų skaičius. Esą tai labai brangiai kainuoja ir trukdo sutelkti mokslininkus bei materialinius išteklius. 

Daugelis atidžiai stebinčių propagandinės (kitaip nepavadinsi) kampanijos eigą, turinį ir tempus, negalėjo nepastebėti, kaip selektyviai buvo dozuojama informacija, nuosekliai formuojant išankstinę viešąją nuomonę. Skaityti toliau