Mokslo darbai

Pirmą kartą Lietuvoje – Tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas (4)

SIDG logotipas | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Liepos 23–27 d., pirmą kartą Lietuvoje vyks Tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas – pasaulinio masto mokslo renginys, kuriame išskirtinis dėmesys skiriamas sparčiai kintančių įvairių pasaulio kalbų tarmių tyrimams ir problematikai.

Vien dialektologijos ir geolingvistikos sritims skirto kongreso idėja gyvuoja nuo 1993 m., kai Vengrijoje, Tarptautinei dialektologijos ir geolingvistikos asociacijai (ang. Skaityti toliau

Šešiems VU mokslininkams suteikti išskirtinių profesorių vardai (2)

Šešiems Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas prestižinis išskirtinių profesorių vardas | VU nuotr.

Nuo naujų mokslo metų Vilniaus universitete (VU) už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus išskirtinio profesoriaus vardai bus suteikti pirmiesiems šešiems profesoriams (žr. nuotraukoje – iš kairės į dešinę): Audriui Dubiečiui (VU Fizikos fakultetas), Akseliu Holvoetui (Axel Holvoet) (VU Filologijos fakultetas), Sauliui Klimašauskui, Rolandui Meškiui, Virginijui Šikšniui,  (VU Gyvybės mokslų centras) ir Zenonui Norkui (VU Filosofijos fakultetas).

Skaityti toliau

Išrinkti geriausi išradimai sveikatai (0)

Konkursas „Išradimai sveikatai 2018“ | lsmu.lt nuotr.

Nuo jaunimo įpročių ir skonio receptorių analizės iki gestais valdomo neįgaliojo vežimėlio ar mobiliosios programėlės, galinčios nustatyti balso pakitimus. Šias ir kitas su sveikata susijusias kūrybiškas naujoves Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vykusiame renginyje „Išradimai sveikatai 2018“ pristatė mokiniai, studentai ir tyrėjai bei sveikatos priežiūros specialistai.

Pirmą kartą LSMU organizuotame idėjų sveikatai konkurse pateikti net 48 kūrybiški ir naujoviški projektai. Kai kurie projektai jau vystomi, kiti dar tik išvys dienos šviesą. Geriausių idėjų autoriams įteikti apdovanojimai trijose šakose: „Moksleivis“, „Studentas“ ir „Tyrėjas“. Skaityti toliau

Vyksta T. Baranausko „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ bei „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ knygų pristatymai (video) (1)

Kuršo-aktai.-Acta-CuroniaeNuo gegužės 11 d. Skuodo muziejuje (Šaulių g. 3, Skuodas) 13 val. vyksiančio Tomo Baranausko knygos „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ pristatymo prasideda šios ir kartu kitos –  „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ – knygų pristatymai Žemaitijoje.

Knygoje „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ skelbiami svarbiausi su Kuršo nukariavimu ir jo dalybomis susiję 1230–1254 m. dokumentai originalo ir lietuvių kalba, o taip pat pateikiama glausta Kuršo nukariavimo XIII a. istorinė apžvalga, detalūs jo žemių žemėlapiai pagal 1253 m. dalybų aktus, išsamūs skelbiamų aktų geografiniai ir istoriniai komentarai. Skaityti toliau

V. Daujotytė. Kas savaime suprantama (7)

Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žodis, tartas gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo dieną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vileišių rūmuose

Atstovauju humanitarams pensininkams, vadinasi, matau daug ką tarsi iš šono. Ir matau tikrai nelengvą savo jaunesnių kolegų situaciją. Jie visą laiką priversti teisintis, aiškintis, įrodinėti savo reikalingumą. Atrodo, kad jie kovoja tik dėl savo vietų, dėl malonumo dirbti. Neneigsiu, kad kūrybingam žmogui dirbti yra malonu, jei tik niekas jo netrikdo, nežemina, neįrodinėja, kad biurokratiškai tobulas projektas ar tokia pat nepriekaištinga Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Laumės juosta – tiltas tarp žemės ir dangaus (0)

Dr. Nijolė Laurinkienė | asmeninė nuotr.

Laumės juosta yra vienas būdingų vaivorykštės, dangaus skliaute regimo efemeriško optinio reiškinio – įvairiaspalvės juostos – pavadinimas. Šis posakis, kiek romantizuotas ir plačiai vartojamas ne tik dangaus fenomenams, bet ir kitų sferų dalykams pavadinti, atrodo jau kiek banalokas. Tačiau gilinantis į jo kilmę, ištakas, vartojimo pradžią bei paplitimo baltų žemėse ir už jų ribų arealą, paaiškėja, kad vaivorykštės, kaip moteriškos mitinės būtybės ar jos atributo, samprata pasaulyje yra plačiai paplitusi, pradedant rytų, vidurio ir pietų Europa, baigiant pietvakarių Azija.

Skaityti toliau

Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai surengs literatūrinę protesto akciją (6)

Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai sureng literatūrinę protesto akciją | Rengėjų nuotr.

Gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – šiais metais neliks vien simbolinė. 12 val. lituanistiniai institutai surengs subtilią literatūrinę protesto akciją. Keturių mokslo įstaigų darbuotojai ir visi knygos bičiuliai Vileišių rūmuose skaitys Maironio poemą „Jaunoji Lietuva“ – tarytum paraginimą valdžiai rimčiau susirūpinti humanitarinių mokslų padėtimi.

Atsakydami į Švietimo ir mokslo ministerijos optimizavimo lūkesčius apjungiant keturis institutus, patys keturi institutai Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas, mėsa be skausmo ir kvapų pasaulis (video) (0)

„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas, mėsa be skausmo ir kvapų pasaulis | LRT nuotr.

Kiekvienais metais, jau tradiciškai, „Mokslo sriuba“ kartu su astronomijos populiarinimo blogu Konstanta.lt, rengia rašinių konkursą ir kviečia visus rašyti apie mokslą. Šiais metais, rengėjai jau sulaukė 19 darbų. O šioje „Mokslo sriuba“ laidoje, sutrumpintai supažindina su trejais geriausiais rašiniais.

Laidos kūrybinę komandą labiausiai sužavėjo Vilniaus Universiteto profesoriaus emerito fiziko Jono Grigo straipsnis pavadinimu „Ar dirbtinis intelektas pralenks žmogiškąjį?“. Prognozuojama, kad Skaityti toliau

Prof. Alvydui Butkui suteiktas Daugpilio universiteto Garbės daktaro vardas (3)

Alvydas Butkus | vdu.lt nuotr.

Balandžio 26 d. 11 val. Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Lituanistikos katedros profesoriui, habilituotam mokslų daktarui, Letonikos centro įkūrėjui ir vadovui, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkui habil. dr. Alvydui Butkui bus suteiktas Latvijos Daugpilio universiteto (DU) garbės daktaro vardas.

Šis garbingas įvertinimas A. Butkui bus suteiktas jubiliejinėje 60-ojoje Daugpilio universiteto tarptautinėje mokslinėje konferencijoje kurios plenariniame posėdyje A. Butkus perskaitys garbės daktaro pranešimą „Lietuvos valstybingumo formos ir jų interpretacijos“. Skaityti toliau

Apdovanoti jaunieji mokslininkai (0)

Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laimėtojų darbai – nuo biomedžiagų tyrimų iki grafeno baterijų kūrimo | SMM.lt nuotr.

Balandžio 13 dieną, Švietimo ir mokslo ministerijoje, apdovanoti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo nugalėtojai. Pirmoji vieta šiemet skirta penkių darbų autoriams. Pirmosios vietos laimėtojai tampa kandidatais atstovauti Lietuvai 2018 m. jubiliejiniame 30-jame ES jaunųjų mokslininkų konkurse, rugsėjo 14–19 dienomis vyksiančiame Dubline. Kas važiuos į Dubliną, paaiškės gegužės mėnesį, kai jaunieji mokslininkai atsiųs patobulintus darbus. Skaityti toliau

J. Zabarskaitė. Fake terms ir turinys: dar kartą apie lituanistinius institutus (8)

Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.

Pulsuoja emocinis humanitarinis laukas. Diskusijos apie tai, reikia ar nereikia sujungti humanitarinius institutus, plėtojamos visais lygiais – susitikimuose su ministerija, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, viešiuose ir neviešuose dialoguose, poliloguose ir monologuose. Šios diskusijos „užkabina“ kitas diskusijas apie mokslininko laisvę, valstybės užsakymą, pinigus, tarptautiškumą, lituanistikos paskirtį ir vaidmenį, unikalumą, mokslininkų pažeminimą, mokslo darbų vertinimą, ir taip toliau, ir panašiai. Tai rodo, kiek problemų, klausimų, nuoskaudų yra susikaupę. Judinamos ir strateginės, ir taktinės problemos. Tačiau… Skaityti toliau

M. Purvinas. Modernybė ir kaimų paveldas (7)

dr. Martynas Purvinas | ve.lt nuotr.

Kaip iš tiesų atrodo tas modernus Vakarų pasaulis, kurį vis bandome vytis?

2017 m. rugsėjo mėnesį Belgijoje, Levene, vyko eilinė tarptautinė konferencija „Kaimo istorija 2017“ („Rural History 2017“), skirta kaimų istorijos tyrimams. Tokios konferencijos rengiamos kas dveji metai, jos jau vyko Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje. Į šį renginį susirinko apie 400 specialistų iš visų pasaulio žemynų (išskyrus Antarktidą): 44 britai, 39 ispanai, po 35 italus ir belgus, 32 vokiečiai, 29 prancūzai, 26 švedai, po 22 olandus ir JAV atstovus ir kiti. Paminėtini specialistai iš Japonijos ir daugumos Lotynų Amerikos šalių, Ganos ir Namibijos, Skaityti toliau

L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius? (11)

dr. Laimutis Bilkis | Asmeninė nuotr.

Pasirodžiusioje „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių institutų veiklos kokybės gerinimo parengti ataskaitoje“ visus lituanistinius institutus siūloma sujungti į vieną Humanitarinių tyrimų centrą. Pasak ataskaitos, šitaip „būtų sprendžiami esminiai valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo, lietuviškojo bei europietiškojo pilietiškumo stiprinimo uždaviniai“, o institutų sutelkimas į vieną centrą turėtų būti siejamas su tyrimų infrastruktūros atnaujinimu ir pan. Apskritai susidaro įspūdis, kad darbo grupė įsitikinusi, jog bendros institucijos sukūrimas Skaityti toliau

M. Purvinas. Klaidingi teiginiai apie Kristijono Donelaičio paveldą (4)

MAŽOSIOS Lietuvos paveldo tyrėjas dr. Martynas Purvinas, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto vyresn. mokslo darbuotojas | ve.lt nuotr.

Vilniaus universiteto Komunikacijų fakultetas, vykdydamas mokslo temą „Dokumentinių medijų fundamentalieji ir taikomieji tyrimai“, parėmė žinomo knygotyrininko Domo Kauno studiją „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“, kurią 2016 m. išleido „Akademinė leidyba“, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai.

Atidžiau susipažinus su, berods, solidžiu ir nemažos apimties veikalu, ten aptinkama nemažai keistų dalykų, gal primenančių dabartinio Lietuvos istorijos mokslo bėdas. Antai, D. Kauno veikale užsimenama apie mokytoją L. Venau (Lutz F. W. Wenau) iš Vokietijos, parašiusį „keletą vertingų savilaidos kraštotyrinių knygų apie Donelaičių genealoginius ryšius ir giminės narių istoriją“ (psl. 257 ir kitur). Nepanorėta nurodyti, kad tas Donelaičių giminės palikuonis per daugelį kruopštaus darbo metų surinko gausias žinias apie K. Donelaitį ir jo giminę, Skaityti toliau

Baltų kalbų atlasas – padės geriau pažinti lietuvių ir latvių kalbas (1)

baltu kalbu atlasasDažnai sakoma, kad lietuvių ir latvių kalbos yra labai panašios, turi daug bendrų žodžių, kuriuos abi tautos nesunkiai atpažįsta. Tačiau ar tikrai taip ir yra? Nors lietuvių ir latvių kalbos vienintelės išlikusios baltų kalbos pasaulyje, tyrimų apie jų panašumus ir skirtumus nedaug.

Grupė lietuvių ir latvių mokslininkų, vadovaujamų prof. dr. Danguolės Mikulėnienės (Lietuvių kalbos institutas) ir Latvijos mokslų akademijos narės korespondentės dr. Anos Stafeckos (Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas), Skaityti toliau

Išleistas straipsnių rinkinys „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu požiūriu“ (nuotraukos) (0)

Konferencija „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu požiūriu“ | F. Konickajos nuotr.

Ką tik pasirodė mokslinių straipsnių rinkinys rusų kalba „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu požiūriu“ (“Мир животных в мифопоэтическом ракурсе”) (redaktorės ir sudarytojos – M. Zavjalova, T. Civjan; Vicenza-Maskva, 2017 m., 292 psl.).

Knygą sudaro straipsnių, parengtų 2014 m. gegužės 15–17 d. Jurgio Baltrušaičio namuose Maskvoje vykusioje to paties pavadinimo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu, rinkinys. Konferenciją organizavo Lietuvos Respublikos kultūros atašė Rusijoje, Skaityti toliau

Pagaminti pirmieji plastikiniai daiktai galintys jungtis prie kitų įrenginių per bevielį ryšį (video) (0)

Vašingtono universiteto inžinieriai sukūrė pirmuosius trimačiais spausdintuvais pagamintus plastikinius objektus, kurie gali prisijungti prie kitų įrenginių „Wi-Fi“ ryšiu ir perduoti duomenis, patys neturėdami jokių elektronikos komponentų.

Pavyzdžiui, skalbimo priemonės buteliukas galėtų „pajusti“, kad jis jau tuštėja ir automatiškai prisijungti prie interneto ir jos užsakyti.

sukurti daiktus, kuriuos galima pasigaminti namuose paprasčiausiu Skaityti toliau

Fizikas S. Tamulevičius: Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja (0)

Fizikas S. Tamulevičius: „Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja“ | Pixabay nuotr.

„Dėl smarkaus natūralių išteklių panaudojimo pramonės reikmėms gamtoje atsirado medžiagų deficitas. Todėl šviesiausi pasaulio protai ėmė plėtoti naują mokslo sritį – nanotechnologijas, kurias pasitelkus kuriamos medžiagos, turinčios unikalių ypatybių“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Sigitas Tamulevičius, kurio parengtą straipsnį apie naujoves medžiagų srityje išspausdino prestižinis žurnalas „Reports on Progress in Physics“. S.Tamulevičius tikina, jog nanotechnologijomis sukurtų medžiagų pritaikymas kasdienybėje nėra tik teoriniai svaičiojimai ar tolimos ateities vizijos.

Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Galvosūkis mokslininkams: kaip išgyventi tarp galimybių ir reikalavimų girnų? (6)

Dalia Urbanavičienė | K. Driskiaus nuotr.

Lapkričio 22 d. Seime buvo surengta konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų padėtis žmogaus teisių aspektu“. Ją pradedant kai kurie Seimo nariai suabejojo, ar tikrai reikia sieti konferencijos pavadinimą su žmogaus teisėmis, gal tik su socialinėmis problemomis? Tikėtasi, kad vėl pagrindinis dėmesys bus skirtas pernelyg mažiems mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams.

Tačiau kalbėta ne tik apie tai, bet ir apie įsitikinimų, asmens laisvės bei kitų žmogaus teisių pažeidimus Lietuvos aukštosiose mokyklose. Nuoskaudų akademinėje Skaityti toliau

Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį (28)

Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį | Alkas.lt koliažas

Lapkričio 28 d. 17-19 val. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete (K. Donelaičio auditorija, Universiteto g. 5) vyks viešas renginys „Diskusija apie Fakulteto ir lituanistikos ateitį“.

Diskusijoje dalyvaus: Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė (Taikomosios kalbotyros institutas – TKI), prof. dr. Irena Smetonienė (TKI), prof. dr. Paulius V. Subačius (Literatūrų ir kultūrų tyrimo institutas – LKTI) ir doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas (LKTI). Pokalbiui vadovauis žurnalistas ir leidinio „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius. Skaityti toliau

Išleistas pirmasis leidinys Lietuvoje, apžvelgiantis didikų biologinę istoriją (0)

LEU nuotr.

Pasirodė Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto istorikės prof. dr. Raimondos Ragauskienės knyga „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab. – XVII a.)“. Ši monografija yra apskritai pirmas Lietuvoje leidinys, apžvelgiantis didikų biologinę istoriją.

Monografijoje atskleidžiama XV a. pab. susiformavusios ir iki XVII a. pab. gyvavusios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų kunigaikščių Radvilų giminės – Biržų ir Dubingių šakos – biologinė istorija. Remiantis „mažosios biologinės istorijos“ konceptu, Skaityti toliau

KTU prof. A. Ragauskui sirtas JAV Neurochirurgų kongreso apdovanojimas (1)

Arminas Ragauskas | KTU nuotr.

Lietuvių mokslininkų atlikta klinikinė studija ir pagal jos rezultatus parašytas straipsnis apie sunkiai pažeistų žmogaus smegenų sutrikdymų gydymo naujas galimybes pelnė pripažinimą JAV: jis ne tik publikuotas JAV Neurochirurgų kongreso (angl. The Congress of Neurological Surgeons) prestižiniame žurnale „Neurosurgery“, bet ir pelnė „Neurochirurginės intensyvios terapijos Oskarą“ šios medicininės organizacijos kasmetinio susitikimo Bostone generalinės sesijos metu. Už geriausią metų mokslinį straipsnį buvo apdovanotas vienas jo autorių Kauno technologijos universiteto (KTU) Sveikatos Skaityti toliau

VU kalbininkės straipsnis paskelbtas aukščiausio lygio moksliniame žurnale (0)

Laura Vilkaitė | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto asistentė dr. Laura Vilkaitė bendradarbiaudama su Notingamo universiteto (JK) profesoriumi NorbertuŠmitu (Schmitt) tarptautiniame kalbotyros žurnale „Applied Linguistics“ paskelbė straipsnį „Reading Collocations in an L2: Do Collocation Processing Benefits Extend to Non-Adjacent Collocations?“.

„Šis tyrimas – psichokalbotyros eksperimentas, naudojant akių judesių įrašymo metodą. Tyrimas kelia klausimą, kaip apdorojame kolokacijas Skaityti toliau

„Moterys moksle“: ką atrado žymiausia pasaulio mokslininkė? (video) (0)

Marija Kiuri | asmeninė nuotr.

Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardyti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų laureatę Mariją Kiuri. Nieko nuostabaus – neįtikėtini atkakli moteris įveikė daugybę jos gyvenime pasitaikiusių kliūčių ir paliko neišmatuojamą pėdsaką mokslo pasaulyje. Skaityti toliau

Nobelio fizikos premija: kas yra gravitacinės bangos? (1)

Kastytis Zubovas | asmeninė nuotr.

2017 m. Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys mokslininkai – amerikiečiai Kipas Fornas (Kipas Thorne’as), Raineris Veisas (Raineris Weissas) ir Baris Barišas (Barry Barishas), reikšmingai prisidėję prie praėjusių metų vasario mėnesį paskelbto gravitacinių bangų atradimo.

Šis atradimas yra beveik keturis dešimtmečius trukusio LIGO (Laser Interferometer Gravitational-wave Observatory) projekto kulminacija. K. Fornas ir R. Veisas LIGO inicijavo dar 1984 m., 1997-aisiais B. Barisšas tapo jo vadovu. LIGO gravitacines bangas aptiko 2015 m. rugsėjo 14 d. – vieną dieną prieš oficialiai Skaityti toliau

Lietuvos mokslininko paveikslas – koks jis? (3)

Dažnai Lietuvos mokslininkas įsivaizduojamas kaip labai ribotas žmogus – užsidaręs laboratorijoje ar bibliotekoje, bandantis atskirti ląstelę nuo ląstelės arba nuo tūkstantojo perskaityto mokslinio straipsnio, praradęs ryšį su aplinkiniu pasauliu.

Tačiau, ar tikrai toks jaunojo mokslininko paveikslas yra tikras? Ar išties jaunojo mokslininko kasdienybė tokia niūri? Kad būtų prasklaidytas įsigalėjęs požiūris, buvo pakalbinta Lietuvos jaunųjų

Skaityti toliau

Indijos mokslininkė įsteigė stipendiją VU Pietų Azijos studijų studentams (0)

L. Derčanski Hamid šeima su VU orientalistikos centro darbuotojais | VU OC nuotr.

Indijoje gyvenanti socialinių mokslų daktarė Sara Ahmed ir Vilniaus universitetas 2017 m. liepos 11 d. pasirašė sutartį, kuria įsteigta Liubov Derčanski Hamid (Lubov Derczanski Hamied) vardinė stipendija. Ši stipendija bus skiriama Vilniaus universiteto Orientalistikos centre studijuojantiems studentams, kurie sieks dalį studijų praleisti Indijoje studijuodami pasirinktame universitete, atlikdami praktiką ar mokslinius tyrimus.

„Geriausias būdas pažinti kultūrą plačiąja prasme yra būti joje, tad bet kuriam Azijos ar Artimųjų Rytų studijų studentui labai svarbu

Skaityti toliau

Paskelbti geriausi mokslo populiarinimo projektai Lietuvoje (0)

LMA rūmai/V.Valuckienės nuotr.

Lietuvos mokslų akademija (LMA), surengusi Mokslo populiarinimo priemonių apdovanojimų konkursą, atrinko ir paskelbė devynias geriausias mokslo populiarinimo veiklas pagal dvi kategorijas: „Renginiai įvairioms tikslinėms grupėms“ ir „Audiovizualinių priemonių projektai“.

„Pernai rudenį paskelbėme konkursą ir aštuonis mėnesius kvietėme kuo plačiau, originaliau, įdomiau populiarinti mokslą, jo pasiekimus ir už tai gauti apdovanojimą. Šį kartą vertinome realius įgyvendintus Skaityti toliau

Vokietijoje bus pristatytos Lietuvos lazerių pramonės galimybės (0)

Lazeriai | Mokslosriuba.lt nuotr.

Birželio 26–27 dienomis ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ atstovais ir verslininkų delegacija lankysis Miunchene (Vokietijoje), kur didžiausioje pasaulyje lazerių parodoje „Laser World of Photonics 2017“ pristatys šalies lazerių pramonės potencialą tarptautinei šio sektoriaus bendruomenei, dalyvaus susitikimuose su aukšto rango Vokietijos pareigūnais. 

Birželio 26 d., ūkio ministras susitiks su Bavarijos žemės Ministro Pirmininko

Skaityti toliau

Parodos „Žinok, kad kraujas – skystis ypatingas“ atidarymo iškilmės (0)

Vytas Antanas Tamošiūnas | A.Zavadskio nuotr.

2017 m. birželio 15 d. 15 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks parodos „Žinok, kad kraujas – skystis ypatingas“ atidarymo iškilmės. Paroda skirta Lietuvos MA akademiko, mokslo premijos laureato (2005), imunologo, profesoriaus, habilituoto daktaro Vyto Antano Tamošiūno 75-mečiui. Paroda veikia birželio 5–29 d.

LMA Vrublevskių bibliotekoje surengtoje parodoje lankytojai turi galimybę susipažinti su eksponatais iš asmeninės akademiko V. A. Tamošiūno kolekcijos: apdovanojimais, dokumentais ir nuotraukomis, Skaityti toliau