Penktadienis, 13 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

Nobelio medicinos premija – mokslininkams, atradusiems genų veiklą reguliuojančią

www.mokslolietuva.lt, www.alkas.lt
2024-10-17 06:00:00
98
PERŽIŪROS
0
Nobelio premija

Nobelio premija | Pixabay.com nuotr.

Praėjusią savaitę Stokholme veikiančiame Karolio institute Nobelio komitetas pradėjo 2024 m. Nobelio premijų laiką.

Nobelio medicinos premija šiemet paskirta amerikiečiams prof. Viktorui (Victorui) Ambrosui ir prof. Gariui (Gary) Ruvkunui už mikro-RNR atradimą ir jos vaidmens potranskripciniame genų reguliavime nustatymą.

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto jaun. pagalbininkas, medicinos genetikas Karolis Baronas sako, kad Harvardo universiteto mokslininkai atrado esminį genų veiklos reguliavimo principą, kuris jau turi įtakos, o ateityje turės ir dar daugiau, sprendžiant daugelį sveikatos problemų.

„Šie mokslininkai supranta kūną kaip sudėtingų procesų visumą. Mus vienija tos pačios ląstelės ir ta pati DNR grandinė bei turinys – tie patys genai, tos pačios chromosomos.

Kas yra įdomu ir kuo išsiskiria šių metų Nobelio laimėtojų darbai?

Tai, kaip, turėdami tuos pačius genus, juos galime specifiškai reguliuoti pasitelkdami mikro-RNR tam tikrose ląstelėse ir gauti funkciškai skirtingas ląsteles, sudarančias skirtingas organų ar audinių sistemas“, – aiškina K. Baronas.

Pasak jo, profesoriai V. Ambrosas ir G. Ruvkunas tirdami, kaip vystosi įvairių rūšių ląstelės, atrado mikro-RNR – naują mažyčių RNR molekulių klasę, atliekančią esminį vaidmenį genų reguliavime.

Mikro-RNR paremtas genų reguliavimo būdas veikia, kai tam tikri genai įjungiami, tam tikri išjungiami, todėl turime skirtingą baltymų struktūrą.

„Baltymų kompleksas, gaminiai atlieka išskirtinę funkciją, ar tai būtų nervų, ar raumenų, ar įvairios kitos ląstelės mūsų kūne.

Skirtingų rūšių ląstelės pasižymi skirtingomis savybėmis ar funkcijomis. Genų reguliavimas leidžia kiekvienai ląstelei parinkti tik tam tikras instrukcijas.

Taip užtikrinama, kad kiekvienos rūšies ląstelėse veikia tik tinkamas genų rinkinys“, – sako K. Baronas.

Mokslininko teigimu, mikro-RNR būdu yra kuriamos ir pritaikomos tiesioginių taikinių terapijos esant įvairios rūšies vėžiniams susirgimams.

Taip pat mikro-RNR medicinoje naudojamos kaip prognostinis ar diagnostinis įrankis greitai ir ankstyvai įvairių sistemų ligų diagnostikai.

Nobelio medicinos premija – mokslininkams, atradusiems genų veiklą reguliuojančią | VU nuotr.
Nobelio medicinos premija – mokslininkams, atradusiems genų veiklą reguliuojančią | VU nuotr.

„Aprašomi tam tikri genetiniai sindromai, siejami su mikro-RNR genų pokyčiais.

Genetinio kodo pakitimai, DNR grandinės pokyčiai šiuose RNR genuose lemia įvairaus spektro ligas, pvz., Diušeno raumenų distrofiją, cistinę fibrozę, pirmosios rūšies miotoninę raumenų distrofiją ar kitas.

Mikro-RNR galėtų būti labai universalus būdas sustabdyti ne tik specifines ligas, susijusias su mikro-RNR genų pokyčiais, bet ir pagrindinius virusus, kuriant vakcinas, jungiant žmogaus imuninę sistemą“, – mano medicinos genetikas.

Kaip aiškina K. Baronas, jei esama pokyčių mikro-RNR genuose, reguliuojančiuose tam tikrą funkciją, praradus vieną ar kitą funkciją mes neišvengiamai turėsime tam tikrą ligos fenotipą:

„Ar tie genai, kurie turėtų būti raiškinami, pasireikš specifinėse ląstelių linijose – visa tai gali turėti įtakos ląstelių diferenciacijai.

Tokia ir yra mikro-RNR funkcija – kad tam tikri genai būtų raiškinami tik tam tikrose ląstelėse.“

Pašnekovo teigimu, ląstelių diferenciacija siejama su vėžiniais susirgimais. Nevaldoma ji gali būti tokio susirgimo priežastis.

„Kuo mes geriau žinosime, kaip mikro-RNR padeda diferencijuoti ląsteles arba keisti genų raišką, tuo geriau galėsime šiuos procesus valdyti ir kurti atitinkamas gydymo terapijas.

Tai apima ne tik vėžį, bet ir kai kurias širdies, kepenų ligas, autoimunines, odos kondicijas, neurologinę simptomatiką“, – sako K. Baronas.

Premiją, kurią sudaro diplomas, aukso medalis ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų), abu mokslininkai atsiims oficialiose iškilmėse šių metų gruodžio 10 d.

Praėjusių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Driu Veismanui (Drew Weissman) už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.

Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos, o trečiadienį – Nobelio chemijos premijos laimėtojai.

Daugiausia dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laimėtojai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laimėtojo paskelbimas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ar greitai turėsime chemijos Nobelio premiją Lietuvoje?
  2. Genų raiškos tyrimai – įrankis ateities medicinai
  3. Šešiems VU mokslininkams suteikti išskirtinių profesorių vardai
  4. Pokalbyje – netikėti mokslininkų patarimai jauniesiems mokslininkams
  5. Trims Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas išskirtinio profesoriaus statusas
  6. VU garbės daktaro vardas suteiktas trims iškiliems užsienio mokslininkams
  7. Nacionalinis mokslo informacijos duomenų archyvas atveria naujas galimybes mokslininkams
  8. Prezidentas jauniesiems mokslininkams: Jūsų siekiai – įkvepiantis pavyzdys valstybei
  9. Atvyksta fizikos Nobelio premijos laimėtojas
  10. VU chemikai: Nobelio premijos laureatų darbai ateityje padės sukurti molekulinius robotus
  11. S. Lozoraičio premija – žurnalistei, knygų redaktorei R. Pupalaigytei
  12. VU profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert“ premija
  13. Mokslininkų ir visuomenininkų grupė sieks ištirti M. Mažvydo biografiją
  14. Vykdomi genetiniai tyrimai apie tai, kas mus daro žmonėmis
  15. Fizikos Nobeliu apdovanotas mokslininkų trio sukūrė atosekundinius šviesos impulsus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Parodos „Didysis labdarys Juozapas Montvila“ kelionė tęsiasi
Istorija

Parodos „Didysis labdarys Juozapas Montvila“ kelionė tęsiasi

2026 03 13
Mikrofonas
Lietuvoje

Seimas ėmėsi LRT įstatymo pakeitimo projekto

2026 03 12
Pasienis
Lietuvoje

Čekijos prezidentas lankėsi Padvarionių pasienio užkardoje

2026 03 12
Gatvių tvarkymas
Lietuvoje

Klaipėdoje taisomos duobės, valoma ir greideriuojama

2026 03 12
Meškinio tiltas
Lietuvoje

Pradedamas tvarkyti paskutinis Kleboniškio tiltas

2026 03 12
Juozas Olekas po nepavykusio balsavimo dėl atleidimo iš Seimo pirmininko pareigų
Lietuvoje

Seimas nepritarė siūlymui atleisti J. Oleką iš Seimo Pirmininko pareigų

2026 03 12
Petras Pavelas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Lietuvos ir Čekijos Prezidentai aptarė regiono saugumo stiprinimą

2026 03 12
Angelė Jakavonytė
Lietuvoje

Prisiekė Seimo narė Angelė Jakavonytė

2026 03 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Inna Kuročkina (I NEWS) apie V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…
  • Double Down News apie E. Butrimas. Kodėl karo akivaizdoje netampame broliškesni?
  • P.Skutas apie A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo
  • Rimgaudas apie Seimas nepritarė siūlymui atleisti J. Oleką iš Seimo Pirmininko pareigų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Parodos „Didysis labdarys Juozapas Montvila“ kelionė tęsiasi
  • Skaudi netektis: mirė Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, tautodailės puoselėtojas Jonas Rudzinskas
  • V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…
  • Seimas ėmėsi LRT įstatymo pakeitimo projekto

Kiti Straipsniai

Parodos „Didysis labdarys Juozapas Montvila“ kelionė tęsiasi

Parodos „Didysis labdarys Juozapas Montvila“ kelionė tęsiasi

2026 03 13
Ekskursija Dangaus šviesulių Stebykloje (Molėtų krašto muziejus)

Pernai Lietuvos muziejuose apsilankė rekordinis lankytojų skaičius – daugiau kaip 6 milijonai!

2026 03 12
Vyriausybės kultūros ir meno premijos laimėtojai 2026m.

Įteiktos Vyriausybės kultūros ir meno premijos

2026 03 12
Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laimėtojas dr. Adomas Klimantas

Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime dr. A. Klimantui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

2026 03 12
Sugrįžtantis paveldas – įsigytų kūrinių paroda

Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-osios proga atidarė Vyčio simboliu pažymėtą parodą

2026 03 12
Internetas

Šiltas namas – garantuotas silpnas ryšys?

2026 03 11
V. Karčiauskas-Leninas

Virtuali paroda: Lenino galva ant užšalusios Neries ledo

2026 03 11
Kazimieras Jaunius. Atvirukas, 1919 m.

V. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius

2026 03 11
Nepriklausomybės aikštė po 1990 m. kovo 11 d.

Nuo pasipriešinimo iki valstybės atkūrimo: Kovo 11-osios kelias spaudoje ir nuotraukose

2026 03 11
Duris atvėrė Advokatų namai

Duris atvėrė Advokatų namai ir atidengta advokato profesijai skirta skulptūra „Gynėjas“

2026 03 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Inna Kuročkina (I NEWS) apie V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…
  • Double Down News apie E. Butrimas. Kodėl karo akivaizdoje netampame broliškesni?
  • P.Skutas apie A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo
  • Rimgaudas apie Seimas nepritarė siūlymui atleisti J. Oleką iš Seimo Pirmininko pareigų
  • Rimgaudas apie Seimas nepritarė siūlymui atleisti J. Oleką iš Seimo Pirmininko pareigų
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kanados lietuvių fondo atstovai: Dausų šeimos literatūrine premija norime paskatinti lietuvių rašytojus

Kanados lietuvių fondo atstovai: Dausų šeimos literatūrine premija norime paskatinti lietuvių rašytojus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai