Kovo 4 d. Lietuvos mokslų akademijoje iškilmingai apdovanoti 2024 metų Lietuvos mokslo premijų laimėtojai. Tai svarbiausi kasmetiniai apdovanojimai Lietuvos mokslininkams. Jie skiriami už reikšmingiausius darbus humanitarinių ir socialinių, gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, technologijos mokslų srityse.
Renginio metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė dėkojo premijų laimėtojams už ilgametį darbą siekiant mokslo pažangos.
„Mokslininko darbas reikalauja kantrybės, užsispyrimo, darbštumo. Jūs, mokslininkai, tai jaučiate geriausiai – juk ir šios premijos skiriamos už 15-os metų indėlį. Bet šie rezultatai kartu kuria Lietuvos mokslo pažangą. Taip pat jie prisideda prie valstybės augimo“, – sveikindama laimėtojus sakė ministrė.
Lietuvos mokslo premijų komisija šiemet skyrė šešias premijas
Humanitarinių mokslų srityje premiją pelnė Tamara Bairašauskaitė už darbų ciklą „Lietuvos visuomenė ir imperija XIX amžiuje (2011–2023)“.
Gamtos mokslų srities laimėtojais tapo Justas Dapkūnas, Darius Kazlauskas, Kliment Olechnovič, Česlovas Venclovas už darbų ciklą „Baltymų struktūrinės bioinformatikos metodų kūrimas ir taikymas (2010–2023)“.
Juozas Vidas Gražulevičius, Jūratė Simokaitienė, Dmytro Volyniuk už darbų ciklą „Naujos medžiagos ir metodai organinės optoelektronikos prietaisų efektyvumo ir stabilumo didinimui (2009–2023)“.
Medicinos ir sveikatos mokslų srityse įvertinti Rūta Navakauskienė, Dalius Navakauskas, Veronika Viktorija Borutinskaitė, Dalius Matuzevičius už darbų ciklą „Epigenetiniai ir genetiniai biožymenys ligų diagnostikai ir individualizuotai terapijai: mechanizmų tyrimas, metodų kūrimas ir pritaikymo sritys (2009–2023)“.
Taip pat Skaidrė Supronienė ir Gražina Kadžienė už darbų ciklą „Javų varpų fuzariozės sukėlėjų populiacijos pokyčiai ir ekologinis paplitimas kintančio klimato ir agropriemonių poveikyje (2009–2023)“.
Technologijos mokslų srityje apdovanoti
Jonas Adamonis, Rimantas Budriūnas, Andrejus Michailovas, Tomas Stanislauskas ir Arūnas Varanavičius už darbų ciklą „Didelės galios kelių optinių ciklų impulsų šaltiniai ekstremalios šviesos technologijoms (2009–2023)“.
Šiemet varžytuvėms iš viso buvo pateikti 23 mokslo darbai.
Tyrimas, kuriam vadovavo mokslininkai iš Vrije Universiteit Brussel, Rygos technikos universiteto, Karališkojo Melburno technologijos instituto ir Tventės universiteto MESA+ instituto, atskleidžia naują energijos gamybos metodą naudojant triboelektrinius nanogeneratorius (TENG). Glaudžiai priglaudę mažus plastikinius karoliukus, mokslininkai nustatė, kad karoliukai elektrą generuoja efektyviau nei tradicinės TENG sistemos. Šis procesas, žinomas kaip triboelektrifikacija, yra panašus į statinę elektrą, atsirandančią trinant balioną į plaukus.