Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

Fizikos Nobeliu apdovanotas mokslininkų trio sukūrė atosekundinius šviesos impulsus

www.alkas.lt
2023-10-06 09:00:43
0
Nobelio premija | Pixabay.com nuotr.

Nobelio premija | Pixabay.com nuotr.

Šių metų fizikos Nobelio premija paskirta JAV dirbančiam prancūzų mokslininkui prof. Pierui Agostinui (Pierre Agostini), Vokietijoje dirbančiam vengrų ir austrų mokslininkui prof. Ferencui Krausui (Ferencui Krauszui) ir Švedijoje dirbančiai prancūzei prof. Anei La Huilierei (Anne L’Huillier).

Jie apdovanoti už sukurtus bandymų būdus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai medžiagoje tirti.

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Mikas Vengris sako, kad nors kol kas kalbėti apie atradimo pritaikymą pramonėje, medicinoje, versle ankstoka, šie impulsai jau naudojami priešakiniuose fizikos, chemijos ir medžiagotyros mokslo tyrimuose.

Labai trumpų ir labai didelio dažnio šviesos impulsų fizika

Kaip aiškina prof. M. Vengris, tai – labai trumpų ir labai didelio dažnio šviesos impulsų fizika: „Jei įsivaizduosime šviesą kaip erdvėje sklindančią bangą, trumpiausias įmanomas šviesos žybsnis erdvėje yra tokio ilgio, kuriame telpa vienas subangavimas aukštyn žemyn.

Kadangi šviesos greitis visada tas pats – 300 tūkstančių kilometrų per sekundę, matomai šviesai toks subangavimas atitinka kelias femtosekundes.

Per kelias femtosekundes pastebimai spėja pajudėti nedidelis atomas ar atomo branduolys.“

Pasak VU profesoriaus, elektronai – du tūkstančius kartų lengvesni už branduolius, o jų judėjimo greitis – apie tūkstantį kartų didesnis.

Tad norint susekti, kaip jie juda, reikia jau atosekundinių – daug trumpesnes bangas atitinkančių šviesos žybsnių, už kurių bandomą pademonstravimą ir apdovanoti profesoriai P. Agostinas, F. Krausas ir A. La Huilierė.

Prof. M. Vengris pabrėžia, kad šie bandymai – tai logiška tąsa iki tol buvusių lazerinių bandymų: „Skirtumas tas, kad jie leidžia pažvelgti į daug greitesnius procesus, pvz., stebėti, kaip šviesa iš medžiagos išlaisvina elektroną.

O tam reikia visai kitokių bandymų būdų.

Radijo bangos ir matoma šviesa – juk tos pačios elektromagnetinės bangos, bet radijo imtuvas gerokai skiriasi nuo fotoaparato.

Taigi ir atosekundinė optika visai nepanaši į femtosekundinę.“

Fizikos Nobeliu apdovanotas mokslininkų trio sukūrė atosekundinius šviesos impulsus | cr.vu.lt nuotr.
Fizikos Nobeliu apdovanotas mokslininkų trio sukūrė atosekundinius šviesos impulsus | cr.vu.lt nuotr.

Atosekundinis impulsas – lyg stroboskopinė blykstė diskotekoje

„Atosekundė – tai labai trumpas laiko tarpas. Sekundėje yra maždaug tiek pat atosekundžių, kiek praėjo sekundžių nuo Didžiojo sprogimo.

Toks šviesos žybsnių trumpumas leidžia naudoti juos išsamiai tiriant elektronų judėjimą medžiagoje.

Per atosekundes elektrono aplinka – atomai ir molekulės nė kiek nespėja pajudėti, jie yra tarsi „užšalę“.

Todėl atosekundinis impulsas stebint elektronus – tai lyg stroboskopinė blykstė diskotekoje, kai kiekvieno žybsnio metu šokėjai atrodo sustingę vis kita poza.

Tas elektronų „pozas“ ir bandyme registruoja jautrūs detektoriai“, – lygina prof. M. Vengris.

Jis sako, kad, kaip ir (beveik) kiekvienos Nobelio premijos atveju, svarbu įvertinti ne tik laimėtojų, bet ir tų mokslininkų indėlį, kurie taip pat dirbo šioje srityje, nors premijos ir negavo.

Tik dėl bendro visų mokslininkų darbo atosekundžių tema tapo tiek svarbi, kad apskritai nusipelnė Nobelio.

„Kalbant apie konkrečius laimėtojus, prof. A. La Huilierė parodė, kad, šviečiant intensyviu infraraudonosios srities lazerio spinduliu į inertines dujas, gaunami lazerio dažnio overtonai, vadinami harmonikomis, pažįstamomis iš muzikos (nata, paskambinta pianinu, skiriasi nuo tos pačios natos, pagriežtos smuiku, būtent dėl aukštesnių harmonikų).

Taip buvo sukurtas būdas sutrumpinti lazerio spinduliuotės bangų ilgį, o tuomet – iš tų trumpesnių bangų sugeneruoti trumpesnius impulsus.

Kaip sugeneruoti tokių atosekundinių žybsnių papliūpas, sugalvojo prof. P. Agostini, kuris pirmąkart išmatavo vieno tokio žybsnio trukmę, siekusią apie 250 atosekundžių.

Pavienius žybsnius pirmą kartą sugeneravo ir detaliai charakterizavo F. Krausas. Jo laboratorijoje kurį laiką dirbo VU absolventas, dabar Vienos technikos universiteto profesorius Andrius Baltuška“, – vardija prof. M. Vengris.

Kur lazeriai, ten – lietuviai

Pasak VU profesoriaus, kol kas apie praktinius taikymus pramonėje, medicinoje ar versle kalbėti ankstoka: „Atosekundinių impulsų lazeriai technologiškai dabar atitinka praėjusio amžiaus kompiuterius, kurie užimdavo didelius pastatus ir naudojo labai daug elektros energijos.

Tačiau šie impulsai jau taikomi priešakiniuose fizikos, chemijos ir medžiagotyros mokslo tyrimuose.

Juos plėtojant neabejotinai atsiras technologijos, dėl kurių šie lazeriai atpigs, taps mažesni ir taupesni.

Tuomet tikrai išvysime juos ir mikro- (o gal nano- ar piko-) elektronikoje, medicinoje ir pramonės gamyboje.“

Atsakydamas į klausimą, ar šioje srityje dirba lietuviai, prof. M. Vengris pabrėžia, kad ten, kur lazeriai ir trumpieji impulsai, be lietuvių neapsieisi: „Pats su kolegomis kaip tik šiuo metu dirbu prie atosekundinės spektroskopijos ir vaizdinimo eksperimentinės sistemos.

Lietuvių lazerininkai – tiek VU mokslininkai, tiek „Light Conversion“ ir „Eksplos“ lazerių gamintojai – sukūrė seriją lazerių „SYLOS“.

Jie kaip tik dirba su atosekundiniais eksperimentais Europos Sąjungos Ekstremalios šviesos infrastruktūros laboratorijoje „ELI ALPS“ Segede, Vengrijoje.“

Pašnekovas teigia, kad jo minėto šiųmečio fizikos Nobelio laimėtojo F. Krauso įpėdinio prof. A. Baltuškos rankomis nuveikta nemaža dalis Nobelio premiją pelniusių darbų.

Jis prie šių atradimų prisidėjo tuomet, kai pas F. Krauszą atliko podoktorantūros stažuotę.

P. Agostinis yra Ohajo valstijos universiteto (JAV) profesorius, o F. Krausas – Makso Planko (Maxo Plancko) kvantinės optikos instituto Vokietijoje direktorius.

A. La Huilierė, vos penktoji moteris, nuo 1901 m. laimėjusi fizikos Nobelio premiją, yra Lundo universiteto (Švedija) profesorė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Fizikos prof. M. Kaku. Fizikos mokslas artėja prie krizės…
  2. Lietuvos lazerių pažymėti kviečia kartu minėti Šviesos dieną
  3. Atvyksta fizikos Nobelio premijos laimėtojas
  4. Mokslininkų ir visuomenininkų grupė sieks ištirti M. Mažvydo biografiją
  5. Mokslininkų tyrimas – įtakingame mokslo žurnale
  6. Vykdomi genetiniai tyrimai apie tai, kas mus daro žmonėmis
  7. Fizikai: Kam reikia tokio tikslaus laiko matavimo? 
  8. Lazeriui – 60 metų! (video)
  9. Paaiškėjo VU fondo papildomą finansavimą laimėję jaunieji mokslininkai
  10. Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ įteiktas Robertui Šileriui, lietuvių kilmės Jeilio universiteto profesoriui
  11. Kvantinės teleportacijos įtaka ateities technologijoms
  12. Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį
  13. VU pirmasis Lietuvoje pasirašė bendradarbiavimo sutartį kvantinių skaičiavimų srityje
  14. Skelbiami jaunųjų istorikų varžytuvių nugalėtojai
  15. Lazerių srityje esame tarp pirmaujančių pasaulyje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

Kiti Straipsniai

Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
I. Giniotis. Karaliaus Vilhelmo kanalas

I. Giniotis. Karaliaus Vilhelmo kanalas

2025 07 06
A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05
Sveikata

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Miško keliukai | R. Patronaičio nuotrauka

L. Purlienė. Apie sudegusį mišką ir gyvenimo medų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai