Lietuvos studentai mokslo metais ne tik gilina žinias auditorijose, bet ir turi galimybę pradėti savo mokslinį kelią atlikdami pirmuosius mokslo (meno) tyrimus. Jau ne pirmus metus Lietuvos mokslo taryba (LMT) kviečia studentus vykdyti mokslinius tyrimus semestrų metu ir studijuojant savo laiką skirti mokslinei veiklai.
Atsiliepdami į 2023 m. skelbtą LMT kvietimą, studentai iš 23 šalies aukštųjų mokyklų pusę metų kartu su tyrimų vadovais vykdytų tyrimų rezultatus pristatė gegužės mėn. vykusioje konferencijoje „Naujoji mokslininkų karta“. LMT studentų mokslinių tyrimų vykdymui skyrė 1,2 mln. Eur.
Jau tradicija tapusiame renginyje pristatyti 257 jaunųjų tyrėjų moksliniai pranešimai įvairiomis temomis: nuo psichologinių, filosofinių, menų temų iki politikos, vadybos, fizikos ir biomokslų sričių temų bei kt.
Kreipdamasis į konferencijos dalyvius LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius džiaugėsi tokiu gausiu būriu jaunųjų Lietuvos talentų ir pabrėžė, kad dalyvavimas moksliniuose tyrimuose jau ankstyvojoje stadijoje skatina studentus kelti mokslinius gebėjimus, aktyviai įsitraukti į mokslinę veiklą bei suteikia naujų žinių. Jis akcentavo, kad tai puiki pradžia pradėti savo mokslinį kelią, atliekant pirmuosius mokslo (meno) darbus.
Laimė slypi mažoje dėžutėje
Viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie psichinę žmonių sveikatą – tokių temų buvo ir studentų mokslinių tyrimų darbuose.
Vilniaus dailės akademijos magistrantė Gailė Cijūnaitytė savo moksliniame darbe gilinosi naujųjų technologijų pagalba kuriamus įrankius, kurie padeda vaikams mažinti nerimą.
„Sensoriniai kambariai tapo pagrindiniu tyrimo „Sensorika technologijų apsuptyje. Per meną permąstant ateitį supantį nerimą“, kurio metu svarsčiau, kaip vieną iš galimų grėsmių žmonijai galima „pažaboti“ ir naudoti mūsų pačių gerovės ir saviugdos skatinimui, dalyku.
Tai – specialiai įrengti, nuo išorės pasaulio atskirti kambariai, pripildyti interaktyvių prietaisų (šviesų, garsų, kvapų), kuriuos valdyti gali pats terapijos dalyvis, kurdamas ir pažindamas savo poreikius atitinkančią aplinką.
Taigi pagrindinis sensorinės terapijos uždavinys – padėti žmogui tapti stipresniu tikrovėje“, – apie tyrimą pasakojo G. Cijūnaitytė.
Lietuvoje šie kambariai dažniausiai įkuriami mokymo įstaigose ir taikomi tik specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, dažniausiai autistiškų, mokymui, tačiau platesnei visuomenės daliai jie dar mažai pažįstami ar prieinami, nors apie teikiamą naudą tiek neurotipiniams, tiek neneurotipiniams žmonėms nesiginčijama.
„Besilankydama sensoriniuose kambariuose, tyriau juose esančią įrangą, kalbėjausi su juos kuriančiais ir naudojančiais žinovais apie tai, kas svarbu atpažįstant ir nugalint nerimą bei kaip prie to prisideda technologija.
Dairydamasi į sensorinius žaislus parduotuvėse ir dirbdama su vaikais, jau nepatyrusiais Pasaulio be interneto ar išmaniųjų prietaisų, sukūriau „Laimės dėžutes“ – sensorinį įrankį, padėsiantį greitai ir kokybiškai slopinti nerimą“, – savo darbo rezultatais dalijosi G. Cijūnaitytė.
Levandomis kvepiantis molio interjeras
„Apdailinio molio tinko tyrimas yra itin svarbus, nes jis suteikia galimybę kurti sveiką, jaukų ir naujovišką interjerą, tuo pačiu išlaikant tvarumo principus.
Tvarumas šiame kontekste yra esminis brfuožas – mes siekiame sukurti aplinkai draugišką interjero dizainą, kuris ne tik taupytų išlaidas, bet ir neterštų aplinkos.
Kainos ir ekologijos suderinimas yra vienas pagrindinių mūsų tikslų, nes tik taip galime užtikrinti ilgalaikį ir tvarų vystymąsi.
Natūralių medžiagų naudojimas apdailinio molio tinko gamyboje atskleidžia didžiules galimybes ne tik estetinėje, bet ir ekologijos srityje.“ – teigė savo tyrimą konferencijoje pristačiusi dalyvė Angelė Rukienė.
Jos tyrime išnagrinėtos ir atrinktos įvairios natūralios medžiagos buvo maišomos su moliu siekiant išgauti naujų atspalvių, tekstūrų, kvapo molio tinką įvairiems interjero sprendimams.
Kavos tirščiai, džiovintos levandos, špinatai, anglis ir panaudota tekstilė, sumaišius su lengvai ir nebrangiai Lietuvoje ir užsienyje prieinamais molio ištekliais, atskleidė didžiules antrinių žaliavų ir tvaraus jų technologinio panaudojimo interjeruose įvairovę.
Jėgos treniruotės vyresniame amžiuje neurologinėms ligoms užkardyti
Lietuvos sporto universiteto studentė Skaistė Marija Eidukaitė tyrė jėgos treniruočių poveikį vyresnio amžiaus fizinei sveikatai bei kognityviniams gebėjimams: „Su amžiumi susijusios neurologinės ligos tampa vis dažnesnėmis, todėl mūsų tyrimas yra itin svarbus, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sveikatą vyresniame amžiuje.
Fizinio krūvio sesijos, tokios kaip jėgos treniruotės, gali padėti kovoti su raumenų ir kognityvinių funkcijų praradimu ir mūsų tyrimo rezultatai tai įrodė.
Dabar jau esame įsitikinę, kad fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje gali reikšmingai prisidėti prie ilgalaikės sveikatos gerinimo ir neurogenezės aktyvavimo“.
Išsamiau su visų studentų mokslinių darbų apžvalgomis galima susipažinti LMT parengtame leidinyje.
LMT nuo 2017 metų kasmet kviečia studentus dalyvauti mokslo tyrimuose ir jų rezultatus pristatyti mokslinėje konferencijoje.
