Šventvietės

V. Vaitkevičius. Mįslė: „Gale lauko Nemunų puodas verda“ (video) (0)

Truikinų versmė (Skuodo r.) | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Daugelis negalvodami pasakys, kad šios mįslės įminimas – šaltinis. Tačiau iki šiol nebuvo rašyta, kad ši mįslė slepia ir gilius baltų mitologijos vaizdinius.

Visuotinai žinoma, kad Rytų ir Šiaurės rytų Lietuvoje šaltinis dažniausiai vadinamas versme, Šiaurės Lietuvoje – verdene, Šiaurės vakarų Lietuvoje – šalteniu, o visoje likusioje Lietuvos dalyje – šaltiniu.

Šaltinis ir šio žodžio vedinys šaltenė kilo iš būdvardžio šaltas „kas žemos temperatūros“, o versmė ir verdenė – iš veiksmažodžio virti „kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros“ Skaityti toliau

Spalio pabaigoje Šeimų romuva kviečia į renginius, skirtus Vėlinėms (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio pabaigoje Šeimų romuva kviečia apsilankyti renginiuose, skirtuose protėvių Vėlių kultui baltų tikėjime pažinti ir suprasti – „Vėlių metas“. Renginiai vyks etnines tradicijas puoselėjančiame darželyje „Baltų šalelė“ (Antakalnio 22B, Vilnius), 18 val.

Vėlinės – svarbi baltų šventė, skirta mirusiesiems prisiminti ir pagerbti. Paminėjus rudens lygiadienį, ateina dargnotas ir šaltas Vėlių laikas. Seniau Vėlinės buvo švenčiamos visą laikotarpį nuo rudens lygiadienio iki pat Saulėgrįžos: Skaityti toliau

Ten, kur degė šventoji baltų ugnis (2)

K. Ivanovaitės nuotr.

Nuo seno mūsų protėviai kūreno šventąją ugnį. Vietos, kuriose buvo atliekamos šios apeigos dabar vadinamos šventvietėmis arba alkais, alkvietėmis. Apie šias vietas tautosakoje yra daug padavimų, pasakojančių, jog ten, kur būdavo deginama šventoji ugnis, ten būdavo aukojamos ir aukos baltų dievybėms. Vėlyviausi padavimai aiškina, jog alkvietėse žmonės ir kariuomenė „alko“ nuo bado…

Gražutės regioniniame parke gausiausiai paplitusi alkviečių grupė yra alkakalniai. Tai rodo kartografiniai duomenys (senovėje alku buvo laikytas ir medis, ir upė, ir ežeras Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (11)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

Tūkstantmetis armėnų tautos teisynas pasipildys Užupio Respublikos Konstitucija (0)

Užupis | Rengėjų nuotr.

Liepos 5 d., ketvirtadienis, 18 val. Vilniaus Užupyje (Paupio g.) bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijų lenta armėnų kalba. Ceremonijoje dalyvaus Armėnijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Užupyje p. Tigranas Mkrtčjanas (Տիգրան Մկրտչյսն), Užupio Respublikos prezidentas Romas G. Lileikis ir premjeras Sakalas Gorodeckis.

Liepos 5-oji yra Armėnijos Konstitucijos diena. Lygiai prieš 23 metus, 1995 metais šią dieną buvo priimta Armėnijos Konstitucija. Skaityti toliau

O kur jūs švęsite Rasos šventę? (0)

Rasos Verkiuose | Rengėjų nuotr.

Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose saugomas ne tik gamtos paveldas, bet ir nematerialus kultūros paveldas. Tai papročiai, senoviniai amatai, tradicinės šventės. Rasos, Joninės arba Vasaros saulėgrįža – viena tokių švenčių, kai švenčiamas ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas.

Dabar Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23 d. į 24-ąją, seniau trumpiausios nakties šventės būdavo pradedamos švęsti sparčiai ilgėjant dienoms, kai viskas žaliuoja, žydi, skamba paukščių balsais… Kupolė žymi aukščiausią tašką gamtos suvešėjimo. Visko yra su kaupu, gyvybės kupina. Tai Motinos Gamtos šventė viskam, kas gyva Žemėje. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Trumpa šventviečių istorija (video) (0)

Dr. V. Vaitkevičius | Alkas lt. nuotr.

Birželio 2 d. dr. Vykintas Vaitkevičius Akmenės krašto muziejuje skaitė paskaitą „Trumpa šventviečių istorija“. Kviečiame savo skaitytojus paklausyti šios paskaitos videoįrašo, kurį nufilmavo Arūnas Ostrauskis. Kad būtų jums lengviau ir kad jus suintriguotume, pateikiame pranešimo labai trumpą santrauką, prašome atkreipti dėmesį, kad paskaitos pabaiga itin sutrumpinta, išklausykite video iki pabaigos.

Apibūdindamas Lietuvos šventvietes, dr. V. Vaitkevičius kalbėjo, kad tyrinėjant šventvietes susitinka įvairūs mokslai. Kai kurios gamtos vietos ypač svarbios, sukariame kelis šimtus Skaityti toliau

Muziejų naktį įspūdingai švytėjo ir skambėjo Kernavės piliakalniai (0)

Muziejų naktį įspūdingai švytėjo ir skambėjo Kernavės piliakalniai | krastonaujienos.lt nuotr.

Gegužės 19 d., vakare šviesomis ir garsais atgijo tūkstantmečių istoriją menantis Pajautos slėnis Kernavėje. Muziejų nakties proga muzikinę-mitologinę dramą „Dūšelės“ čia, Aukuro kalno papėdėje, atliko Aistė Smilgevičiūtė, grupė „Skylė“ ir vokalinis ansamblis „Baltos sielos“.

Šiuo nemokamu koncertu grupė pradėjo savo 2018 metų „Dūšelių“ koncertinį turą, kuriame numatyti net šeši koncertai ypatingose Lietuvos vietose – prie Kernavės ir Apuolės piliakalnių, Valdovų rūmuose ir šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje, Leipalingio dvaro parke bei Gintarų įlankoje Juodkrantėje. Skaityti toliau

Padavimų žemėlapyje – paslaptinga Lietuva: Baraučiznos Kukovaits ir Saulės krėslas (video) (0)

Nijolė Janulienė | VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ nuotr.

Laida „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ sekmadieniais 9 val. per Balticum TV, toliau kviečia keliauti po paslaptingą Lietuvą. Motinos dieną, gegužės 6-ąją,  pabuvosime Deltuvos žemėje prie Šventosios – šventvietėje, vadinamoje Baraučiznos Kukavaičiu, – ir mitologinėje vietovėje, vadinamoje Saulės Krėslu.

Su Baraučiznos Kukavaičiu yra siejamas pasakojimas apie legendinį Lietuvos valdovą Kukavaitį. Kaip ir rašytinėje, taip ir legendinėje Lietuvos istorijoje yra vardai, įvykiai, siužetai. Įdomu tai, kad visoje Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Panieka (nuotraukos, video) (5)

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

Švenčionių rajone, Rakštelių kaime, Švento ežere yra pusiasalis-šventvietė vadinamas Alku. Mūsų protėviams, o ir mums, tai ypatinga, šventa vieta kurioje bendraujama su dievais ir su savo sąžine.

Bet 2017 metais ši vieta, sakyčiau, buvo išniekinta, pastačius prie kelio, ties rodykle į šventvietę, kryžių. Kryžių buvo galima pastatyti 100 ar 1000 metrų į vieną ar kitą pusę, bet ne, reikėjo statyti būtent ties senovės šventviete.

Gyvename 21-me amžiuje, bet metodai liko tie patys – sunaikinti, užgožti, sumenkinti, Skaityti toliau

Kultūros dieną pasirodys naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ (video) (2)

Virgina Asnauskienė pasakoja padavimą apie Drevernos kopą | N. Jačėnienės nuotr.

Balandžio 15  d. Kultūros dieną Balticum TV pradės naujo kultūros laidų ciklo, skiriamo atkurtos Lietuvos šimtmečiui, „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ transliacijas.

Praėjusiais metais TV laidų ciklas „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ pristatė įvairių baltų kultūros sričių Lietuvos mokslininkus, specialistus ir jų tyrinėjamas temas bei menininkus, kuriuos įkvepia kurti mūsų senosios kultūros vaizdiniai. Naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ pratęs pirmąjį – toliau gilinsimės į baltiškąją Skaityti toliau

Pradeda veikti virtualus projektas „100 lankytinų kultūros paveldo objektų“ (0)

„Ką kalneliai byloja“ | R. Umbraso nuotr.

Pradeda veikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos paruošta internetinė svetainė patraukliai supažindinanti su pačiais svarbiausiais nekilnojamojo kultūros paveldo objektais. Valstybės atkūrimo šimtmečiui bei Europos kultūros paveldo metams skirtas virtualus projektas „100 lankytinų kultūros paveldo objektų“ kviečia keliauti po savo kraštą, pažinti istoriją ir paveldą per materialius, lankytinus objektus. Skaityti toliau

Lietuvos Romuva kviečia į vėlių pagerbimo apeigas Dvarciškiuose (nuotraukos) (1)

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 21 d., šeštadienį, Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva visus kviečia į kasmetinį Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių r. prie Sarių). Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios Vėlinių giesmės. 

Šiemet, kaip ir kasmet, protėvių minėjimas prasidės Dvarčiškiuose Sotvaro šventykloje 14 val. Vėlinėms ir protėviams skirtą apeigą atliks romuvos vaidila Gediminas Žilys. Apeigą praturtins pokalbis apie Vėlines ir vėles su Romuvos garbės vaidila, mitologu Dainiumi Razausku ir Skaityti toliau

Kviečia žygis po Kurtuvėnų regioninio parko piliakalnius (0)

Vainagių piliakalnis | Rengėjų nuotr.

Spalio 22 d., sekmadienį, visi, norintys paminėti Piliakalnių metus, pakeliauti pėsčiomis ir susipažinti su Kurtuvėnų regioninio parko piliakalniais yra kviečiami į žygį. 15 kilometrų ilgio žygyje bus galimybė pamatyti rudeniškai pasipuošusius Vainagių, Ilgos kraštovaizdžius, susipažinti su Pustlaukio geomorfologiniu draustiniu, apankyti Vainagių, Galvydiškės, Gabriejolės piliakalnius, Vainagių miško pažintinį taką, Pustlaukio termokarstinę duobę, Galvydiškės senkapį. Skaityti toliau

Žolinės branda ir gausa Naisiuose (1)

Žolinės branda ir gausa Naisiuose | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 15-ąją, per Lietuvą nuvilnijo švenčiamos derliaus šventės – Žolinės – šurmulys. Ši šventė įvairiuose šalies regijonuose turi savus, tik tam kraštui būdingus papročius, bet visus vienija su gamtos ir darbų kalendoriumi deranti kasdienio gyvenimo visuma. Šiandien Žolinės apeigos, kurias mūsų protėviai skirdavo deivei gimdytojai Ladai, persipynė su krikščioniškaisiais papročiais. Bet ir gilioje senovėje, ir dabar šią dieną garbinami žolynai, dėkojama už naująjį derlių, linkima brandos, sotumo,

Skaityti toliau

Lietuvių liaudies siaubo pasakos atgis ant Migonių piliakalnio (0)

Migoniu_piliakalnis_2009_A. Kurilienes nuotr._kaisiadoriumuziejus.lt

Rugpjūčio 19 d. 21 val. profesionalus „Apeirono teatras“ iš Klaipėdos kviečia visus norinčius aplankyti šį piliakalnį (Kruonio sen., Kaišiadorių raj.) ir kartu pasiklausyti Migonių šiurpės bei kitų lietuvių liaudies siaubo pasakų.

Migonių kaime esantis piliakalnis labiausiai mistifikuojamas, susijęs su mitologija ir legendomis liaudies tradicijose. Jis ir senovės gyvenvietė datuojami I tūkstantmečiu. 1888 m. archeologas, baltų tautosakos tyrinėtojas E. Volteris apie šį piliakalnį užrašė ir kelis padavimus, Skaityti toliau

Nubudusi Velžio Alka (nuotraukos) (2)

Nubudusi Velžio Alka | Rengėjų nuotr.

Per Jorę Kulionyse mitologas Dainius Razauskas pristatė knygelę „Bažnyčia, prasmegusi Kulionių piliakalnyje“, kurioje rašoma ir apie Velžio Alkoje prasmegusią Milžinų bažnyčią. Pasak Balio Buračo, Milžinų bažnyčią „Bažnytkalnis prarijo“…

Velžio Alka yra užliejama pieva Nevėžio kilpoje. Tokios pievos vadinamos Dievo daržais, paliudytais priežodžiuose: „Ar aš Dievo daržą nuganiau!“, „Dievo daržo nenuganiau, Velnio ropių nenuroviau“.

Negaišdami nuvažiavome į Velžį. Alką mums aprodė kapinių prižiūrėtojas Rimantas Skaityti toliau

Susiraskite savo Rasos šventę 2017 (video) (0)

K. Keišos nuotr.

Alkas.lt sveikina visus artėjančios Rasos šventės proga ir linki šį šventą laiką pagal mūsų Tautos protėvių papročius atšvęsti mielame bendraminčių būry širdžiai mieloje, šventoje vietoje. Šviesos, Darnos ir Skalsos! Skaityti toliau

Kuo įdomus Punios šilas turistams ir mokslininkams? (1)

„Wikipedia“ nuotr.

Ar vietos bendruomenės atviros turistams ir ar nori juos priimti? Kas sudomintų šeimas su vaikais, mokinius aplankyti Punios šilą? O gal šilas turėtų būti uždaresnis ir prieinamas tik mokslininkams?  Punios šilo ir Punios piliakalnio sutvarkymo vizija gvildenta Alytaus rajono savivaldybėje kartu su Aplinkos viceministru Martynu Norbutu, rajono meru Algirdu Vrubliausku, saugomų teritorijų, vietos bendruomenės ir verslo atstovais.

Investicijos – pritarus bendruomenei Skaityti toliau

Tarptautinė muziejų naktis Kernavės archeologinės vietovės muziejuje (0)

Kernavės archeologinė vietovė | Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato nuotr.

2017 m. gegužės 20 d. Tarptautinės muziejų nakties renginiai vyks ne tik didžiuose Lietuvos miestuose, bet ir Kernavėje. Šventinį šeštadienį Kernavės archeologinės vietovės muziejaus (Kerniaus g. 4a, Kernavė, Širvintų r.) ekspozicijas ir parodas bei kultūrinį rezervatą bus galima lankyti netradiciniu laiku – nuo 18 iki 23 val.

Kernavės archeologinės vietovės muziejus kviečia atrasti praeities magiją, atgyjančią Juditos Vaičiūnaitės poezijoje. Poetės kūryboje susipynę tolimos priešistorės, Skaityti toliau

Didžiausias pavasarinis virsmas bus pasitiktas protėvių apeigomis (nuotraukos, video) (12)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 29-30 dienomis, kaip ir kasmet – paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš visų baltiškų žemių rinksis į Didžiąją pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Ši nepaprasta šventė šiemet čia bus švenčiama jau 21-ajį kartą. 

„Jorės šventė – tai tikrieji Naujieji metai. Kai sprogsta pirmieji pavasario pumpurai, veržiasi pirmieji gležni gyvybės daigai, visa gyvastis apsigaubia pirmosios pavasarinės žalumos Skaityti toliau

V. Vaitkevičiaus paskaitoje bus atskleisti naujausi seniausių šventviečių tyrinėjimų atradimai (1)

V.Vaitkevicius mikaiciuose

Kovo 8 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius) viešą paskaitą „Seniausios šventvietės – naujausi tyrinėjimai“ skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius.

1990-aisiais pradėtus senųjų Lietuvos šventviečių tyrinėjimus kasmet lydi atradimai. Vieni jų tikslina šventviečių žemėlapį, antri – sampratą ir apibrėžimą, treti pildo padavimų ir pasakojimų aruodus. Skaityti toliau

Romuvos mokykla kviečia pakalbėti apie baltų šventyklas (0)

V.-Daraskeviciaus nuotr-Zolines

Vasario 12 d. 11 val. Vilniaus Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, 2-oje salėje) įvyks Romuvos mokyklos užsiėmimas, skirtas baltų šventykloms.

Paskaitas skaitys:

Vidmantas Velička, „Alkus atveriantys žodžiai“;

Vaclovas Mikailionis, „Vilniaus alkavietės“. Skaityti toliau

Beieškant barsuko pėdsakų arba pusiaužiemio šventė Aukštadvaryje (0)

DSC_0799-1200

Visą žiemą užsisėdime namuose ir kartais net  nesusimąstome, kas vyksta gamtos pasaulyje… Aukštadvario regioninio parko direkcija ir vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė suteikė unikalią progą sužinoti, kokie pokyčiai pusiaužiemį, kai saulė ritasi pavasario link, vyksta gamtoje. Svarbu paminėti, kad etnografinis pusiaužiemis švenčiamas sausio 25-ą dieną, tuoj po archajinių „kumeliuko krikštynų“.

Tad 2017 m. sausio 28 d. (šeštadienį) kartu su ARP vyr. kultūrologe Rita Balsevičiūte keliavome po Aukštadvario regioninio parko legendomis apipintas Mergiškių kraštovaizdžio draustinio vietas. R. Balsevičiūtė pristatė pagrindinį šio žygio „kaltininką“ – barsuką (opšrų). Pasirodo, kad pusiaužiemį iš žiemos miego pabunda barsukas ir išlenda apsidairyti. Jei barsukas jau pabudęs ir pripėdavęs – žiema bus trumpa, jei nėra pėdsakų – tai ilga. Beje, svarbu, paminėti, kad šie metai pagal etnografinį baltų kalendorių paskelbti Barsuko metais.

Skaityti toliau

R. Buzienė. Kaip sugrąžinti taikų bendrabūvį? (nuotraukos) (9)

Budrionių alkakalnis | R. Buzienės nuotr.

Pernai metų spalio pabaigoje Panevėžio rajone Senojo baltų tikėjimo puoselėtojai Rasma ir  Virgilijus Buzai gyvenantys Miežiškių seniūnijoje pateko į paveldosaugininkų nemalonę – buvo apkaltinti Budrionių alkakalnio suniokojimu. Alkas.lt kreipėsi  į R. Buzienę prašydamas išsakyti savo požiūrį į tai kas įvyko. Skelbiame Alkas.lt redakcijai atsiųstą pasakojimą.

Panevėžio rajone V–VIII a. prieš mūsų erą ir vėliau Pajuosčio gyvenvietėje gyvenę žmonės paliko, ilgus šimtmečius išstovėjusius, ženklus: Budrionių alkakalnį, piliakalnį vadinamą Lingiakalniu – Salos kalnu, Pajuosčio pilkapyną. Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas: Lietuvos valstybės simboliams – piliakalniams – bus skiriamas ypatingas dėmesys (0)

seimo-pirm-vaidotu-lygiu-bei-docentu-dr-albinu-tebera_kanceliar-nuotr

Gruodžio 21 d.  Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriumi dr. Vaidotu Lygiu bei docentu dr. Albinu Tebėra. Su specialistais Pirmininkas kalbėjo apie šalies piliakalnių būklę, aptarė Gedimino kalno bėdas.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės ir į tai, kad daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie legendines Lietuvos vietas (video) (15)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Dvidešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie legendines Lietuvos vieta.

„Legendų kilmė, tų, kurios yra knygoje („Lietuva. 101 legendinė vieta“ – red.), gana skirtinga. Vienos atsispiria į žinomus istorinius faktus, kitų kilmė yra pamiršti, atmesti arba į užmarštį jau patekę senoviniai papročiai (…). Ir jau ta visiškai gilioji senoji mitologija, kur milžinai, laumės, Aušrinė, Perkūnas, Saulė, kur tikrosios istorijos nėra ir Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie Senovės lietuvių šventvietes (video) (3)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Devynioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie Senovės lietuvių šventvietes.

 „Šventviečių samprata bendrąja prasme lieka pastovi, ji paženklinta tam tikrais ženklais – dieviškais ženklais, kurie mažų mažiausiai rodo, kad tai dieviška vieta. (…) Tose vietose patiriama laimė – didelė, begalinė,“ – teigia V. Vaitkevičius. Skaityti toliau

Bus sutvarkytas Ukmergės piliakalnis (2)

Ukmerges piliakalnis_ukmergeinfo.lt

Į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą įtraukto Ukmergės piliakalnio ir jo prieigų sutvarkymui planuojama skirti beveik 350 tūkstančių eurų Europos Sąjungos plėtros fondo lėšų.

Vilniaus regiono plėtros taryba jau patvirtino Vilniaus regiono projektų sąrašą pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą priemonę „Miestų kompleksinė plėtra“.  Pirmasis projektas sąraše – Ukmergės miesto piliakalnio teritorijos su prieigomis sutvarkymas. Skaityti toliau

Šventojoje bus atnaujintas Že­mai­čių al­kas (nuotraukos) (2)

Žemaičių alkas | rengėjų nuotr.

Turistų pamėgtas Šventojoje ant kopos, netoli sveikatingumo centro „Energetikas“, esantis Žemaičių alkas bus atnaujintas.

Žemaičių alkas tai religinę ir astronominę reikšmę turintis statinys ant kopos sudarytas iš 12 ąžuolinių stulpų. Alko stulpai įkasti taip, kad pagal saulės metamus šešėlius būtų galima nustatyti baltų kalendorines šventes. Šis statinys ant kopos Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus pastangomis buvo įrengtas 1998 m. pagal archeologų aptiktą viduramžių (XIV-XV a.) Palangoje ant Birutės kalno buvusios dangaus šviesulių stebyklos statinio tyrimų duomenis.  Tautodailininkų išdrožti ir su baltų dievais kurybiškai susieti stulpai skirti: Perkūnui, Aušrinei, Žemynai, Austėjai, Ondeniui, Skaityti toliau