Šventvietės

Kuo įdomus Punios šilas turistams ir mokslininkams? (0)

„Wikipedia“ nuotr.

Ar vietos bendruomenės atviros turistams ir ar nori juos priimti? Kas sudomintų šeimas su vaikais, mokinius aplankyti Punios šilą? O gal šilas turėtų būti uždaresnis ir prieinamas tik mokslininkams?  Punios šilo ir Punios piliakalnio sutvarkymo vizija gvildenta Alytaus rajono savivaldybėje kartu su Aplinkos viceministru Martynu Norbutu, rajono meru Algirdu Vrubliausku, saugomų teritorijų, vietos bendruomenės ir verslo atstovais.

Investicijos – pritarus bendruomenei Skaityti toliau

Tarptautinė muziejų naktis Kernavės archeologinės vietovės muziejuje (0)

Kernavės archeologinė vietovė | Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato nuotr.

2017 m. gegužės 20 d. Tarptautinės muziejų nakties renginiai vyks ne tik didžiuose Lietuvos miestuose, bet ir Kernavėje. Šventinį šeštadienį Kernavės archeologinės vietovės muziejaus (Kerniaus g. 4a, Kernavė, Širvintų r.) ekspozicijas ir parodas bei kultūrinį rezervatą bus galima lankyti netradiciniu laiku – nuo 18 iki 23 val.

Kernavės archeologinės vietovės muziejus kviečia atrasti praeities magiją, atgyjančią Juditos Vaičiūnaitės poezijoje. Poetės kūryboje susipynę tolimos priešistorės, Skaityti toliau

Didžiausias pavasarinis virsmas bus pasitiktas protėvių apeigomis (nuotraukos, video) (12)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 29-30 dienomis, kaip ir kasmet – paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš visų baltiškų žemių rinksis į Didžiąją pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Ši nepaprasta šventė šiemet čia bus švenčiama jau 21-ajį kartą. 

„Jorės šventė – tai tikrieji Naujieji metai. Kai sprogsta pirmieji pavasario pumpurai, veržiasi pirmieji gležni gyvybės daigai, visa gyvastis apsigaubia pirmosios pavasarinės žalumos Skaityti toliau

V. Vaitkevičiaus paskaitoje bus atskleisti naujausi seniausių šventviečių tyrinėjimų atradimai (1)

V.Vaitkevicius mikaiciuose

Kovo 8 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius) viešą paskaitą „Seniausios šventvietės – naujausi tyrinėjimai“ skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius.

1990-aisiais pradėtus senųjų Lietuvos šventviečių tyrinėjimus kasmet lydi atradimai. Vieni jų tikslina šventviečių žemėlapį, antri – sampratą ir apibrėžimą, treti pildo padavimų ir pasakojimų aruodus. Skaityti toliau

Romuvos mokykla kviečia pakalbėti apie baltų šventyklas (0)

V.-Daraskeviciaus nuotr-Zolines

Vasario 12 d. 11 val. Vilniaus Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, 2-oje salėje) įvyks Romuvos mokyklos užsiėmimas, skirtas baltų šventykloms.

Paskaitas skaitys:

Vidmantas Velička, „Alkus atveriantys žodžiai“;

Vaclovas Mikailionis, „Vilniaus alkavietės“. Skaityti toliau

Beieškant barsuko pėdsakų arba pusiaužiemio šventė Aukštadvaryje (0)

DSC_0799-1200

Visą žiemą užsisėdime namuose ir kartais net  nesusimąstome, kas vyksta gamtos pasaulyje… Aukštadvario regioninio parko direkcija ir vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė suteikė unikalią progą sužinoti, kokie pokyčiai pusiaužiemį, kai saulė ritasi pavasario link, vyksta gamtoje. Svarbu paminėti, kad etnografinis pusiaužiemis švenčiamas sausio 25-ą dieną, tuoj po archajinių „kumeliuko krikštynų“.

Tad 2017 m. sausio 28 d. (šeštadienį) kartu su ARP vyr. kultūrologe Rita Balsevičiūte keliavome po Aukštadvario regioninio parko legendomis apipintas Mergiškių kraštovaizdžio draustinio vietas. R. Balsevičiūtė pristatė pagrindinį šio žygio „kaltininką“ – barsuką (opšrų). Pasirodo, kad pusiaužiemį iš žiemos miego pabunda barsukas ir išlenda apsidairyti. Jei barsukas jau pabudęs ir pripėdavęs – žiema bus trumpa, jei nėra pėdsakų – tai ilga. Beje, svarbu, paminėti, kad šie metai pagal etnografinį baltų kalendorių paskelbti Barsuko metais.

Skaityti toliau

R. Buzienė. Kaip sugrąžinti taikų bendrabūvį? (nuotraukos) (9)

Budrionių alkakalnis | R. Buzienės nuotr.

Pernai metų spalio pabaigoje Panevėžio rajone Senojo baltų tikėjimo puoselėtojai Rasma ir  Virgilijus Buzai gyvenantys Miežiškių seniūnijoje pateko į paveldosaugininkų nemalonę – buvo apkaltinti Budrionių alkakalnio suniokojimu. Alkas.lt kreipėsi  į R. Buzienę prašydamas išsakyti savo požiūrį į tai kas įvyko. Skelbiame Alkas.lt redakcijai atsiųstą pasakojimą.

Panevėžio rajone V–VIII a. prieš mūsų erą ir vėliau Pajuosčio gyvenvietėje gyvenę žmonės paliko, ilgus šimtmečius išstovėjusius, ženklus: Budrionių alkakalnį, piliakalnį vadinamą Lingiakalniu – Salos kalnu, Pajuosčio pilkapyną. Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas: Lietuvos valstybės simboliams – piliakalniams – bus skiriamas ypatingas dėmesys (0)

seimo-pirm-vaidotu-lygiu-bei-docentu-dr-albinu-tebera_kanceliar-nuotr

Gruodžio 21 d.  Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriumi dr. Vaidotu Lygiu bei docentu dr. Albinu Tebėra. Su specialistais Pirmininkas kalbėjo apie šalies piliakalnių būklę, aptarė Gedimino kalno bėdas.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės ir į tai, kad daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie legendines Lietuvos vietas (video) (15)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Dvidešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie legendines Lietuvos vieta.

„Legendų kilmė, tų, kurios yra knygoje („Lietuva. 101 legendinė vieta“ – red.), gana skirtinga. Vienos atsispiria į žinomus istorinius faktus, kitų kilmė yra pamiršti, atmesti arba į užmarštį jau patekę senoviniai papročiai (…). Ir jau ta visiškai gilioji senoji mitologija, kur milžinai, laumės, Aušrinė, Perkūnas, Saulė, kur tikrosios istorijos nėra ir Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie Senovės lietuvių šventvietes (video) (3)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Devynioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie Senovės lietuvių šventvietes.

 „Šventviečių samprata bendrąja prasme lieka pastovi, ji paženklinta tam tikrais ženklais – dieviškais ženklais, kurie mažų mažiausiai rodo, kad tai dieviška vieta. (…) Tose vietose patiriama laimė – didelė, begalinė,“ – teigia V. Vaitkevičius. Skaityti toliau

Bus sutvarkytas Ukmergės piliakalnis (2)

Ukmerges piliakalnis_ukmergeinfo.lt

Į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą įtraukto Ukmergės piliakalnio ir jo prieigų sutvarkymui planuojama skirti beveik 350 tūkstančių eurų Europos Sąjungos plėtros fondo lėšų.

Vilniaus regiono plėtros taryba jau patvirtino Vilniaus regiono projektų sąrašą pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą priemonę „Miestų kompleksinė plėtra“.  Pirmasis projektas sąraše – Ukmergės miesto piliakalnio teritorijos su prieigomis sutvarkymas. Skaityti toliau

Šventojoje bus atnaujintas Že­mai­čių al­kas (nuotraukos) (2)

Žemaičių alkas | rengėjų nuotr.

Turistų pamėgtas Šventojoje ant kopos, netoli sveikatingumo centro „Energetikas“, esantis Žemaičių alkas bus atnaujintas.

Žemaičių alkas tai religinę ir astronominę reikšmę turintis statinys ant kopos sudarytas iš 12 ąžuolinių stulpų. Alko stulpai įkasti taip, kad pagal saulės metamus šešėlius būtų galima nustatyti baltų kalendorines šventes. Šis statinys ant kopos Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus pastangomis buvo įrengtas 1998 m. pagal archeologų aptiktą viduramžių (XIV-XV a.) Palangoje ant Birutės kalno buvusios dangaus šviesulių stebyklos statinio tyrimų duomenis.  Tautodailininkų išdrožti ir su baltų dievais kurybiškai susieti stulpai skirti: Perkūnui, Aušrinei, Žemynai, Austėjai, Ondeniui, Skaityti toliau

Viso pasaulio romuviai švenčia didžiąją pavasario šventę Jorę (nuotraukos) (7)

isventimas i romuvius_jore-2013-v-daraskeviciaus-nuotr-K100

Paskutinį balandžio savaitgalį, šiemet – balandžio 23–24 dienomis, senojo baltų tikėjimo puoselėtojai iš visos Lietuvos ir pasaulio švenčia pirmosios pavasarinės žalumos šventę Jorę.

Šiemet jau 20-tąjį kartą Molėtų krašto muziejaus Etnografinė sodyba, esanti Kulionių kaime, greta turistų pamėgtos Molėtų Astronomijos observatorijos ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus, virs tikra baltų tikėjimo tęsėjų – romuvių šventove.

Šia proga Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis kalbasi su vienu pagrindinių šios šventės rengėjų Jonu Vaiškūnu. Skaityti toliau

Nuo Medsėdžių piliakalnio galėjo būti kontroliuojamas visas Platelių ežero regionas (0)

Medsėdziu piliakanio vaizdas_I.Kaminskaites nuotr.

Ketvirtosios (archeologinės) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje teisinė apsauga suteikta Medsėdžių piliakalniui su priešpiliu, esančiam Platelių kaime, Plungės rajone. Anot archeologo Gintauto Zabielos, pernai surastas piliakalnis yra vienas iš svarbesnių piliakalnių, iš kurio galėjo būti kontroliuojamas visas Platelių ežero regionas.

Skaityti toliau

R. Balkutė. Palaiminta Indija (II). Medžiai ir dievai – tulsi (nuotraukos) (0)

00 tulsi

Pradžia ČIA.

Keliaujant po pietų Indiją [1], akį traukte traukė augalas tulsi, augantis šventyklose, beveik kiekvienuose namuose ar kiemuose, panašiai kaip Lietuvoje visuose darželiuose auginamas gražuolis bijūnas. Po lotoso tulsi yra tikriausiai pats švenčiausias augalas Indijoje. Jis vienas svarbiausių augalų indų mitologijoje ir kasdieniame gyvenime, kurio oficialus pavadinimas – šventasis bazilikas [2] (lot. Ocimum Sanctum arba Ocimum tenuiflorum), priklausantis notrelinių (lot. Labiateae) šeimai. Sanskrito kalboje jis dar vadinamas – Tulasi, hindi kalboje – Tulsi ir reiškia – „neprilygstamoji“. Skaityti toliau

Prašoma visuomenės pagalbos dėl Kejėnų piliakalnio suniokojimo (2)

Kejenu piliakalnis_M.Tuco nuotrpg

Dubysos regioninio parko direkcija kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono komisariatą dėl Kejėnų archeologijos komplekso Raseinių r. Ariogalos sen. Kejėnų k. niokojimo, kaip spėjama, keturračiais motociklais.

Parko direkcija prašo visus neabejingus raseiniškius bendradarbiauti su parko direkcija, policija, dalintis informacija ir  padėti  išaiškinti pažeidėjus.

Archeologinis Kejėnų kompleksas patenka į parko Betygalos kraštovaizdžio draustinį. Kompleksą sudaro piliakalnis dar vadinamas Kaukuru, Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Kazio Pakšto projektuota „Dausuva“ buvo tiktai fantazija? (audio) (0)

Dainius Kinderis, geografė Genovaitė Kynė, žurnalista-keliautojas Gerimantas Statinis Gerimantas Statinis | Alkas.lt nuotr.

Laidoje vieši ekspedicijos į Belizą, Meksiką ir Gvatemalą dalyviai Gerimantas Statinis, Genovaitė Kynė bei Dainius Kinderis.

Skaityti toliau

R. Balkutė. Palaiminta Indija (I). Dievų ir žmonių medžiai – šventoji figa (nuotraukos) (1)

Siūlai, aprišti apie Pipal medį (Maisoras, Karnatakos valstija, Indija) | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Augalai visais laikais vaidino svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, pirmiausia kaip maisto šaltinis. Ypatinga pagarba medžiams aiškinama ne tik jų ūkine nauda. Jie buvo neatsiejama dvasinė ir kultūrinė žmogaus gyvenimo dalis. Kai kurie augalai buvo garbinami, laikomi šventais, turėjo svarbią reikšmę kulto praktikose, o mediena buvo naudojama įvairiuose ritualuos. Medžiai buvo garbinami kaip dievų buveinės, kaip regimas jų įsikūnijimas, kaip gyvos būtybės, kupinos gyvybinės ir turinčios maginės energijos. Skaityti toliau

Vėl vyks Amžinosios Ugnies šventė ant Šatrijos kalno (0)

amzinosios-ugnies-svente-ant-satrijos-k-sukeviciaus-nuotr

Liepos 18 d., šeštadienį, baltų tikėjimo puoselėtojai vėl rinksis švęsti Amžinosios Ugnies šventės ant Šatrijos kalno, Telšių rajone.

1994 m. ant Šatrijos kalno buvo atkurta Amžinoji Ugnis. Nuo kalno Amžinoji Ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus ir apsigyveno Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinyje. Židinys tapo šventu Deivės Gabijos alku. Ugnis kasmet vidurvasarį nugabenama ant Šatrijos kalno. Visi atvykę gali dalyvauti Amžinosios Ugnies apeigoje, nusiskaistinti Šventa Ugnimi, gauti palaiminimą ėjimui baltų tikėjimo keliu, parsivežti į namus Šventos Ugnies. Skaityti toliau

Psichologė M. Strekalova: mūsų asmenybę lemia septynios kartos, 126 žmonės (0)

M. Strekalvova. asmeninė nuotr.

Psichologė Marina Strekalova dirba pagal unikalią metodiką, kurioje suderintos įvairių psichologijos sričių žinios. Ji sako, jog žinios nuolat keičiasi, kaip keičiasi ir žmogus, todėl svarbu jausti šiuolaikinius visuomenės poreikius. Vadinamoji giminės atmintis – viena populiariausių jos praktikų.

„Naudojant vokiečių psichoterapeuto Berto Helingerio metodiką, užsiėmimų metu peržiūrime kiekvieno žmogaus giminės istoriją: kokios ten yra nuostatos, kaip jos veikia žmogų ir ką galima pakeisti. Skaityti toliau

Jau kitąmet Kernavėje paparčio žiedas pražįs šalia viduramžių miesto (0)

Kernavė| K.Driskiaus nuotr

Šiąnakt beieškant  stebuklingojo paparčio žiedo, prisiminkite, kad mūsų protėviai taip pat jo ieškojo prieš kelis šimtus metų.  Kitąmet paparčio žiedo ieškosim ir patys, nusikėlę į senuosius laikus.  Praeities dvelksmą trumpiausią metų naktį ypatingai pajusite Lietuvos Trojoje – Kernavėje.

2016 metais Kernavė švenčiančius Rasos šventė pasitiks šiek tiek kitokia, o jau ir šiemet ant vieno iš piliakalnio žmonės pastebės besikuriančią naują gyvenvietę. Skaityti toliau

Susiraskite savo Rasos šventę 2015 (video) (9)

Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Alkas.lt sveikina visus artėjančios Rasos šventės proga. Linkime didžiausių galių, neblėstančio Dieviško įkvėpimo kurti, šviesti, žydėti, subrandinti vaisius ir visas kliūtis tautos kelyje nugalėti.

Linkime Rasos šventę atšvęsti mielų bendraminčių ir draugų būryje šventoje mūsų protėvių žemėje pagal sentėvių papročius.

Žengdami pro kupolėmis apipintus Rasos šventės vartus į šventinę erdvę – įveikime ribą, skiriančią mus nuo dieviškosios gamtos šventovės, o giedodami senas protėvių giesmes ir kartodami apeiginius veiksmus, ištirpdykime mūsų sielas nuo gamtos dvasios skiriančias sienas. Skaityti toliau

R. Balsevičiūtė. Atgijusi Intuponių akmenų šventykla (0)

Dubenėtasis šventyklos akmuo suteikia jėgų.

Mūsų protėviai – pirmieji gamtosaugininkai, globoję ąžuolų giraites su išskirtiniais medžiais ir akmenų šventyklomis, taip pat upelius, ežerus, šaltinius ir kalnelius. Tausodami gamtą, protėviai patyrė ne vien augalų, grybų, gydomąjį poveikį, bet ir vandens, akmenų bei ugnies teigiamą poveikį žmogaus savijautai. Dėl rašytinių šaltinių stokos daugelio dalykų mes nežinome, todėl privalome atsigręžti į savo tautosaką. Tai – aukso gysla, jungianti mus su protėvių palikimu. Skaityti toliau

Lietuvos jūrų muziejuje atidaromas Delfinų terapijos centras (0)

Delfinu-terapija-lrkm.lt

Baigiamame rekonstruoti Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume rengiama tarptautine moksline konferencija „Nematomos gamtos galios“ apie gyvūnų terapiją atidaromas Delfinų terapijos centras. Gegužės 14–15 dienomis įvairių šalių specialistai mokslininkai ir praktikai čia dalinsis gerąja gyvūnų terapijos patirtimi.

Šis renginys – tai dalis 2013 metais prasidėjusio tarptautinio projekto  PAT (Pet Assisted Therapy: Learning with them, liet. Gyvūnų terapija: Mokymasis kartu), finansuojamo Švietimo mainų paramos fondo pagal Europos komisijos Grundtvig mokymosi partnerystės programą. Skaityti toliau

Gariūnų piliakalnis įrašytas į Kultūros vertybių registrą (3)

Gariūnų piliakalnio itvirtinimai | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Kultūros vertybių registrą papildė naujas archeologinio paveldo objektas ─ Gariūnų piliakalnis Vilniaus mieste. Naujai atrasto piliakalnio koordinates praėjusiais metais Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos pateikė archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius.

„Archeologinis paveldas atskleidžia mūsų valstybingumo pradmenis, jo vystymosi istoriją. Nauji atradimai leidžia manyti, kad mums nėra viskas žinoma, ir tikėtis, kad tokių objektų ateityje bus atrasta daugiau. Lietuvoje yra šiek tiek daugiau nei 850 piliakalnių, beveik visi jie yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą“, ─ teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė. Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (II) (nuotraukos) (6)

ugnies-apeiga-alkas.lt-r.balkutes-nuotrAlkas.lt toliau skelbia Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės pasakojimą iš Indijos, kurioje ji šiuo metu vieši. Pirmą pasakojimo dalį rasite ČIA.

Svečias į namus – Dievas į namus. Tas posakis būdingas ir indų, ir lietuvių tradicijai. Tikriausiai jis paplitęs daug kur pasaulyje, kur gyva bendruomeninė tradicija. Indijoje ji ypač gyva. Tą juntame kasdien lankydamiesi indų šeimose ir bendruomenėse. Su mumis susitikti susirenka visa plati giminė – broliai, seserys, kaimynai. Šį straipsnį rašau iš Keralos kalnų. Čia atvykome su savo draugais-palydovais. Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (I) (nuotraukos) (37)

20150121 pudza jonui sivos svnetykloje (11)

Alkas.lt skelbia Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės pasakojimą iš Indijos, kurioje ji šiuo metu vieši.

Kelionė tęsiasi. Tęsiame mano ir Jono – Krivio Jauniaus pradėtą kelionę po šventąją Indiją (Gilyn į Indiją (I), (II), (III), (IV), (V), (VI), (VII)) Indija yra visokia – senovinė – archaiška, moderni – dinamiška, graži, švari,tvarkinga – ir purvina,skurdi varginga…. Savaime dėliojasi eilės. Mums Indija buvo ir yra dvasingumo ir įkvėpimo šaltinis. Indija, išlaikiusi tradicijas, kultūrą, dvasinius glaudžius ryšius su protėvių tradicija, kurios esminės tradicijos, dvasiniai veiksmai tęsiami iki šiol. Suprantama, galima būtų kalbėti apie greitėjantį laiką ir kenksmingus globalizacijos padarinius, Skaityti toliau

Sirvėdos regioniniame parke galima pasivaikščioti Baltų mitologiniu taku (0)

VSTT nuotr.

Atvykusius į Sirvėtos regioninį parką, direkcija nuo gruodžio 11 dienos pakvies aplankyti naujai įrengtą pažintinį gamtos taką, kurio tema – baltų mitologija. Einant taku galima bus pamatyti 17 skulptūrų, kuriose pavaizduotos senosios baltų dievybės – Perkūnas, Žemyna, Medeina ir kt. Ypatingas dėmesys skirtas baltų pasaulėžiūrai į gamtą. Skulptūras kūrė žinomi Lietuvos menininkai.

Pasivaikščioti pažintiniu taku bus kviečiama tiesiai iš Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro ekspozicijos, kurios tema irgi mitologinė.  Skaityti toliau

Biršone atrastas naujas piliakalnis (1)

????????

Nedidelė Birštono savivaldybė, apraityta nuostabiųjų Nemuno kilpų, itin turtinga archeologinių paminklų: joje yra net šeši piliakalniai (Birštono, Babronių, Nemajūnų, Paverknių, Šaltinėnų, Šilėnų), keletas pilkapių. Nieko nuostabaus – palei Nemuną, jo dešiniojoje pusėje, ėjo gynybiniai lietuvių sutvirtinimai.

Šį rudenį Birštono apylinkėse atrastas dar vienas piliakalnis. Ir atrastas jis visai šalia kalbininko Jono Kazlausko tėviškės, į kurią kiekvieną vasarą jo paminėti suguža šimtai lankytojų, šalia Lietuvos tūkstantmečio garbei pasodinto ąžuolyno. Čia iš plataus Nemuno slėnio pakyla kalvos, apaugusios senu mišku; miško tankynėje ir slypėjo lig šiol nežinomas piliakalnis. Mažai kas po tas tankmes landžiojo, piliakalnio neaptiko. Juoba, kad jis beveik neiškilęs, tik dviejų gilių stačių, beveik neįveikiamų griovų atskirtas nuo pašalinių akių. Kur tu jį pastebėsi?! Skaityti toliau

Žygis po tūkstančio metų senumo lietuvių kapines (0)

Pilkapis | Neries RPD nuotr.

Artėjant Vėlinėms, vis dažniau prisimename savo mirusius artimuosius, ir keliaujame kelis, keliasdešimt ar net kelis šimtus kilometrų tam, kad ant jų kapo uždegtume atminties ženklą – žvakelę. Šį sekmadienį Neries regioninio parko direkcija kviečia į kiek kitokią kelionę – aplankyti kapus tų, kurių vardai ir veidai pamiršti jau ne vieną šimtmetį.

Beveik 20 km ilgio pėsčiųjų žygio maršrutas nuves į tris pilkapynus – Rytų Lietuvos pilkapių kultūros palikimą. Juose sužinosime, kaip prieš daugiau nei tūkstantį metų Neries pakrantėsė buvo laidojami mūsų protėviai, ir ką apie to meto socialinę, religinę bei etninę situaciją Skaityti toliau